This thesis examines the way elements of politeness help identify and interpret power relations betwen discourse participants. This thesis examines dialogues and a play in order to show how language reflects power.

The present study is concerned with the issue of discourse markers as text forming devices in the English discourse. We base our research on the following hypotheses: - discourse markers are indispensable in all registers - though some discourse markers can be met across several registers and their functions may overlap, the register itself determines the choice of discourse marker On the basis of the existing and available researches on discourse markers we aim to define the functions discourse markers play in a coherent text. On the basis of quantitative and qualitative approaches to the obtained data we aim to reveal distribution of discourse markers in certain registers. The research is based on the analysis of the texts of four different registers: drama, which is considered to be closest to spoken discourse, academic prose, legal documents and newspaper articles. The scope of the research material is fifty pages of each text. The paper is divided into three parts: •PART 1 examines some basic notions in text linguistics. It provides an overview of the concepts of discourse, cohesion, textuality, cohesive devices and the notion of register and its components. •PART 2 of the paper gives a closer outlook of discourse markers. It presents points of view of such linguists as Halliday and Hasan (1992), Schiffrin (1987), Blakemore (1987), Fraser (1996), Trujillo Saez (2003) on the definition and delimitation of these particles. Also, the discussion of the functions of these... [to full text]

The paper analyzes the translation of discourse markers from English into Lithuanian. Discourse markers are words or word combinations, who contribute little to the propositional meaning of an utterance but serve a variety of important conversational functions guiding interlocutors towards the intended interpretation of an utterance. The aim of the research is to prove the polyfunctional nature of discourse markers and the significance of rendering their meanings in translation from English into Lithuanian. The paper reviews the basic theoretical orientations within which discourse markers are analyzed and presents the list of defining and non-defining properties of discourse markers. Correct interpretation of discourse markers depend on the conversational function they serve in a particular situation rather than on lexical meaning of an item, therefore the functions of the discourse markers selected for the analysis (you know, I mean, well, okay, so, like, now) are reviewed as well. The empirical part is based on the analysis of the translation of discourse markers in two novels: John Irving’s 'A Widow for One Year' and Melvin Burgess’ 'Doing it'. / Darbe nagrinėjamas diskurso žymeklių vertimas iš anglų į lietuvių kalbą. Diskurso žymekliai - tai žodžiai ar žodžių junginiai, kurių leksinė reikšmė turi mažai įtakos sakinio prasmei, bet kurie atlieka daug svarbių funkcijų, padedančių pašnekovui teisingai interpretuoti pasakymą. Darbo tikslas – įrodyti diskurso žymeklių daugiafunkcinę prigimtį ir tų funkcijų perteikimo svarbą verčiant iš anglų į lietuvių kalbą. Darbe apžvelgiamos svarbiausios teorinės kryptys, kuriomis remiantis analizuojami diskurso žymekliai, ir pristatomi jų skiriamieji bei jiems būdingi bruožai. Kadangi teisinga diskurso žymeklių interpretacija priklauso ne nuo leksinės lingvistinio vieneto reikšmės, bet nuo jo atliekamos funkcijos, darbe taip pat aprašomos analizei pasirinktų žymeklių (you know, I mean, well, okay, so, like, now) funkcijos. Empirinė dalis pagrįsta diskurso žymeklių vertimu dvejuose romanuose: John Irving "A Widow for One Year" ir Melvin Burgess "Doing it".

Literatūroje išsiskiria dvi teorijų apie Europos viešąją erdvę grupės: 1) viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos ir 2) europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijos. Šias grupes atstovaujantys autoriai pateikia skirtingus požiūrius apie daugiakultūriškumo ir Europos viešosios erdvės santykį. Viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos atstovai teigia, kad daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas sukuria neįveikiamas problemas viršnacionalinei viešajai erdvei atsirasti ir funkcionuoti. Viršnacionalinėje viešojoje erdvėje lingvistiniai ir kultūriniai skirtumai tarp diskusijos dalyvių apriboja galimybes suprasti ir interpretuoti perduodamą pranešimą. Kultūrinis homogeniškumas yra traktuojamas kaip būtina sąlyga susiformuoti ir funkcionuoti Europos viešajai erdvei. Kita vertus, autoriai, vystantys europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijas, mano, kad daugiakultūriškumas neturi didelės įtakos Europos viešajai erdvei. Jie atmeta prielaidą, jog kultūrinis homogeniškumas yra būtinas Europos viešajai erdvei. Taigi kyla klausimas, kokią įtaką daugiakultūriškumas turi viešajai erdvei: ar jis užkerta kelią formuotis viešajai erdvei, kurioje vyktų suprantanti komunikacija, ar vis dėlto supratimo ir susikalbėjimo galimybė išlieka, ir kultūrinis homogeniškumas nėra būtina sąlyga viešajai erdvei. Šiame darbe yra siekiama atsakyti į klausimą, ar įmanomas susikalbėjimas ir supratimas daugiakultūrinėje viešojoje erdvėje tarp skirtingų valstybių atstovų. Šio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / There are two dominant groups of theories that try to explain possibilities of the emergence of the European public sphere. The first group of authors are advocates of the supranational European public sphere. They claim that three key conditions have to be satisfied that European public sphere could emerge: there should be common language and culture, supranational media and common European identity. These theories argue that it is impossible to satisfy the conditions; so supranational European public sphere is non-existent. Cultural pluralism is seen as a key obstacle. The second set of theories is looking for the Europeanised national public spheres. Scholars assert that cultural pluralism is not a barrier, some of them even speak about the existence of Europeanised public spheres. To summarise, theories of the European public sphere give different answers to the question how cultural pluralism influences public discussions, whether it is a major impediment to the emergence of European public sphere or not. The paper aims to analyse if understanding is possible and achievable in multicultural public sphere between representatives of different cultures. This question is not widely developed in literature; moreover, there is a lack of empirical research in this domain. So, the paper seeks to fill this gap. The paper uses Habermasian definition of the public sphere: it is a sphere produced through the communicative action. Rational and critical discussions take place in the... [to full text]

Teorinėje dalyje buvo pateiktas susidarytas holistinis požiūris į darnią plėtrą (DP). Siekiant išnagrinėti energetinį diskursą internetinėje žiniasklaidoje, buvo padaryta internetinės žiniasklaidos raidos apžvalga, išanalizuoti informacijos pateikimo būdai. Naujienų įrėminimo teorijos analizė atskleidė, kaip žiniasklaida suformuoja žinias iš naujienų ir kokią įtaką tai turi politikai, ekonomikai, bei socialinei realybei. Taip pat aprašyti visuomenės manipuliavimo (propagandos) mechanizmai. Parengta energetinio diskurso formavimo ir jo bruožų internetinėje žiniasklaidoje socialiniu ir ekologiniu aspektais empirinio tyrimo metodika bei atliktas kiekybinis bei kokybinis tyrimas, kurio metu analizuoti internetinių naujienų portalų Delfi.lt, Lrytas.lt ir Balsas.lt energetinės tematikos tekstai 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu (iš viso 619 straipsnių). Darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados. / In the theoretical part was made yielded a holistic approach to sustainable development (SD). In order to examine energetical discourse in online media, was made the online media review and analyzed information presentation. News framing theory analysis revealed how the media builds knowledge from the news and how this affects the political, economical and social reality. Also described the manipulation of society (propaganda) mechanisms. Prepared energetic discourse shaping and it’s features, in online media, analysis methodology in social and environmental aspects, also made quantitative and qualitative study, which analyzed online news sites Deli.lt, Lrytas.lt and Balsas.lt energetic-themed text’s in 2012 February 1-2013 January 31 period(a total 619 articles). The conclusion was made in the end of work.

Tyrimo problema. Žiniasklaida yra vienas galingiausių diskursų, konstruojančių bei reguliuojančių visuomenės žinojimą. Ji formuoja skonį, gyvenimo būdo ypatumus, pažiūras, vertybes, elgseną. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau nukrypsta nuo vykdomos tiesioginės visuomenės informavimo funkcijos, paremtos laisvo žodžio principu, dažniau ji įtakojama komercinių interesų, orientuojasi į bulvariškumą ar sensacijas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą šalies dienraščiuose. Tyrimo analizei buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisos tema diskurso analiz��. Duomenų rinkimas buvo atliekamas 2008 vasario - balandžio mėnesiais. Rinktos publikacijos laikotarpio nuo 2007 06 08 iki 2008 04 26. Viso buvo surinkta 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra. Atlikta kiekybinė bei kokybinė publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisų tema diskurso analizė atskleidė žiniasklaidos formuojamo diskurso galią. Ne tik dienraštis, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskyrė dėmesio įstatymo pataisų šalininkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of investigation. Media is one of the most powerfull discourse that constructs and controls social knowing. It conditions taste, lifestyle, behavior, opinion and valuables of society. Recently media more and more often move from its direct function sustained by principle of free word. More often it is influenced by commercial interest. Purpose of investigation - to analyse the corrections of alcohol control legislation discourse in Lithuanian media. For the analysis of investigation there were chosen two popular Lithuania’s newspapers: “Lietuvos rytas“ and “Respublika“. There was investigated quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation. Data collection was executed in 2008 from february to april. Publications collected from 2007 06 08 till 2008 04 26. There were collected 51 publication, 4 open appeal to the President of Lithuania Respublic, 1 cartoon. Investigation in quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation detected the power of discourse which is formed by media. Not only newsletter, its journalists have their power to construct the article in their way but also various all concerned. The analysis shows that “Lietuvos rytas” was much more jug-hendled than “Respublika”, didin’t give enough attention for legislation supporters‘ arguments. Critical discourse analysis helped to show speakers’, authors’ of texts and... [to full text]

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

The present paper reports the results of the study aimed to investigate the problem of discourse markers, their functions and differences and similarities in the English and Lithuanian languages in a book of prose. The methods chosen for the study were content analysis, quantitative method and contrastive method. The study is based on theories of various linguists proposing different terms and definitions for the discourse marker, on the corpus of occurrences of these linguistic items in the examined sources. The investigation also attempts to examine the functional complexity of discourse markers in cohesive texts. The research demonstrated that the most frequently used discourse markers in textual function in the English language are and, but, so. At the same time, the most frequently used discourse markers in interactional function in English are oh, well, eh, however, ah, and now. The research demonstrated that the functions of discourse markers fall into two domains - interactional and textual and they can appear simultaneously. / Šio tyrimo problema yra susijusi su diskurso žymikliais/žymekliais, kurie yra teksto formavimo įrankiai diskurse. Ši tema buvo pasirinkta, nes, visų pirma, diskurso žymekliai tik neseniai patraukė lingvistų dėmesį kaip teksto formavimo įrankiai, kurie taip pat nekompromituoja jau esančios nusistovėjusios sistemos. Pradedant prielaida, jog diskurso žymekliai užtikrina efektyvų bendravimą (taip pat teksto rišlumą ir suderinamumą), yra multifunkciniai bei jų taksonomijos ir funkcijos gali kisti skirtingose kalbose, buvo iškelti šie tyrimo klausimai: 1) kokie yra dažniausiai naudojami diskurso žymekliai analizuotuose tekstuose dviejose kalbose? 2) kokie yra atitikimai/neatitikimai diskurso žymeklių naudojime bei funkcijose lietuvių ir anglų kalbose? Anksčiau minėti faktoriai bei tyrimo klausimai padėjo nustatyti šio darbo tikslą, kuris yra: palyginti ir išanalizuoti diskurso žymeklių taksonomijas ir funkcijas dviejose kalbose. Kad šis tikslas būtų pasiektas, žemiau išvardyti uždaviniai buvo iškelti:  peržiūrėti ir sistemingai pristatyti mokslinę litratūrą susijusią su diskurso žymekliais lietuvių ir anglų kalbose;  jau esamų ir prieinamų tyrimų pagalba apie diskurso žymeklius, buvo nustatytos ir apibrėžtos diskurso žymeklių atliekamos funkcijos rišliame tekste;  remiantis kiekybiniu bei kokybiniu metodais, buvo atskleista diskurso žymeklių skirstymas, dažnumas/pasikartojimas ir dominuojančios jų funkcijos analizuotuose tekstuose. Atliekant šį tyrimą tam tikri metodai buvo... [toliau žr. visą tekstą]

В данной диссертации анализируется политика в области ликвидации последствий катастрофы на Чернобыльской АЭС в Беларуси с 1986 по 2008 год с точки зрения взаимодействия различных концепций. Примение методологии дискурс-коалиций позволяет выявить взаимодействие дискурс-коалиций в чернобыльской политики на разных этапах, а также проследить дискурсивные элементы формирования ядерной политики в Беларуси, обусловленной строительством АЭС. / Nepaisant to, kad po avarijos Černobylio atominė elektrinė buvo uždaryta (1986), Černobylis tebeveikia socialinį ir politinį gyvenimą Baltarusijoje (per avariją labai nukentėjusioje kaimyninėje valstybėje). Černobylį šioje disertacijoje apibrėžiame kaip įvairių socialinių aktorių (valstybinių institucijų, politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo įstaigų ir pan.) vis peržiūrimą ir atnaujinamą Černobylio avarijos interpretacijų rinkinį. Disertaciniame darbe analizuojami įvairūs diskursai ir naratyvai, susiję su Černobylio avarijos padariniais Baltarusijoje 1986-2008. Taikant sociologines rizikos visuomenės (Beck 2000; Borraz 2008), mokslinių faktų konstrukcijos (Callon 1979; Latour 1989, 2004), biovaldžios (Foucault 1996) sampratas ir diskurso koalicijų metodologiją (Hajer 1995), disertacijoje pateikiama konstruktyvistinė Černobylio politikos analizė. Disertacijos tikslas: Černobylio politikoje bei jos aktorių ir jų naratyvų visumoje identifikuoti diskurso koalicijas ir analizuoti jų raišką (nedemokratinės valstybės atveju). Disertacijoje atskleidžiama tai, kaip diskurso koalicijos traktuoja Černobylio avarijos sukeltus padarinius ir kaip atominės energetikos politikoje atsispindi rizikos visuomenės ir bio-politikos retorika. / Despite the shutdown of the Chernobyl nuclear power plant (1986) it still influences the social and political reality. Chernobyl appears in this research as the result of work of interpretation of the aftermaths of Chernobyl disaster by different actors: state bodies, political parties, NGO and scientific institutions. This research touches upon different discourses, story-lines through witch the consequences of the accident on Chernobyl plant are managed in Belarus from 1986 to 2008. Applying such sociological concepts as risk (Beck 2000; Borraz 2008), construction of scientific facts (Callon 1979; Latour 1989, 2004), biopower (Foucault 1996) and the methodology of the discourse-coalitions (Hajer 1995) in this dissertation the constructivist analysis of the politics of Chernobyl is represented. The main hypothesis of this research is to identify the discourse-coalitions within the Chernobyl policy, the actors and story-lines they utter. This research analyses also how the risks created by Chernobyl accident are treated and how biopolitics rhetoric is articulated in the discourse-coalitions and reveals their role in the nuclear policy.