Darbo objektas - mokinių požiūris į motyvacija kūno kultūros pamokose. Darbo tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančius 9–12 kl. mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Darbo uždaviniai : 1. Nustatyti vidinio pasitenkinimo veiksnius, įtakojančius 9-12 kl. mokinių požiūrį į motyvaciją kūno kultūros pamokose, lyties aspektu. 2. Nustatyti vidinio nepasitenkinimo veiksnius, įtakojančius 9-12 kl. mokinių požiūrį į motyvaciją kūno kultūros pamokose, lyties aspektu. 3. Nustatyti išorinio pasitenkinimo veiksnius, įtakojančius 9-12 kl. mokinių požiūrį į motyvaciją kūno kultūros pamokose, lyties aspektu. 4. Nustatyti išorinio nepasitenkinimo veiksnius, įtakojančius 9-12 kl. mokinių požiūrį į motyvaciją kūno kultūros pamokose, lyties aspektu. Tiriamieji: Kauno technologijos universiteto gimnazijos, 9-12kl. mokiniai. Bendras apklaustųjų kiekis 237 mokiniai , iš kurių 122 mergaitės ir 115 berniukų. Išvados: 1. Nustatyta, kad mergaites ir berniukus stipriausiai motyvuoja tokie vidinio pasitenkinimo veiksniai kaip: gebėjimas padaryti tai, ko anksčiau nemokėjo, sėkmė ir užtikrintumas pamokų metu, gebėjimas užsiimti naujomis veiklomis, galimybė rungtyniauti ir išbandyti save, pastangos pamokų metu. 2. Vidiniai nepasitenkinimo veiksniai kurie įtakoja 9-12 kl. mergaičių ir berniukų motyvaciją kūno kultūros pamokose yra : galimybė sumažinti stresą, galimybė užsiimti mėgstama ir prasminga veikla, savirealizacijos galimybė. Lyties aspektu nustatyta , kad mergaitėms lyginant su berniukais... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: factors, that affect 9 – 12 grade students’ attitude to motivation in physical education classes. Aim of the study: determine the factors that affect the 9 – 12 grade students’ motivation in physical education classes. Research objectives: 1. Determine the intrinsic satisfaction factors, that affect the 9 – 12 grade students’ motivation in physical education classes, gender related aspect. 2. Determine the intrinsic dissatisfaction factors, that affect the 9 – 12 grade students’ motivation in physical education classes, gender related aspect. 3. Determine the extrinsic satisfaction factors, that affect the 9 – 12 grade students’ motivation in physical education classes, gender related aspect. 4. Determine the extrinsic dissatisfaction factors, that affect the 9 – 12 grade students’ motivation in physical education classes, gender related aspect. Participants: Kaunas University of Technology gymnasium 9 – 12 grade students’. The total amount of respondents is 237 students’, of which 122 girls and 115 boys. Conclusion: 1. It was found that girls and boys are strongly motivated by such inner satisfaction factors like: the ability to do what you did not know before, success and assurance in class, the ability to engage in new activities, the ability to emulate and test themselves and efforts at school. 2. Internal dissatisfaction factors that influence the 9 - 12 grade girls' and boys' motivation in physical education lessons are: the possibility to reduce... [to full text]

The conclusions of those studies is that the heads of service should focus not only on the management or marketing of the products, but also on corporate identity and corporate communication as well. The corporate identity and corporate communication are very close related with the image-building of advisory services. The signals from audiences create correct market perception for the service when it is not commensurate with market share. Well developed corporate image of the service minimize the risk of relations with staff, customers and suppliers, governmental institutions, press and other institutions or persons which could have influence on activity of the service – in other words for strategic plans.

Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą] / The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text]

The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuolaikinė organizacija, suburianti profesionalus bendrai veiklai, turi skirti didelį dėmesį savo veiklos socialiniams aspektams, tarp kurių svarbią vietą užima organizacijos kultūra. Švietimo organizacijos kultūros idėjai ir jos diegimo būdų problematikai pastaruoju metu yra skiriama nemažai dėmesio, universiteto, gimnazijos kultūra yra įvairių sričių mokslininkų tyrinėjama ir analizuojama, tačiau tyrimų duomenų apie bendrojo lavinimo mokyklos organizacijos kultūrą ir jos ypatumų sisteminį pagrindimą neteko aptikti. Kaip leidžia teigti daugelio autorių patirtis, mokyklų kultūros sisteminiai tyrimai yra aktualūs, nes gali ypač padėti mokykloms aptikti vystymosi rezervus netgi mokyklos kultūros tyrimo procesas gali tapti mokyklos veiklos tobulinimo priemone. Tyrimo objektas. Mokyklos kaip organizacijos kultūra. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokyklos kultūros sampratą, atskleisti mokyklos kaip organizacijos kultūros ypatumus. Tyrimo metodai. Tyrimas vykdytas pasitelkus mokslinės informacijos šaltinių analizę, aprašomąją statistiką, anketinę mokytojų ir mokinių apklausą, sudarytą remiantis P. Jucevičienės, A. Poškienės, L. Kudirkaitės, N. Damansko (2000) klausimynu universiteto organizacijos kultūrai tirti. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel kompiuterine programa. Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas 2008 metų kovo mėnesį. Apklausoje dalyvavo dvi respondentų grupės: 166 – VII-X klasių mokiniai (iš kurių – 85 miesto vietovės ir 81 rajono vietovės mokyklų mokinys); 56 mokytojai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays organisation rallying the professionals for common activities should pay great attention to social aspects of its activity, among which organisational culture takes an important place. Currently, a lot of attention is paid to the idea of educational organisation culture as well as problematic of introduction of related methods, culture of university, gymnasium is analysed and surveyed by scientists of diverse fields, however it was impossible to find any survey data related to organisational culture of general education school and systematic substantiation of singularities of the latter. Referring to the experience by many authors, systematic survey of school culture is relevant as it may help schools in establishing the development reserve, and even more the process of survey of school culture could become the measure for improvement of school activity. The object of the survey: The culture of school as organisation. The aim of the survey: To analyse the concept of school culture, to reveal singularities of culture of the school as organisation. The methods of the survey. The survey was conducted referring to the analysis of scientific information sources, descriptive statistics, interview of teachers and pupils with the help of questionnaires formed according to the questionnaire for survey of culture of university organisation by P. Jucevičienė, A. Poškienė, L. Kudirkaitė, N. Damanskas (2000). The survey data was processed with Microsoft Excel computer programme... [to full text]

Mokinio veiklos, kaip asmens komponento tobulinimas meno (muzikos) mokykloje. Skaitant asmens kultūros raidą atskleidžia muzikinio ugdymo reikmė. Ugdymo praktikoje asmens kultūros raidos įgyjamų vertybių ir jų paskirties suvokimas priklauso nuo to, kaip jos pateikiamos ir perimamos. Demokratinėje visuomenėje vyrauja asmens interesai, kūrybinė veikla. Ugdytiniui svarbu pažinti kultūros vertybes, orientuojantis į jas pratintis kurti ir taip tobulinti individualią kultūrą, suvokiant veiklos prasmę vertinti asmeninių poreikių tenkinimo reikšmingumą. Muzikinis ugdymas remiamas kūrybine veikla, įtirtindamas kūrybos poreikį, vertinimo nuostatas, gebėjimus. Mokinio veikla- ne tik savitas individualios kult��ros pasireiškimo būdas, bet ir komponentas. Ugdymo procese tobulinant mokinio veiklą keičiasi ir asmens kultūra. Todėl mokinio veiklos, kaip jo kultūros komponento, tobulinimas meno (muzikos) mokykloje yra aktuali pedagoginė problema Tyrimo objektas yra mokinio veikla ir jos tobulinimas meno (muzikos) mokykloje. Tyrimo tikslas yra atskleisti mokinio veiklos, kaip kultūros komponento, tobulinimo prielaidas, meno (muzikos) mokykloje. Darbe apibūdinta mokyklos ugdymo samprata mokinio veiklos aspektu, aptartas mokinio veiklos modelis meno (muzikos) mokyklos pamokose, ištirtos pedagogų nuostatos, susijusios su mokinio veikla, pateikti mokino veiklos, kai kultūros komponento, vertinimo ir tobulinimo orientyrai. Atliktas tyrimas parodė, kad mokinio veiklos, kaip ir kultūros komponento... [toliau žr. visą tekstą] / The significance of musical training reveals in stimulating the person‘s cultural development. In the upbringing practice, the understanding of person’s culture process obtained values and their purpose depends on the way how they are shared and adapted. Personal interests and creative work dominate in the democratic society. It is important to the learner to know the cultural values, orient to them, try to create and in this way to improve individual culture, understanding the activity’s essence to evaluate the significance of the personal requirements. Musical training is supported by the creative work, consolidation of the cultural needs, evaluation guidelines and abilities. The learner’s activity is not only a distinctive method of individual culture expression but also a component. In the training process, the person’s culture changes together with the learner’s improved activity. Therefore, the improvement of the learner’s, as the cultural component’s, activity in the art (music) school is an actual educational problem. The research object is the learner’s activity and its improvement in the art (music) school. The research aim is to reveal the learner’s activity development premises in the art (music) school. The tasks of the research: to describe the musical training concept through the learner’s activity aspect, to discuss the model of the learner’s activity in the art (music) lessons, to analyze the educators’ attitude towards the learner’s activity and to propose... [to full text]

Tautinis ugdymas kaip integralinė pilnutinės asmenybės dalis yra vienas iš šiuolaikinio ugdymo sudedamųjų dalių, sudaranti jaunosios kartos ugdymo pagrindą, tačiau spartūs Vakarų demokratijos plėtojimo procesai tautiškumui kelia tam tikrų rūpesčių. Spartėjanti globalizacija, kultūrinė integracija, ekonominė emigracija – tai vis reiškiniai, kurie ne tik veikia asmenybės dvasinį pasaulį, bet slopina tautiškumą, daro įtaką tautų ir kultūrų, bendruomenių ir individų tapatybei, skatina žavėjimąsi kosmopolitizmu. Todėl tautinio auklėjimo problema tampa ypač aktuali. Kadangi jau pradiniame mokykliniame amžiuje pastebima vis didėjanti orientuotis ne į dvasines, o į materialines vertybes, šio darbo tikslas – atskleisti 3 – 4 klasių mokinių tautiškumo sampratą bei jų žinias apie:  tautos istorijos liudytojus;  Lietuvos valstybės ir tautos simbolius;  folklorą;  valstybines bei tautos šventes;  šeimos šventes ir tradicijas. Empirinėje tyrimo dalyje taikyti du metodai: anketavimas ir kūrybinių darbų analizė. Tyrimo imtis: 192 trečių – ketvirtų klasių mokiniai. Tyrimo rezultatai: - mokinių supratimas apie tautos istorijos liudytojus yra pakankamas ir dažniausiai formuojamas mokykloje; - nors tautos atributiką mokiniai yra neblogai įsisąmoninę, tačiau skirtumai tarp atskirų klasių ženklūs; - mokinių požiūris į folklorą yra palankus, tačiau tai nėra neatsiejama jų gyvenimo dalis; - mokinių požiūris į valstybines šventes yra pakankamai brandus, tačiau tautos tradicijas jie suvokia... [toliau žr. visą tekstą] / National education as a constituent piece of full individuality is one of the nowadays education part, which contains the basement of education of young generation. But quick development of Western democracy raises some kind of concern about National Identity. Fast globalization processes, cultural integration – all it’s a phenomena, which impacts not only spiritual world of individuality, but also suppresses national identity, has influence to oneness of nations and cultures, communities and individuals, encourages to keen on cosmopolitanism. This is why the problem of National education becomes extremely actual. As already in young school age we can notice the growing orientation not into moral valuables, but to the tangible, the essence of this research work is to discover the National Identity conception between 3rd and 4th forms school learners and to reveal their knowledge about: 1. witnesses of the history of the nation, 2. symbols of State of Lithuania and it’s nation, 3. folklore 4. state and national holidays 5. Family holidays and traditions. Two methods were used in empirical part of the research work: questionnaire and analysis of creative works. Scope of the research work: 192 learners of 3rd and 4th forms. The results of the research work: - understanding of learners about witnesses of the history of the nation is sufficient and mostly this understanding is fashioned in the school, - national attributes are well known by learners, but there is marked difference... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjama Visagino savivaldybės kūno kultūros ir sporto sistema, kaip Lietuvos sistemos grandis, analizuojamos Visagino kūno kultūros ir sporto sistemos raidos kryptys, problemos ir modernizavimo galimybės. Literatūros analizė parodė, kad kol kas mažai teorinio įdirbio kūno kultūros ir sporto sistemos funkcionavimo srityje. Daugelis sistemos dalių yra iškelta nacionaliniu lygiu ir daug mažiau dėmesio kreipiama į savivaldos lygį. Todėl nėra susiformavęs inovatyvus požiūris į kūno kultūros ir sporto sistemos funkcionavimą valstybinėse institucijose ir ypatingai savivaldybėse. Tai aktuali problema, nes valstybė neturi tiesioginio sąlyčio su visuomene ir negali tiesiogiai vykdyti savo kūno kultūros ir sporto politikos. Kūno kultūros ir sporto sistema – tai specifinių sudedamųjų dalių, susijusių su žmogaus fizine prigimtimi, visuma: nuo fizinio ugdymo, rengimo fiziniams krūviams ir darbinei veiklai, aktyvaus fizinio judėjimo ir laisvalaikio organizavimo, žmogaus organizmo funkcinių rezervų ir galimybių plėtros iki specifinio kryptingumo – geriausio sportinio rezultato ir/ar fizinio tobulumo siekimo. Apibūdinant savivaldybės uždavinius ir tikslus kūno kultūros ir sporto srityje, siūlomos rekomendacijos kūno kultūros, sporto bei rekreacijos sistemoms modernizuoti, kurios padėtų susisteminti kūno kultūros ir sporto modelį, jungiantį vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas. Empirinis tyrimas atliktas Visagino miesto sporto mokymo įstaigose ir bendrojo... [toliau žr. visą tekstą] / This Master thesis is devoted to the analysis of Visaginas City Municipality physical education and sports system as a segment of Lithuania’s sports system, the trends of Visaginas City physical education and sports development, problems and modernization possibilities. The analysis of literature sources revealed that there is little theoretical knowledge applied in the functioning of physical education and sports system. Most segments of the system are relevant on the national level, thus, less attention is paid to self-government level. Therefore, there is no innovative attitude developed towards the functioning of physical education and sports system in state institutions, especially in municipalities. This is an acute problem because the state does not have a direct contact with society and cannot directly implement physical education and sports policy. Physical education and sports system is the unity of specific segments connected to an individual’s physical nature, i.e. physical education, preparation for physical load and work activities, active physical activities and free time organization, development and possibilities of functional reserves of human organism as well as a more specific direction – the best possible result in sports and/or attempt for physical perfection. When discussing on municipal tasks and goals in the sphere of physical education and sports recommendations for the modernization of physical education, sports and recreation system are... [to full text]

Magistro darbe "Sala šiuolaikinėje moterų prozoje" analizuojama salos tema pasirinktuose trijuose mterų romanuose - Birutės jonuškaitės "Didžioji sala", Sue Monk Kidd "Undinės krėslas", Victoria Hislop "Sala". Remiantis feministinės kritikos, hermeneutiniu ir lyginamuoju metodu buvo siektina atskleisti salos erdves - geografinę, dvasinę ir mitinę, bei jos funkcijas, prasmes moterų gyvenime. Klasikiniuose vyrų romanuose sala atsiskleidžia kaip veikėjų prieglobstis, kalėjimas, išbandymų vieta ar idealusis pasaulis.Darbo analizė atskleidžia gilesnį salos kontekstą - jos geografinė erdvė ir laikas susilieja su moters pasąmone, atveria moteriai vidinio pasaulio erdves. aiškinamasi, kokiu būdu moterų proza per įvairius mitinius simbolius analizuoja moters tapatybės, saviidentifikacijos problemą, kuri išsprendžiama tik salos kontekste. / In the Master’s degree work called „An Island in Women’s Contemporary Prose” it is analyzed the theme of an island. To analyze the following theme there were chosen three novels written by women―writers, i. e. Birutė Jonuškaitė „The Great Island”, Sue Monk Kidd „The Mermaid Chair” and Victoria Hislop „The Island”. The aim of the work is to reveal spiritual, mythological and geographical spaces of the island, as well as its funkctions and meanings in women’s life. The aim of revealing spaces was reached with the help of feminist criticism, as well as hermeneutic and comparative methods. In classical novels written by men―writers the island is show as the main character’s shelter, prison, challenge place or perfect world. Whereas, work analysis presents us another island’s concept in the novels written by women―writers. The island’s geographical space and time merge together with woman’s subconsciousness revealing spaces of inner world for the woman. In the work it is analyzed in which way women’s prose with the help of various mythological symbols analizes woman’s identity and self―identity problem which is solved only in the context of the island.

Demokratijos konsolidacija yra sudėtinė demokratizacijos proceso dalis, apibūdinanti naujai susikūrusios valstybės demokratijos būseną, išreiškiant ją per kokybės kriterijus, tokius kaip pilietinės visuomenės ar partinės sistemos būsena. Tuomet yra užduodamas klausimas - ar naujai susikūrusi demokratinė santvarka išsilaikys, ar neatlaikiusi įvairiausių spaudimų, grįš į autoritarinį režimą. Taip pat yra svarbus susikūrusios demokratijos kokybės klausimas. Aprašomuoju, lyginamuoju bei mokslinės analizės metodais buvo aprašytas demokratijos konsolidacijos teorinis aspektas bei susisteminti kriterijai, kuriais remiantis tolimesniuose skyriuose buvo atliekama kiekybinė bei kokybinė šių kriterijų analizė, paminint ir veiksnius bei prielaidas, kodėl būtent šie kriterijai buvo taikomi Lietuvos atvejui. Darbo objektas yra demokratijos konsolidacija Lietuvoje - jos istorija bei kokybės analizė. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami pripažintų autorių demokratizacijos kriterijai, pagal kuriuos buvo atlikta Lietuvos atvejo analizė. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiame demokratijos konsolidacijos etape yra Lietuva ir ar šį procesą galima vadinti užbaigtu. Demokratizacijos procesas yra glaudžiai susijęs su daugeliu ekonominių, politinių bei visuomeninių sferų, tokių kai pilietinė visuomenė, ekonominė bei politinė kultūra bei domėjimasis politika apskritai. Todėl neabejotina, kad demokratijos konsolidacijos klausimas Lietuvoje yra labai svarbus. Sėkmingas demokratijos veikimas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The consolidation of democracy is a term that describes the status of newly created democracies, when the mode of transition is the issue of whether the newly created democracy will sustain his democratic order or collapse after won’t sustaining it’ s challenges In this study will also been emphasized the quality of democracy. This study will describe the consolidation of democracy in new democracies, history of these countries, with emphasis on the case of Lithuania. The work will be written with all the descriptive-exploratory research work required for the criteria, using empirical studies and theoretical research. Work item is the consolidation of democracy in Lithuania and it‘s history, which is defined as the transition from authoritarian to democratic regimes. Another important element of the study is the quality of democracy in Lithuania and their parameters which is far from the level of a stable Western democracies. Democratization process is related to many social, economic and political public spheres, such as the status of civil society, economic and political culture, and interest in politics in general. Therefore, there is no doubt that the consolidation of democracy in question is relevant. The smooth functioning of the democratic values of democracy and the desire to match the quality criteria of the old countries of the European Union compels us to review the existing problems and find solutions to the challenge. Work will begin with the theoretical... [to full text]