Darbe nagrinėjamas Irako demokratizavimo projektas, kuris JAV ir jos sąjungininkų buvo pradėtas įgyvendinti 2003 m. kovą. Svarbiausi šios karinės operacijos tikslai – surasti ir sunaikinti Irako masinio naikinimo ginklus, nuversti autoritarinį S. Husseino režimą ir sukurti šalyje demokratines institucijas. Irako demokratizacijos idėjos autoriai ir iniciatoriai neokonservatoriai tikėjo, kad, pradedant Iraku, demokratija pamažu persiduos į kitas Vidurio Rytų regionui priklausančias valstybes, o tai garantuos JAV ir viso pasaulio saugumą (tai svarbiausias Vašingtono nacionalinis interesas). Nors Irake jau įvyko laisvi ir teisingi rinkimai, šiandien, praėjus penkeriems metams, Irakas dar nelaikomas stabilia demokratine valstybe. Būtent Irako demokratijos faktinės situacijos neatitikimas institucinei padėčiai (institucijos yra, demokratijos – ne) yra pagrindinė darbo problema. Problema suponuoja, o teorinis–metodologinis darbo konceptas padės atsakyti į svarbiausią tyrimo klausimą: kur glūdi Irako demokratizavimo nesėkmės priežastys? Taigi darbe siekiama išsiaiškinti, kur intervencijos ideologais laikomi neokonservatoriai padarė esminę klaidą: ar Irako demokratizavimas iš principo yra neįmanomas (ideologinis lygmuo), gal projekto nesėkmę nulėmė netinkami demokratijos įtvirtinimo būdai (pvz., greitos demokratizacijos siekis), o galbūt kaltos tam tikros Irako vidaus ypatybės (praktinis lygmuo)? Darbo tyrimo metodas – atvejo studija, objektas – Irako demokratija instituciniu ir... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with democratization of Iraq which was started to implement by the United States and its allies in March, 2003. The military operation was designed to find and destroy Iraq’s weapons of mass destruction, overthrow the authoritarian regime of S. Hussein and install democratic institutions. Neoconservatives who were the authors and advocates of the idea of democratic Iraq believed that with the start in Iraq democracy gradually will spill over to the whole Middle East. And this process would guarantee the security of the United States and the whole world what is its’ national interest. Although Iraq has conducted free and fair elections and has established the main democratic institutions, today five years since the outset of the operation it is still not considered a stable democratic country. So the discrepancy between the factual and institutional democracy in Iraq is the main problem of this paper. This problem raises the principal research question: what causes the failure of democratization in Iraq? So according to the theoretical-methodological research concept the main question sounds as such: where the advocates of the intervention in Iraq have made the crucial mistake: whether the democratization of Iraq is theoretically impossible (ideological analysis level), maybe the failure of the project was determined by unsuitable democratization methods (especially the quick democratization) or maybe the misfortune lies in the domestic features of Iraq... [to full text]

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje aktyviai diskutuojama kokia turėtu būti kultūros politika. 1990 metais įvykęs Lietuvos kultūros kongresas nubrėžė aiškias gaires kaip turėtu būti organizuojama, formuojama ir įgyvendinama Lietuvos kultūros politika. Po 11 metų priimtas nutarimas „Lietuvos kultūros politikos nuostatos“ bei sukurta kultūros politikos teisinė bazė, tačiau ministerijos valdininkų abejingumas kultūros politikai visa tai verčia niekais. Šiais metais prezidentė iniciavo darbo grupę sukurti Lietuvos kultūros politikos gaires. Tai verčia iš naujo pažvelgti į kultūros politiką. Darbo objektas yra Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo problematika. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius, pirmoje (teorinėje) dalyje atskleidžiami pagrindiniai įgyvendinimo proceso aspektai, kurių pagalba išryškinami Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo aspektai. Antrojoje dalyje nagrinėja kultūros politikos problematika, kuria remiamasi nagrinėjant Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo problematiką. Trečiojoje darbo dalyje apžvelgiami pagrindiniai kultūros politikos dokumentai, bei tyrinėjimai. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojami pagrindiniai Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo instrumentų problematika. Nagrinėjami pagrindiniai įgyvendinimo problematikos aspektai: 1) Finansiniai bei žmoniškieji ištekliai. Finansavimas kultūros politika yra nepakankamas ir neefektyvus, o dirbantys darbuotojai neatitinka... [toliau žr. visą tekstą] / Since the restoration of Lithuania’s independency there have been substantial debates about the cultural policy in Lithuania. The Lithuanian Cultural Congress in 1990 set the clear guidelines for formulation, implementation and management of Lithuanain cultural policy. 11 year later a Government resolution on the provisions of Lithuanian cultural policy was adopted and the legislative foundations had been established. However, the indiference of officials and civil servants working in the cultural sphere did not allow to take the chance to build on the achievements since then. In 2010 the President of Lithuania initiated the establishment of the working group to develop guidelines for cultural policy. This action allows us to reassess the cultural policy. The aim of this thesis is to analise the challenges and problems of the implementation of Lithuanian cultural policy. Chapter 1 of the thesis focuses on the main aspects of public policy implementation. Chapter 2 analysis the challenges related to cultural policy itself and which are taken into acount when analysing implementation problems. The 3rd Chapter presents an overview of the main documents and studies carried out in this field. The 4th Chapter analyses the issues related to the cultural policy implementation instruments. The following implementation aspects are analysed: 1) financial and human resources; 2) institutional arrangements; 3) long-term and short-term goals. The findings confirm that the funding of... [to full text]

Magistriniame darbe tarpkultūrinio dialogo svarba organizacijų viešojoje komunikacijoje yra nagrinėjama kaip darbo objektas. Darbo tikslas- remiantis tarpkultūrinės komunikacijos teorija bei barjerais išanalizuoti, kaip kalbos mokėjimas daro įtaką dalyvavimui viešojoje organizacijos komunikacijoje. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: apibrėžti komunikacijos svarbą svetimoje šalyje, analizuojant ir lyginant mokslinę literatūrą, aptarti viešosios bei tarpkultūrines komunikacijos sampratą ir ypatumus, apibrėžti ir įvardinti tarpkultūrinės komunikacijos barjerus, aprašyti savanorystės (EVS) sampratą, remiantis teorija ir atlikto tyrimo rezultatais, nustatyti kalbos įtaką savanorio socialiniam gyvenimui. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė bei praktiniame tyrime panaudotas savanorių apklausos metodas. Analizuojant literatūrą, prieita prie išvados, jog šiuolaikinis žmogus yra suvokiamas kaip sistema, kuri komunikuoja tiek šalies viduje, tiek su išore, kitomis šalimis. Tarpkultūrinė komunikacija vaidina vis didesnį vaidmenį kiekvieno gyvenime. Tad labai svarbu būti tolerantišku kitoms kultūroms. Žinoma, susidūrimas su komunikacijos barjerais yra neišvengiamas, tačiau noras pažinti kitas kultūras leidžia lengviau su jais susidoroti. Su komunikacijos barjerais susiduria ir savanoriai, kurie savo noru išvyksta į kitas šalis. Atliktas tyrimas parodė, jog dažniausiai savanoriai susiduria su kalbos barjerais. Be to, kalba yra... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is becoming a very important in twenty-first century. More and more people searching variety of purposes are going abroad. One possibility is to go abroad for volunteering. Unfortunately, volunteering in Lithuania only now is slowly gaining popularity, so the issue is urgent. Volunteers establish and maintain communication with different cultural backgrounds. During the communication, presenting themselves and their own culture. However, it becomes more difficult to develop and maintain a complete relationship between different parties. Language plays very important role in effective communication. Besides a growing globalization and migration have an impact on novelty events to effectively communicate we must learn about other cultures and be tolerant towards them. The objective of this Master thesis is the importance of intercultural communication in public organizations. Main goal – is to analyze according to inter cultural communication and barrier how knowledge of foreign language impacts performance in social organization communication. Assignment’ goals are: Define the importance of communication in a foreign country, analyzing and comparing the scientific literature, public discussion and understanding and intercultural communication features to define and identified barriers to intercultural communication, as described in volunteering (EVS) concept, based on theory and the study results, influence the language of the volunteer's social life. The main... [to full text]

Darbo objektas – mokytojų požiūris į kūno kultūros situaciją Kauno ir Klaipėdos mokyklose. Baigiamojo darbo tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti kūno kultūros situaciją Kauno ir Klaipėdos mokyklose: mokytojų požiūris. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti kūno kultūros dalyko ugdymo turinį ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose Kauno ir Klaipėdos mokyklose. 2. Nustatyti ir palyginti mokymosi priemonių ir įrengimų kokybę bei kiekybę, kūno kultūros dalyko ir mokytojo statusą Kauno ir Klaipėdos mokyklose. 3. Nustatyti ir palyginti mokytojų darbą su fiziškai silpnesniais mokiniais Kauno ir Klaipėdos mokyklose. 4. Nustatyti ir palyginti mokytojų požiūrį į neformalųjį švietimą Kauno ir Klaipėdos mokyklose. Hipotezė: • Kūno kultūros situacija Kauno ir Klaipėdos miestų mokyklose skiriasi. Išvados: 1. Analizuojant Kauno ir Klaipėdos kūno kultūros dalyko ugdymo turinį, nustatėme, kad tik tarp šokių ir gimnastikos užsiėmimų pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05), o visos kitos ugdymo turinio veiklos sutapo. Tyrimai rodo, kad tiek Kauno tiek Klaipėdos tiriamieji per kūno kultūros pamokas mokinius vertina už mokinių pažangą ir pasiekimus ir daugiau nei 80 proc. tiriamųjų renkasi pažymio vertinimo sistemą. 2. Tyrimu nustatėme, kad Kauno ir Klaipėdos mokyklose kūno kultūros mokymosi priemonių ir įrengymų kokybė bei kiekybė yra pakankama, o už jų būklę yra atsakingi patys mokytojai. Tiek kūno kultūros dalyko statusas Kauno... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research – teachers approach to the situation of physical education in Kaunas and Klaipeda schools. Aim of the study – determine and compare the situation of physical education in Kaunas and Klaipeda schools: teachers attitude. Objectives: 1. Identify and compare the physical education and the pupils progress and achievement evaluation of physical education classes in Kaunas and Klaipeda schools. 2. Set and compare physical education teachers status and the status of the PE in school, learning tools, and equipment quality and quantity: Kaunas and Klaipeda schools. 3. To assess and compare teachers attitude about working with physically weaker pupils in Kaunas and Klaipeda schools. 4. To survey and compare teachers attitude towards non-formal education in Kaunas and Klaipeda schools. Hypothesis: • Situation of physical education is different in Kaunas and Klaipeda schools. Conclusions: 1. After analyzing Kaunas and Klaipeda physical education curriculum, we found out that only between dance and gymnastic lessons observed statistically significant correlation (p < 0.05), while all other curricular activities are overlapped. Research shows that Kaunas and Klaipeda teachers evaluate pupils progress and achievement during physical education classes, and more than 80 percent prefers grade rating system. 2. Study found out that in Kaunas and Klaipeda schools physical education learning tools and equipment quality and quantity is sufficient, and teachers are responsible... [to full text]

Tyrimo objektas: 14 – 16 metų merginų ir vaikinų nuomonė apie subkultūras. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti 14-16 metų merginų ir vaikinų nuomonę apie subkultūras. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti merginų ir vaikinų sampratą apie subkultūras. 2. Išsiaiškinti dėl kokių priežasčių dažniausiai merginos ir vaikinai įsitraukia į subkultūrų veiklą. 3. Išsiaiškinti kokioms jaunimo subkultūroms paaugliai priklauso ir palyginti lyties aspektu. Išvados: 1. Vaikinai dažniau nei merginos nežinojo kas ta subkultūra. Merginos dažniau nei vaikinai teigė, jog subkultūra tai „tam tikros elgesio normos, principai, kurių privalu laikytis“. Dalis vaikinų ir merginų rinkosi atsakymą, kad tai tiesiog „neformalai“. Kiti - subkultūras įvardino kaip gyvenimo būdą. 2. Tyrimo rezultatai parodė, jog merginos subkultūras renkasi dažniausiai dėl naujų draugų, tuo tarpu vaikinai dažniausiai renkasi dėl galimybės būti suprastais (p<0,05). 3. Tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai priklauso arba neseniai priklausė kokiai nors subkultūrai (fyfoms, marozams, reperiams, gotams, pankams, forsams). Merginos nurodė jog priklauso fyfoms, gotams, vaikinai – forsams, pankams. Marozų, reperių subkultūros yra mišrios, joms priklauso ir vaikinai ir merginos. / Object of the study: 14 – 16 years old teenagers opinion about subcultures and participation in them. Objective of the study: to find out the opinion of teenagers subcultures and their ownership. Goals of the study: 1. Half of the 50% of guys do not know what the subculture, while the girls did not know - 30%. 54% of girls said that the subculture is "certain norms of behavior, principles that must be respected, as well as thought, almost half boys - 32.1%. A similar number of boys and 14.3% girls and 12% chose the answer is simply "informal". 3.6% of boys and 4% girls subcultures named as a lifestyle. 2. The results showed that girls usually prefer subcultures for new friends - 14%, while boys tend to congregate on the possibility to be understood - by 8.9%. "Being able to experience" lured 7.1% of boys and 6% of girls. 3. The results showed that 47% of teens owned or recently belonged to any subculture (fyfa, marozas, reperis, gotas, pankas, forsas). 22% of girls said that depends fyfa, gotas, 25% of boys - forsas, pankas. Marozas, reperis subculture are mixed, they belong to and the guys and girls from both subcultures 5.4% of boys and 2% of girls.

Darbo objektas – mokytojų požiūris į kūno kultūros situaciją Kauno ir Klaipėdos mokyklose. Baigiamojo darbo tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti kūno kultūros situaciją Kauno ir Klaipėdos mokyklose: mokytojų požiūris. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti kūno kultūros dalyko ugdymo turinį ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą kūno kultūros pamokose Kauno ir Klaipėdos mokyklose. 2. Nustatyti ir palyginti mokymosi priemoniųir įrengimų kokybę bei kiekybę, kūno kultūros dalyko ir mokytojo statusą Kauno ir Klaipėdos mokyklose. 3. Nustatyti ir palyginti mokytojų darbą su fiziškai silpnesniais mokiniais Kauno ir Klaipėdos mokyklose. 4. Nustatyti ir palyginti mokytojų požiūrį į neformalųjį švietimą Kauno ir Klaipėdos mokyklose. Hipotezė: • Kūno kultūros situacija Kauno ir Klaipėdos miestų mokyklose skiriasi. Išvados: 1. Analizuojant Kauno ir Klaipėdos kūno kultūros dalyko ugdymo turinį, nustatėme, kad tik tarp šokių ir gimnastikos užsiėmimų pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05), o visos kitos ugdymo turinio veiklos sutapo. Tyrimai rodo, kad tiek Kauno tiek Klaipėdos tiriamieji per kūno kultūros pamokas mokinius vertina už mokinių pažangą ir pasiekimus ir daugiau nei 80 proc. tiriamųjų renkasi pažymio vertinimo sistemą. 2. Tyrimu nustatėme, kad Kauno ir Klaipėdos mokyklose kūno kultūros mokymosi priemonių ir įrengymų kokybė bei kiekybė yra pakankama, o už jų būklę yra atsakingi patys mokytojai. Tiek kūno kultūros dalyko statusas Kauno... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research – teachersapproachtothe situationof physical educationin Kaunasand Klaipeda schools. Aim of the study – determineandcomparethe situationof physical educationin Kaunas andKlaipeda schools:teachers attitude. Objectives: 1. Identify andcompare thephysical educationand thepupilsprogressandachievementevaluationof physical educationclassesin Kaunasand Klaipedaschools. 2. Setandcomparephysical educationteachers status andthe statusof the PEin school,learning tools, and equipmentquality andquantity: KaunasandKlaipedaschools. 3. To assess and compareteachers attitudeabout workingwith physicallyweakerpupils in KaunasandKlaipedaschools. 4. To survey and compareteachers attitude towardsnon-formaleducationin Kaunasand Klaipedaschools. Hypothesis: • Situation of physical education is different in Kaunas and Klaipeda schools. Conclusions: 1. After analyzing Kaunas and Klaipeda physical education curriculum, we found out that only between dance and gymnastic lessons observed statistically significant correlation (p < 0.05), while all other curricular activities are overlapped. Research shows that Kaunas and Klaipeda teachersevaluate pupils progress and achievement during physical education classes, and more than 80 percent prefers grade rating system. 2. Study found out that in Kaunas and Klaipeda schools physical education learning tools andequipment quality and quantity is sufficient, and teachers are responsible for that. The physical education subject status in Kaunas... [to full text]

The beginning of Finnish and Lithuanian–Polish cultural and literary relations, which started in the late 19th cent., wasn’t a casual phenomenon. In the late 19th – early 20th cent. Finnish scientists became interested in Polish literature and started researching its history, communicating with Polish writers. This interest in Polish literature was inevitably concerned with Lithuanian political and cultural situation. The first researches in this area were performed by two Finns. A young Finnish couple, the writer Maila Talvio and her husband linguist Jooseppi Julius Mikkola. In the late 19th cent. they arrived at Lithuania. The aim of this travel was not just to have pleasant holidays. The Finns also wanted to learn Lithuanian language, to get to know more about the culture and people of this country. They perceived that the Lithuanian nation was under oppression and that its language was sought to be annihilated. The Finns with pleasure communicated with Lithuanian public and cultural workers – Zofija and Petras Kriaučiūnai, Vincas Kudirka. Inspired by traveling impressions around Lithuania Maila Talvio wrote articles, memories and literary writings, which made known the name of this country in Finland. In the outskirts of Gardinas Maila Talvio and her husband made acquaintance with famous Polish writer Eliza Ožeškova. Their friendship was nice and kind. Maila Talvio became a good friend of Polish writer and Polish people in general. She did plenty of work in making E... [to full text]

Didėjantis neįgalių mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokykloje, leidžia daryti prielaidą apie didėjantį taikomosios fizinės veiklos specialistų poreikį. Be to, mažėjant neįgaliųjų skaičiui specialiose mokyklose, atsiranda būtinybė specialiųjų mokyklų kūno kultūros mokytojams dirbti bendrojo lavinimo mokyklose su moksleiviais turinčiais negalias. Todėl savo tyrime ir iškėlėme probleminį klausimą kaip bendrojo lavinimo mokyklų ir specialiosios mokyklos kūno kultūros mokytojai vertina integruotą fizinę veiklą. Tyrimo objektas – specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros mokytojų požiūris į sutrikusio intelekto moksleivių integruotą fizinį ugdymą. Tyrimo tikslas – Nustatyti bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų kūno kultūros mokytojų požiūrį į sutrikusio intelekto vaokų integruotą fizinį ugdymą .. Tyrimo uždaviniai : 1. Įvertinti specialiųjų mokyklų mokytojų požiūrį į integruotą vaikų fizinį ugdymą. 2. Įvertinti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų požiūrį į integruotą vaikų fizinį ugdymą. 3. Palyginti bendrų mokyklų ir specialių mokyklų kūno kultūros mokytojų požiūrį. Tyrimo metodai Anketinė apklausa. Ją taikėme norėdami ištirti kūno kultūros mokytojų požiūrį į sutrikusio intelekto mokinių fizinę veiklą. Statistinė analizė. Duomenys buvo apdoroti kompiuterine Microsoft Excel programa. Tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenys parodė, kad specialių mokyklų kūno kultūros mokytojai pasižymėjo palankesniu požiūriu į integruotą vaikų ugdymą fizinėje veikloje, nei... [toliau žr. visą tekstą] / Late of, there are more learners with disability for which the education is very important, but not all of them are studying in special schools, but according the possibilities they are studying in comprehensive schools collecively with healthly learners. Therefore there are useful to know the approach of physical culture teachers to the integrated physical training. The subject of research – to evaluate an attitude of physical education teachers in secondary and special education settings towards integrated physical education. The aim of research – To evaluate the teachers of approach of integrated physical culture of general education and training schools of physical culture educating the learners with disability in lessons of physical training. The tasks of research: 1. To evaluate the approach of teachers of specials schools to the integrated physical training. 2. To evaluate the approach of teachers of general education and training schools to the integrated physical training. 3. To compare the approach of teachers of general education and specials schools. The methods of research: The analysis of literature. Questionnaire poll. We practiced it for the research of approach of teachers to physical activity of learners with disordered mentality. Statistical analysis. The data was processed using the Microsoft Excel programme. The research results: After the evaluation of teachers of special schools to the integrated learners training in physical activity, the approach... [to full text]

Darbo tikslas: Atskleisti N ligoninės kultūrą slaugytojų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti N ligoninės organizacijos kultūros veiksnius. 2. Palyginti skirtingą stažą turinčių slaugytojų požiūrį į N ligoninės organizacijos kultūrą. 3. Paruošti veiksmų gaires, siekiant stiprinti N ligoninės organizacijos kultūrą. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas. N ligoninės kultūra. Tyrimo metodai. Tyrimo instrumentarijus remiasi Denison (2000) parengta metodologija. Organizacijos kultūros modelio pagrindą sudaro keturi kultūros bruožai: įsitraukimas, nuoseklumas, adaptyvumas ir misija. Išplatinta 150 anketų, atsako dažnis 97,3 %. Statistinės analizės metodai: Duomenų analizei panaudota statistinio duomenų analizės paketo SPSS 13,0 versija. Nustatyti skirtumams tarp kelių skirtingų grupių buvo taikomas Kruskal-Wallis testas. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Kintamųjų reikšmėms palyginti buvo naudojami procentinių dažnių 95 % pasikliautinieji intervalai. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Įvairiems vertinimams palyginti buvo skaičiuojami empiriniai vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Rezultatai. N ligoninė turi vidutinį įsitraukimo laipsnį (įverčio aritmetinis vidurkis - 2,93 balo iš 4 galimų), vidutiniškai išreikštą nuoseklumą (įverčio aritmetinis vidurkis - 2,78 balo iš 4 galimų), adaptyvumą (įverčio aritmetinis vidurkis - 2,77 balo iš 4 galimų), misijos pojūtį (įverčio aritmetinis... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate opinion of nurses about N hospital organization culture. Objectives: 1. To analyze factors in N hospital organization culture. 2. To compare viewpoint of nurses with different experience to N hospital organization culture. 3. To prepare action guidelines to strength N hospital culture. Methods. The study object - N hospital culture. Research instrumentations are based on Denison (2000) methodology. Model basement of organization culture consists from four culture elements: involvement, consistency, adaptability and mission. Circulated 150 questionnaires, responserate 97.3%. For data analysis statistical data analysis program SPSS 13.0 version was used. To define differences between some different groups was used Kruskal-Wallis test. Hypothesis about independence of two features was checked by using chi quadrat (X) canon. To compare variables was used percentage frequency 95% reliance intervals. Index differences counted statistical weighty, when p<0.05. To compare different rating was counted empirical averages and conventional declination. Results. N hospital has average involvement degree (mean - 2.93), average worded consistency (mean - 2.78), adaptability (mean - 2.77), mission sense (mean - 2.77). Nurses with working experience till 1 year, the same as nurses with experience 20 and more years, had more worded opinion about organization culture. Nurses with working experience 2-5 years and nurses with experience 16-20 years organization... [to full text]

Magistro darbe išanalizuota organizacijos kultūros esmė, jos ryšys su aptarnavimo kultūra. Išanalizuoti įvairių autorių aprašyti organizacijos kultūrą veikiantys veiksniai ir faktoriai, nuo kurių priklauso klientų aptarnavimo kultūra. Nustatyta, kad klientų aptarnavimo kultūros pagrindinis veiksnys yra žmogiškasis faktorius. Atlikta personalo motyvavimo, kvalifikacijos kėlimo, vadovo ir darbuotojų asmeninio požiūrio įtaka klientų aptarnavimo gerinimui. Ištirta klientų aptarnavimo kultūros būklė Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje darbuotojų ir klientų požiūriu. Numatytos klientų aptarnavimo kultūros gerinimo kryptis Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Patvirtinama autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad klientai apie organizacijos kultūrą sprendžia remdamiesi jų aptarnavimo kultūros lygiu. / Organizational culture and its relations with service culture are analyzed in the master’s work. Accentuated described by various authors organizational culture influencing factors that affect customer service culture. It was determined that the main customer service affecting factor is human factor. It was established personnel motivation, training in-service, executive and staff personal approach impact to customer service improvement. In Siauliai Country State Tax Inspectorate customer service culture was analyzed from customers and personnel point of view and also was prepared suggestions how customer service culture could be improved in this organization. In master’s work the author hypothesized that customers make decisions about organizational culture according to the level of their service culture. This hypothesis was confirmed.