Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad sunkius trauminius įvykius išgyvenę asmenys šalia neigiamų trauminės patirties padarinių įžvelgia ir teigiamų aspektų – patiria potrauminį augimą (PTA). Pirmieji potrauminio augimo (PTA) sąvoką pasiūlė Tedeschi ir Calhoun (1996). Potrauminis augimas suprantamas kaip teigiamas pokytis, kurį asmuo patiria po trauminio įvykio sukeltų sunkių išgyvenimų, ir yra siejamas su pastangomis įveikti trauminį įvykį ir jo sukeltą vidinę bei išorinę sumaištį. Potrauminio augimo metu įvyksta teigiami pokyčiai savęs suvokime, gyvenimo filosofijoje bei tarpasmeniniuose santykiuose. Šiame darbe analizuojamas politines represijas išgyvenusių Lietuvos žmonių potrauminio augimo patyrimas, taip pat tai, kaip šis patyrimas susijęs su traumine patirtimi, traumos simptomais bei įveikos veiksniais. Tyrimo dalyviai – 205 politines represijas išgyvenę asmenys: 1) PTA grupė: asmenys, kurie įvardino pozityvius politinių represijų padarinius bei pateikė kokybinius duomenis apie patirtus teigiamus pokyčius (N = 107); 2) ne PTA grupė: asmenys, kurie teigė, kad nepatyrė pozityvių pokyčių, susijusių su politinėmis represijomis (N = 98). Tyrime naudoti šie įvertinimo būdai: Harvardo traumos klausimyno (HTQ) lietuviško varianto pirma dalis (Mollica et al., 1992; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005); modifikuoto Traumos simptomų klausimyno (TSK-35) lietuviškas variantas (Gailienė, Kazlauskas, 2005); taip pat buvo pateikti klausimai: 1) apie politinių represijų patyrimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / There is a growing amount of studies that prove the fact that negative and positive outcomes of traumatic experience can exist in coherence. Positive outcomes are defined as posttraumatic growth (PTG). Tedeschi and Calhoun (1996) were the first to offer the concept of posttraumatic growth. Posttraumatic growth is defined as positive change that the individual experiences as a result of the struggle with a traumatic event and difficulties following it. Posttraumatic growth is reported in three major domains: change in the sense of self, change in philosophy of life and change in relationships with others. The aim of this study was to evaluate posttraumatic growth experience among political repression survivors in Lithuania and identify the relation between PTG and trauma symptoms, traumatic experience and the factors that helped to overcome traumatic experience. 205 survivors of political repression participated in the survey: 1) PTG group: the ones who reported positive outcomes of political repression and gave qualitative information about this experience (N = 107); 2) non PTG group: the ones who did not report positive changes related to political repression (N = 98). The methods used: The first part of the Harvard Trauma Questionnaire (HTQ-I), Lithuanian version (Mollica et al., 1992; Gailienė, Kazlauskas 2005); Lithuanian version of Trauma Symptom Checklist (TSC-35) (Gailienė, Kazlauskas, 2005); some questions were given: 1) about the traumatic experience of political... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinės sklastys ir politinė komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti politinių sklasčių įtaką politinei komunikacijai. Darbo uždaviniai: aptarti politinių sklasčių sampratą; apibūdinti politinės komunikacijos procesą; atskleisti politinių kampanijų specialistų požiūrį į politinę komunikaciją. Išanalizavus mokslinę literatūrą lyginant Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų darbus politinių sklasčių tema, pastebėta, kad skirtingi Lietuvos mokslininkai skirtingai apibūdina politinių sklasčių sąvoką, kurią vadina ir politiniu konfliktu, ir politinėmis preferencijomis. Šiame darbe vartojama politinių sklasčių sąvoka. Gretinant, lyginant, apibendrinant skirtingų mokslininkų nuomones, prieita prie išvados, kad politinės sklastys praranda svarbą šiuolaikinės komunikacijos procese, tačiau atsiranda naujų probleminių sričių: nedarbas, krizė ir pan., kurios susklendžia rinkėjus į tam tikras grupes pagal jų interesus, įsitikinimus. Analizuojant politinės komunikacijos procesą, išsiaiškinta, kad auditorija gali būti aktyvi, pasyvi, apsisprendusi, neapsisprendusi. Taigi siekiant išsiaiškinti, kaip vyksta politinės komunikacijos procesas su skirtingais rinkėjais, atliktas kokybinis tyrimas – interviu su ryšių su visuomene specialistais. Šio tyrimo metu, išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, kad politinės komunikacijos procese itin svarbu segmentuoti rinkėjus, išsiaiškinti jų lūkesčius, žinant šiuos aspektus, parenkamos ir tikslingos priemonės, kanalai... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis examines the communication features in case of political cleavages. The thesis describes the peculiarities of cleavage formation processes; therefore, various related concepts (political identity, political conflict) are also being analysed. The analysis indicates that political cleavages emerge on the basis of the same ideology, values, in this case the electorate is able to make a decision what to choose and may decide which side of a conflict they support. The interaction of political communication and political cleavages is very close; however, political partys use it to create images and reality in the society. The thesis also gives a deeper consideration on the concept and process of political communication. The importance of political communication members is emphasized, where political actors aim at achieving some political goals, the media itself helps in implementing them; thus, the audience is the main object of political communication. The audience is aimed to be persuaded and informed by the political actors. There are many variuos political partys and the electorate is different as well. So the main aspect is to understand how these two components of political communication process communicate and interact. The aspect reveals the novelty and relevance of the thesis. Thus, the object is political cleavages and political communication. Accordingly, the aim is to analyse the impact of political cleavages on political communication. In order to... [to full text]

Šiame magistro darbe atskleidžiama diskutuotina ir nemažai problemų kelianti politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo pusė bei tiriamas tokio reguliavimo efektyvumas. Magistro darbo tikslas pateikti objektyvią politinių partijų finansavimo Lietuvoje analizę, kas galbūt pasitarnautų kuriant ir priimant naujus teisės aktus politinio finansavimo srityje. Autorė, aptardama Lietuvoje ir užsienio šalyse susiklosčiusią praktiką, pateikia konkrečių aplinkybių, susijusių su politiniu finansavimu, analizę ir siūlymus. Šiame magistro darbe ieškoma atsakymų į klausimus, iškilusius analizuojant tokias pagrindines sritis: kaip užtikrinti skaidrumą politinių partijų finansinėje veikloje? Kokios reikalingos prielaidos, kad teisinis reguliavimas būtų efektyvus? Kokio lygmens valstybinis finansavimas užtikrintų paramą politinėms partijoms? Kadangi yra studijuojami teisės aktai, reglamentuojantys politinių partijų finansavimą, šiame magistro darbe siekiama išsiaiškinti politinių partijų svarbą demokratinėje valstybėje bei pagrįsti tokių partijų finansinės veiklos teisinio reglamentavimo tikslingumą. Tai leidžia suprasti teisės aktų, reguliuojančių politinį finansavimą Lietuvoje, siekius bei išsiaiškinti, kokios problemos kliudo pasiekti šiuos tikslus. Pagrindinės problemos Lietuvoje, visų pirma, apima politinių partijų finansinės kontrolės ir finansavimo skaidrumo trūkumus, antra, politinių partijų nesąžiningą konkurenciją ir finansinius barjerus, trukdančius tokiam sąžiningumui... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s paper uses controversial issue of party financing as an example to explore the effectiveness of a particular regulation. The aim of the paper is to give an objective overview of the issue of political party financing in Lithuania that may be worth while elaborating and before adopting new regulations in this sphere. Author discusses the situation in Lithuania and other countries thus giving the analysis and recommendations for particular circumstances of party finance in country. In this master’s paper main further-used concepts are analysed, looking for answers to questions like: how to ensure the transparency of the funding of political parties? What are the preconditions for regulation to be effective? How far should public funding be used to support political parties? As legislation on financing of political parties is studied, the master’s paper searches for main ideas about political parties and the notion what is the aim of financing regulation. Consequently, the answer allows formulating the aim and objectives of party finance regulations introduced in Lithuania, and seeing the main problems obstructing the reaching of the aim. The present problems in Lithuania include, first, lack of control and transparency, second, unfairness in political struggle, and financial barriers to enter it, third, threat of corruption and illegal influences of sponsors, fourth, violation of limitations and restrictions, and finally, fall-off in public trust of political... [to full text]

Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

Magistro darbo objektas - politinė komunikacija Lietuvos informaciniuose portaluose. Darbo tikslas - nustatyti skirtingos specifikos Lietuvos informacinių portalų, kaip politinės komunikacijos priemonės, panaudojimą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibūdinus tradicinės politinės komunikacijos sąvoką bei procesą, nustatyti šio komunikacijos rūšies raidos etapų ypatumus; išanalizuoti politinės komunikacijos savitumą; išnagrinėti interneto poveikio teorijas politinei komunikacijai; nustatyti politinės komunikacijos internete formų ypatybes; atskleisti politinės komunikacijos internete privalumus ir trūkumus; atlikti politinės komunikacijos analizę delfi, omni ir bernardinai informaciniuose portaluose. Naudojantis mokslinių šaltinių bei lyginamosios analizės metodais ir kiekybine politinių straipsnių analize, atsižvelgiant į jų pateikimo pobūdį ir formą, buvo prieita prie išvados, kad politikai ir politinės partijos neišnaudoja Lietuvos informacinių portalų, kaip politinės komunikacijos priemonės. Politinės komunikacijos Lietuvos informaciniuose portaluose analizė parodė, kad labiausiai paplitusi ir populiariausia, pagal vidutinį komentarų skaičių, politinės komunikacijos forma tiriamuoju laikotarpiu buvo negatyvūs politiniai straipsniai. Remiantis faktu, kad informaciniais portalais, kaip žiniasklaidos priemone, naudojasi apie trečdalis Lietuvos piliečių ir, kad interneto vartojimas eksponentiškai didėja, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tikslingai suplanuota politinė... [toliau žr. visą tekstą] / During this research, it was found that the increasing popularity of Lithuanian information websites made this an interesting research subject as a means of analysing political communication. The object of this research was political communication on Lithuanian information websites. The main objective of this paper was to identify the use of different specific Lithuanian information websites as a means of political communication. The following tasks have been brought up to achieve the objective of this paper: to define the concept and the process of political communication, to characterize each evolution stage of political communication, to analyze distinction of the concept, to examine different theories of the influence of the internet on political communication, to analyze the forms of political communication on the internet, to identify advantages and disadvantages of the political communication on the internet; to analyze political communication on delfi, omni and bernardinai information websites. The subject is topical because political communication is researched in new media - Lithuanian information websites, where, voters’ participation in political communication is very specific and unique and differs a lot from the participation in the traditional political communication process. Particularity of political communication on the information websites shows the level of modernity in relations to politicians and society. Another important thing is that because of the... [to full text]

Baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos ir Estijos fiskalinės politikos verslo ciklo atžvilgiu. Tiriama, kaip kito valstybių taikoma fiskalinė politika keičiantis verslo ciklo momentams ir valdančių partijų ideologijoms. Darbo tikslas: suformuoti metodiką fiskalinės politikos vertinimui verlso ciklų atžvilgiu. Pirmiausia, ištirta mokslinė fiskalinės politikos, ekonomikos augimo modelių ir valdančių partijų ideologijų teorija. Ja remiantis suformuotas modelis, paremtas Cobb-Duglas ekonomikos augimo veiksniais: darbu ir kapitalu. Sukurtu modeliu tiriama bendrojo vidaus produkto pokyčio priklausomybė nuo dirbančiųjų skaičiaus, bendrojo kapitalo formavimo ir asignavimų pasikeitimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad modelis neparodo fiskalinės politikos ir verslo ciklų ryšio. Valstybės asignavimai gauti kaip statistiškai nereikšmingi bendro vidaus produkto pasikeitimui. Bendram fiskalinės politikos įvertinimui naudotas lyginamosios dinamikos metodas, kuriuo remiantis Lietuva ir Estija vykdo prociklines fiskalines politikas, nepriklausomai nuo valdančių partijų ideologijų. / In the thesis it is analysed fiscal policy of Lithuania and Estonia regarding to business cycle. There is made research how governments’ fiscal policy was changing by business cycle moments and main political parties’ ideologies. Thesis objective: create the methodic for fiscal policy evaluation regarding to business cycles. First of all, in the thesis was made fiscal policy, business cycles, and political parties ideologies theoretical analysis. After theoretical analysis was formed model, by Cobb-Douglas production function major factors: capital and work force. Model was used to find dependence between gross domestic product changes and gross capital forming, employees, government expenditure changes. Research showed that model doesn’t reveal connection between fiscal policy and business cycles. Government expenditure was detected like statistically insignificant for gross domestic product changes. Comparative model was used for general fiscal policy assessment, which showed that in Lithuania and Estonia it is used procyclical fiscal policy independently from political parties’ ideologies.

Magistro darbo objektas – partinė spauda Lietuvos politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti partinės spaudos tendencijas politinėje komunikacijoje, atsakyti į klausimą kodėl jos atsisakoma ir kokios atsiranda alternatyvos. Pagrindiniai darbo uždaviniai – politinės komunikacijos vystymosi tendencijas, politinės komunikacijos sąveiką, išnagrinėti politinio dalyvavimo savivaldoje ypatumus. Iškelto tikslo buvo siekiama analizuojant politinės komunikacijos teorinį istorinį kontekstą, vystymosi tendencijas, nagrinėjant politikos sampratą Lietuvoje ir partinę spaudą, jos kitimą. Pirmoje magistro darbo dalyje nagrinėjau politinės komunikacijos teorinę dalį, žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos tarpininko tarp valdžios ir visuomenės, vaidmenį. Antroje darbo dalyje nagrinėju politikos ir politinių partijų specifiką. Didelis dėmesys skiriamas XX amžiaus pradžios Lietuvos partinei žiniasklaidai. Trečioje darbo dalyje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti partijų požiūris į partinę spaudą. Rašant darbą buvo naudoti tyrimo metodai: - teorinėje darbo dalyje naudotas literatūros analizės ir sintezės metodas; - praktinėje darbo dalyje naudotas ekspertų apklausos metodas. Darbas gali būti įdomus ir naudingas žiniasklaidos priemonėms, politinėms partijoms, taip pat studentams, besidomintiems politine komunikacija, partine spauda ir viešosios informavimo priemonių vaidmeniu. / Nowadays information and communication technologies plays an increasingly role in all the fields of the life. This concerns changes in the systems of mass media and political communication as well. The main role in political communication belongs to the mass media so for this reason it is very important to analyse its impact and transformations. In my master thesis I am exploring political press in Lithuanian political communication. Usually political communication is analysed as application of political marketing and political advertising during political campaigns. Objective of the diploma thesis is political press in Lithuanian political communication. The aim of the work is to detect tendencies of evolution of the political communication and party press, its impact to political daily agenda, peciuliarity of political participation in the governance. I reached the aim of the work by analysing theoretical and historical context of the political communication and political press, tendencies of evolution, role of the mass media in formulating opinion for publics. In the first part of the thesis I analysed theory of the political communication, roles of the mass media as the mediator of communication between the government and society. The second part of the thesis is dedicated to specify the role of the political parties in the structure of governance, its specifics. As well as to answer how it influences every day life of the society. Big part of the second part of the... [to full text]

Lietuvos valdančiųjų partijų socialinė politika yra įtakingų Lietuvos politinės sistemos jėjų bandymai įgyvendinti savas socialinės politikos sampratas, kurias apsprendžia partijų ideologinė skirtis. Socialinė politika yra valstybės pastangos užtikrinti žmonėms lygias galimybes ir pagrindines žmogaus teises. Socialinė politika visada orientuota į labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Globalizacija išplečia minimus sluoksnius, tokiu būdu suteikdama socialiniam darbui vis didesnės reikšmės ir didindama socialinių darbuotojų atsakomybę. Tačiau socialinės politikos ryšys su socialiniu darbu nenagrinėjamas, o socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės politikos konstravime apribojamas bendromis pilietinėmis teisėmis. Socialinio darbo tyrėjai neanalizuoja socialinių darbuotojų tarpusavio sąveikos aspektų, politikos analitikai mažai dėmesio skiria praktikams – politikos įgyvendintojams, o patys socialiniai darbuotojai dėl praktinio darbo sunkumų ir laiko stokos nemato galimybės bendrauti ir dalytis sukaupta patirtimi, ieškoti galimybės veikti socialinėje politikoje ne pasyviai, tik ją įgyvendinant, bet ir aktyviai, prisidedant prie socialinės politikos konstravimo. Lietuvoje socialiniai darbuotojai yra neorganizuoti, jie neturi jokios prieigos prie visuomenės informavimo priemonių, todėl jų nuomone ir patirtimi socialinės politikos konstravime politinės partijos neturi galimybės pasinaudoti. Šio darbo tikslas yra atskleisti Lietuvos valdančiųjų politinių... [toliau žr. visą tekstą] / The social policy of Lithuanian ruling batches is making assays to implement political conceptions of important Lithuanian political system’s forces, which are affected by ideological difference of batches. The social policy is national assays to ensure the equal possibilities for people and their basic rights. All the time the social policy is oriented to the most assailable layer of society. The globalization broadens these layers, thus social work becomes more significant and the responsibility of social workers is increasing. However the relation of the social policy and social work is not analyzed and the role of social worker in the social policy’s construction is restricted by the common civil rights. The researchers of the social work are not analyzing the aspects of workers; interaction, policy analysts too less attention pays on practical workers who implements policy, while the social workers don’t have possibilities to communicate and share collected experience, to look for possibilities of acting in the social policy not only in passive way, just implementing it, but in active way as well joining the construction of the social policy. The social workers in Lithuania are not organized, they don’t have any approaches to the instruments of public information, and thus political batches don’t have possibilities to take into account their opinion and experience constructing policy. The aim of this work is to discover the relation of Lithuanian ruling batches’ program... [to full text]

Pastaruoju metu kilę vietiniai ir tarptautiniai konfliktai žiniasklaidoje vis dažniau priverčia atsigręžti į pamatinę jos vertybę - žodžio laisvę. Skirtinga šios sąvokos samprata dažnai tampa nesutarimų objektu, todėl žiniasklaidos vaidmuo ją pateikiant bei formuojant labai svarbus. Taigi, darbo tikslas yra ištirti pranašo Mahometo (angl. k. Mohammad) karikatūrų atvejo vaizdavimą Lietuvos žiniasklaidoje ir nustatyti, kokios reakcijos, požiūriai atsispindi žodžio laisvės problematikoje. Iš pradžių, tikslui pasiekti gilinamasi į pačios demokratiškos žiniasklaidos sampratą, žodžio laisvę ir esminius jų pokyčius moderniųjų technologijų amžiuje. Toliau, siejant žodžio laisvę su politinių karikatūrų žanru, atskleidžiamas jų prieštaringas santykis. Tuo pačiu supažindinama su pranašo Mahometo karikatūrų atveju ir reakcijomis užsienio žiniasklaidoje. Galiausiai, pateikiama įvykio analizė Lietuvos spaudos ir internetinės žiniasklaidos priemonėse, išskiriant savitus bruožus iš kitų užsienio šalių ir nustatant dominuojančią poziciją žodžio laisvės aspektu. Pagrindinis darbo objektas – Mahometo karikatūrų atvejis Lietuvos žiniasklaidoje – yra tiriamas taikant kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodą. Toks pasirinkimas suteikia galimybę plačiau ir giliau pažvelgti į konkrečios žiniasklaidos priemonės indėlį formuojant tarptautinį įvykį, skatinant tarptautines diskusijas, o taip pat palyginti duomenis tarptautiniame kontekste. Gautos tyrimo išvados parodo, kad Mahomedo karikatūrų... [toliau žr. visą tekstą] / The latest local and international conflicts forced to look back to the democratic society’s value – freedom of speech. Different conceptions become an axis of the conflict, so the role of media is very important in constructing and presenting it. That’s why this work’s goal is to research specific international event, Mohammed’s cartoon controversy in Lithuanian media, and to define the reactions and opinions which reflect the freedom of speech problematic. At first, the research was concentrated on democratic media conception, freedom of speech and there fundamental changes in modern technology age. Further, looking for the connection between freedom of speech and political caricature genre, it is tried to reflect the controversial connection. At the same time, I try to present the Mohammed’s cartoon controversy and reactions of it in foreign media. Last, this international event is analyzed in certain Lithuanian press and internet media, trying to characterize certain attributes from other countries and determine the dominated position in freedom of speech frame. The basic work’s object is Mohammed’s cartoon controversy in Lithuanian media. The investigation is made by using quantity and quality content analyzes. This type of this method gives the ability to look deeper in certain media tools and there affect to construction of international event, trying to stimulate international discus and compare data in international context. General research conclusions show that... [to full text]

Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Žmonės vis labiau supranta, jog visa socialinė gerovė bei progresas priklauso nuo aplinkos būklės. Lietuva taip pat eina subalansuotos plėtros keliu: aplinkosauginių normų pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, detalizuojami Lietuvos įstatymuose. Kadangi Lietuvoje pagrindinis politinės arenos dalyvis yra politinės partijos, tai labai svarbu žinoti kokią aplinkosauginę politiką jos siūlo. Partijos rinkiminėse programose deklaruoja savo politiką, kurioje išdėsto siekius, tikslus ir kaip jie bus realizuojami. Šiose programose partijos turi galimybę išdėstyti savo poziciją aplinkos apsaugos srityje. Trečiame skyriuje nagrinėjamos 2008 metų rinkimuose į Seimą patekusių partijų programos, bei jų įtaka formuojant penkioliktąją Vyriausybės veiklos programą. Pateiktose rinkiminėse programose partijų siūloma aplinkos apsaugos politika yra labai skirtinga. Partijos patekusios į Seimą turi galimybę įgyvendinti siūlomą politiką, kadangi konstitucinė prigimtis lemia jai ypatingą vaidmenį valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, o Seimo nariai turi jiems suteiktą įstatymų iniciatyvos teisę. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti politinių partijų rinkiminėse programose siūlomą aplinkosauginę politiką, kiek iškelti aplinkosaugos tikslai atitinka Lietuvoje aktualias problemas ir kiek dėmesio skiriama globalioms aplinkos problemoms. Išanalizavus politinių partijų pozicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Every new day people try to pay more attention on environment issues. They understand that welfare of the people and related progress depends on environmental conditions. This concerns Lithuania as well. The fundamentals of environment control norms are consolidated in the constitution of the republic of Lithuania and elaborated in laws of Lithuania. For the reason that the key point in this area refers to Lithuanian political parties, it is important to know, which environmental politics they do offer. In election programs, particular parties declare their politics, where members present different objectives and purposes, and steps of realizations. Within these programs, political parties have opportunities to provide member positions in the area of environmental protection. In Chapter 3, the party programs, which were elected in 2008, are analyzed along with their impact forming the fifteenth government activity program. The proposed environmental protection policy of all presented parties is very different. According to the constitution of the republic of Lithuania, elected to the Seimas political parties have an opportunity to implement their own proposed policy. The major role of the Seimas is law making. The Seimas members have appropriate rights to initiate a certain law, respectively. The main objective of the project is to analyze proposed environmental protection policies of all presented parties within election programs, investigate whether given environmental... [to full text]