Spelling suggestions: "subject:"refleksie""
1 |
Vaiko ugdymo oraganizavimo refleksija:pradedančio pedagogo ir studento praktikanto gebėjimai / Organisational Reflection on a Child‘s Training: A First-Years Teacher‘s and a Student Teachers AbilitiesDambrauskienė, Asta 23 June 2006 (has links)
Asta Dambrauskienė. Theme of the Master of Science work: Organisational Reflection on a Child‘s Training: A First-Years Teacher‘s and a Student Teachers Abilities: preschool education Pedagogical University master degree studies/ The research adviser of the work is-doc. Vitolda-Sofija, Glebuvienė. The Pedagogical University of Vilnius, The Departmen of Childhood Studies.-Vilnius, 2006.-136 p.
SUMMARY
In the minds of teachers reflection coud become the core helping critically to analyse, to realize and give sense for the proceses of thinking, its forms and presumptions as well as for the spiritual world structure and its features. The aim of this master work is to reveal the specific features of the child‘s organisational reflection for a first- year teacher ant student teacher. In order to realize the aim here such research tasks are given: revealing a first –year teacher‘s and a student teacher‘s reflection on a child‘s knowledge competence as well as the reflection on training organisational competence of a first-year teacher and a student teacher.
The work gives a theoretical analysis of the concept of reflection and also reveals the complication of reflection, helping to perceive its necessity to organize training. Having analysed reflection in action, reflection on action and reflection for action one can perceive a child‘s all organisational training.
Having in mind that reflection as well as competence is knowledge and abilities to use it, this work analyses a... [to full text]
|
2 |
Moters kasdienybės refleksija lietuviškuose televizijos serialuose / Woman's Daily Round Reflection in Lithuanian TV SerialsGintilaitė, Indrė 02 August 2011 (has links)
Baigiamasis bakalauro darbas yra apie lietuviškus televizijos serialus ir moters įvaizdį juose. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama televizijos serialų samprata, būdingi bruožai, jų tematika. Analizuojamas realybės ir iliuzijos santykis. Atliekama lietuviškų televizijos serialų apžvalga: aptariamos būdingos temos, kritika. Antroje teorijos dalyje aptariamas moters personažas lietuviškuose meniniuose filmuose, televijoje ir serialuose. Atskleidžiami būdingi moters personažo serialuose kūrimo metodai, bruožai. Kūrybinis projektas – hibridinio žanro videofilmas, kuriame jungiasi dokumentika, performansas ir instaliacija. Šio dokumentinio filmo kūrimo metodas – slapta kamera fiksuoti trijų moterų reakcija į kasdien rodomą tv serialą. Tas pats kambarys, šeima, trys moterų kartos: močiutė, mama ir aš. Trijų moterų gyvenimo fragmentai – čia, bute ir įsivaizduojamo gyvenimo projekcija TV ekrane: santykis tarp būties ir iliuzijos. / Bachelor thesis is about Lithuanian television series and women’s image in them. Theoretical work includes the analysis of Lithuanian television series conceptions, features and subjects. The ratio between reality and illusion is analyzed. Overview of the Lithuanian television series. Critics and popular subjects are discussed. The second theoretical work includes women’s character in Lithuanian artistic films, television series. The development of women’s character is revealed. Creative project – a hybrid video film, in which documentary, performance and installation is combined. The method of this documentary film is to secretly film the exposure of women to daily TV series. The same room and family, but different generations: grandmother, mother and me. The fragments of these people’s lives, is here and the projection of an imaginary life in a TV screen: the difference between the mood of life and illusion.
|
3 |
Socialinio darbo intervencija psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje: socialinių darbuotojų profesinės veiklos refleksija / Social work intervention in mental health institutions: social workers professional reflectionsŠatkauskienė, Sandra 18 June 2014 (has links)
Lietuvoje socialinis darbas, palyginti su kitomis, yra viena naujausių profesijų, socialinio darbo profesinės ir mokslinės tradicijos pradėtos kurti ir plėtoti tik po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien socialiniai darbuotojai dirba įvairialypiame socialiniame, ekonominiame, politiniame kontekste, kuris, pabrėžia tam tikras socialinio darbo sritis ir veiklas. Psichikos sveikatos priežiūros sistemoje socialinio darbo profesija žinoma jau daugiau kaip šimtametį. Socialinio darbo, kaip atsako į rūpestį ir poreikį veikla tampa vis reikšmingesnė dirbant su psichikos sutrikimus turinčiais asmenimis, jų šeimomis ir platesne aplinka, taikant įvairaus pobūdžio intervenciją. Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie naujų socialinio darbo žinių kūrimo psichikos sveikatos priežiūros srityje. Tyrimo objektas - socialinio darbo intervencijų pobūdis stacionariose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, remiantis socialinių darbuotojų profesinės veiklos refleksija. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbo intervencijų pobūdį stacionariose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, remiantis socialinių darbuotojų profesinės veiklos refleksija. Tyrime iškelti tokie uždaviniai: 1) Aprašyti, kaip socialiniai darbuotojai reflektuodami savo profesinę patirtį apibūdina psichikos sveikatos priežiūros įstaigos paciento tapimo socialinio darbuotojo klientu veiksnius. 2) Aprašyti, kaip stacionarioje psichikos sveikatos įstaigoje dirbantys socialiniai darbuotojai reflektuodami savo profesinę... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, social work, in comparison with the other, is one of the latest professions. Social work professional and scientific traditions began to create and develop only after the country’s independence was restored. Today social workers are working in diverse social, economic and political context, which emphasizes certain areas and activities of social work. In mental health system social work profession has been known for more than a century. Social work’s, as a response to the concerns and needs (Johnson, 2003), activity becomes more important working with persons which have mental disorders, their families and the wider environment through various forms of intervention. This study aims to contribute to the new social work knowledge development in the field of mental health care. The object of this research – the methods of social work intervention in stationary mental health institution, based on reflection of social workers professional practice. The purpose of this research – to reveal the methods of social work intervention in stationary mental health institution, based on reflection of social workers professional practice. The objectives of this research are: 1) to describe, how a stationary mental health social worker reflecting their professional experience describes how the patient in mental health institution becomes social work client; 2) to describe, how a stationary mental health social worker reflecting their professional experience describes the changes... [to full text]
|
4 |
Refleksija profesionalnog identiteta pedagoga u savremenoj školskoj kulturi / Reflection of pedagogue‟s professionalidentity in modern school cultureJovanović Mira 05 February 2016 (has links)
<p>Ova doktorska disertacija bavila se utvrĊivanjem refleksije profesionalnog identiteta<br />pedagoga u savremenoj školskoj kulturi. TakoĊe, u ovom radu bavili smo se i profesionalnim<br />razvojem i novim ulogama pedagoga u savremenoj školi. Ukupan uzorak u studiji sluĉaja<br />ĉinilo je 30 školskih pedagoga, struĉnih saradnika u osnovnoj i srednjoj školi, sa teritorije<br />Kolubarskog okruga, 4 ispitanika i 26 ispitanica, od kojih 18 radi u gradskoj, a 12 u seoskoj<br />školi. Pored ovih varijabli u obzir su uzete i sledeće varijable: godine radnog staţa i stepen<br />obrazovanja.<br />U kontekstu profesionalnog obrazovanja nastavnika, pojam refleksije definiše se na<br />razliĉite naĉine. Smit i Haton (Smith & Hatton, 1992) na sledeći naĉin sumiraju aktuelna<br />znaĉenja (modele) refleksije: 1.refleksija se odnosi na mišljenje u akciji, ali i na mišljenje o<br />akciji, 2.refleksija se shvata kao analitiĉki proces koji zahteva vreme, ali moţe da se shvati i<br />kao kratkotrajan, intuitivni proces koji se dešava u akciji, 3. rešavanje problema integralni je<br />deo refleksije, ali refleksija postoji i izvan rešavanja problema, i 4.ĉesto se refleksija iscrpljuje<br />u razmišljanju o metodama i efektima nastavnog rada, ali moţe da ukljuĉi i šira etiĉka i<br />socijalna pitanja obrazovanja.<br />Prouĉavanju refleksije profesionalnog identiteta školskog pedagoga prišlo se iz fokusa<br />kvalitativne istraţivaĉke paradigme, a fenomen istraţivanja je posmatran u njegovom<br />prirodnom okruţenju, školi. Ovo je kvalitativno istraţivanje, sprovedeno sa stanovišta<br />interpretativne paradigme iz nacrta studije sluĉaja. Kroz kvalitativni pristup, fenomen<br />profesionalnog identiteta školskog pedagoga ţeleli smo da sagledamo iz razliĉitih perspektiva.<br />U savremenim školama "razvoj kompetencija pedagoga zahteva nove pedagoške<br />poglede sve vreme, kao i percepciju i stvaranje novih radnih polja i pozitivne okoline za<br />podršku ostvarivanja aktivnosti pedagoga i transparentnost u procesu realizacije." (Floric,<br />2008: 6)<br />U istraţivanju je korišćen polustruktuirani intervju (koji je sastavio autor ovog rada za<br />potrebe istraţivanja), a koji sadrţi pitanja koja se odnose na: inicijalno obrazovanje pedagoga,<br />iskustva na poĉetku rada u školi, mentorski rad, metodiĉki rad, saradnju sa direktorom,<br />saradnju sa nastavnicima, praćenje i vrednovanje rada škole, trenutne izazove u radu,<br />inicijative za promenu prakse i procenu poloţaja pedagoga.<br />- VII -<br />Rezultati pokazuju da se u okviru celine koja se odnosi na inicijalno obrazovanje<br />izdvajaju odreĊene kategorije odgovora koje se, pre svega, odnose na zadovoljstvo inicijalnim<br />obrazovanjem, procenu kompetentnosti za rad kao i potrebu za promenom inicijalnog<br />obrazovanja. U vezi sa iskustvima ispitanika na poĉetku rada u školi izdvajaju se odreĊene<br />kategorije odgovora koje se pre svega odnose na adaptaciju na radno okruţenje i uslove rada.<br />Sledeća kategorija se odnosi na mentorski rad. Nešto više od polovine ispitanika je<br />imalo priliku da im mentor pruţa struĉnu podršku, što je stvorilo uslove za sticanje znanja,<br />veština i sposobnosti koje su neophodne za profesionalan rad.<br />Što se tiĉe metodiĉkog rada, pedagozi istiĉu da su se na studijama bavili metodiĉkim<br />radom pedagoga, ali ne i metodikama raznih predmeta, što im je veoma vaţno prilikom<br />praćenja ĉasova iz razliĉitih nastavnih predmeta. Iskustva u vezi sa saradnjom sa direktorom<br />su u naĉelu pozitivna, ali ima i drugaĉijih iskustava.<br />Nešto više od polovine ispitanika istiĉe da je odnos ispunjen poverenjem i<br />poštovanjem, dok ostali ispitanici navode da nemaju dovoljno podrške od strane direktora za<br />realizaciju aktivnosti koje sprovode.<br />Saradnja sa kolegama se ocenjuje kao zadovoljavajuća, ali ima dosta prostora za<br />poboljšanje.Vaţan segment rada se odnosi i na praćenje i vrednovanje rada škole. Svi<br />ispitanici istiĉu da su veoma aktivni, a ĉesto su i koordinatori timova za samovrednovanje i<br />razvojno planiranje. Trenutni izazovi u radu, kada govorimo o savetodavno-instruktivnom<br />radu sa nastavnicima, uĉenicima i roditeljima ogledaju se pre svega u tome što su roditelji<br />nemotivisani i nespremni za saradnju i participiranje u radu i ţivotu škole; u radu sa<br />nastavnicima podrška u vezi sa inkluzivnim obrazovanjem; u radu sa uĉenicima vršnjaĉko<br />nasilje, razvojni problemi i problemi u ponašanju.<br />Kada su u pitanju inicijative pedagoga za promenu prakse, one se najpre odnose na<br />smanjenje administrativnih poslova i povećanje vremena za savetodavni rad sa decom.<br />TakoĊe, predlaţe se da se pooštre kriterijumi za selekciju kandidata na fakultetu, ali i prilikom<br />zapošljavanja.<br />Najveći broj ispitanika smatra da je poloţaj pedagoga danas lošiji nego što je bio<br />ranije, a obim poslova i odgovornosti je sve veće. Kao kljuĉne elemente za promenu poloţaja,<br />pedagozi navode: poboljšanje uslova rada (prostorni i materijalni), bolju podelu poslova, veću<br />autonomiju u radu, kao i jasniju zakonsku regulativu.</p> / <p>This PhD Thesis was dealing with the problem of how to establish the pedagogue‟ s<br />professional identity in modern school culture. In this project, we, also, were occupied with<br />the pedagogue‟ s professional development and his new roles. Total sample in this study were<br />30 school pedagogues, collaborators in primary and secondary schools in Kolubara district: 4<br />men and 26 women: 18 o f them work at city schools and 12 of them at village schools. Apart<br />from these variables we also considered the years spent working at schools and the education<br />level.<br />In the context of the teachers professional education, the idea of reflexion can be<br />definied in different ways: Smit and Hatton sum up the meanings (models) of the reflexion: 1)<br />it considers not only the action but thinking of the action as well, 2) it is not only an analytical<br />process which needs certain time, but also, a short and intuitive process which occurs during<br />the action, 3) problem solution is not only an integral part of the reflexion but it exists also<br />beyond the problem solution and 4) reflexion is often found in thinking of the methods and the<br />effects of teaching process, but it can also include wider ethical and social education questions.<br />To study the reflexion of the pedagogue s professional identity we focused on the<br />quality research, and the phenomenon of the research is observed in its natural surrounding, at<br />school.This is a qualitative research, seen from the viewpoint of the interpretative paradigm<br />made of the accident study plan.<br />In modern schools the “ development of the pedagogues competences demands new<br />pedagogical visions all the time as well as perception and creation of the new workfields and<br />the positive environment for supporting the realization of the pedagogue‟ s activities and the<br />transparency in the realization process.” (Floric, 2008: 6)<br />Through the qualitative process and different points of view we looked into the<br />phenomenon of the school pedagogue‟ s professional identity.In this research it is used the<br />halfstructured interview made by the author especially for the purposes of the research, which<br />contents the questions concerning: the „ education, his experience, his mentor „s activity, his<br />methodical work, his cooperation with the school manager, and the other teachers,monitoring<br />and evaluation of the school function, the iniciatives for improvement and evaluation of the<br />pedagogue‟s position.<br />- IX -<br />The results show that, in the frame of the initial education, certain answers came up the<br />surface and bring satisfaction of the initial education, evaluation of the professional<br />competences and need to change that initial education.<br />In connection to the experience of people starting their jobs at school, there are certain<br />cathegories of answers concerning the adaptation to the surrounding and work conditions.<br />Next cathegory concerns mentor‟ s activity.More than a half of examined people had<br />the opportunity to have mentor‟ s support which created appropriate conditions for getting<br />more knowledge and skills to perform successful professional work.<br />Concerning methodical work, pedagogues emphasize that, during their study,they were<br />engaged in methodical work but not in the methods of different subjects,which is important<br />and needed to follow different lessons.<br />Collaboration with school manager, is mostly, good, and experiences are positive. But<br />there are,also, other experiences. More then a half of the examined, agree that the relation to<br />the manager is full of understanding and respect, while the other stress that they don‟ t have<br />manager‟s support for their activities.Interaction with the other colleagues is marked as quite<br />satisfied, but there is room for improvement.<br />Monitoring and evaluation of the school functioning is very important part. All the<br />pedagogues are very active, they are pretty often on head of the teams for selfevaluation and<br />development planning.<br />Temptations nowadays, when we talk about consulting work with pupils, teachers and<br />parents, show that parents aren‟ t motivated and prepared to collaborate and participate in the<br />school activity, teachers need support in inclusive education and pupils have problem with<br />violence and intolerance.<br />When we come to the pedagogue‟ s initiatives and practical changings, we, firstly,<br />mean to reduce unnecessary administrative job and increase work with children.<br />Also, it s suggested to raise the criteria when the students register at a university, as<br />well as they apply for work.<br />Most of examined think, that pedagogue‟s position is worse nowadays than it was<br />earlier:key elements are:improvement of the work condition (physical and financial)better job<br />division, more autonomy and clear laws</p>
|
5 |
Portretas lietuvių moterų prozoje / A Portreit in Lithuanian Women's ProseMichailovienė, Lina 26 September 2008 (has links)
Literatūrinis portretas, kaip ir bet kuris kitas meninio kūrinio elementas, nėra statiškas, uždaras. Jis yra veikiamas istorinio laiko, kultūrinio konteksto kaitos, neatsiejamos nuo meninių stilių, judėjimų ir krypčių persipynimo. Literatūrinio portreto transformacijos neišvengiamos ir dėl to, kad jis atspindi tiek kuriančiojo, tiek kuriamojo asmens savivokos apsektus, fiksuoja socialinius visuomenės pokyčius, iš kurių ryškiausią vietą šiandieninėje visuomenėje užima informavimo priemonės, neretai išstumiančios etinius ir kultūrinius kanonus.
Moterų tekstuose sukurto portreto kaitos procesą įtakojo feministinis judėjimas, suformavęs feministinę literatūrologiją. Joje svarbiausia vieta skiriama moters patirčiai, moteriškam rašymui, moteriškajai tradicijai literatūroje. Svarbu akcentuoti tai, kad lietuvių literatūroje iki XIX a. antrosios pusės moterų portretai iš esmės yra kuriami vyrų: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. Šie kūrėjai yra veikiami krikščioniškosios tradicijos, įskiepijusios vaizduojamoms moterims privalomas dorybes: kuklumą, skaistumą, nuolankumą. Minėto amžiaus pabaigoje vyriškąsias gretas papildo moterys rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I Simonaitytė. Šių rašytojų sukurtas moters portretas nepasižymi ryškiu išskirtinumu, tačiau plačiai atskleidžia komplikuotą moters padėtį to meto lietuviškoje visuomenėje. Nuo 1981 – 1986 metų moterų prozoje pasirodo savitesnis bei dinamiškesnis moters portretas... [toliau žr. visą tekstą] / A literary portrait as well as any other element of artistic creation is not static, closed. It is influenced by changes of historical time, cultural context integral with interlacing of artistic styles, movements, trends. Transformations of a literary portrait are unavoidable also because it reflects the aspects of self-perception of both creating and created persons; it records social changes, which include the means of information taking the salient place in nowadays society usually even replacing ethnic and cultural canons.
The process of change of portraits created in women’s texts has been influenced by feministic movement, which formed feministic literature. The most significant place there is allocated to woman’s experience, feminine writing and feminine tradition in literature. It is important to emphasise that the portraits of women in Lithuanian literature until the second part of the XIX century had been mostly created by men: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. These creators were influenced by Christian tradition, which indoctrinated obligatory virtues to portrayed women: modesty, purity, obedience. At the end of the abovementioned century, the masculine ranks were complemented by women writers: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I. Simonaitytė. The portraits of women created by these writers were not distinguished for striking oneness, however they widely revealed a complicated women’s situation in Lithuanian... [to full text]
|
6 |
Filosofijos prigimtis ir paskirtis (Platono dialogų apie sielą interpretacijos) / Nature and Vocation of Philosophy (Interpretations of Plato‘s Dialogues on the Soul)Jankauskas, Skirmantas 08 April 2009 (has links)
Vadovaujantis nuostata, kad antikos filosofijos tekstai radosi siekiant užrašyti ne vien teorinės veiklos rezultatus, buvo mėginta naujai perskaityti Platono dialogų apie sielą tetradą – Faidoną, Puotą, Faidrą bei Valstybę. Pritariant kai kurių antikos tyrinėtojų nuomonei, kad filosofavimas yra antikos išminčiaus gyvenimo būdas, buvo siekiama surasti konkrečias sąsajas tarp antikos filosofo veikimo ir kalbėjimo (mąstymo). Tarus, kad antikos filosofui pamatinis dalykas yra gyvenimiška veikla, buvo mėginta filosofavimo siekius ir turinius rekonstruoti atsižvelgiant į tos veiklos specifiką. Vartojant postmodernistinius terminus, į Platono dialogus buvo žvelgiama kaip į tai, kas pasakyta, o jų turinius buvo mėginama perskaityti rekonstruojant antikinio sakymo aplinkybes. Minėtuose dialoguose Platonas aiškinosi filosofavimo prigimtį ir paskirtį, todėl neišvengiamai aptarė filosofijai pamatines – būties, pažinimo bei vertybių problemas. Siejant antikos filosofavimą generuojantį sakymą su rapsodiškuoju bylojimu, o Platono samprotavimus su kai kurių ikisokratiškųjų antikos filosofų ištaromis, buvo pelnytos savitos išvados apie platoniškuosius pamatinių filosofijos problemų sprendimus bei antikinio filosofavimo pradžią. Kadangi Platono dialogai buvo interpretuojami išreikštai remiantis postmodernistinėmis nuostatomis, tai taip pat buvo aptarti ir modernistinio mąstymo pradininko Descartes‘o pagrindiniai tekstai – Proto vadovavimo taisyklės, Samprotavimai apie metodą bei Metafiziniai... [toliau žr. visą tekstą] / This is an attempt to read anew the 4th tetralogy of Plato’s dialogues on the soul (Symposium, Phaedrus, The Republic and Phaedo) in the light of the viewpoint that the texts of Greek philosophy appeared not just an outcome of the effort to write down the results of theoretical thinking. In accordance with the view of some historians of philosophy that philosophizing should be treated as a way of life of Greek philosophers, an interrelation between the latter’s acting and talking (thinking) is sought. It is attempted to reconstruct the aims and contents of philosophizing from the point of view that life activity was the fundamental for a Greek philosopher. In the post-modern terms, Plato dialogues are treated as the said (le dit) and their contents are read by means of reconstructing the circumstances of the Greek saying (le dire). Plato made an effort to elucidate the origin and vocation of philosophy in the aforesaid dialogues and consequently dealt with the fundamental problems of philosophy, namely, with the problems of being, knowledge and values. The saying, that presumably generated Greek philosophy, was related to rhapsodic telling while Plato’s reasoning – to the utterances of some pre-Socratic philosophers, thus some original conclusions concerning Plato’s solutions of the fundamental problems of philosophy and the origins of Greek philosophizing are reached. As Plato’s dialogues are interpreted from the position of post-modern thinking, the position itself needs to... [to full text]
|
7 |
Suaugusiųjų švietimo organizavimas savivaldybėje refleksyvaus mokymosi požiūriu / Organization of adult education in the municipality from the viewpoint of reflexive learning Master's work author: Vilda Skrebytė Master's work mentor: doctor Loreta StatauskienėSkrebytė, Vilda 16 August 2007 (has links)
Šiuolaikinėje visuomenėje ryškėja sparti mokymosi paslaugų suaugusiems pasiūla, todėl svarbu nustatyti teritorinės ugdymo erdvės ypatumus, (Bitinas, 2006, p. 51) lemiančius savivaldybėje vykdomą suaugusiųjų švietimo organizavimą. Šio tyrimo problema – suaugusiųjų švietimo organizavimo atskleidimas savivaldybėje. Tyrimo tikslas – įvertinti Panevėžio rajono savivaldybėje organizuojamo suaugusiųjų švietimo būklę. Siekiant realizuoti darbe užsibrėžtą tikslą ir uždavinius, taikyti šie metodai: 1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. 2. Struktūrizuotas interviu. 3. Anketin�� apklausa. 4. Duomenų apdorojimas taikant SPSS 12.0 for Windows programinę įrangą. Suaugusiųjų mokymasis yra aktyvus procesas, vykstantis tam tikroje aplinkoje; planuojamas ir reguliuojamas, kurio metu vyksta refleksija, siekiant įgyti naujų žinių, sąmoningai eksperimentuojama su savo aplinka, kurio rezultatas yra naujos žinios ir sukauptų žinių pritaikymas. / The rapidly growing supply of adult learning services evidences in the modern society, therefore it is important to identify the characteristics of the territorial education space (Bitinas, 2006, p. 51), which determine the organization of adult education executed in the municipality. The problem of this research is disclosure of adult education organization in the municipality. The objective of the research is to perform evaluation on the state of adult education organized in Panevėžys District Municipality. In order to realize the objective and tasks set in the work, the following methods were applied: 1. Analysis of scientific literature and documents. 2. Structurized interview. 3. Questionnaire survey. 4. Processing of data while using SPSS 12.0 for Windows software. Learning of adults is an active process, occurring in a certain type of environment, which is planned and regulated and involves reflection; while seeking to acquire new knowledge, the environment is consciously subjected to experiments and the result of this process encompasses new knowledge and application of the acquired knowledge.
|
8 |
Vaižganto "Laiškai Klimams": laiškai, dienoraštis ar autobiografija? / Vaižgantas „Letters to the family of Klimas“: letters, diary or autobiography?Rutkauskaitė, Giedrė 16 August 2007 (has links)
Šio darbo tema suformuluota probleminiu klausimu: Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija? Darbo tyrimo objektu neatsitiktinai pasirinkti „Laiškai Klimams“, nes, autorės nuomone, laiškų tekstai geriau nei bet kuris grožinės literatūros kūrinys reprezentuoja Vaižganto asmenybę. Viena iš darbo rašymo priežasčių yra noras giliau ir visapusiškiau pažinti ir atskleisti Vaižganto, o tiksliau Juozo Tumo, asmenybę, akcentuojant jo žmogiškuosius bruožus. Antra, bene svarbiausia priežastis, tai noras parodyti, kad Vaižganto asmenybė verta dėmesio, kad ne veltui apie jį taip entuziastingai kalbėjo amžininkai, todėl negalima susitaikyti su tuo, kad Vaižgantas yra išbrauktas i�� mokyklinių programų, kad jo asmenybė ir kūryba pristatoma tik kaip pasirenkama tema. Atviras klausimas, kas yra Vaižganto „Laiškai Klimams“: laiškai, dienoraštis ar autobiografija, yra siejamoji darbo gija. Aišku viena, kad šių laiškų tekstai sunkiai įspraudžiami į žanrines ribas. Prasminis matmuo teikia jiems žanrinį neapibrėžtum��, dėl šios priežasties nustatyti laiško, dienoraščio ar autobiografijos ribas yra praktiškai neįmanoma. Dienoraštinis ir autobiografinis žiūros būdai leidžia atskleisti Vaižganto asmenybės modernumą. „Laiškų Klimams“ tekstai parankūs dar ir tuo, kad juose išryškėja plati rašytojo visuomeninė, kultūrinė, politinė veikla. Pagrindinis dėmesys laiškų tekstuose krypsta į komunikacinį momentą. Išryškėja bendravimo būtinybe persmelktas rašytojo gyvenimas. / Theme of the present paper work is formulated in problematic question: „Letters to the family of Klimas“ written by Vaižgantas – letters, diary or autobiography? As subject of research not incidentally is chosen the piece „Letters to the family of Klimas“, as, in opinion of the author, texts of these letters better than any work of imaginative literature represent personality of Vaižgantas. One of the reasons of writing this paper work is desire to cognize and reveal personality of Vaižgantas, and to be precise, Juozas Tumas – Vaižgantas, more profoundly and comprehensively by emphasizing his human features. Second and maybe the main reason is a desire to show that personality of Vaižgantas is worthy of regard, and not in vain hope contemporaries talked about him so enthusiastically, therefore, the facts that Vaižgantas is excluded from the school programs and his personality as well as his oeuvre is presented only as optional theme can not be accepted. Open question what is the piece „Letters to the family of Klimas“: letters, diary ar autobiography, is a binding thread of the work. One thing that the texts of these letters are being hardly squeezed in the genre margins is clear. Notional dimension gives to them genre uncertainty, and because of such reason to determine margins of the letter, diary or autobiography is practically not possible. Diary and autobiographical viewing manners enable to reveal modernity of Vaižgantas personality. Texts of the „Letters to the family... [to full text]
|
9 |
Estetinės refleksijos Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno ir Zentos Maurinios dienoraščiuose / The aesthetic reflections in Jonas Mekas’s, Alfonsas Nyka-Niliūnas’s, and Zenta Maurinia’s diariesMarkevičiūtė, Aistė 17 August 2009 (has links)
Darbas skirtas dienoraščio žanro studijai. Analizuojant pasirinktus trijų talentingų asmenybių dienoraščius (J. Meko, A. Nykos-Nilliūno ir Z. Maurinios) išskiriami du šio lankstaus žanro sluoksniai: literatūrinis ir filosofinis, apibrėžiami estetinių refleksijų sąvoka. Dienoraščių estetika nagrinėta atsižvelgiant į pagrindiniuss semantinio turinio vienetus, kurie susideda iš tokių tendencingų elementų: 1. Laiškai (korespondencija) ir straipsniai; 2. Pasakojimai-žmonių Portretai; 3. Pasakojimai (naratyvai); 4. Pokalbių fragmentai; 5. Literatūros ar kultūros kritika; 6. Prisiminimai (Reminiscencijos) ir 7. Įvairūs literatūriški aprašymai ir palyginimai. Filosofinėje plotmėje dienoraščiai nagrinėjami remiantis asmeninės savirefleksijos ir fenomenologijos sąsajomis išskiriant subjektyvaus pasaulio vertinimo, asmeninės patirties ir gyvenamojo pasaulio, kaip priešingybės logiškam ir „sumokslintąjam“, o taip pat intersubjektyvumo ir intencionalumo sąvokas. Trumpai apžvelgtos dienoraščių funkcijos ir struktūra. / The purpose of the study is research of diary genre. For the diary analysis three talented persons' (J. Mekas, A. Nyka-Niliūnas and Z. Maurinia) were chosen. Two different layers of this genre were distinguished: literary and philosophical, by defining concept of aesthetical reflections. Aesthetic diary layer was explored by taking in to account primary units of semantic matter, which consist of such a tendentious elements: 1. Letters (correspondence); 2. Narrative - people Portraits; 3. Story (narrative); 4. fragments of the Conversations; 5. literature and culture critique; 6. Memories (reminiscent) 7. and others literary aesthetical forms. In philosophical plane diaries were analyzed taking as a background correlation between personal self-reflection and phenomenology, by characterizing conceptions of subjective world estimation, firsthand experience and habitable world as opposites of logical and scientific. Function and the structure of the diaries were overlooked also.
|
10 |
REFLECTIVE LEARNING AS AN EDUCATIONAL PHENOMENON IN TRAINING OF SPECIAL EDUCATION TEACHERS AT HIGHER EDUCATION SCHOOL / REFLEKTYVUS MOKYMASIS KAIP EDUKACINIS FENOMENAS UGDANT SPECIALIUOSIUS PEDAGOGUS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJEBubnys, Remigijus 28 August 2009 (has links)
The dissertation substantiates reflective learning as the conception and continuous education process. The application of the conception of mixed methods created possibilities to diagnose, to reflect and to point out models of reflection applied by future special education teachers during theoretical and practical studies as well as the factors influencing students’ self-reflection and their reflection on their activity and studies. The qualitative research was carried out by analysing unstructured written reflections presented by students, by applying the method of phenomenological hermeneutics to process the data. It was identified what internal and external as well as of what level factors make the strongest and the weakest impact upon the efficiency of reflective learning of students – special education teachers. The quantitative research disclosed general tendencies of students’ reflective learning at theoretical and practical studies by supplementing it with the results of the quantitative research. The significance of theoretical preparation was substantiated by the decrease of the fragmentation and inconsistence of applied methods of reflective learning. The latent structure of reflective learning was revealed, the model of reflective learning at university studies, based on theoretical and empirical data, was designed. The dimensions of the model should be treated in trends when improving the training and development process of special education teachers, modelling... [to full text] / Disertacijoje pagrindžiamas reflektyvus mokymasis kaip koncepcija ir tęstinis edukacinis procesas, transformatyvus ir įgalinantis studentus integruoti teoriją ir praktiką universitetinėse studijose. Mišrių metodų koncepcijos taikymas sudarė galimybes diagnozuoti, reflektuoti ir išryškinti būsimų specialiųjų pedagogų naudojamus reflektavimo modelius teorinių ir praktinių studijų metu bei veiksnius, darančius poveikį studentų savirefleksijai ir refleksijai apie veiklą bei studijas. Atliktas kokybinės edukacinės diagnostikos tyrimas, analizuojant studentų pateiktas nestruktūruotas refleksijas raštu, taikant fenomenologinės hermeneutikos duomenų apdorojimo metodą. Nustatyta, kokie išoriniai ir vidiniai bei kokio lygmens veiksniai daro stipriausią ir menkiausią įtaką studentų specialiųjų pedagogų reflektyvaus mokymosi veiksmingumui. Kiekybiniu tyrimu (apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną), išryškintos bendrosios studentų reflektyvaus mokymosi tendencijos teorinėse ir praktinėse studijose, papildant kokybinio tyrimo rezultatus. Pagrįstas teorinio pasirengimo prasmingumas, mažinant taikomų reflektyvaus mokymosi metodų fragmentaciją ir nenuoseklumą. Atskleista reflektyvaus mokymosi latentinė struktūra, parengtas teoriniais ir empiriniais duomenimis grįstas universitetinių studijų reflektyvaus mokymosi modelis. Modelio dimensijos, traktuotinos kryptimis tobulinant specialiųjų pedagogų rengimo ir ugdymo procesą, modeliuojant profesinio ugdymo curriculum aukštojoje mokykloje... [toliau žr. visą tekstą]
|
Page generated in 0.0509 seconds