Die in Litauen stattfindenden sozialen Prozesse, wie rasche demographische Alterung oder die Veränderung der Familienstrukturen, stellen den Staat vor die Aufgabe, für den schwächeren Teil der Bevölkerung zu sorgen, d.h. denjenigen zu helfen, denen es schwerer fällt, sich an die Herausforderungen des alltäglichen Lebens anzupassen, indem man die Fähigkeiten fördert selbständig den Alltag zu meistern und am gesellschaftlichen Leben teilzunehmen. Die sozialen Dienste zu Hause (Heimpflege) stellen eine der wichtigsten Unterstützungsformen für Pflegebedürftige dar, die aus verschiedenen Gründen, sei es Alter, Behinderung oder schwache Gesundheit, nicht in der Lage sind, für sich selbst zu sorgen. Die vorliegende Arbeit hatte die Untersuchung der Erweiterungsmöglichkeiten der sozialen Dienste in der Stadt Vilnius zum Ziel. Die Aufgaben der Untersuchung bestanden darin, die Bedeutung der sozialen Dienste zu Hause bei der Lösung gesellschaftlicher Probleme festzustellen, die Prinzipien und Bedingungen der sozialen Dienste zu Hause zu ergründen, ferner die Entwicklungstendenzen der sozialen Heimdienste zu analysieren, die Faktoren festzuhalten, die den Ausbau der sozialen Heimdienste beeinflussen sowie Vorschläge für das Modell einer komplexen Heimhilfe zu unterbreiten. In der Untersuchung wurden folgende Methoden angewandt: theoretische (Studium, Analyse sowie Verallgemeinerung sowohl der Gesetze, normativen Rechtsakte, die die sozialen Heimdienste reglementieren wie auch der... [to full text]

Svetlana‘s Penkauskienė‘s oil painting collection „Tirpstanti riba“(„Melting bound“) consists of eight separate paintings, that covers the idea of similarity an difference of disparity in age, realized through oil painting. Man‘s figure disappears from paintings of modern art in nowadays. Despite that man‘s figure were the most common and essential piece in paintings of old-world, nowadays it fades. Today the mainstream of modern and abstract art allows us to analyze man‘s physiologic, psychologic and philosophic aspects even without touching the substantial. That is why it is essential to unfold this problem now, when it’s so distant in nowadays and in the other hand it’s so close to our life. In my collection of paintings I try to represent the disparity in age in a different way, I try to discover the similarity and difference of young and old. The intercourse problem between young and old is not only a nowadays problem, it was relevant in all times, but nowadays in these youth-cult times, this is a matter of great importance. So it was my decision to analyze those two separate, always different and always stationary, aspects of youth and age. Whole art work was realized through oil painting. It’s a steady and durable technique, which ensures the work to be done like it was meant to be done in a first place. The aim of art is not the truth, - it’s beauty. Art is not a mirror of reality – it creates one. And it even doesn’t matter if this “new” reality doesn’t represent... [to full text]

The aim of this work is do determitine social and psychological problems of the eldery people. Tasks of concluding work: -To explore the approaches a questionaire; -Analyze social and psychosocial problems. Methods of questioning, communication, interviews and observation have been applied in the research. The analysis of literature sources has revealed the approaches of different authors to the person's maturity, psysiological chenges of obsolescence, social and psychological peculiarities of elderly people. In the research, social and psychosocial problems of elderly people of the job of social worker have been determined. The hypothesis that was laid the begining of the work proved itself - elderly people do have psychosocial and social problems, including loss of independence, health disorders, problems of adaptation, loneliness, lack of communication, loss of realations with relatives, isolation, fear of death, lack of money for medicines and means of hygiene ect.

While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries. / Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus.

Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus. / While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries.

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

Darbe atlikta teorinė ir empyrinė senyvo amžiaus asmenų, gyvenančių socialinės globos įstaigose, socialinių problemų analizė. Iškelta hipotezė, kad senyvo amžiaus asmenų, gyvenančių Šiaulių apskrities ilgalaikės socialinės globos įstaigose, socialinės problemos yra įtakojamos jų socialinių poreikių patenkinimo/nepatenkinimo. Anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas –išaiškinti ir apibūdinti pagrindinius senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių socialinės globos namuose, socialinių problemų bruožus. Atlikta statistinė ir kokybinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 128 senyvo amžiaus asmenys, gyvenantys Šiaulių apskrities ilgalaikės socialinės globos įstaigose ir 4 įstaigų vadovai. Empirinėje dalyje nagrinėjamos Šiaulių apskrities ilgalaikės socialinės globos įstaigose gyvenančių senyvo amžiaus asmenų socialinės problemos ir jas įtakojantys veiksniai. Svarbiausios empirinio darbo išvados teigia, kad senų žmonių socialines problemas Šiaulių apskrities ilgalaikės socialinės globos įstaigose įtakoja netektys ir pokyčiai jų gyvenime, iššaukti persikėlimo gyventi į globos namus. Socialinės problemos daugiausiai sietinos su paties seno žmogaus ir jį supančios socialinės aplinkos sąveikos įtakotu nepakankamu socialinių poreikių tenkinimu. Didžiausią poveikį senyvo amžiaus asmenų socialinių problemų kilimui daro nepatenkinti saugumo, savarankiškumo ir savirealizacijos socialiniai poreikiai, pasireiškiantys menkesniu fiziniu, socialiniu ir psichologiniu saugumu... [toliau žr. visą tekstą] / The social problems of the aged people in the social care houses of Siauliai County are analysed in this paper. The paper is based on the doctrin that the social problems of the aged people in the care house are influence under the social needs. The problematic questions are reflect the topicality of this research: 1) what social problems have the aged people in the social care house of Siauliai County? 2) what are the reasons of these social problems? The aim of the research is to explain the social problems of the aged people in the social care house of Siauliai County. The aim presupposed the next tasks of the research: 1) on the basis of the scientific literature analysis to distinguish the main social problems of the aged people in the care house; 2) to identify the social problems of the aged people in the care house on the operational research; 3) on the basis of the theoretic – hypothetic model to style the questionnaire; 4) to reveal the reasons of the social problems of the aged people in the care house by the empirical research. The methods of the research are: theoretical (analysis of the academic literature), empirical (the quantitative and the qualitative analysis), statistical. The theoretical analysis of the research problem show the reasons of the social problems of the aged people in the care house: the losses and the changes after start living in the care house. The social problems are influence under the unmet social needs of the aged people. The... [to full text]

Šiame darbe aprašomi pagyvenusių ir senų žmonių socialiniai ryšiai, apimant pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčius tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, senėjimo procesą, ekonominius ir socialinius veiksnius bei pagyvenusių ir senų žmonių užimtum��, mokymosi ypatumus. Aptariami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Darbas parašytas remiantis mokslinės literatūros analize apie pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumus, juos sąlygojančius veiksnius bei atlikto kokybinio tyrimo „Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai“ duomenimis ir tiesioginiu stebėjimu natūraliose sąlygose dėl objektyvesni�� išvadų pateikimo, apibūdinant asmens elgesį. Tyrimo metu buvo vertinami pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių pokyčiai, atskleidžiami pagrindiniai besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: socialinės padėties praradimas, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė, tėvystės vaidmens netekimas, neįgalumas ir liga, priklausomybė nuo kit��, pagyvenusių ir senų žmonių kultūrinė veikla (žmogui senstant, retesnis dalyvavimas ir pasirodymas visuomenėje) bei kliūtys kelyje į ramią senatvę. Taip pat socialinio darbuotojo vaidmuo, palaikant ir stiprinant pagyvenusių ir senų žmonių socialinius ryšius. Nustatyta, kad pagyvenusių ir senų žmonių socialinių vaidmenų pasikeitimas suvokiamas kaip natūralus senėjimo procesas. Tyrimo duomenys parodė, kad senatvėje žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the social relationships of elderly and old men are being described, including the changes of social relationships of elderly and old men as in family, as in society. The point of view towards ageing, senescence process, economical and social factors, being busy of elderly and old men, and also peculiarities of studying are being discussed. The peculiarities of social relationships of elderly and old men and the influence of old age to the social roles of person are being reviewed. The work was written according to the analysis of scientific literature about the peculiarities of social relationships of elderly and old men, also on the basis of the analysis of the factors, stipulating them, and also according to the fulfilled qualitative research “The peculiarities of social relationships of elderly and old men” data, also according to direct observation under natural conditions because of presenting objective conclusions, characterizing the person’s behavior. During the research, the changes of social relationships of elderly and old men were evaluated, the main altering roles are revealed, whish are as follows: the loss of social status, the loss of spouse’s role – widowhood, the loss of paternity role, disablement and illness, dependence on others, cultural activity of elderly and old men (when a person grows old, he rarer participate in the social activity) and also obstacles for the serene old age. Also the role of social worker in sphere of keeping and... [to full text]

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]