1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginė spauda vykdė komunikacinę funkciją švietimo srityje, informavo skaitytojus apie visas pedagoginiame pasaulyje vykstančias problemas ir naujienas, stengėsi reaguoti į visus mokyklą, mokytojus ir mokinius liečiančius einamojo momento klausimus. Nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos pedagoginė spauda gali būti ir vienas pagrindinių šaltinių, analizuojant ugdymo mokslo brandą Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti pedagoginės minties sklaidą 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje. Uždavinai: 1. Aptarti Lietuvos pedagoginės spaudos atsiradimo aplinkybes; 2. Išnagrinėti pagrindines 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje gvildentas ugdymo problemas. Metodas istorinis chronologinis – skirtas 1918-1940 metų edukacinės spaudos raidos ir savitumo analizei Bibliografiniai tyrimai leido išsiaiškinti nagrinėjamo laikotarpio pedagoginės raštijos autorius ir jų darbus, susipažinti su jų straipsniais ir nustatyti darbų vertingumą ugdymo mokslui. Nagrinėjamų straipsnių analizė baigiama ieškant bendrybių. Tam buvo naudojamas apibendrinimo metodas. Šiuo darbu nebuvo siekiama aprėpti visų ugdymo mokslo veikėjų ir jų straipsnių, bet pasirinkti ryškiausi atstovai, rašę įvairiais pedagogikos klausimais cituojami tarpukario laikotarpio pedagoginėje spaudoje, taip pat nagrinėjamu laikotarpiu į ugdymo mokslą įnešę kažką naujo. Cituojamais šaltiniais siekiama atskleisti bei išryškinti ugdymo mokslo problematiką ir ją aptarti. Analizuojant minimo laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / In 1918-1940 in the field of education the communicative function was being carried by the pedagogical press of Lithuania, readers were informed about the problems and news in pedagogy, in addition, there was a try to react to all the current affairs related to schools, teachers and students. Analysing the maturity of educational science in Lithuania during the consideration period, the pedagogical press of Lithuania may be considered as one of the main sources. The aim of this work is to analize the spread of pedagogical thought in the pedagogical press of Lithuania in the period of 1918-1940. Goals: 1. To discuss the circumstances of the origin of the pedagogical press in Lithuania. 2. To analyse the main educational problems examined in the pedagogical press of Lithuania of 1918-1940. Historical-chronological method was applied to analyse the development and the distinction of the educational press of 1918-1940. Bibliographical researches revealed the authors and their works on pedagogy of the analysed period, to survey their articles, and to assess the worth of their works to educational science. The analysis of articles is concluded by the search of commonalities. For this purpose, the method of generalization was applied. There was no aim to cover all the persona of educational science and their articles, but the most distinct representatives, who wrote on pedagogical topics and were quoted in the pedagogical press of the interwar period, and ones who brought... [to full text]

Šiame magistro darbe aptariamas kitataučių vaizdinys Lietuvos masinėse informavimo priemonėse (spaudoje). Spaudos tyrimas paremtas 82 straipsnių, kuriuose kalbama apie kitataučius, analize, jie spausdinti 2004, 2005 metų sausį regioninėse Lietuvos dienraščiuose „Klaipėda“ ir „Šiaulių kraštas“. Tyrime taikyta hermeneutinė, kokybinė ir kiekybinė turinio (content) analizė, paremta pagrįstosios teorijos (grounded theory) atvirojo kodavimo procedūromis. Tiriamuoju laikotarpiu abiejuose dienraščiuose pasirodydavo po vieną ar net kelis straipsnius apie kitataučius per dieną. Tai reiškia, kad tiriamuoju laikotarpiu kitataučių tema žiniasklaidoje (regioniniuose laikraščiuose) yra nuolatinė. „Šiaulių krašte“ straipsnių apie kitataučius daugiau nei trečdaliu daugiau nei „Klaipėdoje“. Lyginant 2004 ir 2005 metų sausio mėnesio straipsnius, pastebėta jų daugėjimo tendencija vėlesniais metais. Kitataučių temoms aprašyti dažniausiai naudojami vidutinio dydžio (0,5-1 puslapio) straipsniai. Didžioji dauguma straipsnių apie kitataučius yra iliustruota 1 ir daugiau nuotraukų. Ir „Šiaulių krašto“, ir „Klaipėdos“ dienraščių 1-ajame puslapyje buvo išspausdinti 22 straipsniai apie kitataučius. Kitataučiai „Klaipėdoje“ ir „Šiaulių krašte“ daugiausiai pristatomi, kalbant apie jų gyvenamąsias vietas (nuo valstybės iki namų erdvės), žmogiškuosius faktorius (tokius kaip charakterio bruožai, išorė), jų socialinius ryšius – vyro ir moters santykius, santykius šeimoje, vestuvių ypatybes. Aptiktos ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this master degree paper we discuss about foreigners portrait in Lithuanian mass media (newspapers). The research of the mass media discourse of foreigners was based on 82 articles about people from other countries (not Lithuanians), which were found in period 2004, 2005 January, and were taken from two daily newspapers – two big regional newspapers – „Klaipėda“ and „Šiaulių kraštas“. In this research combined approaches of hermeneutic, qualitative and quantitative content analysis, based on procedures of open and axel coding of grounded theory was used. In two Lithuanian periodic newspapers (2004, 2005 January) was published 1 article or more than 1 article about foreigners in a day, it means that foreigners theme in Lithuanian mass media is steady. Also was found, that regional daily newspaper of Šiauliai gives attention to foreigners' theme third more than regional daily newspaper of Klaipėda. Tendency of articles number increasing in period 2004, 2005 January was noticed. Size of the biggest part of articles was 0,5-1 pages, most of articles was illustrating article (had 1 or more photos), and 22 articles were on the first newspapers' page. The biggest part of articles headings and subheadings talk about foreigners' places to live (from country till home spread), their characters, how do they look like, their connections in families, connections between man and woman, wedding ceremonies. Foreigners in two Lithuanian daily newspapers mostly are presented in... [to full text]

Tarpukariu (1918–1940 m.) Lietuvos vyriausybė labai pradėjo rūpintis kultūra ir švietimu, o tai lėmė periodinės spaudos suklestėjimą, ypač laikraščių ir savaitraščių. 1928–1940 m. Šiauliuose buvo leidžiami bulvarinio pobūdžio savaitraščiai „Momentas“ (1928–1930), kurio vyriausiasis redaktorius buvo Jurgis Janulaitis, „Mūsų momentas“ (1930–1933) ir „Įdomus mūsų momentas“ (1933–1940), kurių vyriausiasis redaktorius buvo Bronius Buišas. Šie leidiniai ir yra darbo tyrimo objektas. Savaitraščiai buvo tiriami naudojant aprašymo, interpretacinį ir lyginamąjį metodus. Ištirti šie minėtų leidinių numeriai: „Momento“ (1928 m. 1–25; 1929 m. 1, 3–7, 13, 29, 41, 43; 1930 m. 1numeriai), „Mūsų momento“ (1930 m. 1–25, 35; 1932 m. 42–51 numeriai), „Įdomaus mūsų momento“ (1933 m. 9, 16, 25–30; 1934 m. 3–13, 42, 43, 51; 1935 m. 2, 16; 1936 m. 15, 28; 1937 m. 35; 1938 m. 5, 29; 1939 m. 41; 1940 m. 1 numeriai). Tai buvo bulvarinės spaudos periodiniai leidiniai, kuriuose daugiausia vietos užėmė kriminalų, aferų, sensacijų, žymių žmonių asmeninio gyvenimo aprašymai. Taip pat savaitraščiuose publikuota straipsnių apie svarbesnius Lietuvos ir pasaulio kultūrinius įvykius ir renginius. Savaitraščiai „Momentas“, „Mūsų momentas“, „Įdomus mūsų momentas“ turėjo nuolatines rubrikas, kuriose buvo spausdinama panašaus turinio informacija. „Momentas“ turėjo šias rubrikas: „Kronika“, „Juokų“ skiltis, „Įvairenybės“, „Gyvenamųjų dienų apžvalga“. „Mūsų momente“ publikuotos rubrikos: „Juokų“ skiltis, „Sportas“... [toliau žr. visą tekstą] / Between the wars (1918–1940) Lithuanian Government was taking more care of culture and education, which led to periodical prospering, especially of newspapers and weekly. In 1928–1940 gutter weekly “Momentas” (1928–1930), chief editor Jurgis Janulaitis, “Mūsų momentas” (1930–1933) and “Įdomus mūsų momentas” (1933–1940) chief editor Bronius Buišas were published. These publications are subject of this paper. The weekly were analysed using description, interpretation and comparative methods. Listed issues were analysed. They were gutter periodicals, where most place was taken by criminal news, affair, sensation, famous people personal life descriptions. They also publicised articles about significant Lithuanian and world cultural events. The weekly “Momentas”, “Mūsų momentas”, “Įdomus mūsų momentas” had permanent columns with similar information. “Momentas”: Chronicle, Jokes, Various, Review of living days, “Mūsų momentas”: Jokes, Sports, “Įdomus mūsų momentas” included new columns Here and abroad, For free hour, Our scout corner, News for women. The weekly were regional periodicals: most articles were about Šiauliai city and regional events, actualities, news. Readers also were offered news from Lithuania and the world, but not so abundantly. Gutter weekly “Momentas”, “Mūsų momentas”, “Įdomus mūsų momentas” publicized literal creations as well. Mostly it was popular beletristics: satires (Cingu-Lingas “Ko trūksta Šiauliams”), sentimental low artistic level poems, criminal... [to full text]

Darbe analizuojamas išeivijos, po II pas. karo pasitraukusios į Jav, etninis identitetas, etninio identiteto sampratos ir jo realizavimo strategijos išeivių organizacijose. Išeivijos tyrimuose etninį ir nacionalinį identitetą įprastai traktuojant kaip susistemintas santykinai stabilias nacionalumo formas, darbe pasirinkta etninį identitetą analizuoti vidinių diasporos kontradikcijų ir galios ryšių pagrindu (lyčių vaidmenų, rasės, etninių grupių skirtumų pagrindu). Darbe remiamasi prielaida, kad tautinio kolektyvumo formos ir praktikos gali ir yra ne tik perkeliamos į emigracinę bendriją, bet ir patiria pastovias transformacijas, nuolatinius ribų nuo kitų etinių grupių pakeitimus ir kitus socialinius pakitimus, taip pat yra identiteto formavimo politikos dalis. Iki šiol išeivijos tyrimuose išeivijos kolektyvinis identitetas ir etninė kultūra buvo traktuojami kaip koherentiška visuma, tuo tarpu etninis tapatumas yra nuolat konstruojamo ir kintamo proceso dalis. Darbe nuspręsta taip pat nesiriboti išeivijos tyrimuose taikyta akultūracijos teorija ir pasirinktas platesnis analizės modelis – per diskursyvines praktikas, apjungiant spaudos analizę ir socialinį išeivijos institucijų tinklą. Tyrimo medžiaga darbe – išeivijos spauda ir išeivijos organizacijos. Darbe pasirinktas tyrimo modelis – spaudos turinio analizė; strategijų analizė, remiantis prielaida, kad lingvistinių reikšmių ir struktūrinė realizacija yra susiję; realizavimo formų analizė - per diasporos organizacijų tinklą... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper ethnic identity, concepts of ethnic identity and strategies of those concepts in Lithuanian Exile are analysed. Usually in Lithuanian Exile surveys ethnic and national identities are handled as systematized and relatively stable forms of nationalism. In this paper ethnic identity is analysed on the basis of internal contradictions within diaspora and power relations (on the basis of gender, racial, ethnic groups’ relations). In the paper we predicate that forms and practices of national collectivity are and can not only be transferred to emigrant community but are constantly transformed while changing boundaries and carrying other shifts in relation to other ethnic communities, and is a part of political formation of identity. In ethnic identity surveys collective identity and ethnic culture were handled as coherent unity, whereas ethnic identity is a part of constantly constructed and shifting processes. Hence in the topic not acculturation theory is chosen either but broader analytical model – through discursive practices, taking into account newspapers’ analysis and organizational network in diaspora. Empirical material in the survey chosen is diaspora press and institutions in diaspora. Analytical model – newspapers’ content analysis, analysis of strategies, making presumption that linguistic meanings and structural realization are bound together, analysis of practises of implementation – through diaspora institutions and family model. Tasks in the paper – to... [to full text]

Magistro darbo objektas yra spaudos fotografijos kuriamos reikšmės santykis su teksto kuriama reikšme. Darbo tikslas yra, remiantis sudarytu semiotiniu analizės instrumentu, ištirti spaudos fotografijos ir teksto santykį masinės komunikacijos priemonėse. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti fotografijos naudojimo spaudoje istorines priežastis; ištirti spaudos fotografijai darytą institucinę įtaką; išanalizuoti fotografijos reikšmių kūrimo elementus; ištirti spaudos dizaino elementus bei jų įtaką spaudos fotografijos ir teksto santykiui; sudaryti fotografijos ir teksto prasminių santykių modelį; išanalizuoti semiotikos pritaikomumą spaudos fotografijos analizei; sudaryti semiotinį spaudos fotografijos analizės instrumentą; pritaikyti sudarytą semiotinį analizės instrumentą bei ištirti pasirinktus lietuviškus dienraščius; tyrimo metu patikrinti modelio tinkamumą ir papildyti prasminį fotografijos ir teksto santykių modelį. Naudojant semiotikos, mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodus prieita prie išvados, jog fotografijos, kaip vizualinės komunikacijos medijos suvokimas bei panaudojimas gali būti analizuojamas per mechaninę fotografijos prigimtį bei fotografijos konvencijas. Vaizdo ir teksto santykis veikia dviem lygmenimis: fiziniu ir prasminiu. Fizinis santykis, tai dizaino, vaizdo konstravimo konvencijos. Prasminis santykis susijęs su vaizdo ir teksto supratimu ir vertinimu, informacijos, pateikiamos per vaizdą ir tekstą, įsisavinimu. Vaizdo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this work is newspaper article with all the visual elements in it. The aim is to analyze semiotic approach to the relation between image and text in the press. The main objectives are to examine the use of photographs in the press, to relate to the historical reliability of the visual media and the concept of institutionalization, to explore the major print design trends, to analyze the physical and notional relationship between image and text in the press, to analyze the selected media and selected articles with all photographs in it, to determine the main objectives of articles used with press photography, to investigate whether the texts and photographs creates equal value in the press and what functions are carried out. Using semiotics and the analysis of the scientific literature led to the conclusion that photography as a visual communications media can be analyzed as the mechanical reproduction apparatus as well as the conventional truth creator. There are two levels of relations of images and text: conceptual and physical levels. The interaction of image and text in the press is divided into five categories: 1) photography is the main element; 2) photography is the stronger element; 3) text is the main element; 4) text is the stronger element; 5) photography and text completes each other. There are big differences illustrating news between two different newspapers with different ideologies. There are few types of usage of press photography: photographs... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – tolerancijos raiška Lietuvos periodinėje spaudoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje. Siekiant ištirti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje, darbe pasirinkta ištirti romų tautos atstovų pateikimo periodinėje spaudoje („Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“ dienraščiuose) ypatumus. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti tolerancijos sampratą bei sklaidą visuomenėje; apžvelgti žiniasklaidos vaidmenį visuomenės pokyčiuose; išanalizuoti informacijos pateikimo spaudoje ypatumus, apžvelgiant stereotipų ir gandų vaidmenį; išanalizuoti romų vaizdavimo periodinėje spaudoje ypatumus. Tyrimo metodai: informacijos rinkimas, apdorojimas, sisteminimas; lyginamoji mokslinės ir metodinės medžiagos analizė; kokybinės ir kiekybinės informacijos šaltinių analizė; informacijos duomenų analizė. Analizuojant tolerancijos sampratą, buvo išsiaiškinta, kad ji reiškia pagarbą ir pakantą kitaip mąstančiam žmogui, jo nuostatoms, įsitikinimams ir vertybėms, nepriklausomai nuo rasės, lyties ir kitų skirtumų. Didelę įtaką žiniasklaidai padarė globalizacija, paskatinusi jos kaitą ir kitas raiškos galimybes. Atsiradus naujoms šio pasaulio problemoms, kaip pvz. terorizmas, netolerancija analizuojami tarptautiniu mastu. Tolerancija siejama su žmogaus teisėmis, kurias užtikrinti privalo kiekviena demokratinė valstybė. Tyrimas parodė, kad mūsų šalyje susiduriama su tolerancijos trūkumo problema populiariausiuose Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The tolerance is apprehensible as value which if achieved can consolidate nations, prevent discrimination and assure peace and unity in the entire world. The role of media is very important because it represent the interest of community and has a possibility to influence our attitudes, opinions and thinking. So media can help to preserve the tolerance in community, promote and guide democratic values, protect ideals of the equality. The object of this master’s paper is the expression of tolerance in Lithuanian periodical press. The aim of the paper is to analyze the problem of tolerance in Lithuanian periodical press. Papers goals are to explore the conception of tolerance, review the role of tolerance in the alterations of the community, explore the media’s influence on tolerance and analyze the role of rumors, gossips and objectivity in media. In order to analyze the problem of tolerance in Lithuanian press (in the newspapers „Lietuvos rytas“ and „Vakaro žinios“), master’s work presents the analysis of the peculiarities of the Romany presentation in press. The methods of the analysis are information gathering, analysis of the data, comparative quantitative and qualitative analysis. Analysis reveals that tolerance means respect and acceptance of the persuasions, attitudes and values of the otherwise thinking people without reference to their gender or race or other differences. Tolerance has a close connection with human rights, which must be ensured by every democratic... [to full text]

Lietuva kaip ir kitos Europos šalys yra daugiatautė valstybė. Joje nuo seno gyvena įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonės. Ypač margaspalvės valstybė buvo XX a. pr, po pirmo pasaulinio karo Europoje sugriuvus didžiosioms to meto imperijoms. Nepriklausomoje Lietuvoje 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) gyveno virš 2 mln. gyventojų, tarp kurių lenkų tautybės žmonės sudarė 3,2 % visų gyventojų. Tarpukario Lietuvos lenkakalbę spaudą galime laikyti lenkų tautinės mažumos nuomonės ir požiūrio reiškėja. Jos nagrinėjimas suteikia galimybę kitos tautos akimis pažiūrėti į šalies vidaus politinę, ekonominę, socialinę raidą bei į santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Užbėgdami įvykiams prieš akis, reikėtų pasakyti, kad tas požiūris nuolat buvo neigiamas. Vilniaus krašto problema per visą aptariamąjį laikotarpį sudarė vieną svarbiausių Lietuvos užsienio politikos klausimų. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiams lenkų spauda teikė didelį dėmesį, ir visada palaikė Lenkijos pusę. Jie neigiamai vertino Lietuvos P. Hymanso projektų atmetimą. Anot lenkų, taip pasielgusi Lietuva daugiau pralaimėjo, nei laimėjo. Vilniaus kraštas t. y. „Vidurinioji Lietuva“ Tautų Sąjungos sprendimu buvo ilgesniam laikui prijungta prie Lenkijos. Lietuvos lenkų nuomone, dėl Vilniaus krašto praradimo buvo kaltas lietuvių nacionalizmas, nes dar 1920 m. sugrįžę iš Kauno į Vilnių Lietuvos politiniai veikėjai prakalbo į vilniečius Muravjovo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania just like other countries of Europe is a multinational country. It’s been a long time this country is occupied by people of diverse culture, religion and customs. It especially can be noticed in the beginning of the 20th century after the First World War in Europe when the greatest empires of that time have collapsed. At that time when Lithuania was independent in 1923 there were over 2 million residents in the country according to the universal data compilation (excluding the city of Vilnius and Klaipėda) and 3,2 % of all population were polish people. Polish press that was issued between the World Wars can be firmly called the expression of polish national minority’s attitude and opinion. The investigation of the polish press provides an opportunity to take a look at the country’s inner political, economic and social evolution as well as the relationship between Lithuania and Poland the way polish nation saw all of it. We should emphasize in advance that this attitude has always been negative. The problem of Vilnius’ territory at that time was one of the most significant questions of Lithuanian foreign policy. Polish press has always expressed a huge attention concerning Lithuanian and Polish mutual relationship and always was supporting the Polish side. Their opinion was not positive regarding the fact that Lithuania has denied the projects of P. Hymans. Lithuania has lost much more than it has won because of that – polish people thought. The territory of Vilnius... [to full text]

Šio darbo objektas – tabloidizacijos apraiškos Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje. Darbo tikslas – atskleisti informacijos pateikimo pokyčius pastarojo meto Lietuvos žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai – aptarti tabloidizacijos sąvokos specifiką, nustatyti informacijos pateikimo pokyčių ypatumus Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje. Tyrimo metodai. Literatūros šaltinių apžvalga ir analizė, loginė analizė ir sintezė, lyginimas. Praktinėje darbo dalyje naudojama kiekybinė turinio analizė. Darbe prieita išvados, kad dėl pokyčių visuomenėje – padidėjusio informacijos srauto, prieinamumo prie įvairių informacijos šaltinių (vietos ir laiko prasme) ir menkėjančios naujienų reikšmės – keitėsi ir tradicinės žiniasklaidos funkcionavimas. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje radikaliai pasikeitė informacijos pateikimo standartai. Kad patrauktų ir išlaikytų visuomenės dėmesį, Lietuvos žiniasklaidoje akivaizdžiai padaugėjo žmogaus dėmesį atkreipiančių priemonių, vadinamų dėmesio stimuliatorių, naudojimas. Daug dėmesio pradėta skirti vaizdumui, dydžiams, emocinei kalbos raiškai, perkeltinėms reikšmėms, naratyvo stilistikai. Darbo naujumas. Tabloidizacijos apraiškų Lietuvos periodinėje spaudoje ir televizijoje analizė, pateikta darbe, šiandien laikytina aktualia ne vien žiniasklaidos kontekste, bet ir sąveikoje tarp visuomenės ir žiniasklaidos. Darbe plėtojamas netradicinis požiūris į tabloidizacijos reiškinį, o daromos įžvalgos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject-matter of this thesis is the manifestation of the tabloidization in the Lithuanian periodicals and television. The objective of the thesis is to reveal the changes of information presentation in the Lithuanian mass communication of the recent years. The key tasks of the thesis are to discuss the particularity of the concept of tabloidization as well as determine the specifics of the changes of information presentation in the Lithuanian periodical press and television. Research methods. Review and analysis of the sources of literature, logical analysis and synthesis, as well as comparison. A quantitative analysis of the content is used in the practical part of the thesis. The conclusion is drawn in the thesis that due to the changes in the society – an increased flow of information, availability of different sources of information (in the sense of place and time), and significance of the news, which is getting more and more low – the functioning of the traditional mass media has been changing as well. The standards of information presentation have broken the mould in the Lithuanian periodicals and television during the last decade. In order to attract and keep the attention of the society, the Lithuanian media have visibly started using more of the means, catching the eye of the people, so called attention stimulators, a lot of attention now is given the image, dimensions, emotional expression of speech, figurative meaning, as well as narrative stylistics... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje nė vienas žmogus jau nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be televizijos, interneto, spaudos ar radijo. Visuomenės informavimo priemonės suteikia individui galimybę reikšti savo nuomonę ir tuo pačiu gauti norimą informaciją, apie jį supantį pasaulį. Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį formuodama informuotą individą ir paveikdama visuomenės gyvenimą. Įsigalėjus skaitmeninėms technologijoms ir pasikeitus informacijos perdavimo būdams, pasikeičia ir komunikacija, žiniasklaida. Internetas ir skaitmeninės technologijos buvo veiksniai dėl kurių atsirado elektroninės medijos, kuriose susitelkia ir tekstas, ir vaizdas, ir garsas. Žmogus, ieškodamas informacijos, viską randa viename. Pasikeičia santykis su vartotoju, atsiranda interaktyvumas, dingsta vienpusiškas bendravimas. Šio magistro darbo objektas – žiniasklaidos priemonių konvergencija. Siekiama ištirti, kaip konvergencijos sąlygomis pasikeičia/nepasikeičia visuomenės informavimo priemonės, jų turinys ir jo pateikimas auditorijai. Darbo tikslas – atskleisti pasaulinių žiniasklaidos kaitos tendencijų raišką Lietuvoje, konvergencijos reikšmę žiniasklaidos plėtrai. Darbe formuluojamą problemą galima išreikšti klausimu: ar konvergencija (žiniasklaidos priemonių susiliejimas) palietė ir Lietuvos žiniasklaidos priemones (šiuo atveju konkrečiai Lietuvos ryto visuomenės informavimo priemones)? Darbo uždaviniai: aptarti pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos raidos ypatumus, išryškinti naujosios ir tradicinės... [toliau žr. visą tekstą] / In today's society, no man can longer imagine his life without television, internet, press and radio. The media gives the individual the opportunity to express his views and thereby get the desired information about the world around him. The media plays an important role in shaping the individual by informing him and influencing the informed society. Entrenched digital technologies and changes in methods of communication change and the communication and the media itself. The Internet and digital technology were factors resulting the rise of electronic media which focus on text, image and sound. A man searching for information finds everything in one place. The relationship with the consumer changes as the interactivity occurs and one-sided communication disappears. The object of this Master‘s thesis is the convergence of the media. The aim is to investigate how media changes or does not change the content and presentation of an audience under the convergence conditions. The aim of this work is to highlight the resolution of the global trends in the media change and the meaning of the media convergence development in Lithuania. The problem, formulated in this work, can be expressed as a question: does convergence (interflow of media measures) touched the Lithuanian media (in this case, specifically the Lietuvos Rytas mass media)? Job tasks are as follow: to discuss the media development features both globally and in Lithuanian; to highlight the differences between new and... [to full text]

Social advertising is a widely accepted means evoking the sense of responsibility in people and helping to deal realistically with the problems of social risk groups of people (narcotic and alcohol addiction, violence, etc.). Social advertising not only spotlights these problems and suggests ways of solving them, but also promotes help and tolerance for the members of the above mentioned social risk groups. The object of the social advertising on the preventive subject ‘Mania’ is polygraphic press: posters, booklets, pocket calendars and table calendars. Six urgent social problems are dealt with in this work: indifference, narcotic addiction, tobacco addiction, violence, compulsion and alcohol addiction because people unconsciously reject the denial. The moral should be made indirectly, allowing the consumer himself/herself to comprehend the negativity of the problem. Therefore, I use the associatives in my works allowing individuals to conceive the process of creation as the essential peculiarity of the individual’s life and social environment in respect to idealistic culture and society. Associatives give space for interpretations in connecting one’s knowledge with new information. The main hypotheses in the work are the following ones: preventive advertising is expected to have an effective informative influence using associative symbols in respect to action and place; the outlined stylistics of the prospect makes contrast with a sharp preventive subject. ... [to full text]