Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus, optimizmo ir prisitaikymo mokykloje sunkumų ryšius. Tyrime dalyvavo 157, dviejų Kauno vidurinių mokyklų, dešimtos-dvyliktos klasės mokiniai. 60 vaikinų ir 97 merginos, 15-19 metų amžiaus. Tyrime naudotos metodikos – Auklėjimo stiliaus klausimynas; Scheier, Carver ir Bridges "Pataisytas gyvenimo orientacijos testas" skirtas įvertinti optimizmo lygiui; ir prisitaikymo mokykloje sunkumų subskalė iš "Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimyno". Tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, pasižymi didesniu optimizmu nei mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritarišką ar neįsitraukiantį. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių optimizmo lygio ir mamos auklėjimo stilių. Mokiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų nei mokiniai, kurių tėvai taiko kitus auklėjimo stilius. Labiau optimistiški mokiniai turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų, jie geriau susidoroja su mokymosi krūviu, turi geresnius akademinius pasiekimus, tėvai ir mokytojai yra labiau patenkinti jų mokymusi, ir tokių mokinių elgesys labiau atitinka mokyklos reikalavimus. Nustatytas tėvų auklėjimo stiliaus ir mokinio prisitaikymo mokykloje sunkumų netiesioginis ryšys, kuris rodo, jog tėvų auklėjimo stilius turi įtakos mokinio optimizmui, o mokinio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse the high school students’ perceived parenting style and optimism links with school adjustment difficulties. 157 participants of two Kaunas’s High schools participated in this research. Participants were students of 10th – 12th classes. The whole part was composed of 60 boys and 97 girls from 15-19 age scale. Perceived parenting style was assessed with “Parenting style inventory”; “Life orientation Test Revised” by Scheier, Carver and Bridged was practised to evaluate optimism level; and “adjustment at school difficulties” subscale from “Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire” was examined as well. The analysis showed that high school students who perceive their father’s parenting style as authoritative are more optimistic in their lives than the students who perceive their father’s parenting style as authoritarian or neglectful. There are no statistically significant differences found between high school students’ optimism level and mother‘s parenting style. Students who perceive their parents’ parenting style as authoritative have less adjustment difficulties at school than students whose parents apply other parenting styles. Students who are more optimistic have less school adjustment difficulties, they manage to cope with the tasks more effectively, reach better academic goals, while parents and teachers are more satisfied with their studying results. More optimistic students’ behaviour is also more applied to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

Bakalauro darbe analizuojami tautinių mažumų mokinių probleminio skaitymo priežastys, kurios turi pagrindo rastis dėl netolygios kalbos raidos. Kokybiniu tyrimu norėta išsiaiškinti tautinių mažumų mokinių skaitymo problemas. / Undergraduate work analyzes the reasons of problematic reading of ethnic minoritys pupils. They can arise from the uneven ground of language development. Qualitative research/study sought to determine ethnic minority students' reading problems.

Magistriniame darbe nagrinėjama uždavinių su algebros elementais sistema ir sunkumai I – VI klasėse. Analizuojant pedagoginę ir psichologinę literatūrą išsiaiškinta, kad užduočių su algebros elementais sampratos formavimuisi svarbiausi vaikų vaizduotės ypatumai yra: ryšių tarp įvairų dalykų suvokimas, informacijos siejimas, kadangi samprotavimų eiga nėra aiški, t.y., praleidžiami tarpiniai samprotavimo etapai; informacijos atkūrimas ir operavimas vaizdiniais nes mokiniams sunku suvokti abstrakčius samprotavimus, todėl būtina pasitelkti vaizdines priemones, kurios aktyvina vaizduotės veiklą. Svarbiausi vaikų mąstymo ypatumai yra objektų pastovumo supratimas, pajėgumas taikyti logines operacijas. Svarbiausias vaikų kalbos ypatumas yra žodžių reikšmės ir jų ryšio su daiktais bei reiškiniais suvokimas. Svarbiausi vaikiškos grafinės raiškos ypatumai yra, tai jog įžvelgiamos ir vaizduojamos atskiros objektų ypatybės ir detalės. Remiantis Lietuvos Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais bei vadovėliais sukonstruotas algebrinio ugdymo I – VI klasėse hipotetinis modelis apima: reiškinių reikšmių radimą, situacijų aprašymą reiškiniais, tapačius reiškinių pertvarkymus, lygčių sprendimą, nelygybių sprendimą, algebrinių sąvokų sampratą. Šio modelio pagrindu sudaryti klausimynai I – VI klasėms ir išsiaiškinti mokinių patiriami sunkumai sprendžiant užduotis su algebros elementais. / Master thesis analyzes the system of tasks that includes algebra elements and its difficulties in I-IV classes. The analysis of educational and psychological literature shows that the most important features of children's imagination that helps in formation the concept of the tasks with algebra elements are: perception of relationship between different things, information linking, since the reasoning process is not clear, i.e. the intermediate steps of reasoning are missing; recovery of information and imagination, because it is difficult for pupils to understand the abstract reasoning, thus it is necessary to use visual tools to stimulate the wok of imagination. The main features of children's thinking are the understanding of object permanence and capacity to apply the logical operations. The most important feature of children's language is to understand the meaning of words and their connection with objects and occurrences. The main features of children's graphic expression are that individual properties of objects and details represented. According to the Lithuanian general programs, education standards and schoolbooks, the hypothetical model of algebra training in I–VI classes have been designed. This model includes: discovery the meanings of occurrences, description of situation by occurrences, identical transformations of occurrences, equation solving, inequalities solving, the understanding of algebra concept. The model based questionnaire for I–VI classes has been... [to full text]

Šiame bakalauro darbe analizuojami daugiakalbėje aplinkoje gyvenančių mokinių kalbos sutrikimai ir sunkumai. Tyrime dalyvavo 51 pradinių klasių mokytojas, 17 lietuvių kalbos mokytojų, dirbančių 5-8 -ose klasėse ir keturi, mokyklose dirbantys logopedai. Anketinės apklausos metodu ištirti daugiakalbėje aplinkoje gyvenančių mokinių kalbos sunkumai ir sutrikimai. Norint, kad atsakymai būtų išsamesni ir požiūris į nagrinėjamą reiškinį tikslesnis, buvo pasirinktas interviu metodas, kuriuo apklausti logopedai. Analizuojant tyrimo duomenis buvo derinami kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Atlikta statistinė duomenų analizė, ji papildyta logopedų pasisakymais, iliustruota mokytojų pateiktais pavyzdžiais ir mokinių rašto darbų pavyzdžiais. Tyrimu nustatyta, kad daugiakalbė aplinka turi įtakos ir kartais neigiamos vaikų kalbos raidai. Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad dėl kalbų interferencijos mokiniai, gyvenantys daugiakalbėje aplinkoje, gana dažnai turi kalbos sunkumų. Jų kalba gramatiškai netaisyklinga, kalboje vartojami kelių kalbų žodžiai, netaisyklingas kirčiavimas, ypatingai dažnos ilgųjų ir trumpųjų balsių bei dvibalsių painiojimo klaidos (i-y; u- ū; uo-o; e, ė, ie). Tai sukelia skaitymo ir rašymo sunkumų. Respondentų nuomone, rašymo problemos žymiai didesnės ir dažnesnės. Kalbos sutrikimų daugiakalbė aplinka nelemia. Ji gali būti tik viena iš įtariamo kalbos sutrikimo priežasčių, bet ne pagrindinė. Pedagogai pagal galimybes padeda mokiniams turintiems... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyses speech disorders and difficulties of students from multilingual environment. The subject of the study was 51 primary school teachers, 17 teachers of the Lithuanian language who teach 5th – 8th formers and 4 speech therapists who work at school. Speech disorders and difficulties of students from multilingual environment have been identified using the method of questionnaire. Speech therapists have been interviewed in order to receive comprehensive responses and precise attitude towards this phenomenon. Quantitative and qualitative methods have been combined analysing the data of the research. The statistical analysis of the data includes the remarks of speech therapists, pictorial teachers’ and students’ written work samples. The study states that multilingual environment can sometimes have a negative influence on children’s speech development. Most respondents pointed that the students from multilingual environment have speech difficulties more often because of the language interference. Their speech is wrong grammatically. Moreover, they use in their speech words from different languages, put the stress incorrectly, mispronounce long and short vowels and diphthongs (i-y; u-ū; uo-o; e, ė, ie). It causes difficulties in reading and writing. The respondents think that writing difficulties occur more often. The multilingual environment does not determine disorders. It can only be one of the reasons of speech disorders but not... [to full text]

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, suvokiamo tėvų emocinio atsako, suvokiamos kontrolės ir elgesio, emocinių sunkumų išreikštumo lygį bei nustatyti, kaip šie matmenys yra susiję tarpusavyje. Tyrime dalyvavo 147 12-15 metų vaikai, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes: 101 vaikas gyvena kartu su abiem savo tėvais, 31 vaikas gyvena tik su mama, 15 vaikų gyvena su mama ir nauju jos partneriu. Naudoti tyrimo metodai: Vaikų elgesio klausimyno CBCL 6/18 ir YSR 11/18 formos, šeimos sudėties anketa, klausimynai, padedantys įvertinti suvokiamą tėvų emocinį atsaką ir kontrolę. Nustatyta, kad paauglių, gyvenančių su abiem savo tėvais, suvokiamo mamos emocinio atsako lygis yra aukštesnis nei paauglių, gyvenančių tik su mama arba su mama ir jos partneriu. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, tėčio arba jį pakeičiančio asmens suvokiamo emocinio atsako lygis nesiskiria. Paauglių, gyvenančių su mama ir jos partneriu suvokiamos mamos ir tėčio (arba jį pakeičiančio asmens) kontrolės lygis yra aukštesnis nei kitų dviejų grupių vaikų. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, elgesio ir emocinių sunkumų lygis nesiskiria. Nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp suvokiamo mamos ir tėčio emocinio atsako. Toks pats ryšys rastas tarp suvokiamos mamos ir tėčio kontrolės lygio (vaikų, gyvenančių su abiem tėvais arba su mama grupėse.) Remiantis šio tyrimo rezultatais, paauglių suvokiamo emocinio mamos atsako lygis yra... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to examine the level of perceived parents‘ emotional response and control and the level of emotional and behavioral difficulties of adolescents and to determine the associations among all these dimensions. 147, ages 12 to 15 years, participated in this study, they were divided to three groups according the structure of the family they live in: 101 adolescent lives with his both parents, 31 adolescent lives only with his mother, 15 adolescents live with their mother and her partner. Assessment tools used: Children Behavior Checklist CBCL 6/18 and YSR 11/818 forms, questionnaire on family structure, questionnaire on perceived parents’ emotional response and control (forms for perceived mother’s and father’s behaviour). It was found, that adolescents, living with their both parents, perceive emotional mother’s response of higher level than adolescents, living with their mother or mother and her partner. Adolescents’, living in different structure families, perceived father’s or other caretaker’s emotional response is of the same level. Adolescents, living with their mother and her partner, perceive their caregivers’ control of higher level than adolescents’ from two other groups. The emotional and behavioral difficulties level of adolescents from different structure families is of the same level. The negative significant relationship was found between perceived mother’s and father’s or other caregiver’s instead of the father emotional response... [to full text]

Tyrime nagrinėjama tema aktuali, praktiškai naudinga ir mažai tyrinėta: Lietuvoje gyvena arti 16 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, besimokančių specialiose mokyklose; sutrikusio intelekto vaikų specialusis ugdymas kelia daug sumaišties ir nėra aiškus; literatūros apie sutrikusio intelekto vaikų emocinius ir elgesio sunkumus, kaip juos padėti įveikti ir tuo pačiu padėti tokiems vaikams geriau socializuotis visuomenėje, yra mažai; reikalinga pagalba – patarimai – pasiūlymai sutrikusio intelekto vaikų tėvams ir su jais dirbantiems pedagogams. Tyrime keliamas tikslas: ištirti sutrikusio intelekto vaikų emocijų ir elgesio sunkumus. Tyrime dalyvavo 89 Kauno specialiosios mokyklos sutrikusio intelekto vaikai. Elgesio ir emocijų sunkumai buvo vertinami “Galių ir sunkumų klausimynu” (R. Goodman, www.sdqinfo.com). Klausimynus apie kiekvieną vaiką pildė tėvai, auklėtojai ir mokytojai. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji vaikai turi emocinių, dėmesio, elgesio ir bendravimo sunkumų, šie sunkumai ne trumpalaikiai, nes jie atsiradę daugiau nei prieš metus (daugumai nuo gimimo), pasireiškiantys sunkumai mažiau ar daugiau slegia ir verčia nerimauti 98-99% sutrikusio intelekto vaikų, turimi elgesio ir emociniai sunkumai įtakoja jų ir jų artimųjų bei aplinkinių kasdieninį gyvenimą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad jaunesniojo amžiaus sutrikusio intelekto vaikams būdingas mažiau socialus elgesys nei vyresniems, tačiau jie mažiau hiperaktyvūs nei vyresni sutrikusio... [toliau žr. visą tekstą] / The theme analysed in this research is urgent and, in fact, it is useful and not very often investigated: there live about 16 thousand children of special needs in Lithuania, who learn in special schools; special training of children having confused intellect of emotions and behaviour raises much confusion and is not entirely clear; there is little literature about the emotional difficulties and difficulties of behaviour of children having confused intellect, how to help to overcome these difficulties for such children to and to get socialized in the society. The help, advices and suggestions are needed for parents having children with confused intellect and also for the teachers working with such children. The objective is raised in the research: to investigate the emotional difficulties and difficulties of behaviour of children having confused intellect, 89 children having confused intellect of Kaunas special school participated in the research. Emotional difficulties and difficulties of behaviour were estimated in “Questionnaires of power and difficulties“. ( R. Goodman, www.sdqinfo.com). Parents, teachers and educators filled in the questionnaires. The results of the research show that the investigated children have difficulties of behaviour, emotions, attention and communication. These difficulties are not short-lived because they originated earlier than a year ago (some children have them even from their birth). These difficulties, that appear, more or less oppress and... [to full text]

SANTRAUKA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI YPATUMAI Vaiko psichikos sveikata – didelė vertybė, visuomenė turi ją branginti ir sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei. Socialinės rizikos aplinkoje vaikas dažniau patiria nepriežiūrą, prieš jį naudojama prievarta, todėl iškyla pavojus vaiko fizinei, protinei, dvasinei raidai bei saugumui. Planuoti pagalbą reikia vertinant vaiką ir jo aplinką, analizuojant rizikos bei apsauginius veiksnius. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų psichologinius ir socialinius ypatumus, atsižvelgiant į vaiko aplinką. Atlikus tyrimą, analizuoti 46 tyrime dalyvavusių 7-10 metų vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenys. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą, naudojant Galių ir sunkumų klausimyną (SDQ, Goodman, 1997) bei anketą vaiko socialinei aplinkai įvertinti, pateiktą mokytojams, tėvams ir socialiniams darbuotojams. Rezultatai parodė, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų pasižymi blogesne psichikos sveikata nei jų bendraamžiai, negyvenantys socialinės rizikos šeimose. Mokytojai vaikų elgesyje pastebi daugiau problemų su bendraamžiais ir emocinių sunkumų, tėvai nurodo daugiau hiperaktyvumo simptomų. Tėvai nepastebi vaikų emocinių problemų ir nesikreipia į specialistus. Daugiau nei trečdalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau 65 proc. tėvų retai arba visai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais, elgesiu mokykloje. Vaikai iš socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PSYCHOLOGICAL AND SOCIAL PECULIARITIES OF CHILDREN FROM THE FAMILIES AT SOCIAL RISK Children’s psychic health is of great value and the society should appreciate it and allow the personality to mature harmoniously. Children at social risk are more often neglected; they are under compulsion that is why their physical, intellectual and spiritual development is at risk. While planning assistance it is necessary to assess the surroundings of the child and analyse the factors of risk. The aim of the final paper is to analyse psychological and social peculiarities of children from the families at social risk taking into consideration the surroundings of the children. 46 children (7-10 years old) from the families at social risk took part in the research. The research was performed using the questionnaire method, Skills and difficulties questionnaire (SDQ, Goodman, 1997) and the questionnaire to assess the social surroundings of the child. The latter questionnaire was given to the teachers, parents and social workers. The results of the research proved that children from the families at social risk have worse psychic health than their contemporaries who do not live in the families at social risk. Teachers notice that those children have more emotional problems, whereas parents point out the symptoms of hyperactivity. Parents do not notice emotional problems of their children and do not refer to specialists. More than one third of the children from the families at social risk... [to full text]