Magistro darbo objektas – vadovo įtaka darbuotojų kūrybiškumui tarptautinėse organizacijose. Darbo tikslas – sistemiškai išanalizuoti ir ištirti vadovo daromos įtakos darbuotojų kūrybiškumui tarptautinėse organizacijose specifiką. Darbo uždaviniai: išanalizuoti kūrybiškumo koncepciją ir identifikuoti esmines kūrybiškumo konstrukto charakteristikas; išanalizuoti vadovavimo veiklos sampratą ir turinį; identifikuoti būdus, kuriais vadovas gali valdyti darbuotojų kūrybiškumą ir to pagrindu sudaryti tyrimo modelį; empiriškai ištirti, kokie vadovo lemiami aspektai turi reikšmingiausios teigiamos įtakos ambasadų darbuotojų kūrybiškumo raiškai, taikant sudarytą tyrimo modelį. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant alternatyvų, analogijos, lyginimo metodus, prieita prie išvados, kad svarbiausiais kūrybiškumo bruožais laikytinas gebėjimas tikslingai generuoti naujas ir originalias idėjas, įžvelgti problemas bei pasiūlyti divergentišku mąstymu paremtus jų sprendimus. Teorinių ir praktinių tyrimų analizė leidžia konstatuoti, jog asmens kūrybiškumo susiformavimui reikšmingiausios įtakos turi žinios, gebėjimai, asmenybės bruožai, motyvacija bei aplinkos veiksniai. Išanalizavus autorių, tyrinėjančių vadovavimo veiklą, darbus, pasitelkiant indukcinį, dedukcinį, hipotetinį samprotavimo metodus, taip pat deskriptyvinį bei apibendrinimo bendramokslinius metodus, buvo pateikta vadovavimo samprata. Konstatuota, kad vadovavimas – tai vadovo gebėjimas derinti organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Connection between management practice and employee creativity was analyzed quite widely in foreign academic literature. Nevertheless this connection is not researched in the context of international organizations. Science lacks academic works that profoundly explains the specificity of the influence that international organization leader has on employees’ creativity. Therefore with this Master thesis it is important to deliver guidelines that present the aspects of leader practices that could be seen as the most significant in the organizational creativity stimulation process. The object of this Master thesis is leader’s influence on employee creativity in international organizations. The target of this research is to analyze and investigate the specifics of the leader’s influence on employee creativity in international organizations. In order to achieve main target four tasks were set. Firstly, analyze the concept of creativity and identify essential characteristics of the construct of creativity. Secondly, analyze the concept and content of management activity. Thirdly, identify ways how leader could manage and control employee creativity and present new empirical research model. Fourthly, empirically examine and identify which of the leader’s influence aspects have the most significant effect on embassies employee creativity using presented research model. Systematic analysis and wide range of research methods were implemented in order to reveal the leader’s influence on... [to full text]

Šiame darbe, remiantis Johan Eriksson ir Mark Rhinard tyrimo schema, nagrinėjama tai, kaip kibernetinio saugumo problemos kursto vidinio-išorinio saugumo įtampas Lietuvoje. Įvertinus jų dinamiką keturiais analitiniais „pjūviais“, identifikuojamas geriausiai Lietuvos atsaką į kibernetinio saugumo iššūkius apibūdinantis elgesio tipas. / In the broader sense the general object of observation considered in this paper is the influence of transboundary cyber-security issues on government behaviour. The main academic problem this paper deals with is how the relationship between internal external security concerns could be fully conceptualized to assess and explain the latter. The subject of this paper is not being analyzed through single theory or paradigm but from the perspective of middle-ranged approaches. This pragmatic approach helps better to unpack the complexity of cyber-security issues.As substitent theories cannot adequately assess the outcome of the expected changes this paper invokes an analytical framework built by Johan Eriksson and Mark Rhinard which encourages a strong focus on the nature of transboundary problems and their implications for changes in four dimensions: perceptions, policies, politics and polity. Analysing what implications new cyber-security issues have in each of these dimensions and explaining how aggregate effect of their interconnections determines Lithuania’s response to transboundary cyber-security challenges are the main tasks of this paper. These interim objectives are as follows: 1) evaluating the changes in Lithuania’s threat perceptions causes by the vulnerabilities of the emerging cyberspace; 2) examining the internal-external security nexus entrenched in Lithuania’s cyber-security policies; 3) looking at how the internal-external security nexus is being used in... [to full text]

Many factors such as increase of the international crime rate, establishing of the free movement amongst the countries and others have been determining the importance of the international cooperation in the penal field, the aim of which is to administer justice in the penal actions, where the legal help from the foreign countries is needed. The competence of the law-enforcement officers is limited by the territory of the Republic of Lithuania thus in such cases when investigation data, witnesses or suspect himself are located in the other country, crime was committed by the country citizen abroad, convict is hiding in the foreign country etc. the authorities of the other country are addressed for legal assistance in penal action. The grounds for legal assistance are multilateral and bilateral treaties. Sending the requests and carrying them out according the national law fulfill it. Despite the fact that the communication between the two country's authorities is regulated in many acts of legislation, there are still many gaps. For instance, there are no laid down rules (except the rules regarding the European arrest warrant) when the requests for legal assistance should be send via the Office of the Prosecutor General and in which cases – via Ministry of Justice. This and many other issues are being solved in the practice relations that arise while communicating with other countries. The analysis of communication practice can be also useful as it often uncovers the... [to full text]

Tarptautinis transporto verslas sparčiai vystosi ir keičiasi. Šiuo metu jis yra vienas iš pagrindinių veiksnių skatinančių valstybės pajamų augimą. Kaip ir kitos transporto rūšys, kelių transportas yra transporto vadybos specialybės dalykas. Šio rašto darbo tikslas – bendras tarptautinio transporto sistemos, jos planavimo ir organizavimo, problemų ir ateities perspektyvų apžvalga. Aš analizavau abejas įmones, kurios dalyvauja krovinių gabenimo procese – tiek transporto, tiek ir ekspedicinės firmas. Šis Magistro darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoji pristato teorinį pagrindą apie transporto rūšis, ekspedijavimą ir teisinius reikalavimus. Antroji ir trečioji dalys sudarytos iš mano praktinės kelių transporto analizių. Pabandžiau pritaikyti SWOT, Porterio ir šešių sigmų metodologijas atsižvelgiant į tai, kad jos padeda pasiekti konkurencinį pranašumą, palaikyti gerus santykius su užsienio partneriais ir plėsti įmonę. Iš savo analizių aš padariau tokias išvadas: transporto ateitis yra intermodalumas. Todėl būtina plėtoti daugiau viešųjų logistikos centrų. / International transportation business is rapidly developing and changing. Now it is one of the main forces that promote finances increase of a state. As well as the other kinds of transport, road transport is a subject of transport management specialty. The purpose of this paper work is to review generally international transportation system, its planning and administration, problems and future. I have analyzed both companies that take part in the process of load transportation – transportation business as well as expeditionary enterprises. This Master of Science thesis comprises of three parts. The first one presents theoretical background of transport kinds, expedition and law requirements. The second and the third parts contain my practical analyses of road transport. I have tried to use SWOT, Porter and 6 sigma methodologies whereas that it helps to gain competitive advantage, keep terms with foreign business partners and develop the enterprise. Finally, I have drawn such inferences from my analyses: the future of transport is intermodality. Therefore, it is essential to develop more public logistic centers.

Tarptautinis jūrų teisės tribunolas- įsteigtas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir yra joje įtvirtinto kompleksiško ginčų sprendimų mechanizmo dalis. Naujos teisminės institucijos atsiradimo tarptautinėje teisėje poreikis analizuojamas pirmajame šio darbo skyriuje, kartu aptariant Tribunolo sudėtį ir struktūrą. Antrajame skyriuje nustatomos Tribunolo kompetencijos ribos. Aptariama Konvencijos privalomųjų ginčų sprendimo procedūrų pasirinkimo laisvė ir valstybių pareiškimų pagal Konvencijos 287 straipsnį turinys. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos Tribunolui dažniausiai perduodamos atskiru šalių susitarimu nepaisant to, kokia privalomoji procedūra turėtų būti taikoma. Todėl faktas, kad Tribunolas nėra pasirinktas kaip privalomoji institucija iš Konvencijos kylančių ginčų sprendimui, neužkerta kelio ginčo nagrinėjimui šioje teisminėje institucijoje. Kitoje skyriaus dalyje analizuojama Tribunolo kompetencija skiriant laikinąsias apsaugos priemones bei sprendžiant sulaikytų laivų ir įgulų paleidimo klausimus. Nagrinėjamos laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos ir jų taikymas Tribunolo praktikoje. Atskleidžiamas aktyvus Tribunolo vaidmuo skatinant šalis bendradarbiauti. Taip pat apibrėžiama Tribunolo kompetencija spręsti sulaikytų laivų ir jų įgulų paleidimo bylas. Aptariamas laivo nacionalinės priklausomybės klausimas, kuris yra lemiamas Tribunolo jurisdikcijai pagal Konvencijos 292 straipsnį kilti. Toliau darbe kalbama apie Tribunolo... [toliau žr. visą tekstą] / International Tribunal for the Law of the Sea is a new court created by United Nations Convention on the Law of the Sea and the judicial institution which is an integrate part of dispute resolution mechanism composed in this bilateral agreement. The first section of this paper discusses main reasons for establishing the new Tribunal, the composition of this judicial institution and the structure of it. The competence of the International Tribunal for the Law of the sea is enclosed in the second chapter. Primarily it is analyzing the choice of procedure under Article 287 of the Convention and the declarations of States under this article. At this point, it is noted that only one case, the M/V “Louisa” was instituted before the Tribunal on the basis of such declarations. And nevertheless, the fact that arbitration would be the only mandatory means available to the parties to a dispute, does not prevent them from agreeing to transfer the dispute to the Tribunal for adjudication. Further it is analyzing the competence of the Tribunal to deal with request for the prescription of provisional measures ant to deal with applications for the prompt release of vessels and crews. The requirement for prima facie jurisdiction and other conditions to be met for the grant of provisional measures are discussed in this paper, along with application of these requirements in Tribunal‘s practice. In this section also jurisdiction and the scope of the procedure under Article 292 of the Convention... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže lemiamos teorinės ir praktinės problemos tiriant tarptautinio komercinio arbitražo, arbitražo šalių bei valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže sampratas. Taip pat analizuojamas galimas įpareigojimų sukūrimas, arbitražinio susitarimo nesudariusioms šalims, valstybės imuniteto tarptautiniame komerciniame arbitraže klausimai bei kiti arbitražo proceso, kuomet viena ginčo šalių - valstybė - ypatumai. Be to, paskutinėje šio magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže, patirtis. / Firstly, in this master thesis the concepts of international commercial arbitration, parties of the arbitration and a state as a party to a dispute in international commercial arbitration are analysed. The analysis of the concept of international commercial arbitration shows that in author’s opinion the concept of international commercial arbitration determined in the Law of Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania should be revised. Also the conclusion should be done that the problem of the content of the ‘state’ concept is existing in both – practical and theoretical levels. As the practice regarding this question is not well-established, after the analysis of the existing theories the application of the mixed theory of the concept of the ‘state’ is suggested. Moreover in this master thesis the possibility to bind the non-signatories to arbitration agreement and questions of the immunity of a state in international commercial arbitration are analysed. Those institutes are raising a number of practical problems as on the one hand the threat to bind the non-signatory of the arbitration agreement arises and on another hand the possibility that the award of the arbitral tribunal will not be recognized and/or enforced exists. It is suggested to solve both problems by including special terms into the agreement by which the arbitration agreement is concluded with a state – i. e. it is suggested for the parties clearly to indicate in the agreement the persons that shall... [to full text]

Karo nusikaltimais laikomos tyčinės, pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisykles arba nustatytą elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos tarptautinio ar netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 15 skyriuje reglamentuojami karo nusikaltimai. Šio skyriaus atsiradimą ir normų turinį sąlygojo Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal įvairias tarptautines sutartis, iš kurių, kaip svarbiausias ir turėjusias didžiausios įtakos šio skyriaus atsiradimui, būtų galima paminėti 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 m. jų papildomus protokolus bei 1998 m. Romos statutą. Šiame darbe yra siekiama išanalizuoti karo nusikaltimus, numatytus LR BK, ir nustatyti ar jų sudėtys atitinka tarptautinės teisės normas. Pirmoje šio darbo dalyje yra pateikiama karo nusikaltimų sąvokos raida tarptautinėje teisėje. Analizė pradedama karo nusikaltimų reglamentavimu iki 1945 metų, trumpai aptariami karo nusikaltimai, numatyti Niurnbergo tribunolo, Tokijo karo tribunolo įstatuose taip pat ad hoc tribunolų – Ruandos bei tribunolo buvusiai Jugoslavijai statutuose. Vėliausias tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis karo nusikaltimus, yra Romos statutas. Antroje darbo dalyje būtent ir yra analizuojami karo nusikaltimai, numatyti Romos statute. Nagrinėjami ir kiti tarptautinės teisės aktai (1949 m. Ženevos... [toliau žr. visą tekstą] / War crimes consist of conduct (acts or omissions) which is prohibited by the rules of international law applicable in armed conflicts, conventions and recognized principles and rules of international law of armed conflicts. Chapter XV of Penal Code of Lithuania lists war crimes. The origin of this Chapter was determined by international commitments made according to the international treaties regulating war crimes, including Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional protocols of 1977 as well as Rome statute. This paper analyses war crimes included in Penal Code of Lithuania and its conformity with international law and especially Rome statute. The development of definition of war crimes in international law is researched in the first part of the work. The analysis begins with regulating war crimes until 1945, war crimes included in Nuremberg charter, Charter of Tokyo, Rwanda’s statute and statute of the international tribunal for the Former Yugoslavia is briefly discussed after that. The latest international instrument regulating war crimes is Rome statute. In the second part of the work war crimes listed in Rome statute is the object of analysis. This part of the work includes also studying other international treaties (Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional Protocols of 1977 and others), which explain war crimes. War crimes listed in Penal Code of Lithuania is the object of analysis in the final part of the work. Analysis begins with the concept... [to full text]

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Holdingo kompanijos yra sparčiai besivystančių ekonominių-teisinių santykių padarinys atliekantis vis svarbesnį vaidmenį ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Tiesioginių mokesčių reguliavimas paliktas ES valstybių narių kompetencijai, tačiau svarbiausi holdingo bendroves liečiantys apmokestinimo klausimai yra harmonizuoti ES mastu. Išleistos atskiros direktyvos reguliuojančios holdingo įkūrimui svarbias įmonių jungimo, skaidymo, turto perleidimo bei keitimosi akcijomis operacijas, taip pat atskira direktyva skirta sureguliuoti bendrai mokesčių sistemai taikomai patronuojančioms ir dukterinėms kompanijoms, sudaranti sąlygas dvigubo dividendų apmokestinimo išvengimui, ir trečioji svarbi direktyva harmonizuojanti palūkanų ir autorinių atlyginimų apmokestinimą ES. Pirmoji darbo dalis skirta visapusiškai holdingo sampratos analizei. Šis reiškinys tiriamas tiek bendrąja, tiek ekonomine, tiek teisine prasme. Atlikus analizę, daroma išvada, jog holdingo sąvoka yra sunkiai konkrečiai ir vienareikšmiškai apibrėžiama, todėl galima išskirti tik vieną esminį šių bendrovių bruožą – kitų bendrovių akcijų valdymas. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos minėtosios svarbiausios ES direktyvos per jų įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose prizmę. Šių direktyvų principai atskleisti per tai, kaip jie yra perkelti į konkrečias LR įstatymų nuostatas. Lietuva, kaip viena iš naujųjų ES narių, siekianti kuo tinkamiau perkelti direktyvų reikalavimus į nacionalinius teisės aktus, iš esmės tai... [toliau žr. visą tekstą] / Being a result of the rapid development of economical and juridical relations holding companies play an increasing role in the EU as well as globally. Although the regulation of direct taxes is left for the competence of member countries, most important holding companies’ taxation - related questions are harmonized within the EU. There is a special directive regulating important mergers, acquisition, alienation of property and exchange of shares operations. Moreover, there is a special directive for regulation of the common taxation system applicable for parent and subsidiary companies, which helps to prevent double taxation of dividends, as well as directive which harmonizes taxation of interests and royalties in the EU. First part of the thesis is dedicated for the universal analysis of the conception of holding. It is therefore being examined in general, juridical and economic terms. The analysis made shows that the conception of holding is not yet definite, therefore it is relevant to estimate only one core lineament of holding companies, namely controlling the shares of other companies. The accomplished analysis in the second part of the thesis shows how main principles of the EU directives are transferred to the specific provisions of Lithuanian legal acts. Although Lithuania seeks to apply the directives properly, remarkable foreign investors’ discrimination nuances and other inaccuracies are still present. Third part of the thesis explores questions regarding the... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti skrydžių saugumą Tarptautiniame Kauno oro uoste. Darbo objektas: Skrydžių saugumas. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti logistikos, keleivių vežimų, skrydžių saugumo teorinę esmę. 2. Pristatyti Tarptautinį Kauno oro uostą ir skrydžių saugumo vykdymą. 3. Ištirti skrydžių saugumo sukeliamą poveikį keliautojui. Išvados: 1. Logistika – sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję elementai – logistikos grandys. Transporto logistika yra viena svarbiausių logistikos sistemos grandžių. Nuo transporto pasirinkimo rūšies priklauso galutinė produkto kaina. Transportavimo rūšys: sausumos, oro, vandens, geležinkelių ir vamzdynų. Oro transportui yra būdinga: greitis dideliais atstumais; nedidelė krovinių apimtis; aukštos kainos; dažnis. Aviacijos saugumas yra priemonių ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių visuma, skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veikų. 2. Tarptautinis Kauno oro uostas, 2010 m. sparčiausiai augęs Europoje, 9 metus iš eilės nuosekliai didinęs aptarnaujamų keleivių skaičių, geografiškai patrauklus kaimyninėms šalims, perspektyvus investicijoms ne tik Lietuvos ekonomikos rinkos dalyviams, bet ir užsienio kapitalo įmonėms. Finansinių poreikių pasikeitimai skrydžių saugume įtakoja poreikį oro uostui didinti pajamas, kas lemia būtinybę didinti pajamas ir aviakompanijoms, kurios tai pasiekia didindamos bilietų kainas. Taip pat tinkamas saugumo užtikrinimas yra būtinas, kadangi incidentai aviacijos srityje sulaukia pasaulinio atgarsio ir tam... [toliau žr. visą tekstą] / Goal: To evaluate flight security at International Kaunas Airport Object: Flight security Main objectives: 1. To disclose logistics, passenger transportation and flight security theoretical essence. 2. To present International Kaunas airport and flight security prosecution. 3. To investigate flight security influence to passenger. Findings: 1. Logistics – system, which is consisted of interrelated elements – logistic chains. Transport logistics is one of the most important chains in the logistics. The choice of transportation influences final product cost. Transport types: land, air, water, rail and pipeline. Air transport is a characterized by speed, small volume, high prices. The choice of air transport: speed, security, frequency. Aviation security – tools, human and material resources intended to safeguard civil aviation against acts of unlawful interference. 2. International Kaunas airport – airport with highest growing rate in 2010, 9 years in a row increasing passenger flows, with geographical attractiveness for neighbor countries, with perspective for native and foreign investitures. Change of financial needs in flight security affects need to increase airport revenues, which will result in the need to increase revenue to airlines, which is achieved by increasing ticket prices. Assurance of security is necessary, because incidents in the field of aviation attracts eyes of the world and at the certain period of time determines choice of travel transport and have a... [to full text]