Darbo tema. Akademinio jaunimo socialinių ryšių įtaka socializacijai (LEU atvejis). Darbo aktualumas Ar dažnai susimąstome, kaip save suvokiame mus supančioje aplinkoje, kaip suvokiame kitus ir kaip kiti mato mus? Kaip pritampame mus supančioje visuomenėje, ar skiriamės savo individualumu ir nebijome būti kitokie, turėti savąjį „aš“, ar pataikaujame nerašytiems visuomenės dėsniams, norėdami pritapti, neišsiskirti, gal taip matome didesnę naudą? Manome, kiekvienas turėtų savo nuomonę tokiais klausimais, jei juos išgirstų, tik patys sau ne taip dažnai tokius užduodame. Kas yra bendravimas, socialumas, buvimas visuomenės dalimi, ko iš mūsų pareikalauja priklausymas jai? Ar rūpinamės savimi, ar nepamirštame kitų? Kodėl kiti mums reikalingi ir neįsivaizduojame savo aplinkos, tikslų, siekių be aplinkinių, be jų daromos įtakos mūsų gyvenimui. Poreikis bendrauti, užmegzti ryšius, palaikyti juos toks pat prigimtinis, kaip ir biologiniai ar fiziologiniai poreikiai. Neturėdami su kuo bendrauti, į ką orientuotis, ar net konkuruoti, nesulaukdami palaikymo ar kritikos, mes galime suvokti, kiek daug dalykų praranda vertę, prasmę, tikslus. Šie laikai ypač daug reikalauja iš žmogaus žinių, tobulėjimo, atradimo savęs tarp kitų, savęs suvokimo, sugebėjimo save pateikti, realizuoti savo poreikius, ieškoti galimybių bei būti reikalingais kitiems. Todėl bendravimas ir ryšių palaikymas vyksta įvairiausiais būdais – nuo tiesioginio, artimo iki bendravimo virtualioje erdvėje, siekiant užmegzti... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic. How often do we think about the surrounding and our place there? How do we see others and how they see us? How do we fit in the surrounding society? Do we differ from others? Are we not afraid to be different and keep our own attitude towards lots of things? Do we accept “unwritten” society’s laws as we do not want to differ from others or we see more benefits while doing that? We are sure that everyone would have his own answers to these questions just if he had an ability to listen to them. We do not often give such questions to ourselves as well. What is communication, sociability, being a part of the society, what demands does it have? Do we take care about ourselves, don’t we forget others? Why are other people necessary for us? Why cannot we imagine our surrounding, aims, targets without other people, without their influence to our lives? The need to communicate, get into relations, be involved into them are as inborn as biological and physiological needs. If we do not have anyone to communicate with, orient to or even compete with, if none supports or critizes us, many things are likely to loose their importance, value, meaning and purpose. Nowadays people must have a lot of knowledge and have to think about its improvement all the time. Human beings must try to find themselves between others, try to understand themselves and be able to present themselves, make their needs come true, to look for opportunities and be important to others. As... [to full text]

Baigiamajame darbe pateikiamas ŽIV užsikrėtusių žmonių edukacinių poreikių vertinimas ir tenkinimo svarba Lietuvoje. Darbe atskleidžiama ugdymo reikšmė ir pateikiamas ugdymo svarbos vertinimas šiuolaikinėje visuomenėje. Taip pat analizuojama užsikrėtusiųjų ŽIV diskriminacija ir lygių galimybių visuomenėje vertinimas. Darbe vertinama užsikrėtusiųjų ŽIV socialinė integracija bei dalyvavimas ugdymo procese, vertinama sergančiųjų užkrečiamomis ligomis lygių galimybių edukacinėje sistemoje didinimo svarba, pateikiamas ŽIV profesinės reabilitacijos būtinumas, atskleidžiamas ugdymo įstaigų specialistų specialiosios pagalbos teikimas sergantiesiems. Kokybinio tyrimo metodu vertinamas užsikrėtusiųjų ŽIV edukacinių poreikių ir jų tenkinimo svarbos suvokimas. Temos aktualumui pagrįsti buvo atliktas interviu su ŽIV užsikrėtusiais žmonėmis, siekiant nustatyti užsikrėtusiųjų ŽIV edukacinius poreikius. Darbo pabaigoje pateikiamos teorinės ir praktinės dalių išvados ir rekomendacijos. / This paper presents an analysis of the importance of educational needs and ability to satisfy them for people infected with HIV in Lithuania. The significance of education and it's evaluation in contemporary society is discussed; also the issues of discrimination of HIV infected and the value of equal rights are addressed. Furthermore, this paper presents the evaluation of social integration of HIV infected people and their participation in educational system, reveals the importance of increasing equal rights in education for people with infectious diseases, the necessity of professional rehabilitation of people infected with HIV and the need for specialists of educational institutions to provide special assistance. Qualitative research presented in the paper evaluates how HIV infected perceives their educational needs and the level of their fulfilment. This research is based on semi-structured interviews with people infected with HIV. At the end of the paper conclusions coming from both theoretical and empirical research parts are made and recommendations are formulated.

Darbo tikslas: išsiaiškinti mokinių požiūrį į papildomą ugdymą socializacijos kontekste. Hipotezės: 1. Merginų požiūris į papildomą ugdymą yra palankesnis nei vaikinų. 2. Vyresniųjų klasių mokinių požiūris į papildomą ugdymą yra palankesnis nei 10 klasės mokinių. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti mokinių požiūrį į papildomą ugdymą lyties aspektu. 2. Įvertinti 10 ir 12 klasių mokinių požiūrį į papildomą ugdymą pagal klases. Išvados: 1. Nustatyta, kad pusė apklaustųjų vaikinų teigia, jog mokytojai neskatina jų lankyti būrelių, tačiau 67 proc. merginų teigia, kad mokytojai skatina jas lankyti įvairius būrelius. Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp merginų ir vaikinų (p<0,05). Daugiau nei pusė apklaustų vaikinų teigė, kad tėvai neprisideda prie papildomo ugdymo veiklos organizavimo, o 57 proc. apklaustų merginų teigia, kad tėvai prisideda prie papildomo ugdymo veiklos organizavimo. Rasti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Todėl galime teigti, kad merginos mieliau renkasi popamokinę veiklą nei vaikinai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 38 proc. merginų mano, jog papildomas ugdymas yra labai svarbi mokyklos veiklos sritis, su šia nuomone sutinka ir 26 proc. vaikinų. Tačiau gautas statistinis skirtumas tarp merginų ir vaikinų nėra patikimas (p>0,05). 2. Tyrimo rezultatai parodė, jog įvertinus mokinių nuomonę apie papildomo ugdymo svarbą paaiškėjo, kad 10 ir 12 klasių mokinių požiūriu papildomas ugdymas mokykloje yra labai svarbi mokyklos veiklos sritis (taip teigia 38... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: Pupils’ attitude to extra – curricular activities in socialisation context. The aims of the research: To evaluate pupils’ attitude towards extra-curricular activities in socialisation context. The objectives of the research: 1. To evaluate the attitude of pupils towards extra – curricular activities in terms of sex. 2. To evaluate the attitude of pupils towards extra – curricular activities in terms age group. Hypothesis: 1. Girls show a more positive attitude towards the extra curricular activities than the boys. 2. Pupils at higher school are of a more positive attitude towards the extra curricular activities than those in the tenth form. Conclusions 1. The findings showed that half of boys said that the teachers did not encourage them to take up some extra curricular activities, while 67 percent of girls said they have been encouraged by their teachers to do so. The said finding showed significant differences between girls and boys (p<0,05). More than half of the surveyed boys said that parents are not active in helping to organise extra curricular activities. 57 percent of the girls had a completely opposite view. There were significant statistic differences between boys and girls (p<0,05). Thus, we can conclude that the girls are more willing to take up extra curricular activities. The findings established that 38 percent of girls thought that extra-curricular activities are a very important area of school’s education. This opinion was shared... [to full text]

Darbo objektas – Darbuotojų adaptacija. Darbo tikslas – Ištirti darbuotojų adaptacijos situaciją UAB „Novaturas“. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti darbuotojų adaptaciją ir jos ypatumus teoriniu lygmeniu. 2. Pristatyti UAB „Novaturas“, išryškinant darbuotojų ypatumus organizacijoje. 3. Ištirti UAB“Novaturas“ darbuotojų adaptacijos situaciją. Baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje pateikta darbuotojų adaptacijos samprata, struktūra, darbuotojų ypatumų ir adaptacijos proceso analizė teoriniu lygmeniu. Atkreipiamas dėmesį į adaptacijos kilmę ir klasifikaciją. Antroje dalyje aprašyta tyrimo metodika ir organizavimas. Trečioje darbo dalyje pristatyta organizacijos charakteristika ir UAB „Novaturas“ darbuotojų adaptacijos situacijos tyrimas. Gauti anketinės apklausos rezultatai pateikti diagramose ir aprašyti. Šiame darbe darbuotojų adaptacija nagrinėjama socializacijos, darbuotojų ir organizacijos elgsenos aspektais. Išvadose apibendrinti darbuotojų adaptacijos literatūros analizės ir tyrimo rezlutatai. Žmogus – svarbiausias turizmo organizacijos išteklis. Tik būdama socialiai atsakinga už darbuotoją, organizacija sudaro stiprius abipusius santykius, kurių deka, pasiekiami geriausi įmonės rezultatai. Turizmo organizacija nuo kitų organizacijų skiriasi, įmonės ir kliento abipusiu ryšiu. Bet kuris darbuotojų priimamas sprendimas pasiekia klientą. Todėl tinkamai panaudojus individo turimus kompetencijas, įgūdžius, patirtį ir sukūrus jam palankias darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – employees adaptation. The aim of research- to investigate the situation of employers situation of adaption in „Novaturas“ organization. Tasks : 1. Exposing workers adaptation and its features theoretical point of view. 2. Deliver UAB Novaturas, highlighting features of employees in the organization. 3. Investigate the company Novaturas of adaptation situation. This work consists of three primary roles of parts. The first part contains the theory analysis of employees adaptation concepts, structure, staff characteristics and adaptation process. Draws attention to the origin and classification of the adaptation. The second section describes the research methodology and organization. The third part presents organization characteristic and o adaptation situation assessment survey. Results of the survey presented in charts and described. An adaptation examined in socialization of employees, employee organizations, and behavioral aspects. In conclusion is summarize adaptation analysis of literary and investigative results. Man - the most important resource for tourism organizations. Only by being socially responsible for the employee, the organization builds a strong relationship, which helps to achieve the best results of the company. Tourist organization from other organizations in different business and client mutual connection. Any personnel decision reaches customer. Therefore, proper use of an individual's skills, experience and expertise and the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami organizacinės socializacijos bei ugdomojo vadovavimo teoriniai aspektai, analizuojama, kokie yra organizacinės socializacijos veiksniai, koks yra ugdomojo vadovavimo poveikis švietimo organizacijos personalui. Apžvelgta lietuvių bei užsienio autorių mokslinė literatūra. Darbo tikslas – nustatyti ugdomojo vadovavimo galimybes paveikti personalo socializaciją švietimo organizacijose. / In the master’s final paper the theoretical aspects of organizational socialization and coaching, the factors of organizational socialization, the influence of the coaching to the staff of the educational organization are analysed. The scientific literature of Lithuanian and foreign authors is overviewed. The aim of the paper is to identify the possibilities of the coaching to affect the socialization of the staff in educational organizations.

SANTRAUKA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI YPATUMAI Vaiko psichikos sveikata – didelė vertybė, visuomenė turi ją branginti ir sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei. Socialinės rizikos aplinkoje vaikas dažniau patiria nepriežiūrą, prieš jį naudojama prievarta, todėl iškyla pavojus vaiko fizinei, protinei, dvasinei raidai bei saugumui. Planuoti pagalbą reikia vertinant vaiką ir jo aplinką, analizuojant rizikos bei apsauginius veiksnius. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų psichologinius ir socialinius ypatumus, atsižvelgiant į vaiko aplinką. Atlikus tyrimą, analizuoti 46 tyrime dalyvavusių 7-10 metų vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenys. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą, naudojant Galių ir sunkumų klausimyną (SDQ, Goodman, 1997) bei anketą vaiko socialinei aplinkai įvertinti, pateiktą mokytojams, tėvams ir socialiniams darbuotojams. Rezultatai parodė, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų pasižymi blogesne psichikos sveikata nei jų bendraamžiai, negyvenantys socialinės rizikos šeimose. Mokytojai vaikų elgesyje pastebi daugiau problemų su bendraamžiais ir emocinių sunkumų, tėvai nurodo daugiau hiperaktyvumo simptomų. Tėvai nepastebi vaikų emocinių problemų ir nesikreipia į specialistus. Daugiau nei trečdalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau 65 proc. tėvų retai arba visai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais, elgesiu mokykloje. Vaikai iš socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PSYCHOLOGICAL AND SOCIAL PECULIARITIES OF CHILDREN FROM THE FAMILIES AT SOCIAL RISK Children’s psychic health is of great value and the society should appreciate it and allow the personality to mature harmoniously. Children at social risk are more often neglected; they are under compulsion that is why their physical, intellectual and spiritual development is at risk. While planning assistance it is necessary to assess the surroundings of the child and analyse the factors of risk. The aim of the final paper is to analyse psychological and social peculiarities of children from the families at social risk taking into consideration the surroundings of the children. 46 children (7-10 years old) from the families at social risk took part in the research. The research was performed using the questionnaire method, Skills and difficulties questionnaire (SDQ, Goodman, 1997) and the questionnaire to assess the social surroundings of the child. The latter questionnaire was given to the teachers, parents and social workers. The results of the research proved that children from the families at social risk have worse psychic health than their contemporaries who do not live in the families at social risk. Teachers notice that those children have more emotional problems, whereas parents point out the symptoms of hyperactivity. Parents do not notice emotional problems of their children and do not refer to specialists. More than one third of the children from the families at social risk... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp darbuotojų įsipareigojimo organizacijai, saviveiksmingumo ir socializacijos organizacijoje. Tyrime dalyvavo 355 darbuotojai iš prekybinės organizacijos, iš jų 4 vyrai ir 351 moterys. Iš tolimesnės analizės dėl netolygaus tiriamųjų pasiskirstymo pagal lytį pašalinti vyrai. Vidutinis tiriamųjų amžius 31,65 metai. Darbuotojų įsipareigojimas organizacijai matuotas naudotant koreguotąją 18 teiginių Organizacinio įsipareigojimo skalę (OCS - Organizational Commitment Scale) (Meyer ir kt., 1993). Kiekvieną subskalę - emocinio, tęstinio ir normatyvinio įsipareigojimo – sudaro 6 teiginiai. Darbuotojų saviveiksmingumui matuoti naudota 6 teiginių Saviveiksmingumo darbe skalė (Occupational Self-efficacy Scale) (Rigotti, T. ir kt, 2008). Darbuotojų organizacinei socializacijai matuoti naudotas 20 teiginių Organizacinės socializacijos inventorius (Organizational Socialization Inventory) (Taormina, 1994). Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau išreikštas darbuotojų saviveiksmingumas ir sėkmingesnė socializacija siejasi su didesniu jų emociniu, tęstiniu ir normatyviniu įsipareigojimu. Nustatyta, kad sėkmingesnę socializaciją turinčios darbuotojos pasižymi labiau išreikštu saviveiksmingumu nei prastesnę socializaciją turinčios darbuotojos. Didesnis darbuotojų saviveiksmingumas ir geresnė socializacija organizacijoje paaiškina apie 27% jų emocinio įsipareigojimo. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad socializaciją galima laikyti tarpiniu veiksniu ryšyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship between employees' self-efficacy, organizational socialization and organizational commitment. The participants were 355 (351 – women, 4 – men) employees from a commercial organization. Men were removed from the further analysis because of the uneven distribution of sujects by gender. The average age of the participants – 31,65 years. For the assessment of organizational commitment it was used adjusted Organizational Commitment Scale (Meyer et al., 1993) (18 items). Every subscale of organizational commitment – affective, continuance, normative – consisted of 6 statements. For the assessment of self-efficacy it was used Occupational Self-efficacy Scale (Rigotti, T. ir kt, 2008), it consisted of 6 items. For the assessment of organizational socialization it was used Organizational Socialization Inventory (Taormina, 1994) (20 items). The results of the study showed that increasing employees‘ self-efficacy and better organizational socialization correlates with increasing affective, continuance and normative commitment. Moreover, employees who have better organizational socialization have higher scores of self-efficacy than employees who have worse organizational socialization. Also, increasing employees‘s self-efficacy and better organizational socialization explains about 27% of their affective commitment distribution. Furthermore, study showed that organizational socialization can be considered as mediator in relationship... [to full text]

The topic of presented survey work is social relations of children living in orphanage and disharmonious families with their family members. The purpose of this work is to disclose the the characteristics of social realations of children, living in orphanage and disharmonious families, and how they value the members of their families. The data collecting method for this survey was making the drawings made by the children. There were 70 children of age 7 to 11 were participated in the suvey. Both groups were collected in Rietavas and Plunge towns.

Magistro baigiamojo darbo objektas – Žemaitijos knygos kultūra. Darbo tikslas – atskleisti Žemaitijos regiono knygos kultūros raidos bruožus XVI–XX a. I-oje pusėje. Darbo uždaviniai: ištirti regiono leidybos ir gamybos materialinę bazę; išnagrinėti Žemaitijos knygos repertuarą; nustatyti regione funkcionavusias knygos sklaidos priemones ir būdus; atskleisti Žemaitijos socialinių grupių santykį su knyga kaip materialine ir dvasine vertybe. Išanalizavus Žemaitijos knygos kultūros pirminius šaltinius ir mokslinę literatūrą, taikant bendramokslinius, specialiuosius knygotyros ir istorijos mokslų metodus, prieita prie išvados, kad Žemaitijos knygos kultūra yra regioninės kultūros dalis atspindinti regiono gyventojų santykį su knyga kaip materialine ir dvasine vertybe. Tyrime Žemaitijos knyga analizuojama kalbinius, teminiu ir tipologiniu aspektais parodė, jog regionui skirta spaudos produkcija tiesiogiai priklausė nuo regiono ekonominės raidos, socialinės vartotojų sudėties ir kultūrinio konteksto. Regioninės knygos leidybos centrų ir leidėjų analizė atskleidė, jog knygų leidyba labiausiai buvo išplėtota regioninės reikšmės administraciniuose, ekonominiuose ir kultūriniuose centruose. Iš jų išsiskyrė Šiauliai, Telšiai, Varniai ir Raseiniai. Leidėjų sudėtis per 1595–1944 m. laikotarpį keitėsi atsižvelgiant į vietos knygos verslo raidos dėsningumus. Regioninę leidybą labiausiai buvo išplėtojusios vietos komercinės įmonės bei religinės ir visuomenės organizacijos. Žemaitijos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's research facility – the book culture of Samogitia. The aim – to highlight the development of cultural the book culture of Samogitia features in the XVI–XX century I-th side. The tasks: to examine the Samogitian books repertoire; to explore the region and making the production of regional material base; the region function means of disseminating books and patterns; and to reveal the relationship between social groups in Samogita about book as material and spiritual values. Analysis of the Samogitian book culture of primary sources and scientific literature, with an overall, specific historical book science and scientific methods, has led to the conclusion that the book culture of Samogita is the regional culture of the region's population reflects the ratio of the book as material and spiritual values. The study Samogitian book analyzes the linguistic, thematic and typological aspects of the show for the press in the region of production depended on the region's economic development, social and cultural composition of the consumer context. Regional centers, book publishing and the publisher revealed that the books were the most developed regional significance in administrative, economic and cultural centers. Of their split Šiauliai, Telšiai, Varniai and Raseiniai. Publishers composition during the 1595–1944 period varied according to the local book of business development patterns. Regional publishing has been the most išplėtojusios place of business, and religious... [to full text]

Regarding to the context of globalization and various losses that people experience, the socialization specific of children (age 7–11) who have experienced loss in the family was explored in this research. The main socio-moral values, that make the values’ internalization content as the basis of socialization, were identified. The peculiarities of values’ interception on the basis of behavior and emotions were set as well. Also the differences and similarities were stressed among the grieving and non-grieving children’s values internalization mechanisms. The survey has revealed both external and internal factors that may influence socialization processes for such children. Among external ones would be the experienced loss in the family, child’s status in the class, teacher’s attitude towards the child’s experienced loss, and educational help character. Among internal ones – child’s need to satisfy self identification through his/her attitude towards the experienced loss within family, towards the school, his/her status in the class, and self. The educational experiment allowed evaluating the effectiveness of main strategies to make grieving children’s socialization much favorable. Such children’s socialization becomes much easier, when it has helped them to: 1) have much positive (higher) status in the class, and 2) satisfy their need of self identification.