Darbo tikslas. Ištirti Kauno Vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ stacionaro teikiamų paslaugų kokybę nepilnamečių pacientų atstovų požiūriu. Uždaviniai. Įvertinti stacionaro teikiamų paslaugų apimtį nepilnamečių pacientų atstovų poži��riu, ištirti nepilnamečių pacientų atstovų nuomonę apie paslaugų prieinamumą, įvertinti pacientų atstovų pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis. Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė apklausa vyko 2007 m. sausio – gruodžio mėnesiais. Buvo išdalinta 131 anketa. Gautos 115 anketų (atsako dažnis 87,8 proc.). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p. Rezultatai. Beveik trys ketvirtadaliai tyrime dalyvavusių pacientų atstovų (72,9 proc.) nurodė, jog juos pilnai patenkino paslaugų apimtis. Didžiąją dalį respondentų (80,5 proc.) pilnai tenkino procedūrų trukmė. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis pasitikinčių specialistų kompetencija respondentų (77,9 proc.) lyginant su mažiau pasitikinčiais (33,3 proc.) teigia, jog juos pilnai patenkino įstaigoje teikiamų paslaugų įvairovė (p < 0,01). Beveik pusė (44,6 proc.) apklaustųjų teigė, jog iš karto buvo priimti į gydymo įstaigą. Beveik visi dalyvavę tyrime vaikus lydintys asmenys (96,5 proc.) teigė, jog atvykus į skyrių, jie buvo informuoti apie skyriaus darbo tvarką. Didžioji dalis dalyvavusių tyrime (89,1 proc.) nurodė, jog norėtų sugrįžti į šią gydymo įstaigą, jei to... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To investigate the quality of in-patient service from the perspective of minor patients’ representatives at Kaunas child development clinic “Lopšelis”. Objectives. To evaluate in-patient service extent from the perspective of minor patients’ representatives, to examine the opinion of minor patients’ representatives about accessibility of service, to evaluate satisfaction of minor patients’ representatives with the provided service. Methods. Anonymous survey of 115 patients’ representatives (response rate – 87.8%) was carried out in 2007. SPSS statistical analysis program was used to process the data. Statistic data reliability was tested by chi square test of independence, degrees of freedom quantity and statistical significance (p). Results. Almost three thirds of surveyed patients‘ representatives (72.9%) indicated, that they were satisfied with the extent of service. The majority of respondents (80.5%) were satisfied with the duration of procedure. Statistically significant bigger part of respondents trusted in competence of specialists (77.9%) in comparison with the less trusted in competence of specialist (33.3 proc.) maintained, that they were satisfied with the diversity of provided service (p<0.01). Nearly half of the respondents (44.6%) revealed, that they were immediately admitted to the institution. Almost all survived entourage (96.5%) stated, that on the arrival at department, they were informed about procedure in the department. The majority... [to full text]

Tyrimo tikslas: atskleisti vėžiu sergančių ir sveikų suaugusių žmonių nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės ryšius. Tyrimo uždaviniai: palyginti vėžiu sergančių pacientų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklių įverčius pagal: 1) lytį, 2) amžių, 3) depresijos išreikštumą (8 balai HAD skalėje) ir 4) gydymo pobūdį. 5) Palyginti vėžiu sergančių ir sveikų (kontrolinės grupės) tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklius. 6) Nustatyti vėžiu sergančių tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression - HAD) (Zigmond, Snaith, 1983); Daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLOC) (Wallston et al., 1978); Gyvenimo prasmės skalė (Meaning in Life Scale - MiLS) (Jim et al., 2006). MHLC skalę sudaro trys subskalės: vidinė kontrolė, atsitiktinumas ir kitų poveikis. HAD skalę sudaro dvi subskalės: nerimas ir depresija. MiLS skalę sudaro keturios subskalės: harmonija, gyvenimo tikslai, dvasingumas ir sumažėjusi gyvenimo prasmė. Tiriamieji: n = 63 vėžiu sergtantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis 64.87 (SD = 9.03) ir n = 63 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 63.73 (SD=9.321). Tyrimo rezultatai: moterys daugiau negu vyrai įžvelgia gyvenimo prasmės (t (61) = 1.992, p =0.052) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: The purpose of the presented study was to examine links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients and healthy adults. Objectives: to compare the rates of cancer patients’ anxiety, depression, health locus of control and meaning in life according to: 1) gender; 2) age, 3) significance of depression (8 points in HAD scale) and 4) treatment methods. 5) to compare the rates of cancer and healthy controls anxiety, depression, health locus of control and meaning in life. 6) to find links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients’ population. Methods: Multidimensional Health Locus of Control (MHLC) scale (Wallston et al., 1978); Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale (Zigmond, Snaith, 1983) and Meaning in Life (MiLS) scale (Jim et al., 2006). MHLC scale provides three-dimension measures of health locus of control: Internality; Chance; Powerful Others. HAD scale has two subscales: anxiety and depression. MiLS scale consists of 4 dimensions: Harmony; Life purposes; Spirituality and Lessened meaning. Participants: The sample consisted of n = 63 cancer patients mean age 64.87 (SD = 9.03) and healthy controls n = 63 mean age 63.73 (SD=9.321). The results of research are: Women more than men experience meaning in life (t (61) = 1.992, p =0.052) and spirituality (t (61) = 2.167, p =0.034). Cancer patients after operation believe in powerful others more than patients before... [to full text]

Miesto sveikatos politika labiausiai domisi europarlamentarai ir miesto politikai (66,7 ir 60,0 proc.). Mažiausiai šiuo klausimu domisi miesto seniūnijų ir departamentų, skyrių ir darželių bei mokyklų vadovai (38,3 proc.). Politikų ir vadovų nuomone, sveikatos politiką lemiantis aspektas – už žmonių sveikatos stiprinimą ir išsaugojimą yra atsakingi visi (tiek valstybės institucijos, valstybės tarnautojai ir politikai, tiek pats asmuo) (p<0,05). Visų grupių respondentai pagrindine sveiko miesto formavimo sąlyga įvardino švarią, saugią, geros kokybės aplinką (p<0,05). Politikų ir vadovų nuomone (80 proc.), sprendžiant visuomenės sveikatos problemas, tarpžinybinis bendradarbiavimas yra tik iš dalies pakankamas, o vietos lygmenyje jo įgyvendinimas dar silpnesnis. Respondentai pagrindine bendradarbiavimo forma įvardino bendrų projektų, programų rengimą, dalinantis praktika ir patirtimi (p<0,05). Dauguma (apie 90 proc.) visų grupių respondentų išsakė nuomonę, kad būtina stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą sprendžiant visuomenės sveikatos problemas ir įgyvendinant sveikatos politiką. Situacija, įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką miesto savivaldybėje, nėra gera: administracijos atskirų departamentų vadovų žinios apie sveikatos politiką, jos prioritetus bei pagrindines sveikatos politikos strategines įgyvendinimo kryptis nepakankamos, stokojama teisinės bazės tarpžinybiniam bendradarbiavimui, nėra pakankamo veiksmų koordinavimo tarp atskirų žinybų. / Europarlamentarians and city politicians are interested in city health policy most of all (66.7 and 60.0 %). Directors of town elderships departments and divisions, headmasters of schools and kindergartens are least interested in this question (38.3 %). Pursuant to politicians and directors, the aspect determining health policy is everyones (state institutions, civil servants and politicians, each persons) responsibility for improving and preserving health of people (p<0.05). The respondents of all groups indicate a clean, safe and good-quality environment as the main condition for creating a healthy city (p<0.05). In the opinion of politicians and directors (80 %) interagency cooperation is only partiallty sufficient while solving public health problems and its implementation on the local level is even weaker. Respondents indicated joint projects and programmes for sharing practice and experience as the main form of cooperation (p<0.05). The opinion of the majority ( of around 90 %) of the respondents of all the groups was that it is necessary to strengthen interagency cooperation in addressing public health problems and implementing health policy. The situation in implementing the policy of public health in the city municipality is not good: knowledge of the heads of individual departments of the administration on the health policy, its priorities and key strategic implementation directions is insufficient, there is a lack of the legal base for interagency... [to full text]

Lietuvoje neturtinės žalos institutas dar gana naujas, tačiau pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau suvokia jo svarbą ir esmę ir kreipiasi į teismus reikalaudami kompensacijų už patirtus išgyvenimus. Nors neturtinės žalos atlyginimas dėl savo specifikos kelia nemažai teorinių bei praktinių problemų, jo jokiu būdu negalima ignoruoti ar atsisakyti. Net pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimu niekada negalės būti pasiektas visiškas žalos atlyginimas ir nukentėjusysis visada gaus daugiau arba mažiau nei verti jo išgyvenimai, problemą reikia spręsti ne atsisakant neturtinės žalos atlyginimo, o sutelkiant kuo daugiau dėmesio ties probleminių klausimų analize bei geriausių jų sprendimo būdų paieška. Darbe analizuojami neturtinės žalos atlyginimo atvejai sužalojus sveikatą bei atėmus gyvybę, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo klausimų analizei, svarbiai visiems neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Tyrimas pradedamas neturtinės žalos sąvokos, atlyginimų siekiamų tikslų bei istorinės raidos analize, atkreipiant dėmesį į problematiškiausius aspektus, tokius kaip visiško žalos atlyginimo principo taikymas, istorinė instituto evoliucija. Kadangi darbo tema apribota dviejų neturtinės žalos atlyginimo atvejų analize, daugiausiai dėmesio skiriama probleminių klausimų analizei, su kuriai susiduriama atlyginant neturtinę žalą sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais. Analizuojamas subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / Ersatz des immateriellen Schadens ist ziemlich ein neues Institut in dem Rechtssystem Litauens. In den letzten Jahren kann man aber die Tendenz bemerken, dass immer haufiger Ausgleich der geistlichen Schädigung verlangt wird. Der Ersatz des immaterielen Schaden wegen seiner Besonderheit erregt viele Widersprüche und Probleme in der Rechtstheorie und der Rechtsprechung, aber das ist kein Grund dieses Institut zu ignorieren oder auf ihn zu verzichten. Also, man muss mehr Aufmerksamkeit den aktuellen und problematischen Aspekten schenken. Man muss einverstanden, dass Princip restitutio in integrum kaum erreicht werden kann, aber man muss sich um eine billige Entschädigung bemühen. In der Arbeit wird grundsatzlich auf die Verletzungen der wichtigsten Rechtsgüter – Gesundheit und Leben – konzentriert. Es wird aber auch viel Aufmerksamkeit auf die gemeinsame Frage gelenkt, die für ganzes Institut des immateriellen Schadens aktuell sind. Im ersten Abschnit der Arbeit werden die algemeine Frage analisiert: der Sinn, Funktionen und historische Entwicklung der immateriellen Schäden. Am meisten wird aber mit den problematischsten Fragen beschäftigt, die bei der Ausgleich der immaterieler Schaden für Gesundheits- und Lebensverletzung entstehen, nämlich: der Kreis der Subjekten, die den Ausgleich verlangen können, die Vererblichkeit des Rechtes auf Kompensation, der Sinn des Ersatzes in Fällen der Gesundheit- und Lebenverletzung. Es muss betont waerden, dass man nur für besonders starke... [to full text]

Pagrindimas: Lietuvoje vykstant sveikatos priežiūros reformai, didelio visuomenės ir mokslininkų dėmesio sulaukia įvairūs sveikatos priežiūros organizavimo, paslaugų kokybės aspektai, kurie dažniausiai vertinami vykdant pacientų apklausas, tačiau svarbus yra ir medicinos personalo nuomonės tyrimas šiais klausimais dėl realaus požiūrio į tam tikras sistemos funkcionavimo galimybes. Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip Vilniaus miesto medikai vertina dabartinę sveikatos priežiūrą ir paslaugas, analizuojant tam tikrus sveikatos priežiūros organizacinius aspektus, atsižvelgiant į medikų specializaciją, darbovietę ir darbo stažą. Metodika: Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 297 respondentai (gydytojai ir slaugytojai) dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose, stacionaruose ir privačiose įstaigose. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti naudotas kiekybinis momentinis sociologinis tyrimas. Anketa sudaryta remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai“ 2004 m. atlikto tyrimo, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip medikai vetina sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją ir kt. problemas, klausimynu. Duomenų apdorojimas ir analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS. Skirtumai tarp atitinkamų rodiklių laikomi patikimais, kai klaidos tikimybė p &#8804; 0,05. Šią reikšmę programa ieškant ryšio tarp kintamųjų, suskaičiuoja automatiškai. &#967;2 statistinis kriterijus taikomas tikrinant kokybinių požymių ryšio hipotezes. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Background: While the Lithuanian health service reform is being implemented, major attention of the public and of the scienctists is drawn to different health service organization, service quality aspects, which often are being evaluated by implementing polls of the patients. However also is important poll of the medical personnel about these questions regarding the real opinion of particular functional abilities of the system. Purpose of the work: to find out how medics of the Vilnius city treat current health supervision and the services by analyzing particular organizational aspect of the health service, considering specialization, workplace and probation of the medics. Methodology: in the way of the anonymous questionnaire 297 respondents have been questioned (medic doctors and caregivers), working at primary health service centres, stationeries and private institutions. For reaching the purpose and the goal of this survey quantitative instantaneous sociological survey was used. The questionnaire was compounded using questionnaire of public opinion and market survey company ,,Spinter tyrimai“ of year 2004 intended to find out how the medics treat restructurizing of the health service institutions and other problems. Processing of data and analysis was completed using statistical packet SPSS. Differences between appropriate rates are treated as reliable when likelihood of mistake is p &#8804; 0,05. The programme figures this value automatically when finds connection... [to full text]

Tyrimas atskleidė, kad gydytojų požiūris į vyresnio amžiaus asmenis- stereotipizuotas, gydytojai senyvo amžiaus asmenims priskiria daugiau neigiamų nei teigiamų stereotipų. Bendrosios praktikos gydytojai vadovaujasi nuostatomis, kurios sudaro prielaidą diskriminuoti vyresnio amžiaus pacientus dėl per didelių jų lūkesčių sveikatai; dauguma gydytojų sutapatina senėjimo procesą su liga. Gydytojai, aptarnaujantys daugiau pacientų, turi mažiau diskriminuojantį ir humaniškesnį požiūrį į senyvo amžiaus pacientus.Senyvo amžiaus žmonių diskriminacijos apraiškų pirminėje sveikatos priežiūroje pasitaiko. / The empirical research led to revelation of the attitude of Lithuanian doctors towards older patients: a) the attitude of doctors towards older adults can be categorized as stereotypical; people attribute more negative stereotypes to older adults than positive ones; b) because of their expectations for health common practice doctors and therapists follow the norms which lead to discrimination of older patients; majority of doctors compare aging process with a disease; c) doctors who service many patients have less discriminatory and more humanistic attitude towards older patients.

This dissertation seeks to evaluate how Central and Eastern European (CEE) countries develop state under the conditions of liberal democracy and membership of the European Union (EU). The issues of quality of democracy and governance of postcommunist states are analysed through lenses of welfare politics. The main attention is paid to Baltic countries. The main method applied in dissertation is a qualitative comparison of several (similar) cases. In the first part of dissertation “middle-range” theories are observed, which allows to understand the general patterns of development of postcommunist countries. Distinction of modern and patronage states is established, which is best seen comparing CEE liberal democracies vis-à-vis postsoviet dictatorships. In the second part of dissertation these general patterns are analysed only at the level of CEE countries. It is established that the distinction of modern and patronage states to some extent also replicates among CEE countries themselves, and also among Baltic countries. By many important parameters indicating the level of state capacities Estonia distinguishes itself from other Baltic countries. In the third part, comparative research is focussed at the maximum. One analyses the development of healthcare – the core welfare policy – in the Baltic region. It is established that there are significant differences among Baltic countries in timing, speed and achieved results of healthcare reforms, which also has important... [to full text] / Šia disertacija siekiama įvertinti, kaip Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims sekasi vystyti valstybę liberaliosios demokratijos ir narystės ES sąlygomis. Į pokomunistinių valstybių valdymo ir demokratijos kokybės problemas šioje disertacijoje žvelgiama pirmiausia per gerovės politikos prizmę. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Disertacijoje taikomas metodas – kokybinis kelių (panašių) atvejų lyginimas. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos „vidutinio nuotolio“ teorijos, kurios leidžia suprasti pokomunistinių šalių gerovės režimų raidos bendrąsias tendencijas. Nustatoma modernių ir patronažinių valstybių skirtis, kuri ryškiausiai matyti tarp VRE liberaliųjų demokratijų ir posovietinių diktatūrų. Toliau, antrojoje disertacijos dalyje, šios bendrosios tendencijos analizuojamos tik VRE šalių lygmeniu. Nustatoma, kad modernių ir patronažinių valstybių skirtis tam tikru mastu atsikartoja VRE regione ir taip pat tarp Baltijos šalių. Estija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria daugeliu svarbių valstybės gebėjimų parametrų. Trečiojoje dalyje, lyginamasis tyrimas maksimaliai sufokusuojamas. Nagrinėjama sveikatos apsaugos – kertinės gerovės politikos – raida Baltijos šalyse. Nustatoma, kad sveikatos apsaugos reformos laikas, tempas ir pasiekti rezultatai reikšmingai skiriasi tarp Baltijos šalių, ir tai turi svarbių implikacijų šių valstybių raidai.

Aim of the study is to evaluate the correlation between life style factors and sleep quality in the group of villagers aged from 35 to 64. Methods: The object of the research was the villagers aged from 35 to 64. The reaserch was carried out by the anonymous dossier survey and data analysis was performed using SPSS 13.0 for Windows. Results: 125 citizens from Endriejavas township, Klaipeda district took part in the research, 74 women (59.2 %) and 51 men (40.8%). The results revealed that the sleep quality of men is much better than those of women (p=0.018): the worst sleep quality is in the age range of women from 45 to 54 (p<0.001), whereas the age range of men with the worst sleep quality is 55-64 (p>0.05). The evaluation of the correlation between life style factors and sleep quality revealed that the respondents who smoke (45.8%) had difficulties falling asleep (p>0.05), those who drink alcohol every day (33.3%) when they wake up at night they can not fall back to sleep (p=0.028). Bad quality of sleep was also determined by drinking coffee and other caffeinated drinks (p=0.006) as well as eating before going to bed (p<0.05). The correlation between sleep quality and respondents’ psychoemotional state was established: those who have many stressful situations (66.7%) (p=0.001) and those who have low self esteem (80%) have bad sleep quality. Physical activity or daily activity, related with motion or heavy physical work, had better effect on sleep quality (p<0.01). It was... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas paauglių sveikos gyvensenos ugdymas kaip specialiojo pedagogo kompetencija. Iškelta hipoteze, jog kad specialiesiems pedagogams trūksta netradicinių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ugdymo kompetencijos. Tyrime dalyvavo 95 specialieji pedagogai, dirbantys specialiojo ugdymo įstaigose. Anketinės apklausos metodu tirta, koks yra specialiųjų pedagogų požiūris į sveiką gyvenseną ir jos ugdymą specialiosiose mokyklose, kurioms sveikos gyvensenos sritims jie skiria daugiausia dėmesio, kokiais principais remiantis yra organizuojamas sveikos gyvensenos ugdymas, kokie ugdymo būdai ir metodai yra taikomi bei su kuo bendradarbiaujama siekiant optimizuoti sveikos gyvensenos ugdymą. Tyrimu nustatyta, kad daugelis pedagogų nėra susipažinę su sveikatos, o tuo pačiu ir sveikos gyvensenos ugdymo politika, o kai kurie jų net nemano, kad specialusis pedagogas, kalbėdamas apie sveikos gyvensenos principus, pats turi jais vadovautis. Išsiaiškinta, jog sveikatos ugdymo turinys dažniausiai susijęs su tradicinėmis sveikatos ugdymo kryptimis, tokiomis kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Dažniausiai sveikos gyvensenos pagrindai diegiami klasės valandėlių bei atskirų projektų metu, o pagrindiniai iniciatoriai ir atsakingi asmenys yra patys pedagogai kartu su mokyklos bendruomenės slaugytoja. Dažniausiai sveikos gyvensenos ugdymo turinys yra perteikiamas kūno kultūros ir gamtos mokslų pamokų metu, o pagrindiniai metodai yra pokalbiai, diskusijos, vaizdinių... [toliau žr. visą tekstą] / In the work is analyzed teen’s healthy lifestyle education as a special education teacher competence. The hypothesis says that special educators are lacking of non-traditional healthy lifestyle education components. In this research took part 95 special education teachers who work in special education institutions. Questionnaire survey method analyzed special education teachers attitude towards healthy life style and passing it in special education schools, in which healthy lifestyle areas were put the most attention, what principles are used to organize the basis of a healthy lifestyle education, what education methods and techniques are applied and who are the co-operation partners in order to optimize a healthy lifestyle education in special education schools. The study found that many teachers are not familiar with health education and at healthy lifestyle education policy, and some of them even do not consider that special teacher, talking about the principles of healthy living, has to be part of it. Also found that the medical curriculum is usually associated with traditional health education areas, such as healthy eating and physical activity. The most common grounds for a healthy lifestyle are introduced lessons after main classes and in individual projects too. The main initiators and the responsible people are school teachers and a community nurse. In most cases a healthy lifestyle curriculum is passed in the physical culture and nature science lessons, and basic... [to full text]

The main purpose of this research is to analyze the peculiarities of Health Control Locus and Sense of Coherence of adults that suffer from chronic diseases. The research is based on the analysis of scientific literature and theories, which summarize the main definitions of this research: the age of an adult, ailment and health control locus, Sense of Coherence. The results of experiments made with healthy adults and those who suffer from chronic diseases (N=378) are presented and analyzed in the second part of this research. Two methods where used: K.Wollston (1978) Multidimensional scale health locus of control (MHLC) and A.Antonovsky (1987) “Questionnaire of Life Orientation”, which is used in order to determine the Sense of Coherence. The results of research are: there are differences between adults that suffer from chronic diseases and healthy adults by the rate “chance” of the Health Locus of Control (t(376)=2.731, p=0.007) and by external rate of the Health Locus of Control (t(376)=11.375, p=0.0001). The obtained results allow making a conclusion that the firs hypotheses that adults that suffer from chronic diseases external rate is more expressed than healthy adults. Differences between adults that suffer from chronic diseases and healthy adults was found by the rates “manageability” (t(376)=-5.080, p=0.0001), “meaningfulness” (t(376)=-6.464, p=0.0001) of Sense of Coherence and by the general Scale of the Sense of Coherence (t(376)=-4.114, p=0.0001). The... [to full text]