In the dissertation “Factors of National Identity Formation in CIS Area: Belarus and Ukraine Case Study” the factors of identity formation are analyzed aiming to answer the question which of those factors are the most important in the CIS area. The overall goal of the work is to explain the differences of the formation of identity in the post soviet area, through the analysis of the material and non material as well as internal and external factors of the identity formation in Belarus and Ukraine. In the theoretical part the dissertation aims to answer the question why other theories and paradigms of international relations are not effective in explaining the process of the identity formation in the CIS area and what the possible factors of identity formation are in the region. In this part the grouping of those factors is presented, which is used as the model of analysis. In this dissertation it is considered that only the analysis of whole identity formation factors can help to point out the most important of them in Belarus and Ukraine. In the empirical part of the dissertation the analytical interpretation model is being used. The comparative analysis of two cases of Belarus and Ukraine is used in this part via analyzing public opinion polls and changes in public opinion through the time and in the periods of the sharp changes of the domestic or international situation. While analyzing internal aspects of identity formation the biggest attention is given to nonmaterial –... [to full text] / Disertacijoje „Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė“ nagrinėjami tapatybės formavimąsi lemiantys veiksniai ir siekiama atsakyti į klausimą, kurie iš jų yra svarbiausi NVS erdvėje. Darbo tikslas – paaiškinti nacionalinės tapatybės formavimosi skirtumus NVS valstybėse, analizuojant vidinius ir išorinius bei nematerialius ir materialius tapatybės formavimosi veiksnius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Teorinėje darbo dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kitos teorijos ir tarptautinių santykių paradigmos negali paaiškinti tapatybės formavimosi proceso NVS erdvėje, atskleidžiami, kokie tapatybės veiksniai egzistuoja, siūlomas jų grupavimo ir analizės modelis, ir daroma prielaida, kad tik išanalizavus visus tapatybės formavimosi veiksnius, galima spręsti, kurie iš jų yra svarbesni NVS erdvėje, remiantis konkrečiais Baltarusijos ir Ukrainos atvejais. Empirinėje darbo dalyje remiantis analitiniu interpretaciniu modeliu analizuojami tapatybės formavimosi veiksniai Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dviejų atvejų lyginamoji analizė atliekama pasitelkus visuomenės nuomonės ir jos pokyčių laike bei esant staigiems situacijos pokyčiams analizę. Analizuojant vidinius tapatybės formavimosi veiksnius daugiausiai dėmesio skiriama nematerialiems kultūriniams ir materialiems bei nematerialiems politiniams veiksniams. Analizuojant išorinius veiksnius disertacijoje analizuojama Rusijos kaip veikėjo įtaka išorinių veiksnių atsiradimui ir jų... [toliau žr. visą tekstą]

In the dissertation “Factors of National Identity Formation in CIS Area: Belarus and Ukraine Case Study” the factors of identity formation are analyzed aiming to answer the question which of those factors are the most important in the CIS area. The overall goal of the work is to explain the differences of the formation of identity in the post soviet area, through the analysis of the material and non material as well as internal and external factors of the identity formation in Belarus and Ukraine. In the theoretical part the dissertation aims to answer the question why other theories and paradigms of international relations are not effective in explaining the process of the identity formation in the CIS area and what the possible factors of identity formation are in the region. In this part the grouping of those factors is presented, which is used as the model of analysis. In this dissertation it is considered that only the analysis of whole identity formation factors can help to point out the most important of them in Belarus and Ukraine. In the empirical part of the dissertation the analytical interpretation model is being used. The comparative analysis of two cases of Belarus and Ukraine is used in this part via analyzing public opinion polls and changes in public opinion through the time and in the periods of the sharp changes of the domestic or international situation. While analyzing internal aspects of identity formation the biggest attention is given to nonmaterial –... [to full text] / Disertacijoje „Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė“ nagrinėjami tapatybės formavimąsi lemiantys veiksniai ir siekiama atsakyti į klausimą, kurie iš jų yra svarbiausi NVS erdvėje. Darbo tikslas – paaiškinti nacionalinės tapatybės formavimosi skirtumus NVS valstybėse, analizuojant vidinius ir išorinius bei nematerialius ir materialius tapatybės formavimosi veiksnius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Teorinėje darbo dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kitos teorijos ir tarptautinių santykių paradigmos negali paaiškinti tapatybės formavimosi proceso NVS erdvėje, atskleidžiami, kokie tapatybės veiksniai egzistuoja, siūlomas jų grupavimo ir analizės modelis, ir daroma prielaida, kad tik išanalizavus visus tapatybės formavimosi veiksnius, galima spręsti, kurie iš jų yra svarbesni NVS erdvėje, remiantis konkrečiais Baltarusijos ir Ukrainos atvejais. Empirinėje darbo dalyje remiantis analitiniu interpretaciniu modeliu analizuojami tapatybės formavimosi veiksniai Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dviejų atvejų lyginamoji analizė atliekama pasitelkus visuomenės nuomonės ir jos pokyčių laike bei esant staigiems situacijos pokyčiams analizę. Analizuojant vidinius tapatybės formavimosi veiksnius daugiausiai dėmesio skiriama nematerialiems kultūriniams ir materialiems bei nematerialiems politiniams veiksniams. Analizuojant išorinius veiksnius disertacijoje analizuojama Rusijos kaip veikėjo įtaka išorinių veiksnių atsiradimui ir jų... [toliau žr. visą tekstą]

Pateikiamoje disertacijoje nagrinėjamas posovietinių režimų transformacijos procesas ir siekiama atsakyti į klausimą, kodėl „spalvotąsias revoliucijas“ patyrusios šalys – Gruzija ir Ukraina – nedemonstruoja tos pažangos demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse, kokios iš jų buvo tikimasi. Nagrinėjant šią problemą pasitelkiama struktūrinė teorinė prieiga, kuri leidžia įtraukti tiek vidinių ir išorinių, tiek idėjinių ir materialių veiksnių analizę. Disertacijoje ginamas teiginys, kad pagrindinė posovietinių režimų transformacijos kliūtis yra persidengiantis išorinių veikėjų skatinamos struktūrinės aplinkos poveikis. Disertacijoje teigiama, kad veikdami skirtingoje struktūrinėje aplinkoje, kurią sudaro skirtingo turinio tapatybinė, institucinė ir materialinė dimensijos, Rusijos ir Europos veikėjai posovietinėje erdvėje sukuria „struktūrų persidengimo“ fenomeną. Dėl to neįmanoma įtvirtinti stabilios ir vidujai suderintos „tvarkos“, o tai lemia nuolatinį neapibrėžtumą, stabdantį politinių režimų stabilizaciją posovietinėje erdvėje. Ukraina ir Gruzija materialine prasme (ekonomiškai, energetiškai) yra stipriai priklausomos tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos. Jos abi taip pat veikia pagal rusiškai struktūrinei aplinkai būdingus elgesio modelius, tačiau susiduria su kolektyvinės tapatybės (bendros su Rusija) įtvirtinimo problemomis. Visų trijų veiksnių santykis (prieštaravimas) apriboja režimo transformacijos, kuris prasidėjo su „spalvotosiomis revoliucijomis“... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of post-soviet political regimes’ transformation is analysed in the present dissertation. Ukraine and Georgia are chosen as the case studies. Structural theoretical approach, developed in the dissertation allows the inclusion of material and ideational as well as internal and external factors into the analysis if regime transformation. It as argued that the main obstacle in the process is the intersecting influence of structural milieu promoted by different external actors. The argument is based on the presumption that Russian and European actors, which operate in different structural milieu, comprised of identity, institutions and material basis, create the phenomenon of intersecting structures. It is the main reason and obstacle for the establishment of consistent and stable “order” in post-soviet space. Ukraine and Georgia, being materially dependent both on Russia and Ukraine at the same time do not have stable collective identities and clearly institutionalized and compatible formal and informal “rules of the game”. Meanwhile, Russian and European actors promote different structural patterns of interaction therefore promoting instability and hampering regime transformation. The dissertation provides with a comprehensive analysis of Russia’s and Europe’s structural features and their impact on agents’ behaviour. Georgian and Ukrainian structural milieu of operation is also conducted. Finally, prospects for establishment of Russian and European structural... [to full text]

The dissertation examines US democracy protection policy carried out in three post-Soviet countries that had been just moved away from autocratic rule: Russia in 1991-1996; Georgia in 2003-2008; and Ukraine in 2004-2009. It aims to answer the question whether US policy increased or decreased the likelihood of democratic consolidation in new democracies. Based on theoretical insights from the disciplines of both comparative politics and international relations, two novel research instruments are developed: the ‘two scales’ model and the concept of pragmatic democracy protection policy. By employing these two research instruments, it is revealed that US national security interests have had a distorting impact on US democracy protection policy towards Russia, Georgia and Ukraine. Due to its interest in the cooperation with leaders in power, the US did not apply the principal of democratic conditionality in bilateral relations with the three post-Soviet countries and did not deter the non-democratic behaviour of their governments. Such US policy decreased the likelihood of democratic consolidation. Furthermore, US security interests corrupted US-funded democracy assistance programmes in two out of three cases (in Russia and Georgia). Instead of enabling the opposition and civil society in new democracies, these programmes increased the asymmetry of political playing field and limited the capability of civil society to control the government. This also decreased the likelihood of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama JAV demokratijos gynimo politika, vykdyta trijose iš autokratinio režimo ką tik išėjusiose posovietinėse valstybėse: 1991–1996 m. Rusijoje, 2003–2008 m. Gruzijoje ir 2004–2009 m. Ukrainoje. Siekiama atsakyti į klausimą, ar JAV politika didino, ar mažino šių naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę. Sujungiant dviejų disciplinų – lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių – teorines įžvalgas, darbe konstruojami du nauji tyrimo įrankiai: „dvejų svarstyklių“ modelis ir pragmatinės demokratijos gynimo politikos koncepcija. Pasitelkiant šiuos tyrimo įrankius atskleidžiama, kad ir Rusijos, ir Gruzijos, ir Ukrainos atveju JAV nacionalinio saugumo interesai darė iškreipiantį poveikį JAV vykdytai demokratijos gynimo politikai. Būdamos suinteresuotos bendradarbiavimu su valdžioje buvusiais posovietinių valstybių lyderiais, JAV netaikė sąlygiškumo principo dvišaliuose santykiuose ir neatgrasė naujųjų demokratijų valdžios nuo nedemokratiškų veiksmų. Tokia JAV politika mažino demokratijos konsolidavimo tikimybę. Be to, dviem atvejais (Rusijoje ir Gruzijoje) JAV saugumo interesai darė neveiksmingomis ir JAV finansuotas paramos demokratijai programas. Užuot įgalinusios naujųjų demokratijų opoziciją ir pilietinę visuomenę, šios programos didino politinio žaidimo lauko asimetriškumą ir ribojo pilietinės visuomenės galimybes kontroliuoti valdžią. Tai irgi mažino naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę.

Darbo tikslas- ištirti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros galimybes užsienyje. Tyrimas paremtas pasaulio nekilnojamojo turto analize, Lietuvos nekilnojamojo turto įmonių interviu, gyventojų apklausa, SSGG analize, bei užsienio rinkų atrinkimo modeliu. Šiuo metu įmonės aktyviai plečia verslą tarptautiniu mastu, siekdamos didesnio pelno, ar geresnės konkurencinės padėties. Tarptautinė verslo plėtra suteikia daug galimybių, tačiau labai svarbu sugebėti tinkamai pasirinkti veslo plėtros regionus, kadangi kiekvinas iš jų turi skirtingą rinkos struktūrą bei reikalavimus. Taigi įmonės privalo mokėti analizuoti ne tik savo šalies, tačiau ir pasaulinę rinką. Darbo pradžioje pateikiama mokslinės literatūros nalizė. Tas leido atskleisti tarptautinio verslo koncepciją, jo motyvus, procesą. Taip pat įsigilintį į naudojamus verslo aplinkos analizės medotus. Interviu atliktas su Lietuvos nekilnojamojo turto įmonėmis leido išskirti šių įmonių stiprybes bei silpnybes plečiant verslą tarptautinėje rinkoje. Gyventojų apklausa atskleidė respondentų ketinimus bei tikslus nekilnojamojo turto pirkimui užsienio šalyse. Kartu su Pasaulio nekilnojamojo turto rinkos analize, buvo išskirti keletas potencialių regionų bei keletas šalių (Ukraina ir Bulgarija) išanalizuotos išsamiau, siekiant ištirti šių šalių politinę, teisinę, ekonominę, bei konkurencinę aplinkas. Darbe yra 85 puslapiai, 5 lentelės ir 25 paveikslai. / The aim of this paper is to analyze the Lithuanian real estate business development possibilities in foreign countries. The author’s research is base on the word real estate analyzes, the Lithuanian real estate companies’ interview, Lithuanian citizens survey, SWOT analyzes, and the 7 steps of analyzing foreign markets model. Nowadays companies are trying to expand their business to foreign markets, seeking bigger profit, or just trying to survive in the competitive markets. Here are a lot of possibilities to expand business in certain regions, but it is very important to choose targets markets, because each of them has its own market situation and requirements. So the companies have to analyze not only the home market, but also the targeted regions world market environments. Firstly it is made the analyze of modern science literature. That let to understand the conception of international business, it motives and process. Also, that let to reveal the business environment research methods, analyzing home, foreign, and global markets. The analyzes of the interview made with Lithuanian real estate companies results, statistical data, let to evaluate the strengths and weakness of Lithuania companies. Survey made with the Lithuanian citizens, let to know their purposes for real estate purchase abroad, the evaluation of the world market, leaded to separate the most potential countries for real estate business development. The regions were examined according to Lithuanian... [to full text]

The Russian operation on the Crimean peninsula has been referred to as a victory enabled by the operationalization of the concept of New Generation Warfare. According to some military theorists, this concept and its operationalization cannot be characterized in terms of the traditional wars waged up to this point. It is, however, also argued that this new generation of warfare is primarily a new approach to strategy, a new way of applying traditional methods to achieve political goals. The purpose of this study is to discern whether Russia employed strategic deception in its operation in Crimea and if this is the case; what methods and principles were used and if these can be explained using a traditional view of deception. The application of theories on deception by Michael Dewar and Barton S. Whaley respectively on the Russian operation in Crimea finds that the foundation for conducting deception operations has not changed fundamentally and that the methods and principles originally formulated within the concept of ‘maskirovka’ in the Soviet Union still applies to this day, even within the context of New Generation Warfare.

Hybrid warfare is the topic of many discussions in the modern conflicts today. However, there is not a unified definition that explains what hybrid warfare really is. Swedish doctrines and principles say that an attack towards Sweden will include hybrid methods in the gap between peace and war. This paper examines Russia's use of hybrid warfare in Ukraine 2014 and how Ukraine's fundamental abilities got affected. The purpose with this paper is to contribute to a better understanding about hybrid warfare. But also, to use the fundamental abilities as a theory to provide for a better understanding how Sweden can counter hybrid methods in a future attack. The analytic results reveal that the fundamental abilities were affected differently in the annexation of Crimea and the battles in eastern Ukraine. However, it can still be used as a theory to analyse hybrid methods in both scenarios. The results also provide a better understanding of hybrid warfare. To contribute to Sweden's defence against hybrid methods, the fundamental abilities as a theory should be modernised and used to provide security and preparation for the Swedish defence in a future attack.

Genom att genomföra en motivanalys angående USA:s uttalanden gällande brott mot mänskligarättigheter i Ukraina av Ryssland samt i Palestina av Israel, lyckades vi hitta motiv ochförklaringar till varför USA:s ställningstaganden såg ut som de gjorde. Valet av specifikt dessakonflikter baserades på faktumet att det är ungefär samma brott mot mänskliga rättigheter i bådakonflikterna. Även USA:s väldefinierade relationer till både Israel och Ryssland hade en centralroll i valet av forskningsmaterialet. Genom att utforma ett analysverktyg baserat på realism,liberalism och konstruktivism analyserades den amerikanska utrikesministern Antony J. Blinkensuttalanden angående ländernas inskränkningar av de mänskliga rättigheterna. Med hjälp avanalysverktyget samt relevant bakgrundsinformation kunde vi genomföra denna studie.Uttalandena analyserades genom appliceringen av analysverktyget och förankrades i relevantbakgrundsinformation som var avgörande för förklaringen av motiven. Slutsatserna av dennaundersökning blev att USA:s uttalanden gällande Ryssland främst kan motiveras genom det såkallade sociala motivet och att USA:s uttalanden gällande Israel har sina grunder i flera olikamotiv.

This essay will examine Russia’s president Vladimir Putin and two of his speeches. The first speech is the one he held after the annexation of Crimea 2014 and the second speech is the one he held on the night of the invasion of Ukraine 2022. The speeches will be analyzed with the help of the rational choice theory while using a qualitative theory-consuming case study. Further the analysis uses two tools from the rational choice theory, self-interest and utility maximization. The aim is to get an explanation of Vldaimir Putin through the view of rational choice theory. The conclusion shows that Vladimir Putin is rational when applying his self-interest and utility maximization in the speeches. He is well aware of how he portrays himself to get the public's attention.

The conflict between Russia and Ukraine has been ongoing since 2014, the focus in this paper is the spread of disinformation. Russia's capability to spread their disinformation is partly because of how the Russian media is structured, it's structured in such a way that lets the government control it. In this report the authors also interviewed two Swedish government agencies, Myndigheten för Psykologiskt Försvar and Försvarshögskolan. These interviews were conducted to deepen the authors' understanding of the agencies' views on these kinds of problems. They helped the authors gain a deeper understanding of cultural differences and why they have succeeded and failed in the past. The paper also highlights the importance of the digital medium and how Russia is using so-called Internettrolls to further their agenda. To understand Russia's disinformation campaigns the authors also look at earlier events, such as MH17. The authors also discuss Russian media outlets that spread their disinformation. / Konflikten mellan Ryssland och Ukraina började 2014, i denna konflikt har mängder av information spridits i försök vinkla sanningar och vilseleda. Den här typen av informationsoperation kallas även för desinformation. I denna uppsats kommer Rysslands förmåga att använda sig av desinformation som medel diskuteras. I författarnas försök att skapa en djupare förståelse har de valt att intervjua två myndigheter, Myndigheten för Psykologiskt Försvar och Försvarshögskolan. Intervjuerna gav författarna en insikt i hur myndigheter ser på den här typen av problematik. Intervjuerna lade stort fokus på att försöka förstå bakgrunden till de desinformationskampanjer som de genomfört tidigare och varför Ryssland lyckats och misslyckats tidigare. Författarna har även försökt förstå varför Rysslands desinformationskampanjer är så effektiva mot den inhemska befolkningen, detta kan dels ses som att de kontrollerar stora delar av sin media. I sin spridning använder de sig av traditionella medier och även av så kallade Internettroll. Ryssland ser all information som konstruerad och därav så går den att bestrida. Eftersom konflikten pågått under en längre tid finns flera olika fall av desinformation, uppsatsen går även igenom händelser som är riktade mot andra länder.