Tyrimo aktualumas. Karjeros pasirinkimas yra viena aktualiausių problemų, nuo kurios tinkamo sprendimo priklauso žmogaus asmeninės gerovės augimas. Todėl labai svarbu, kad jau pats pirmasis jaunuolio apsisprendimas būtų sąmoningas, tikslingas, kad suprastų, jog adaptacija darbo pasaulyje ir asmenybės vidinė harmonija priklauso nuo tinkamo apsisprendimo. Tyrimo objektas – Šiaulių universiteto socialinių mokslų ir menų fakultetų studentų karjeros rinkimosi veiksniai. Darbo tyrimo tikslas buvo palyginti socialinių mokslų ir menų fakultetų studentus karjeros rinkimosi veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinė literatūros analizė; anketinė apklausa naudota Beresnevičienės D. sudaryta metodika (1995); kiekybinė tyrimo duomenų analizei buvo naudota „SPSS 11,0 for Windows„ programa bei „MS Exel“ paveikslėliai. / Relevance of the Survey. Career selection is one of the most relevant problems; the appropriate decision has an influence on the growth of personal wealth. Therefore it is very important, that the first decision of the schoolchild is conscious, purposeful with understanding that adaptation in the labour market as well as internal harmony of personality depends upon suitable decision. Object of the Survey – career selection factors of students from Faculty of Social Sciences and Faculty of Arts at Siauliai University. Aim of the Survey – to compare career selection factors of students from Faculty of Social Sciences and Faculty of Arts. Methods of the Survey: scientific literature analysis; questionnaire was performed using methodology, prepared by D. Beresneviciene (1995); quantitative research data analysis was performed using SPSS 11.0 for Windows and MS Excel images.

Young people‘s socialization process, which takes place in Šiauliai Vocational Education and Training Centre (the greatest vocational education and training centre in Lithuania), Construction and Mechanics department, is examined and analysed in the Master‘s work. The family is the initial socialization institution. The general goal of the family is to be an open system with mutual relationship, stability of limits and proper parts. Family, as a system, form a socialization activity Most often, not – attending school children meet with the entire complex of the problems: family problems. Practice has proved that more attention in the vocational education methodology is given to the ideas of the pragmatism. The criterion – referenced admission that would enable to estimate students’ vocational suitability has not been established, yet. The rapid economical growth in the Europeand Union requires constantly improving and competitive society. Theoretical implementation of vocational education and training principles essentially depends upon the mechanism of the labour market, which increases its requirements at present and encourages life – long learning. Nowadays we have an industrial society.

In master‘s of science work there is presented an overview of career counselling in Lithuanian educational organizations. This work discusses the research made on the activity of the Siauliai University Career Center. There have been made document analysis and surveys (quizes). The quized people are Siauliai University senior students, University’s staff, employers colloborating with Šiauliai University Career Center. There have been made conclusions of the survey and document analysis. There has been confirmed the hypothesis that Siauliai University Career Center can function in such strategic directions as compiling the database of job searchers and proposals for jobs, providing aid to career people and developing of methodological basis.

Darbo tikslas - nustatyti darbuotojo organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas. Uždaviniai: 1) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir pasitenkinimo karjera sąsajas; 2) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas; 3) nustatyti pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2007-2008 metais. Buvo apklausti 220 respondentų, iš jų 45,5 proc. vyrų ir 54,5 proc. moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 30,7 metų. Klausimyną sudarė Pasitenkinimo karjera skalė, Įsipareigojimo organizacijai skalė ir Didžiojo penketo Inventorius. Duomenims analizuoti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, vidurkių palyginimas, dispersinė analizė ANOVA, Regresinė analizė, Pearsono bei Spearmano koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Siekiant išanalizuoti darbuotojų organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis įsipareigojimas organizacijai yra siejamas su žemesniu išsilavinimu, darbu privačiose, mažesnėse negu 50 darbuotojų turinčiose organizacijose, žemu ekstraversijos ir sąmoningumo išreikštumu, tačiau didesniu sutarimo su kitais, neurotiškumo ir atvirumo naujam patyrimui išreikštumu. Didesnis pasitenkinimas karjera siejamas su vyresnio negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to ascertain the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent. The tasks of the MA paper: 1) to ascertain the links between the organizational commitment and career satisfaction of the respondent; 2) to ascertain the links between the organizational commitment and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent; 3) to ascertain the links between career satisfaction and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent. The methodology of the research. The research was carried out in 2007-2008. 220 respondents were surveyed, 45, 5% of them were men and 54.4% women. The average age was 30, 7 year old. The questionnaire was comprised of the Career Satisfaction scale, the Organizational Commitment scale and the Big Five Inventory (BFI). It was used the descriptive statistics, the average comparison, dispersive analysis “ANOVA”, Regression analysis, Pearson, Spearman correlation rates. The results. In order to find out the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent, it was investigated that higher organizational commitment is related to lower education, work in private, smaller then 50 workers organizations, lower extraversion and consciousness but higher agreement, emotional stability and openness. Higher... [to full text]

Profesinis orientavimas šiuolaikinėmis kaitos sąlygomis įgyja vis didesnę reikšmę, nes sparčiai plėtojantis rinkos santykiams, itin reikalingi tampa verslo specialistai, didėja kvalifikuotų specialistų, verslo žinovų poreikis. Tačiau mokykla vis dar nepakankamai orientuoja mokinius profesijoms. Darbe aptariami psichologiniai pedagoginiai profesinio orientavimo pagrindai, profesinio orientavimo vaidmuo ugdymo karjerai procese. Taip pat nagrinėjamas profesijos bei karjeros pasirinkimo galimybių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose, analizuojamos aukštesniųjų klasių moksleivių profesinio orientavimo karjerai prielaidos bei galimybės gimnazijose. Pastebima tendencija, jog profesinio orientavimo sistema gimnazijose gerėja: moksleiviai informuojami apie profesijas, organizuojami profesinio orientavimo renginai, vykdomos individualios konsultacijos. Siekiant nustatyti profesinio orientavimo būklę bendrojo lavinimo mokyklose, darbe nagrinėjamas Anykščių rajono gimnazijose besimokančių aukštesniųjų klasių moksleivių bei jų tėvų požiūris į gimnazijose vykdomą profesinį orientavimą. / Vocational guidance in the conditions of modern world becomes more important than ever before. As the market intercourse develops rapidly, the demand of business people, qualified specialists and trade proficients is rising. However, school does not orient the students enough towards professions. This paper provides with psychological and pedagogical basics of carrers counseling and unfolds the role of vocational guidance in the process of training carrer. The study also reveals the choice of possibilities of career and profession education in a comprehensive school, analyses the assumption and chances to orient senior pupils studying in gymnasiums towards careers counseling. The results show that the system of vocational guidance in gymnasiums is getting better as the students are informed about professions, the events of careers counseling are organised and individual guidance is held. The study also helped to ascertain the conditions of vocational guidance in comprehensive schools. The paper analyses the attitude of parents’ and their children, who study in senior classes in the gymnasiums of Anyksciai district, towards the vocational guidance handed in gymnasiums.

Nagrinėjami akademinio jaunimo karjeros planavimo ypatumai skirtingų studijų krypčių studentų požiūriu, išryškinamos vyraujančios tendencijos. Aptariama karjeros samprata ir ją įtakojančių veiksnių reikšmingumas; išryškinami ugdymo karjerai tikslai ir aktualumas, karjeros planavimo galimybės studijų metu. / There are looked into career planning peculiarity by academic youth in different direction of studies on student’s standpoint. There is seeking to reveal prevalent tendencies. Discuss career's conception and what has the influence for factor's importance; to reveal purposes and topicality of education for career.

Karjera yra labai svarbus žmogaus ateities elementas. Ji nėra svarbi tik siauram ratui perspektyvių žmonių. Dažnai suaugęs žmogus mokosi dėl keleto priežasčių, t.y. nori išlikti darbo vietoje ir turi neatsilikti nuo jaunų specialistų, kurie turi platesnį išsilavinimą; nori padaryti karjerą toje srityje, kurioje dirba; yra verčiami mokytis, nes direktorius/ viršininkas liepia tai daryti dėl organizacijos bendrų tikslų siekimo ar pan. Problema: Organizacijų vadovai nepakankamai sudaro sąlygas besimokančių darbuotojų karjeros kėlimui, karjeros planavimui toje pačioje organizacijoje. Objektas. Besimokančių darbuotojų karjeros planavimo sąlygos švietimo organizacijose. Klausimas. Kokias sąlygas karjeros planavimui turi besimokantis darbuotojas, dirbantis švietimo organizacijoje? Tikslas – Atskleisti ar besimokantiems darbuotojams sudaromos sąlygos karjeros planavimui, dirbant švietimo organizacijoje. Uždaviniai: 1. Apibrėžti profesinės ir asmeninės karjeros sampratą. 2. Pagrįsti personalo kvalifikacijos tobulinimo vietą personalo vadyboje. 3. Aprašyti suaugusiųjų mokymosi reikšmę karjerai. 4. Atskleisti besimokančių darbuotojų karjeros planavimo sąlygų visumą. Aprašant besimokančių darbuotojų karjeros planavimui sudaromas sąlygas švietimo organizacijose galima teigti, jog pagrindinėmis darbuotojų norą mokytis priežastimis galima laikyti pačių darbuotojų asmeninį norą tobulėti bei profesinės kvalifikacijos kėlimą. Organizacija iš besimokančių darbuotojų visada gauna naudos... [toliau žr. visą tekstą] / Career is very important element in human’s future because it is important not only for in-group of perspective people. Usually, grown up people learn for several reasons: people want to remain at work and do not want to stay away from young specialists who have higher education. People want to succeed in their work and, for this reason, they are forced to learn because the manager enquires to do this for general aims of organization. Problem: Are there sufficient conditions in educational system for learning employee in career planning in the same organization? What they are? Does learning employee have wider possibilities of career in educational system than the one who is not studying? Object: Career planning conditions of learning employee in educational system. Question: What career planning conditions learning employee, who works in educational system, have? Purpose: To reveal conditions of career planning to learning employees while working in educational system. Tasks: 1. To define the concept of professional and personal career. 2. To justify the place of qualification improvement in human resources. 3. To reveal the meaning of adult learning in their career. 4. To describe the totality of career planning conditions of learning employees. While describing career planning conditions of learning employee in educational system, we can affirm that the main reason, why employees want to improve, is their own wish to become better workers and gain higher professional... [to full text]

Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata. / The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers.

The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers. / Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata.

Šiame magistrantūros darbe nagrinėjamas moterų požiūris į karjeros planavimo galimybių kaitą. Kaip prieš 30 metų moteris planavo savo karjerą ir kaip jaunos moterys šiandien planuoja savo karjerą. Darbo tikslas - nustatyti moterų požiūrį į karjeros planavimo galimybių kaitą. Darbo tikslui nustatyti iškelti šie uždaviniai: 1. Apibūdinti moters karjeros ir karjeros planavimo sampratas. 2. Aprašyti moters karjeros sampratą įtakojantį socialinį kontekstą prieš 30 m. ir dabar. 3. Nustatyti moterų požiūrį į karjeros planavimo galimybes prieš 30 m. ir dabar. Pirmoje dalyje nagrinėjama moters karjeros samprata. Aprašoma kaip mokslinėje literatūroje įvairūs autoriai apibūdina moters karjerą, kokius karjeros modelius išskiria. Taip pat aprašoma karjeros planavimo sąvoka, kokios išskiriamos karjeros planavimo koncepcijos, modeliai, kuriais remiantis galima nagrinėti moters karjerą. Teorinėje darbo dalyje aprašomas socialinis kontekstas įtakojęs moters požiūrį į karjeros planavimą prieš 30 metų ir dabar. Darbe atlikta moterų, kurioms buvo prieš 30 metų 20-30 metų, ir moterų, kurioms šiandien yra 20-30 metų apklausa. Atliktus empirinį tyrimą nustatyta, jog tiek prieš 30 metų, tiek šiandien jaunos moterys karjerą supranta ir apibūdina panašiai, nes išskiria panašius karjerą apibūdinančius elementus. Lygiai taip pat apklausoje dalyvavusios moterys supranta ir karjeros planavimą. Tačiau jų karjerą ir jos planavimą gan stipriai įtakojo socialinė ir ekonominė politika, kuri vyravo... [toliau žr. visą tekstą] / This work deals with women's approach to career planning development change. As a 30 years ago woman had planned a career and how a young woman today is planning her careers. The aim of the study is to set woman attitudes change in career development opportunities. Therefore the following goals have been set: 1. Describe women’s career and career planning concepts. 2. Describe the concept of career women in influencing the social context of 30 years ago and now. 3. Identify women’s approach to career development opportunities 30 years ago and now. The paper starts with the theoretical background to identify woman’s career conception. Describe how in non-fiction different authors write about woman’s career, what career models of release. Also describe career planning concept, models, which is the best to talk about woman’s career. In this part of the work is delineating social context which influence women’s attitude in career planning 30 years ago and now. The present study presents the results of the interview with women’s to which 30 years ago was 20 -30 years and with women’s to which now is 20 -30 years. After empirical investigation was identify that elder women and young women understand career similarly, because exclude similar elements which helps to identify career concepts. The same way in the interview attended women understand and career planning. But how they understand career depends on social politic and economic politic, which dominate 30 years ago and... [to full text]