Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]

Organizacijos kultūra yra daugelio mokslo krypčių tyrimų objektas. Siekiant atskleisti organizacijos kultūros įtaką kompanijų konkurencingumui, šiame darbe daugiausia analizuojami informacijos ir komunikacijos, vadybos krypties darbai.Nors organizacijos kultūros sampratos, kūrimo ir įgyvendinimo tematika užsienio ir Lietuvos moksliniuose darbuose nagrinėjama plačiai, tačiau apie organizacijos kultūros daromą įtaką tarptautinių kompanijų konkurencingumui mokslo literatūroje užsimenama retai – teoriniai šių sričių tyrimai negausūs.Kompanijos, siekiančios pirmauti, susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais: būtinybe integruoti atskirus žmones į tikslingą visumą ir adaptuotis prie aplinkos, kad išgyventų, kad būtų konkurencingos. Ieškodamos šių problemų sprendimo būdų kompanijos remiasi kolektyviniu ugdymu, kuris padeda formuoti tam tikras bendras vertybes bei nuostatas ir yra vadinamas organizacijos kultūra.organizacijos kultūra ne tik užtikrina darbuotojų tapatumo jausmą (kuo labiau nustatytos kompanijos vertybės, tuo labiau žmonės tapatinasi su kompanijos užduotimis), ugdo atsidavimą kompanijai (esant stipriai suvienijančiai kultūrai žmonės pradeda jausti save didelės visumos dalimi ir įsitraukia į visos kompanijos darbą), bet ir turi didelės reikšmės kompanijos konkurencingumui, nes dauguma kompanijų, siekia išlaikyti ir didinti konkurencinį pranašumą. / To achieve continuous development and prosperity of an organization under market conditions any organization should work profitably. One of the main factors of the modern management is the specific organizational culture. As any organization is a group of people striving for the same aims, the success of its business depends directly on the skill and abilities of the working people to understand equally correctly what they are doing and aiming for. The ability to manage the work effectively influences the effectiveness of the organization, has a positive influence on the employees. The culture of the organization has been outlined and the importance of the culture of the organization for the results of common activities is discussed. The definitions of the culture of the organization are given. Significance of values for the members’ behaviour and work efficiency has been emphasised. Values are an understanding what is acceptable and unacceptable in society. They are accepted and supported by many people. Values may be either individual or collective. They are understood as an object of man’s requirements, desires and strivings, positive evaluations and attitudes. Individuals can choose whether to accept or reject one or another value. The culture of the organization is a system of material, spiritual and homogenous convictions acknowledged by all the employees; they influence behavior and are supported by the stories, myths, and heroes of the organization and reveal through... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

Tyrimo objektas – sportuojančių mokinių prosocialus ir antisocialus elgesys, vertybės sportinėje veikloje, nuomonė apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti juos sportinei kovai, moralinis pateisinimas sportinėje veikloje bei siekiami tikslai. Tyrimo problema. Tyrime keliami probleminiai klausimais siekiant išsiaiškinti kaip sportininkų elgesys sportinėje veikloje susijęs su vertybėmis, požiūriu į trenerio kompetencijas ugdyti garbingos kovos nuostatas, moraliniu pateisinimu bei siekiamų tikslų suvokimu. Tyrimo tikslas – nustatyti sportininkų elgesio sportinėje veikloje sąsajas su siekiamais tikslais, moraliniu pateisinimu ir nuomone apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti. Tyrimo tikslui pasiekti darbe keliami uždaviniai: nustatyti sportuojančių mokinių prosocialaus ir antisocialaus elgesio raišką sportinėje veikloje; vertybes sportinėje veikloje ir nuomonę apie trenerio kompetenciją ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti; moralinį pateisinimą; siekiamus tikslus (laimėjimų motyvacijos) sportinėje veikloje ir atskleisti koreliacinius ryšius tarp sportuojančiųjų elgesio ir kitų tyrime analizuojamų tyrimo kintamųjų. Tyrime keltos hipotezės, kad sportininkų prosocialus elgesys susijęs su jų orientacija į moralines vertybes, suvokta trenerio kompetencija ugdyti garbingos kovos nuostatas ir motyvuoti bei sportininko orientacija į užduoties atlikimą, o antisocialus elgesys susijęs su orientacijomis į statuso... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – prosocial and antisocial behaviour of exercising students, values in sports activity, the opinion about the trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate them for competition, moral disengagement and the objectives. The research raises the problematic questions on purpose of ascertaining how the behaviour of athletes in sports activity is related to the values, attitude towards the trainer’s competences to develop the attitudes towards fair play, moral disengagement and perception of the objectives. The aim of the research was to determine the correlations of the behaviour of the athletes in sports activity with the objectives, moral disengagement and the opinion about the trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate. The following research objectives were raised: to determine the prosocial and antisocial behaviour in sports activity; the values in sports activity and the opinion about the trainer’s competence; moral disengagement; the objectives in sports activity and to reveal the correlations between the behaviour of athletes and other variables analysed in the research. We hyphotizased that the prosocial behaviour of the athletes is related to moral values, the perceived trainer’s competence to develop the attitudes towards fair play and to motivate, and athlete’s orientation to the performance of the task; and antisocial behaviour is related to the status values, moral... [to full text]

Cultural wealth, correlation and intercommunication during educational process are the live and widely examined problems. But musical activity as the method of correction of intercommunication system and its development is still undiscovered area, because it has been mainly examined as the direct way of cultural education of person. Based on the results of research, the system of methods of musical activity was created and the indicators of its significance were highlighted. They compose the theoretic content of research and show its novelty. The object of research is the intercommunication of educated subjects during the fortepiano lessons. Aiming to disclose the correlation of educated subjects, influenced by musical factors during the fortepiano lessons, the hypothesis about functioning of general intercommunication system of educated subjects, if the musical factors stimulate its formation, was raised. Tasks of research: description of conception of intercommunication system during the lesson, analysis of musical factors, influencing the intercommunication of educated subjects, examining of influence of musical factors to correlation system of educated subjects during the fortepiano lessons. Methods of research: Analysis and summation of scientific and methodic literature, written inquiry, evaluation of experience in accordance with the scale of emotional empathy, the pupils’ essays; qualitative and quantitative analysis and summation of the research data.

Darbe tyrimo objektu pasirinkti šie šokėjų patirties aspektai susiję su tapatybės formavimusi, iniciatyvumu, bendraisiais gebėjimai, gebėjimai dirbti komandoje, tarpasmeniniai santykiai, bendravimas su suaugusiais, o taip pat trenerio bei kitų sportininkų neigiama įtaka. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti teigiamus sportiniuos šokiuose įgytos patirties ypatumus pagal lytį. 2. Išsiaiškinti teigiamus sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus pagal šokėjų sportinę patirtį. 3. Išsiaiškinti teigiamus sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus pagal šokėjų amžių 4. Išsiaiškinti neigiamus sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus lyties, sportinės patirties ir amžiaus aspektu. Tyrime dalyvavo 63 sportinius šokius kultivuojantys asmenys. Tarp jų buvo 33 merginos ir 30 vaikinų. Vidutinis apklaustų šokėjų amžius – 14,2 metai, o sportinius šokius šoka vidutiniškai 10,66 metus. Apklausai parinkti šokėjai, kurie yra įtraukti į Lietuvos sportinių šokių federacijos skelbiamą reitingų lentelę (B, C ir D meistriškumo klasės). Sportiniuose šokiuose įgyta patirtis buvo tiriama naudojant Jaunimo Patirties Skalę (Youth Experience Scale). Joje buvo pateikti 78 teiginiai. Klausime pateikti teiginiai apėmė šešis faktorius: tapatybės formavimasis, iniciatyvumas, bendrieji gebėjimai, komandinis darbas ir gebėjimas bendrauti, tarpasmeniniai santykiai, o taip pat neigiama patirti. kiekvieną faktorių sudarė... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper as an investigative object various aspects of dancers' experience were chosen.They are associated with formation of personality, initiative, general abilities, abilities of working in a team, interpersonal relationships, communication with adults, as well as negative influence of trainers and other dancers. Aim of the research is to find peculiarities of experience in sport dances. Tasks of the research are to: 1. Find out positive peculiarities of experience in sport dances according to sex. 2. Find out positive peculiarities of experience in sport dances according to the dancers' experience in sports. 3. Find out positive peculiarities of experience in sport dances according to dancers' age. 4. Find out negative peculiarities of experience in sport dances according to sex, age and experience in sports. There were 63 participants in the research, who practice sport dance regularly. There were 33 girls and 30 boys. The average age of the dancers is 14,2 , and the everage length of practice of sport dances is 10,66 years. For this research the dancers who are involved into rankings of Lithuanian dance sport federation(B, C and D skills classes) were chosen. The experience of sport dance was investigated using the Youth Experience Scale. There were given 78 propositions in that scale. The propositions in the question comprised six factors: formation of personality, initiative, general abilities, abilities working in a team, interpersonal relationships... [to full text]

The moral values forms man‘s moral position content and determinate his relationship with other values world. Its distinguish feature to exchange according to realizable humanity (transcendental, sociocentric or athropocentric). Problems of moral values close relate with human education, his valuable orientations development, so most important purpose of moral education is to help for person to search moral values and care its internalization, it is values realizing give meaning and go experience to its. However person couldn’t realize all moral values in development of moral education, because its complex is hardly embraced. That way it is adopting still some values and only some aspects. In age from fourteen to twenty one years in values internalization importance centre is cognitive factors. Therefore person cans deeply realizing values only in adolescence and in early youth. One from possible methods to grow moral values of pupils is the art, because it is one of most properly way to change moral perception of the individual and to develop his ability to make serious moral decisions. The art work‘s moral influence is conditioned various factors: the art work’s content (idea, subject) and form, its artistic value, artist’s intentions and spectator’s personal features. The religious stories taking up special place in structure of moral content of the art work, because the Religion express normative and emotional orientation to its subscribing reality. The Religion sort... [to full text]

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie neskaidrią žiniasklaidą, jos komercialėjimą, mažėjantį visuomenės pasitikėjimą ja, taip pat pasigirsta pranešimų apie profesinei etikai nusižengusius žurnalistus. Vis garsiau prabylama ir apie iš��ūkius pačiai žurnalisto profesijai, nes dėl technologijų evoliucijos, interneto teikiamų galimybių plečiasi „žurnalisto“ samprata – dabar kone kiekvienas rašantis gali publikuoti savo straipsnius internetinėje erdvėje ir vadintis žurnalistu. Todėl galima teigti, jog žurnalistinį išsilavinimą turintys profesionalai yra ta grandis, kuri gali ir turi išlaikyti, įtvirtinti bei apginti profesinius standartus, profesionaliąją žurnalistiką. Todėl šio darbo tikslas – įvertinti teorinį žurnalistikos mokymo vaidmenį ugdant profesines vertybes ir jų pritaikomumą praktinėje veikloje bei pateikti šiandienos žurnalisto profesinį portretą. Tyrimo objektas – žurnalisto profesinių vertybių ugdymas ir jų taikymas praktikoje. Pirmoji darbo dalis skirta žurnalisto profesinės etikos problematikai bei normatyvinių profesinių vertybių aptarimui. Rinkos sąlygų įtakos objektyvumo, teisingumo, sąžiningumo, tikslumo, atsakingumo, demokratiškumo ir humanizmo principų taikymui praktikoje atskleidžiamos antrajame darbo skyriuje. Pristačius pasirinktą teorinę perspektyvą, trečiojoje darbo dalyje kalbama apie žurnalistų rengimą, keliamus tikslus, ugdomas kompetencijas, etikos bei vertybinius ugdymo elementus. Be to, šioje dalyje, atlikus empirinį tyrimą, aptariami... [toliau žr. visą tekstą] / It can be noticed recently that more and more often discussions about media transparency problems, its commercialization trends, and the succeeding decrease in public trust arise. One can hear news about journalists who have violated canons of professional ethics. Therefore, not surprisingly more attention is paid to possible challenges the journalist’s profession faces itself, also having in mind that the technological evolution and the possibilities provided by internet broadens the concept of journalist allowing everyone who writes to place his or her article on internet and call himself or herself a journalist. Thus, it can be claimed that professionals who have journalistic education is the very link that can and must retain, strengthen and defend professional standards, as well as professional and qualitative journalism. Therefore, the aim of this paper is to evaluate the role of the theoretical aspect of the journalistic education in shaping the understanding of professional values and their applicability in practice, and also to present a realistic professional portrayal of today’s journalist. The object of the research is the education of journalist’s professional values and their application in practice. The first part of the paper is devoted to discuss the topic of journalist’s professional ethics and the seven normative professional values. The influence market-driven forces can have on the application of the values of objectivity, fairness, honesty, accuracy... [to full text]

XX a. pabaiga – XXI a. pradžia pažymima kaip pasaulio globalizacijos periodas. Globalizacijos procesą stipriai įtakoja ir labai spartina naujų technologijų atsiradimas, naujų komunikacijos formų kūrimas ir naudojimas, taip pat pasaulio piliečių žingeidumas, smalsumas, troškimas save realizuoti kitoje aplinkoje bei eksploatuoti išteklius, kuriais disponuoja kitos šalys. Globalizacijos proceso pasekoje randasi tokie reiškiniai kaip migracija, pasaulinių tinklų kūrimas, gamybos bei produktų standartizacija, galimybės plėsti akiratį, siekti pelno kitose šalyse ir dar daugelis kitų, skatinančių skirtingas tautas bendrauti ir suprasti vienoms kitas. Kadangi šiame amžiuje tarpkultūrinė patirtis yra labai vertinama, skatinama ir tampa vis populiaresnė, ypatingai svarbu mokytis tarpkultūrinio bendravimo, ugdyti gebėjimą gerai jaustis neįprastoje, naujoje aplinkoje, taip pat suvokti svarbius kultūrinius niuansus, kurie padės siekti geresnio savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo. Dėl vis mažėjančių gamtos išteklių, didėjančios taršos, sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, atominio ginklo grėsmės bei augančio terorizmo apraiškų, pasauliui tenka ieškoti bendrų sprendimų, siekti gerovės bei skatinti tautas bendrauti. Kultūrinis patyrimas yra neatsiejamas nuo kultūrinio šoko sąvokos. Kultūrinį šoką – tam tikrą reakciją į pasikeitusią aplinką, netikėtus ar nenuspėjamus reiškinius, nesugebėjimą gerai jaustis svetimoje kultūroje – patiria kone kiekvienas ilgesniam laikui į kitą šalį... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural shock is not a new term but only recently started to gain more attention. One of the reasons is globalization process in the world, which makes individuals think more seriously about cultural experience in other countries. Global companies, student exchange programs, new business opportunities, traveling and trying to find solutions to global problems such as terrorism, climate warming, nuclear weapons and many other, bring nations together. Communicating not only with neighbours, but also with the most distant countries becomes vital in today‘s life. Experiencing something new usually is followed by feelings of uncertainty, confusion and unpredictability. Settling up in a new culture has the same aspects as experiencing new things but, moreover, in a different cultural environment, which makes things even more complicated. Most people go through different adaptation stages that are called cultural shock stages, until they become fully adjusted in a new environment. This Thesis Paper first of all explains the main concepts of cultural shock: the stages of cultural adaptation, the reasons, the symptoms, the consequences and possible solutions how to minimize negative effects of it. The second part of the paper is more related to people‘s daily life and describes how do small things affect them when they move to another culture. Daily routines are analyzed using the method of psychologist Abraham Maslow‘s Basic Needs Pyramid Theory and applying it in cross-cultural... [to full text]