The problem investigated in the dissertation is the relationship between journalists’ understanding and practice of the professional values in their daily routines and the expansion of news management scenarios into the news production stages. Work presents theoretical framework for the analysis of the professional values as well as the analyses of the power of national media in cultural and economic contexts. Empirical research let to confirm the types of communicative relationships: that of the one-way effect, the mutual effect, and that of the hybrid effect and showed the dynamic position of the journalists during the social interactions of their professional activities. Types of possible manipulative mentality were distinguished in the work. A link between the evaluation of the manipulation and its use was found. The research also showed the relation between the use of the manipulation originated from the materialistic interest and the size of the journalists’ salaries. The connection between the frequency of the manipulation use and the awareness of the use was indicated. The ties between the rate of the manipulation use and the activeness of the contradictory to the professional values behavior were investigated. The research has permitted the detection of manipulative schemes. The use of the manipulation is more often along with the pragmatic professional values. The dissertation states that news management intervention to the news production process is influenced by... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas žurnalistų suvoktų ir rutininėje darbo praktikoje taikomų profesinių vertybių santykis su jų vykdoma informacijos ieškos, apdorojimo ir skelbimo veikla, šių plotmių neatitikimas, dėl ko tampa galimas manipuliacijos naudojimas ir žurnalistų dalyvavimas manipuliaciniuose scenarijuose. Darbe teoriškai pagrįstas žurnalistų profesinių vertybių tyrimas ir aptarti nacionalinės žiniasklaidos instituto galios kultūrinis ir ekonominis kontekstai. Atlikus empirinį tyrimą nustatyti vienpusio, abipusio ir mišraus poveikio komunikaciniai santykiai, išanalizuota sąveikos partnerių padėtis. Empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti galimus žurnalistų manipuliacinio mentaliteto tipus. Atitinkamai buvo konstatuotas manipuliacijos vertinimo ir naudojimo santykis, fiksuotas komercinio intereso paskatintas manipuliacijos naudojimo ir žurnalistų atlyginimo dydžio ryšys, išnagrinėta manipuliacijos naudojimo dažnumo ir tokio elgesio sąmoningumo sąsaja, išanalizuotas manipuliacijos naudojimo dažnumo ir žurnalistų profesinėms vertybėms priešingo elgesio aktyvumo santykis. Darbe taip pat aptarta kintanti cenzūros ir šiuolaikinė žurnalistikos misijos samprata, nustatyta žurnalistų vieta naujienų vadybos manipuliaciniuose scenarijuose. Tyrimas leido padaryti išvadą, jog naujienų vadybos intervencija į naujienų gamybos procesą yra ekonominių veiksnių nulemto savanaudiškų žurnalistų ir šaltinių profesinių interesų proveržio pasekmė. Naujienų vadyba turi neigiamą poveikį... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuolaikinėje visuomenėje televizija tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, o jos vaidmuo nuolat kinta. Todėl reikia pripažinti televizijos daromą įtaką. Dažnai galima išgirsti kalbant apie tai, kad šiuolaikinė animacija nėra tinkama vaikams žiūrėti. Tačiau vaikai nemažai laiko praleidžia prie televizoriaus ekrano žiūrėdami animacinius filmukus. Ypatingo dėmesio susilaukė amerikiečių animacinis serialas „Simpsonai“. Nors šis filmas yra skirtas suaugusiems, tačiau jį mielai žiūri ir vaikai. Šiuo metu besiformuojančios teorinės paradigmos, nagrinėja kintantį televizijos vaidmenį. Didelis dėmesys yra skiriamas postmodernios televizijos turiniui ir jo ryšiui su žiūrovais. Nagrinėti televiziją postmodernizmo kontekste yra vienas televizijos pokyčių analizės būdų. Šio darbo tikslas – atskleisti šiuolaikinės visuomenės vertybių satyrą seriale „Simpsonai“. Siekiant šio tikslo yra analizuojami pagrindiniai vyraujantys požiūriai į masines informavimo priemones. Parodomi šiuolaikinei televizijai būdingi postmodernizmo bruožai. Taip pat yra apibūdinami pagrindiniai veikėjai, atskleidžiamos vyraujančios etinės moralinės problemos. Animacinis serialas „Simpsonai“ yra apibūdinimas kaip vienas ryškiausių postmodernistinių kūrinių, kuriam yra būdingas sudėtingas turinys, savęs suvokimas, fragmentacija, satyra, aliuzijos, intertekstualumas, parodija, imitacija. Jame gvildenamos įvairios visuomenės aktualijos, keliami opūs klausimai, išjuokiamos šiuolaikinės vertybės. Atliktas tyrimas tarp 12 – 15... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays television has become concurrent in people‘s life and its role is constantly changing, so the influence of television should be taken into consideration. It is heard that modern animation is not proper for children, however they spend quite a lot of time in front of TV watching some cartoons. American animated serial „The Simpsons“ has attained special attention. Despite the fact that the film is for adults children also watch it with pleasure. Theoretical paradigms, that have been currently developing, are analyzing the changing role of television. A great attention is paid to the content of postmodern television and its‘ relations with the audience. Studying television in postmodern context is one of techniques to analize the changes of television. The aim of this paper is to reveal satire of modern society‘s values in „The Simpsons“ serial. In order to achieve the aim of the paper, the main dominant opinions about the mass media are analysed. Moreover, typical postmodern features of modern television are presented. In addition to this, the main characters are described and the prevailing ethical moral problems are revealed. Animated serial „The Simpsons“ is described as a prime postmodern work, that is characterized by a complex content, self-perception, fragmentation, satire, allusion, intertextuality, parody and imitation. „The Simpsons“ ventilates different topicality of the society. Moreover, in „The Simpsons“ sore points are raised and modern values... [to full text]

Didelis skyrybų skaičius Lietuvoje ir pasaulyje rodo, kad jauni žmonės dažnai kuria šeimas, nebūdami tam tinkamai pasiruošę. Šeima yra pirmoji ir pagrindinė žmogaus ugdymo (-si) vieta. Tolimasis mergaičių rengimas šeimai yra pats pirmasis mergaitės ugdymo šeimai, etapas. Jis vyksta tėvų šeimoje tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai ir deda pagrindus tolimesniam mergaitės- būsimos žmonos ir motinos ugdymui. Lytiškumo, moteriškumo ir motiniškumo ugdymas yra esminiai mergaitės ugdymo šeimai elementai. Tačiau dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykstančių didžiulių pokyčių visuomenės ir šeimos gyvenime, besitęsiančios sekuliarizacijos, kuri įtakoja šeimos vertybių, pačios, šeimos sampratos ir jos reikšmės kiekvieno žmogaus gyvenime devalvaciją, tolimasis rengimas šeimai dažnai nebeatlieka savo funkcijų ir jam keliamų uždavinių. / A high rate of divorce in Lithuania and the world shows that young people often create families when they are not properly prepared to. Family is the first and the main place of human (self)-education. Remote preparation of girls for family is the very first stage of girl‘s education for family. It takes place in parents‘ family both directly and indirectly and forms the basis for further education of girls, wives- and mothers-to-be. Education of sexuality, femininity and motherliness are fundamental elements of girl‘s education for family. However, due to enormous changes in life of society and family in the recent decades, and due to ongoing secularization that influences depreciation of family value and the concept of family itself and its meaning in the life of every human, remote preparation for family does not fulfil its functions and objectives.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojama organizacinė kultūra, kaip viena iš svarbiausių kultūros komponentų. Šio darbo teorinėje dalyje nagrinėtas organizacinės kultūros sąvoka ir tyrimo dimensijos, vertybių bei komunikacijos įtaka organizacinei kultūrai. Remiantis teorijoje nagrinėtais klausimais, buvo atlikta anketinė apklausa, t. y. tyrimas, kurio metu išanalizuota ir palyginta trijų įmonių organizacinė kultūra. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti UAB ,,Gausa", UAB „Gausuva ir VšĮ ,,Humana" organizacinę kultūrą ir jos raišką, remiantis darbuotojų nuomonėmis. Tiriamą problemą apibūdina klausimai: kokie yra organizacinę kultūrą atspindintys bruožai? Kiek svarbios vertybės ir komunikacinis organizacinės kultūros elementas? Kaip darbuotojai vertina įstaigoje vyraujančią organizacinę kultūrą? Kokios vyraujančios vertybės tiriamoje įstaigoje? Kiek gali būti skirtingi tos pačios srities įmonių organizacinės kultūros aspektai? Išsikeltais uždaviniais tiriama mokslinė literatūra, apibrėžianti organizacinės kultūros sąvoką, funkcijas, požymius, pokyčių įtaka organizacijos valdymui, vertybių sistemos įtaka organizacinei kultūrai bei apibrėžiama tarpasmeninių santykių reikšmė. Tyrimu įvertinamos darbuotojų nuomonės apie organizacinės kultūros išorinius elementus, įstaigose vyraujančias vertybes, palyginami trijų pasirinktų įmonių tarpusavio organizacinės kultūros specifiką formuojantys veiksniai. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, kuria buvo siekiama išsiaiškinti... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor‘s thesis has its main focus on organizational culture. It’s been analyzed as one of the most important component of culture. The theoretical part of thesis contains the examination of concept of culture and dimensions of the research as well as the influence of values and communication to organizational culture. According to the questions examined, the survey was implemented. The organizational culture of three enterprises was analyzed during this research. The aim of the Bachelor’s thesis is to assess the organizational culture and its aspects of three enterprises (“Gausa” Ltd, “Gausuva” Ltd and public enterprise “Humana”) according to opinions of employees of the enterprises. The following questions reveal the problem analyzed: what are the features of organizational culture? How important the values and communicational element of organizational culture are? How do the employees assess the organizational culture within their enterprise? What are prevailing values within the enterprises researched? How different the aspects of organizational culture can be in the enterprises of the same field of activity? An academic literature - containing the concept of organizational culture, its functions, indications; the influence of changes to the organization management; the influence of system of values to organizational culture - was analyzed as well as the importance of interpersonal relations was defined. The research assesses the prevailing opinions of employees... [to full text]

Tyrimo objektas - moksleivių ugdymo karjerai vertybinis aspektas. Tyrimo tikslas - rasti ryšį tarp moksleivių ugdymo karjerai ir vertybinių nuostatų. Uždaviniai: 1. išanalizuoti ugdymo karjerai teorines prielaidas bei vertybinių nuostatų svarbą moksleivių karjeros ugdymui. 2. išnagrinėti ugdymo karjerai veiklą (formas ir priemones) mokykloje; 3. nustatyti dominuojančias moksleivių vertybines nuostatas. 4. palyginti moksleivių vertybines nuostatas pagal lytį ir klasę. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros (pedagoginės, psichologinės) analizė, anketa (sudaryta remiantis Ivanauskienės (2000) socialinių vertybių klausimynu bei vadovaujantis atlikta literatūros šaltinių analize), matematinė statistika. Tyrimo rezultatai: • Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje taikomos visos ugdymo karjerai formos: 10 klasėse daugiausia vykdomas profesinis informavimas, 11 klasėse profesinis veiklinimas, 12 klasėse profesinis informavimas ir veiklinimas bei patarimai (testai). • Nustatyta, kad 10 -12 klasėse moksleivių iš egocentrinių vertybių dominuoja sveikata , iš sociocentrinių vertybių – šeimos gerovė, iš ideocentrinių – supratimas, kad esi tikrai naudingas žmonėms. • Iškelta hipotezė, kad mokykloje vykdoma ugdymo karjerai veikla keičia vertybines nuostatas nepasitvirtino, t.y., mokykloje vykdoma karjeros ugdymo veikla nekeičia didesnės dalies moksleivių vertybinių nuostatų. • Iškelta hipotezė, kad vertybinėse nuostatose dominuoja egocentrinės vertybės... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – value aspect of pupils’ career education. Aim of the research – to find the relation between education of pupils for career and value attitudes. Objectives of the research: 1. to analyze theoretical assumptions of career education and the importance of value attitudes to pupils’ career education; 2. to analyze the career education activity (forms and measures) at school; 3. to determine the prevailing value attitudes of pupils; 4. to compare pupils‘ value attitudes by gender and grade. Research methods: analysis of scientific literature (pedagogical, psychological), questionnaire (based on the questionnaire about social values by Ivanauskienė (2000) and the completed analysis of literature resources), mathematical statistics. Research results: • All forms of career education are applied at Vilkaviškis “Aušra” Gymnasium: in grade 10 - professional information, in grade 11 – vocational practice, in grade 12 – professional information and practical vocational activity, advice (tests). • The research has established that in grades 10 – 12 of egocentric values prevails health, of socio-centric – family welfare, of ideocentric – perception that you are really beneficial for people. • The hypothesis that the career education activity at school changes value attitudes is not confirmed, i.e., the career education activity, performed at school, does not change the value attitudes of majority of pupils. • The hypothesis that... [to full text]

Praėjęs dešimtmetis Lietuvai atnešė negatyvų demografinį rekordą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje taikiu periodu ir nesikeičiant šalies teritorijai nuo 1992 m. pradėjo mažėti gyventojų. Daug emigravo ir emigruoja. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija. Savižudžių gausėjimas pirmauja Europoje. Mirtingumas ženkliai viršijo gimstamumą. Juk panaši situacija būdavo tik per karus, badmečius, kai dėl išorinių veiksnių labai padidėdavo gyventojų mirtingumas. O kur dar nesantuokinių vaikų gimimas, jau vejasi santuokoje gimusių vaikų skaičių. Šeima vienas iš institutų, kuris įskiepija, ugdo meilę tėvynei, tautinį tapatumą ir tautiškumą. Tad ar pavyks išsaugoti mūsų tautines vertybes, lietuviškumą, etninę kultūrą, tautinę savimonę kintančio pasaulio kontekste? Todėl kyla klausimas, koks gi jaunimo požiūris į tautiškumą kaip vertybę ar ji įtakoja jų elgseną bei savimonę. Darbo tikslas – ištirti, koks jaunimo požiūris į tautiškumą kaip vertybę, kokie veiksniai turi įtakos šio požiūrio formavimuisi. Tyrimo dalykas - jaunimo požiūris į tautiškumą kaip vertybę. Tyrimo objektas - Druskininkų miesto jaunimas. Uždaviniai: Apibendrinti vertybės sampratos teorinius aspektus; Apžvelgti tautiškumo aiškinimą įvairių sociologijos autorių darbuose; Išanalizuoti globalizacijos iššūkius tautiškumui; Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyti, kaip reiškiasi tautiškumo ir jo išsaugojimo būdai. Tyrimo hipotezės: Tautiškumas, šiuolaikiniam jaunimui, nėra prioritetinė vertybė (pasitvirtino)... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Irma Kruckaite, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is young attitude towards national identity as a value and its conservation opportunities of globalization (Druskininkai town case). The director of the work is Dr. V. Senkus. The work size is 60 pages. The aim of work: explore what young people view about nationalism like value, what are the main factors affecting the formation of such an approach. For this purpose there were tasks raised: • Summarize the theoretical aspects of the concept of values. • An overview of the various sociological authors’ interpretations about nationality. • To analyze the challenges of globalization for nationality. • Based on research results to establish how nationality is expressed and its preservation ways. Hypotheses of the research: 1. Nationality for young people today, is not a priority value – was proved. Young people understand what is nationality, but the general answer is perception that young people represent not emigration if feel safe in Lithuania. Young people need motivation, that nationality wasn’t a burden but an asset to be transferred to their future generations. Nationality invaded the consciousness of people, the recovery of Lithuania's independence in 1990. But now it has spread dangerously overshadow people’s material poverty, social vulnerability. Young people are a passive observer; they... [to full text]

The Great Depression Period in John Steinbeck’s Prose The object of the research is the theme of the Great Depression in John Steinbeck’s Of Mice and Men (1937), The Grapes of Wrath (1939) and The Winter of Our Discontent (1961). In the novels, the theme of the Great Depression is analyzed through different values: protagonists’ struggle to remain human, land as a value and friend as a value. The aim of the research is to reveal the theme of the Great Depression through different values in Of Mice and Men (1937), The Grapes of Wrath (1939) and The Winter of Our Discontent (1961) by Steinbeck.Steinbeck’s novels deal with the question of values, which appear to be relevant in all three novels under investigation. Nonetheless, during the Great Depression period the majority of values were pushed aside, however, values such as: friend as a value, land as a value and mans’ struggle to remain human became the most important within the period. / Šiuose kūriniuose Didžiosios depresijos tema analizuojama per skirtingas vertybes: draugystė kaip vertybė, žemė kaip vertybė, pagrindinio veikėjo pastangos išlikti žmogumi. Tyrimo tikslas – atskleisti Didžiosios depresijos temą romanuose Apie peles ir žmones (1937), Rūstybės kekės (1939), Mūsų nerimo žiema (1961) per skirtingų vertybių aspektus.Visi romanai nagrinėja vertybių problemą, kuri aktuali kiekviename analizuotame kūrinyje. Nepaisant to, kad Didžiosios depresijos laikotarpiu dauguma vertybių buvo nustumtos į šoną, vis dėlto, tokios vertybės, kaip draugystė, žemė, bei žmogaus pastangos išlikti žmogumi, tapo svarbiausios analizuojamuoju laikotarpiu.

Temos problema ir aktualumas. Šios temos aktualumą ir naujumą atskleidžia faktai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse tradicinės šeimos funkcionavimas bei jos raida patyrė gana didelių pokyčių. Įvairių sričių mokslininkus šeima kaip visuomenės institutas domina nuo seniausių laikų. Nūdienos požiūris į šeimą yra veikiamas ėjimo į liberalią ir rinkos ekonomikos visuomenę. Šeimos institucijos suvokimas kinta, įsigalint globalizacijai bei postmodernistiniam pasaulio suvokimui. Kintant šeimos suvokimui, keičiasi ir socialinės normos, santykiai, vertybės. Tyrimo problema. Šeimos vertybių kaitos problematika žvelgiant trijų kartų akimis. Darbo objektas. Tradicinės šeimos vertybės ir jų kaita. Darbo tikslas. Išstudijuoti ir ištirti trijų kartų atstovų požiūrį į šeimą, jos vertybes bei tų vertybių pokyčius. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti šeimos instituto funkcijas. 2. Išstudijuoti teorinius požiūrius į šeimą. 3. Išanalizuoti XXI a. pasaulio iššūkius šeimos institutui bei vertybių suvokimą. 4. Ištirti šeimos vertybes ir pateikti trijų kartų įžvalgas. Darbo metodai. Mokslinės, psichologinės, pedagoginės literatūros ir šeimos institutą reglamentuojančių dokumentų bei kitų šaltinių analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Tyrimas atliekamas tam tikrais etapais: 1. Interviu su pirmosios kartos atstovais (vaikais) ir interviu rezultatų analizė; 2. Interviu su antrosios kartos atstovais (tėvais) ir interviu rezultatų analizė; 3. Interviu su trečiosios kartos atstovais... [toliau žr. visą tekstą] / Problem and relevance of the work. Relevance of this topic and the novelty of the facts reveals that, there are the traditional family functioning and its development has suffered rather major changes in recent decades in developed countries. Since the ancient times scientists from different fields are interested in family as a public institute. Today's approach to the family is affected by walking into a liberal and a market economy society. Perception of the family institution changes, because globalization and postmodern world view taking hold. social norms, relationships, values is changing when changes the perception of the family. Problem. The problematic of changes of the family values: a three-generations insights. Object. Family values and their changes. Objective. To study and explore attitudes towards the family, its values and the changes of the values. Tasks: 1. To review functions of the family institution. 2. To study the theoretical views to the family. 3. To analyze the challenges of the twenty-first century to the family institute and the perception of its values. 4. To explore the values of the family and to provide a three-generations insights. Methods. First, analysis of scientific, psychological and educational literature and the documents which governing family institute and other sources; second - semi-structured interview. The study was done in stages: 1. Interviews with representatives of the first generation (children) and interview results; 2... [to full text]

Darbe analizuojamos priežastys, dėl kurių pasikeitė valdymo forma ir savivalda. Pirma, išsamiai išdėstoma demokratijos, visuomenės ir savivaldos modelių transformacija ir jos priežastys. Antra, kaip tos priežastys įtakoja savivaldos transformaciją ir trečia, kokia yra savivalda šiandien Lietuvoje. Tyrime yra analizuojama, kiek viešųjų paslaugų piliečiams ir verslui yra perkelta į elektroninę erdvę Lietuvoje, ir kaip jos keitėsi nuo 2004 iki 2006 metų, taip pat, ką apie savivaldą mano savivaldybės darbuotojai ir gyventojai. / The thesis provides for analysis of the reasons determining the change of the governance forms and self-governance. First, it is a comprehensive report on the transformation of democracy, society and self-government models and the reasons of such transformation. Second, it analyses, how these reasons impact the transformation of self-governance forms, and third, what is the model of self-governance in Lithuania today. The research provides for the analysis of how many public services intended for individuals and businesses have been transferred to cyber space in Lithuania and how were they changing in the period 2004 to 2006, as well as the public opinion on self-governance and the opinion thereon of people working for the system.

Tyrimo tikslas – nustatyti vaikaičių vertybių sistemos ir iš senelių gaunamo socialinio palaikymo bei tarpusavio bendravimo patirties sąsajas. Tyrime dalyvavo 222 dviejų Kauno rajono mokyklų 11-12 klasių mokiniai (38% vaikinų, 62% merginų), kurių amžius svyravo nuo 16 iki 19 metų. Vertybės buvo tiriamos M. Rokeach (1973) vertybinių orientacijų tyrimo metodika (VOT), suvokiamas socialinis palaikymas iš senelių tirtas socialinio palaikymo klausimynu (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991). Tyrimo rezultatai atskleidė egzistuojančius vertybių skirtumus tarp lyčių: merginoms „lygybės“, „laisvės“, „grožio pasaulio“ ir „materialiai aprūpinto gyvenimo“ vertybės yra svarbesnės nei vaikinams. Kiti rezultatai atskleidė, kad dažnas vaikaičių ir senelių bendravimas susijęs su „malonumų“, „pasaulinės taikos“, „grožio pasaulio“, „save kontroliuojančio“, „mandagumo“, „tvarkingumo“, „ambicingumo“, „protingumo“, „socialinio pripažinimo“, „išminties“, „linksmumo“, „laisvės“ ir „išganymo, išsigelbėjimo“ vertybėmis, retas su „tikros, artimos draugystės“, „nacionalinio saugumo“ ir „kūrybiškumo“ vertybėmis. Vaikinų vertybės yra susijusios su suvokiamu instrumentiniu, informaciniu ir emociniu palaikymu tiek iš močiučių, tiek iš senelių vyrų, tuo tarpu merginų vertybės siejasi su suvokiamu emociniu palaikymu iš močiučių, o vertybių ir suvokiamo socialinio palaikymo iš senelių ryšys merginų grupėje nenustatytas. Merginų vertybes prognozuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The present research study examined relations between adolescents’ values, social support from grandparents and dimensions of communication between generations (frequency of communication, grandparents’ gender) in a sample of 222 adolescents (62% female; 38% male) 11-12-grade students of secondary schools in Lithuania. Social support was measured by the Social support questionnaire (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991), values were measured by Rokeach Value Survey (1973). The results revealed differences between the values of the existing gender: female’s “equality”, “freedom”, “the world of beauty” and “comfortable life” values are more important than male. Other findings showed that frequent communication of grandchildren and grandparents related to the “pleasure”, “world at peace”, “world of beauty”, “self-controlled”, "polite”, “tidy”, “ambition”, “intellectual”, “social recognition”, “wisdom”, “joyful”, “freedom” and “salvation” values, infrequent communication was related with “true friendship”, “national security” and “creativity” values. Male values are associated with the perceived instrumental, informational and emotional support from both grandmothers and the grandfathers; female’s values associated with perceived emotional support from grandmothers, relation between female values and perceived social support from grandparents not found. Female’s values predict non-residence along with his grandparent (s)... [to full text]