Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] / By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]

Viešasis administravimas Lietuvos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimas: Pasvalio rajono mokyklų (1 – 12 klasių) vaikų sveikatos būklės ypatumai. Renata Nevulytė Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Viešojo administarvimo katedra. Šiauliai, 2011, Psl.sk. 100. Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo teorinius aspektus, išsiaiškinti Pasvalio rajono mokyklų vaikų sveikatos būklės ypatumus ir edukacines galimybes. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti Lietuvos visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo esminius aspektus; 2. Nustatyti vaikų sveikatos ypatumus; 3. Atlikti vaikų sveikatos būklės analizę Pasvalio rajono mokyklose pagal vaiko sveikatos pažymėjimus; 4. Atskleisti vaikų sveikatos stiprinimo edukacines galimybes; Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (1 – 6 kl.) sveikatos įvertinimo rodikliai yra geresni, ir tai sudaro geras prielaidas jų sveikatai išlaikyti ir pasiekti, kad ji neblogėtų, naudojant edukacines priemones, nei vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų (7 – 12 kl.). Metodika: 1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė. 2. Mokinių sveikatos vertinimas, remiantis profilaktiniais sveikatos patikrinimų pažymėjimais. 3. Statistinė analizė (Exel programa skaičiuojamas mokinių sergamumas 1000 profilaktiškai pasitikrinusių sveikatą). Buvo skaičiuojami sveikatos pažymėjimų, kuriuos užpildo gydytojai profilaktinių patikrinimų metu... [toliau žr. visą tekstą] / Public Administration The realization of health policy in Lithuania’s society: the peculiarities of children health conditions in the schools of Pasvalys Region (Forms 1-12) Renata Nevulytė Research Adviser: Prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, Department of Public Administration, 2011, P. 100. The aim of the research: to analyze the theoretical aspects of the realization of health policy in Lithuanian’s society, to pay attention to the peculiarities of children health conditions and educational possibilities in the schools of Pasvalys Region. To achieve the aim the following objectives have been set: 1. To analyze the main aspects of the realization of health policy in Lithuania’s society. 2. To determine the peculiarities of children health. 3. To analyze health condition of children in the schools of Pasvalys Region according to the medical certificate of child. 4. To reveal the educational possibilities of strengthening of children health. The hypothesis of the research: it is believed that the index of health evaluation of younger school-age children (Forms1-6) is higher and it impacts the good assumptions of maintaining their health and to ensure that it does not get worse while using educational tools in comparison with older school-age children (Forms 7-12). Methods of the investigation applied in the work are as follows: 1. The descriptive – theoretical literary analysis. 2. The evaluation of children health was... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinio lyderio įvaizdis ir jo formavimas visuomenėje. Darbo tikslas – nustatyti galimus įvaizdžio formavimo visuomenėje teorinius modelius bei pateikti jų vertinimo metodologiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti lyderystės sampratą visuomenėje; pateikti politinio lyderio ir politinės lyderystės sąvokas bei koncepcijas; aptarti tarptautinių politinių lyderių įvaizdžio formavimo atvejus bei pateikti Lietuvos visuomenėje susiformavusį politinio lyderio įvaizdžio modelį; pateikti visuomenės nuomonės formavimo metodologiją; aptarti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį visuomenės nuomonės formavimo procese; aptarti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo būdus (remiantis ryšių su visuomene proceso organizavimo etapais); išanalizuoti darbo metu pateiktus teorinius politinio lyderio įvaizdžio kūrimo aspektus, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę, buvo aptarti politinio lyderystės bei politinės asmenybės formavimo teoriniai apibrėžimai, pateikti tarptautinių politinių lyderių pavyzdžiai bei aptartas informavimo kampanijos vaidmuo visuomenės nuomonės formavimo procese. Taip pat nustatyti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo metodai. Apibendrinant išanalizuotą teorinę medžiagą bei sociologinių tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad darbe kelta hipotezė pasitvirtina tik iš dalies, kadangi didžioji visuomenės dalis gana menkai suvokia politinių lyderių įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Creation of the image of the political leader in the society by Tomas Čepelevskis (summary) All changes that happened with the society in the last decades caused significant changes in the field of politics. Especially those changes touched political leaders who had to understand importance of the role of information and communication skills in the new contemporary society. Also contemporary political leaders should understand the importance of image role in the society. Every political leader understands that his image and his political wealth are directly connected with each other. Because of this leaders and their teams are changing old steady political rules for new ones. In this new political game they are trying to become more flexible and innovative. Now political leaders and their teams try to be like business service organization which sells its political services and products for the society. But in order to gain more understanding and support of the society, political leaders should not only speak loud speeches or promise better tomorrow, but they also should make clear and understandable information campaign. Consequently every image creation process in the society needs a good planed strategy with clear tasks and understandable goals. And if political leaders or their teams that take part in image creation process want to reach the desired point with perfect information campaign they must know main tools of shaping of public opinion and how to evaluate the impact... [to full text]

Globalizacija, labai sparti informacijos ir ryšių technologijų, elektroninių ryšio paslaugų bei Interneto plėtra ir išplitimas lėmė, kad šiuolaikinis pasaulis susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Permainos vyksta taip greitai, kad tai, kas šiandien yra nauja, rytoj gali būti antikvaras, todėl toks dinamiškas ir intensyvus gyvenimo tempas lėmė, kad informacijos ir žinių faktoriaus vaidmuo tampa lemiamas visose sferose. Informacijos ir ryšių technologijų raida leidžia vis labiau efektyviai ir greitai skleisti informaciją bei žinias. Jas priimti, apdoroti ir perduoti, turint tinkamus įgūdžius, tampa labai paprasta ir efektyvu, nes informacijos ir žinių tinkamas naudojimas suteikia konkurencinio pranašumo. Toks spartus gyvenimas, nepastovumas ir greiti pokyčiai skatina dinamiškumą ir permainas socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, todėl atsiranda poreikis kurti naują Informacijos visuomenę, kuri sugebėtų efektyviai veikti tokioje dinamiškoje aplinkoje ir tinkamai išnaudoti informacijos bei IRT potencialą. ES supratimu informacijos visuomenės terminas apibūdina ekonominius, socialinius pokyčius, kuriuos sukelia IRT plėtra ir intensyvus jų naudojimas Nuolatinė IRT plėtra leidžia pastoviai kurti naujas elektronines paslaugas ir produktus, bei sudaro sąlygas naujiems informacijos ir žinių naudojimo ir pritaikymo būdams, kurie užtikrina konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą. Kiekviena valstybė privalo to siekti ir investuoti į inovacijas IRT sektoriuje, tačiau turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY: EU's Information Society Programmes in the Context of Knowledge Economy Globalization and rapid Information and Communication Technology (ICT) development are main reasons for information and knowledge becoming of a great importance. In the present day market scenario of intense competition, every country needs to know what they know and be able to leverage on its information and knowledge base to gain competitive advantage. Because of the rapid information use in the society’s everyday life, every country has to create new information society, which is able effectively use information and ICT. One of the European Union (EU) objectives is to make sure that Europe's business, governments and citizens continue to play a leading role in shaping and participating in the global knowledge and information based economy The world economy is moving from a predominantly industrial society to a new set of rules - the information society. What is emerging is often referred to as the new economy. It has tremendous potential for growth, employment and inclusion. Yet Europe is not fully exploiting this potential as it is not moving fast enough into the digital age. The underpinning dynamics of the new economy are strong. Digital technologies make accessing, processing, storing and transmitting information increasingly cheaper and easier. The sheer scale of information available creates huge opportunities for its exploitation through the development of new products and services... [to full text]

Magistrinio darbo objektas - gandų funkcionavimo priežastys ir ypatybės, ryšys su sąmokslo teorijomis ir skandalo situacija. Tyrimo tikslas -ištirti gando raidą ir jo funcionavimo ypatybes bei nustatyti jo santykį su sąmokslų ir skandalų veikimo principais ir aplinkybėmis. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Išanalizuoti teorinę medžiagą; Atlikti teorinės medžiagos sintezę;. Aptarti gandų sampratą, jų atsiradimo, plitimo, perdavimo priežastis ir kontekstus; Apsvarstyti interakcijos dalyvius ir gando socialines funkcijas; Pateikti sąmokslo teorijos sampratą, sąmokslų plitimo aspektus, jų politines prielaidas ir padarinius; Palyginti gandų ir sąmokslo teorijas, jų kilimo ir funcionavimo priežastis ir ypatumus. Pateikti jų gretimumo prielaidas; Išryškinti gandų ir sąmokslų technologijas ir panaudojimo ypatumus, bei galimas pasakmes individui ir visuomenei; Išanalizuoti skandalo atveju žiniasklaidos priemonių teikiamą informaciją, aptikti ir išryškinti gandų naudojimo ir skleidimo atvejus.suformuluoti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo analizė atskleidė gandų raidos ir trukmės priklausomybę nuo gavėjo požiūrio kritinės ar transmisinės krypties. Taip pat, kad grupės struktūra, grupės įsitraukimas į gando sklaidą, daro įtaka jo plitimui bendruomenėje. Neatsiejamas gando atsiradimui yra ir vartotojų poveikis, informacijos trūkumas ir dėlto atsiradęs poreikis įgyti papildomų žinių, siekis suprasti ir interpretuoti reiškinį, kaip ir nepasitikėjimas oficialiais šaltiniais, žiniasklaida... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The process of communication is very wide and miscellaneous. Usually inner and outer processes and models of communication, various interactions are studied and one aspect of communication is almost forgotten. Rumour is defined as information which is reported by one person to another about not very clear events and which reliability is not checked. Rumour in a person’s life, in the process of communication brings big influence, is one of information sources, method of interaction and sociability, dependence on definite society, group of features as well as an object of human’s psychology studies. The object of this work is reasons and internal of rumour working, connection with plot theory and row situation. The purpose of the research – to explore the development of rumour and internal of its working and establish its relation with principles and factors of plot and row. The main goals of the work: to deliberate conception of rumours, its rise, spread, reasons of transfer and contexts; to deliberate participants of interaction and social functions of rumour; to give conception of plot theory, aspects of plot spread, its political premises and results; to compare theories of rumours and plot, reasons and internal of its rise and working. To give its contiguity assumptions; to highlight technologies and practice internal of rumour and the plot and possible outcome to an individual and society; to analyse the information the mass media gives by row, to find and... [to full text]

Šiuolaikinių tarptautinių prekės ženklų valdymas SANTRAUKA Globalizacija bei sparti informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra lėmė, kad šiuolaikinis tiek privatus, tiek valstybinis sektorius, susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Pasaulinės ekonomikos kontekste informacinės tendencijos tapo globalaus bendradarbiavimo ir globalaus verslo įgyvendinimo pagrindu. Novatoriškumas, kūrybiškumas, nuolatinis tobulinimasis tampa neatsiejami dalykai nuo kasdieninės veiklos. Naujų žinių, naujų produktų sukūrimą užtikrina nuolatinis įgūdžių tobulinimas, inovacijų diegimas, sugebėjimas kitais būdais pažvelgti į tuos pačius dalykus. Technologinė, socialinė ir ekonominė pažanga lemia naują pasaulio struktūrą, tobulesnius verslo procesus, kuriuose pagrindinį vaidmenį vaidina globalios ekonomikos tendencijos, kurios atvaizduoja ne tik „valstybių įsipynimą į pasaulinę sistemą“ , bet ir atskirų verslo organizacijų. Tokios pasaulinės ekonomikos tendencijos nepalieka nuošalyje nacionalinių valstybių ekonominių ir verslo sistemų, skatindamos jungtis į tarptautines bendrijas, tapti vykdomos ekonomikos politikos partnerėmis. Nacionalinės įmonės siekia dalyvauti pasaulio prekyboje, užtikrinti, kad jų konkurencingumas didžia dalimi taptų inovacinių gebėjimų, investicijų, makroekonominės aplinkos kokybės funkcija. Kiekviena jų bando atrasti savo skiriamąjį bruožą, kuris padėtų ją identifikuoti rinkoje. Šią identifikavimo funkciją ,dažniausiai, atlieka prekės ženklas. Šiame magistriniame... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary international trademark management SUMMARY The objective of this master work is to analyze the globalization economy and how it influences the strategic trademark management, to show the main tendencies and effects of it. The chosen approach is the analysis of the trademark management aspects, such as global society, economical infrastructure and technological development of the market. This master work is written to show the most important evolution tendencies in the World, which influence international trademarks. Globalization and rapid Information Technology development are main reasons for trademarks becoming of a great importance. Present market situation show us that companies need to know, how to manage trademarks, and be able to leverage global markets and in this way to gain competitive advantages. It is one of the few strategic assets available to the company that can provide a long-lasting competitive advantage. There is also rediscovered that the best kind of loyalty is brand loyalty, not price loyalty or bargain loyalty, because in our materialistic societies, people want to give meaning to their consumptions. So, in this way, only brand that add value to the product and tell a story about the consumer, or situate their consumption in a ladder of immaterial values, can provide this meaning. Trademark management means systematic creation, processing, controlling and distribution of it, competence and expertise within the producer. The main features... [to full text]

Ši tema yra aktuali tuo, kad informacinių technologijų įtaka, šalies gyventojams, verslui, ekonomikai ir kitiems veiksniams yra labai didelė. Nuo tos įtakos, kaip ji reiškiasi mūsų valstybės rėmuose, priklauso šalies informacinės visuomenės lygis. Jo sudedamosios dalys parodo, kokioje situacijoje yra šalies padėtis ir kur reikalinga plėtra, norint neatsilikti ar pirmauti tarp kitų valstybių - gyvenant naujoje ir modernioje visuomenėje. Apie informacinę visuomenę, jos aspektus ir bruožus, yra daug teorinės informacijos, kuri yra skirtinga, tačiau turi bendrus bruožus. Vienas iš garsiausių informacinės visuomenės teoretikų Frank Webster, ją aprašinėja teoriškai, tačiau praktiškai kaip išmatuoti šalies informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas tyrimų, neskaitant Statistikos Departamento, Eurostato ar kitų tyrėjų pateiktų ataskaitų apie esamą ir buvusią IT padėtį valstybėse, yra nedaug. Todėl, informacinės visuomenės plėtros ir perspektyvų analizė ir prognozė Lietuvoje, bus atlikta pagal Europos Komisijos parengtos e.Europe 2005 veiksmų plano informacinės visuomenės plėtros prioritetus. Tyrimo objektas – informacinės visuomenės plėtros padėtis ir perspektyvos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas, remiantis teminių informacinės visuomenės aspektų analize, Europos Komisijos parengto e.Europe 2005 veiksmų plano, informacinės visuomenės plėtros prioritetais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvardinti ir apibūdinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Information Society is a term for a society in which the creation, distribution, and manipulation of information has become the most significant economic and cultural activity. An Information Society may be contrasted with societies in which the economic underpinning is primarily Industrial or Agrarian. The machine tools of the Information Society are computers and telecommunications, rather than lathes or ploughs. The main object of research is development situation and perspectives of information society. This master‘s paper represents conceptions and the history of information society, it also defines criteriuos, features, tasks and levels of it. The main priorities by the e.Euope 2005 development action plan, are selected for the information society analysis. Moreover there are analysed information society ranges like: population competence, public administration and knowledge economy. Further on, it‘s information and indicators are forecasted for next 4 years, in accordance with linear regression models. Considering to final reaearch, ascertained develompent tendencies of information society in Lithuania till 2010. The master‘s final paper proves the hypothesis that development of information society in Lithuania till 2010 is perspective. This paper consist of 85 pages, 37 pictures, 3 tables, 20 scientific literature sources and 30 information sources.

Nors yra nemažai straipsnių, tyrimų, skirtų viešojo administravimo etikai, visgi, viešojo administravimo etikos tyrinėjimų kontekste nėra įtraukiamas vienas svarbus elementas- etikos infrastruktūra. Įtakos tam turėjo keletas priežasčių. Pirmiausiai reikia pasakyti, jog tai ganėtinai naujas darinys, atsiradęs XXa. paskutiniame dešimtmetyje. Antra, tyrimus apsunkindavo ir sistemos kompleksiškumas, kuomet skirtingų sistemos elementų analizė galėjo būti atlikta tik platesnėse studijose. Dėl šių priežasčių tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą nėra daug, o ir pastarieji labiau bendro pobūdžio, tik bendrais bruožais paliečiantys Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą ir jos pagrindinius elementus. Dėl to tiriamuoju objektu pasirikta Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūra, pagrindiniai jos makrolygmens elementai. Daroma prielaida, jog minėtosios etikos problemos ir etikos pažeidimai taip pat apspręsti ir šalies makrolygmens etikos infrastruktūros. Darbe siekiama nustatyti elementų atitikimą idealiam modeliui, idealaus modelio ir realios Lietuvos padėties santykį, pateikiant Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūros vaizdą. Siekiama atsakyti, ar etikos infrastruktūros elementų problemos sukelia makrolygmens etikos infrastruktūros funkcionalumo problemas, kurie elementai turi įtakos, kokios spragos probleminiuose elementuose sukuria disfunkcionalumo problemas ir kaip funkcionuoja sistema. Funkcionalumas... [toliau žr. visą tekstą] / There is quite a number of articles and studies on public administration ethics, nevertheless, one important element is missing in the context of research of public administration ethics and that is ethics infrastructure. There are no many investigations into the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and if there are any, they are of general character and touch upon the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and its basic elements only in general outline. This is the reason why the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and the basic elements of its macro level have been chosen as a subject of research. It is presumed that the aforesaid ethical problems and ethical violations are also determined by the ethics infrastructure of the country’s macro level. The project is aimed at ascertaining the correspondence between the elements and an ideal model, the relation between the ideal model and the actual situation of Lithuania by presenting the image of the ethics infrastructure of public administration in Lithuania. An attempt is made at giving an answer if the problems of ethics infrastructure elements cause the functional problems of macro level ethics infrastructure, which elements have effect, what gaps in problematic elements originate disfunctiality problems and how the system is functioning. The functionality is defined as correspondence to an ideal model. A dependent variable is the functionality of the macro... [to full text]

Elektroninė atskirtis yra natūralus procesas, kuris atsiranda su naujomis galimybėmis. Ne visi žmonės turi vienodas galimybes naudotis IRT prieinama informacija ir paslaugomis. Dažnai labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės (neįgalieji, pagyvenę žmonės, mažiau išsilavinę, emigrantai, imigrantai ir kt.) neturi tokių galimybių kaip kiti naudotis IRT bei jų teikiama nauda, ir tampa atskirti nuo informacinės visuomenės, o tai skatina šių grupių socialinę atskirtį bei didina diskriminaciją. Elektroninė įtrauktis – tai veikla, kurią vykdant siekiama sudaryti galimybes visiems pageidaujantiems žmonėms visapusiškai dalyvauti informacinėje visuomenėje, nepaisant asmeninių ar socialinių kliūčių. Vykdant el. įtraukties politiką siekiama socialinio teisingumo, užtikrinant lygybę žinių visuomenėje. El. įtrauktis yra vienas iš inicijuotos ES programos “i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti” prioritetų, norint pagerinti žmonių kasdieninio gyvenimo kokybę, kovai su diskriminacija, sukuriant naujas įsidarbinimo galimybes, naudojantis įvairia informacija bei paslaugomis. Norint vykdyti atskirtų socialinių grupių el. įtrauktį, pirmiausia reikia apibrėžti grupes žmonių, kurioms labiausiai gresia el. atskirtis, pažymint tokių grupių amžių, gyvenamąją vietą, lytį, kompiuterinį raštingumą, el. įgūdžius, bei nustatyti, kokiomis priemonėmis reiktų šią atskirtį sumažinti. Šio tiriamojo darbo tikslas – atlikti Lietuvos piliečių nuomonės dėl tolimesnės el. įtraukties... [toliau žr. visą tekstą] / E-inclusion is one of the main duty of society which aspires to be the Information Society. The essence of e-inclusion is an adaptation of all participants to new reality where everyone thanks to Information and Communication technologies (ICT) can take part in wider society. The main goal of this work: to define social groups of people, which are particularly threatened with exclusion in Lithuania and what course of action should be chosen to include them. To compare if European IT specialists and citizens have the same opinion for future e-inclusion policy at European level. It is going to achieve the main goal through the completion of the following tasks: · To point main e-inclusion problems and international targets to solve it ; · To see how these problems have been solved in Eastern Europe over 2007 year. · To make a survey in Lithuania which results would define social groups of people which are particularly threatened with exclusion and what course of action should be chosen to include them · To compare the results with similar surveys in Europe and Poland to see if European IT specialists have the same opinion as Lithuanian and Polish citizens for the future e-inclusion policy.

Darbe stengiamasi išsiaiškinti, kokiais būdais įvairios socialinės ir kultūrinės grupės vertina praeities reliktus. Postuluojant socialinio kultūros paveldo verčių konstravimo idėją tyrime bandoma per socialinių institutų genezę ir raidą išsiaiškinti priežastis, kodėl vieni žmonės kultūros paveldo vertę įžvelgia pačiame objekte, jo išvaizdoje ir fiziniame materialume, kiti, tuo tarpu, linkę manyti, kad paveldas yra tai, ką norime matyti paveldu? Kokios yra socialinės skirtys tarp „vidinių“ ir „išorinių“ paveldo verčių? Darbe aiškinamasi, kaip institucionalizuoti diskursai tampa paveldo verčių priežastimi ir sukelia įvairius nesutarimus ne tik tarp visuomenės ir paveldo specialistų, bet ir pačių profesionalų tarpe. Chronologiškai ir problemiškai tiriami keturi, iš esmės skirtingi, tačiau tuo pačiu ir tampriais poveikių ryšiais susiję santykiai su praeities reliktais: teisinis-administracinis, mokslinis, visuomeninis ir komercinis. Nuo XIX a. antros pusės Profesionalusis paveldo diskursas vienija administracinį-teisinį ir mokslinį santykius ir vis dar tebėra gyvybingas nacionalinių paveldosaugų lygmeniu. Tam įtakos turi ir šiame darbe atskleidžiamas konfrontatyvus oficialiosios paveldosaugos pobūdis. Kita vertus, komercinis santykis iliustruoja iš pirmo žvilgsnio priešingus postmodernios visuomenės poreikius. Geriau įsigilinus galima pastebėti, kad komercija sėkmingai interpretuoja oficialiosios paveldosaugos įprasmintas paveldo vertes, tik daro tai savais postmodernizmui... [toliau žr. visą tekstą] / This work intends to reveal the ways that social and cultural groups attribute various types of values to the objects remaining to us from the past. The research is based on the idea of social constructing and tries to dig in to the past of different social institutes in order to understand why some people admire the past relicts for its “internal” value and others do not. Work examines different discourses as a way’s of institutionalized thinking in M. Foucault’s sense and tries to reveal the reasons of today’s misunderstandings that a common among heritage professionals and society and even specialists themselves. The research chronologically and problematically analyzes four different and at the same moment interconnected approaches to the phenomena of cultural heritage: administrational, academic, societal and commercial. Analysis of those approaches suggests some insights on the origin of social factors of cultural heritage valuing. On the basis of Authorized Heritage Discourse the unity of administrational and scholar methods is still vital in national heritage protection systems and one of the objectives of this work was to examine the most common ways of different “innate” values getting into conflict. The research successfully illustrates how academic approach to the past influences heritage politics and what role it takes in value identification and legitimating the role of specialists. The transcendence of Modernity to Postmodernity simultaneously in society and in... [to full text]