Magistro darbo objektas – žinių vadybos aplinka ir procesai. Darbo tikslas – atskleisti žinių vadybos įgyvendinimo svarbą šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti vieną Lietuvos organizacijų, siekiant ištirti, kaip organizacija gali nustatyti žinių vadybos principų taikymo būtinumą, ar ji yra pasiruošusi įgyvendinti žinių vadybos principus, ir kaip žinių vadyba gali tapti įrankiu, padedančiu sukurti ir palaikyti konkurencinį pranašumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti žinių visuomenės tendencijas bei ją įtakojančius veiksnius; išnagrinėti žinių ekonomikos sampratą bei faktorius paskatinusius atsirasti žinių vadybai; išnagrinėti šiuolaikinę žinių sampratą, nustatyti žinių vadybos ištakas, žinių vadybos sėkmę lemiančius veiksnius, atskleisti šiuolaikinės organizacijos bruožus; išanalizuoti žinių vadybos praktinį įgyvendinimą konkrečioje organizacijoje; atskleisti minėtoje organizacijoje egzistuojančias žinių vadybos praktinio įgyvendinimo problemas bei pateikti siūlymus joms išspręsti; patikrinti sukurtos žinių vadybos įvertinimo organizacijoje praktinio taikymo metodiką. XXIa. visuomenei transformuojantis į moksliąją visuomenę ir pereinant į žinių ekonomiką, šiuolaikinei organizacijai tenka susidurti su nuožmios konkurencijos sukeltais iššūkiais, kurie reikalauja kitokių nei anksčiau vadybos principų, įgūdžių ir kompetencijų. Naudojantis mokslinės analizės metodais bei šiuolaikinės organizacijos bruožais, prieita prie išvados, kad organizacijai, norinčiai žinių vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of knowledge management has gathered a lot of interest in the corporate sectors. Although there is no commonly agreed upon definition of knowledge management, organizations are demonstrating an increasing interest in the topic and start having problems to develop knowledge management as a process. It causes the input that the knowledge environment in which companies must function today is much more complex. Organizations face enormous demands because of the explosive growth in knowledge, its short lifespan and the increasingly knowledge – intensive nature of all management processes. To survive and compete in the knowledge society, organizations must learn to manage their intellectual assets, accept the challenge of knowledge management and recognize the fundamental importance of knowledge as a resource. All this makes knowledge management a topical issue, which must be analysed not just at theoretical, but also at practical level. The aim of this paper is to analyse the role of knowledge management in modern organization. For this purpose, a concrete organization is taken, which is researched according to its strategy priorities, knowledge management processes and the enviroment for knowledge management development. Research methods of SWOT analysis and questionaire were used. The analysis helps better to measure the importance and the influence of knowledge management for organization’s effectiveness and competitiveness. It also shows the main problems that... [to full text]

Darbo tema: valstybės ir tautos santykis (susvetimėjimo aspektas), darbą atliko Vilniaus Pedagoginio Universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros studentas Domas Grigaliūnas. Kadangi globalizacija supa mus ir daro poveikį mūsų kasdienybei, paliesdama mums artimą pasaulį, iškeldama diskusiją su mums įprastomis mūsų politinėms bei kultūrinėmis vertybėmis, buvo iškeltas tyrimo tikslas - išsiaiškinti tautos ir valstybės atskirties (susvetimėjimo) politinės ir kultūrinės globalizacijos kontekste priežastis. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti globalizacijos sampratos teorinius aspektus, Europos Sąjungos vaidmenį; 2. Apibendrinti valstybės ir tautos santykį politinės ir kultūrinės globalizacijos kontekste vertybiniu ir atskirties aspektai; 3. Atlikti tyrimą, leidžiantį išsiaiškinti tautos ir valstybės atskirties (susvetimėjimo) politinės ir kultūrinės globalizacijos kontekste priežastis. Tyrimo objektas: politinės ir kultūrinės globalizacijos vertinimas. Tyrimo metu patvirtintos šios hipotezės: 1. Respondentai laiko globalizaciją visuotinai paplitusiu reiškiniu, tačiau šią sąvoką iš dalies tapatina su globalizmo sąvoka. Politinė ir kultūrinė globalizacija yra laikoma aktualiausia, daugelis respondentų globalizaciją mano esant iššūkiu tautos vertybėms. 2. Daugelio respondentų pagrindinis Europos Sąjungos tikslas – sukurti kuo glaudesnę Europos tautų sąjungą, vertinamas tik iš dalies teigiamai. Pilietiškumas... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the work is “The relation between the polity and nation (the aspect of alienation). The work was made by Domas Grigaliūnas, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The globalization is around us and influences our commonness, touching the world that is close to us, raising the discussion with our ordinary political and cultural values. Because of that there was raised the purpose of the investigation – to ascertain the causes of the disjuncture (alienation) between the nation and polity in political and cultural globalization context. The tasks of the work: 1. To analyze the theoretical aspects of the conception of the globalization, the role of European Union; 2. To summarize the relation between the polity and the nation in the political and cultural globalization context in the value and disjuncture aspects; 3. To fulfill the investigation that would let us to ascertain the causes of the of the disjuncture (alienation) between the nation and polity in political and cultural globalization context The object of the investigation is the evaluation of the political and cultural globalization. These hypotheses were proved during the investigation: 1. Respondents consider the globalization as the universally prevailing phenomenon, but they partly identify this concept with the globalization concept. Political and cultural globalization is considered as the most topical, many... [to full text]

Šiame tyrime atsigręžiama į komunikacijos istoriją, nagrinėjant šią istorinę problemą socialinių struktūrų ir socialinių institucijų kontekste. Chronologinė darbo pretenzija liečia XVI - XVII amžių laikotarpį, regioninė - Radvilų Biržų kunigaikštystę (toliau – BK), sociostruktūrinė – tos kunigaikštystės visuomenę. Darbo tema – XVI - XVII a. Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė, temos problema – šios visuomenės struktūra ir ją palaikanti socialinė komunikacija. Siekta išsiaiškinti kokių ryšių saistoma buvo minėta lokalinė visuomenė, kaip tie ryšiai susidarydavo, kaip BK atveju reiškėsi bendrieji visai LDK būdingi socialiniai ryšiai, o kaip veikė saviti, tik šiai valdai būdingi kontaktai, kokius socialinius darinius be luominių kūrė tie kontaktai. Mėginta nustatyti, kiek galėjo siekti ir siekė BK gyventojų ryšių horizontai Biržų valdos, LDK ir tarptautiniu lygmeniu. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip veikė to meto visuomenės ryšių traukos centrai (dvaras, bažnyčia, pilis, miestas ir kt.). Pagrindinės probleminės tyrime naudojamos sąvokos yra komunikacija ir lokalinė visuomenė. Pasirinktas tirti 1589-1655 m. laikotarpis žymi nuoseklią Biržų miesto ir visos valdos raidą nuo įsitvirtinimo iki smukimo pradžios. Tai dinamiškiausias Biržų pilies egzistencijos laikotarpis. Darbo tikslas - BK visuomenės komunikacijos, vykusios betarpiško institucinio ir socialinio bendravimo erdvėje, analizė. Remiantis išlikusiais šaltiniais siekta rekonstruoti BK visuomenės struktūrą ir ją... [toliau žr. visą tekstą] / The paper looks back at the history of communication analysing this historical issue in the context of social structures and social institutions. In terms of chronological limits, the research attempts to date back to the period of the 16th-17th centuries; in respect of regional borders, it encompasses the Duchy of Biržai (hereinafter referred to as the “DB”), whereas in terms of socio-structural aspects, the study attempts to analyse the society of the Duchy. The subject of the thesis is the society of the Duchy of Biržai in the reign of the Radvilas during the 16th-17th centuries; the issue under analysis is the structure of this society and the social communication maintaining it. It is attempted to identify the types of contacts binding the afore-mentioned local society, the origins of those links, the manner of manifestation of the social contacts within the DB community, which were common to the entire Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as the “GDL”), and the specific contacts inherent to this domain only as well as the social formations created by these contacts apart from those determined by the estate-based society. The paper seeks to identify how far-reaching could have been and actually were the horizons of the contacts of the DB residents at the level of Biržai domain, the level of the GDL and the international level. The research of the contacts maintained should be useful in answering the question of how the centres of public communication (estate... [to full text]

Tema svarbi tuo, kad į kiekvieną augančią naują kartą žvelgiama su viltimi, kad šiai kartai bus būdingos tvirtesnės prodemokratinės vertybės, didesnis aktyvumas pilietinėse ir politinėse veiklose negu vyresnėms gyventojų kartoms. Remiantis ankstesniais tyrimų duomenimis, jaunoji Lietuvos gyventojų karta skiriasi nuo vyresnių kartų ypač mažu rinkiminiu aktyvumu ir menka parama politinei bendrijai, jaunoji karta taip pat neišsiskiria didesniu aktyvumu visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje negu vyresnės kartos, jauniems žmonėms būdingas dar netvirtesnis bendruomeninis solidarumas ir filantropinės nuostatos negu vyresniems gyventojams. Taigi keliamas klausimas - kokios politinės vertybės sąlygoja sėkmingą politikų karjerą politiniame gyvenime? „Gyvenimo ciklo“ teorijos šalininkai tvirtina, jog pilietinio aktyvumo laipsnis priklauso nuo gyvenimo ciklo etapų – politinis ir pilietinis aktyvumas didėja žmonėms tampant vyresniais. Lietuvos jaunosios kartos sumažėjusį politinį ir pilietinį aktyvumą aiškinti reiktų ne „gyvenimo ciklo“ poveikiu, bet giluminiais vertybiniais poslinkiais kultūroje. Darbo tikslas – atskleisti jaunimo požiūrį į politines vertybes ir nustatyti, kuris iš dviejų veiksnių - gyvenimo būdo/ciklo ar vertybinių pokyčių – yra svarbesnis aiškinant žemą jaunų žmonių politinio aktyvumo lygį ir nepasitikėjimą valdžia. Tyrimo dalykas – akademinio jaunimo nuostatos politinių vertybių atžvilgiu. Tyrimo objektas – akademinis, Vilniaus Pedagoginio Universiteto... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Daiva Cereskiene, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is: Academic youth provision in respect of political values (VPU case). The director of the work is Doc. V. Senkus. The work size is 67 pages. The chosen topic is an important source in rising every time a new looks in the hope that this generation will be characterized by a stronger pro - democracy values, more and more active in civic and political activities than older generations. However, studies indicate that the young generation of Lithuanian population are different from those of older generations in particular, low electoral turnout and poor support for the political community, the younger generation also does not stand a higher activity of public organizations, movements and activities than the older generation, young people still characterized communal solidarity and philanthropic provisions than the older population also raises the question - what determines the success of the political values of political life, political career? The negative aspects of the problem lies in the public opinion to public officials and top representatives of the political will of behavior, which affects many other negative consequences, distrust of power, corruption, low level of participation in elections, noncitizenship, emigration, etc. The paper aims - to reveal the attitudes of young people in... [to full text]

Socialinis darbas gana nauja besiplėtojanti profesija, bandanti išspręsti įvairias socialines problemas. Socialinis darbuotojas stengiasi palengvinti visuomenės ir atskirų individų sąveiką jiems iškilusių problemų erdvėje. Šio magistrinio darbo tema aktuali tuo, jog žiniasklaida pateikdama įvairią informaciją apie socialinį darbuotoją leidžia susidaryti visuomenei dažniausiai tokį požiūrį, kuris yra nepalankus socialiniam darbuotojui. Tyrimo tikslas – atskleisti, koks socialinio darbuotojo įvaizdis formuojamas didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: aptarti socialinio darbuotojo profesinės veiklos ypatumus; pateikti žiniasklaidos vaidmenį formuojantį visuomenės požiūrį; atskleisti socialinio darbuotojo įvaizdžio vaizdavimo didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose charakteristikas. Tiriamojoje darbo dalyje derinami kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodai. Socialinio darbuotojo įvaizdžio žiniasklaidoje analizei pasirinkti šie dienraščiai: „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“. Tyrimui atlikti pasirinktas dienraščių periodas nuo 2010 m. sausio mėn. 1d. iki 2011 m. gruodžio mėn. 31d., jo metu rasta ir išanalizuota 144 straipsniai apie socialinį darbuotoją. Kokybinio tyrimo metu įvaizdis tiriamas išskiriant numanomas teigiamo ir neigiamo požiūrio kategorijas ir reikšmines subkategorijas. Galimas teigiamas socialinio darbuotojo įvaizdis atsiskleidė per teikiamas socialines paslaugas, darbuotojo asmenines... [toliau žr. visą tekstą] / Social work is a quite new expanding profession trying to solve different social problems. A social worker attempts to relieve the interaction of society and separate individuals in the space of their problems. The theme of this master‘s work is actual because media presenting the various information about social worker mostly lets to form the society opinion which is adverse for social worker. The purpose of research is to reveal the formative image of social worker in the biggest Lithuanian daily papers. These goals are set to achieve the purpose: to discuss the professional work peculiarities of social worker; to present the role of media in society opinion formation; to reveal the characteristics of social worker‘s image presentation in the biggest Lithuanian daily papers. Quantitative and qualitative content analysis methods are combining in the researching part of work. Daily papers „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“ and „Vakaro žinios“ are chosen for the analysis of social worker‘s image in media. Daily papers period from 1st January, 2010 till 31st December, 2011 is chosen for research. 144 articles about social workers were found and analyzed during this work. During the qualitative research the image was analyzing through distinguishing implicit positive and negative attitude categories and meaningful subcategories. The possible positive image of social worker was revealed through providing social services, worker’s peculiarities and the requirements... [to full text]

Temos problema, aktualumas ir naujumas. Mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje kurioje tobulo kūno kultas labai svarbus. Čia dominuoja kūno, kaip simbolių sistemos versija: kūnas, išvaizda, yra patraukli rinkos prekė, o nuo to neretai priklauso mums įdiegtos vertybės, kuriomis tame vartotojiškame pasaulyje mes vadovaujamės. Nuo kūno išvaizdos priklauso ir mūsų sėkmė įvairiuose gyvenimo patyrimuose. Sėkmė ir gyvenimo prasmė jaunimo tarpe dažniausiai yra suvokiama tik turint tobulą kūną, ir jaunimas stengiasi bet kokia kaina tai pasiekti, tas neretai priveda ir iki mirties. Lietuvoje apie jaunimo nuostatas į kūną kaip sekmės veiksnį nebuvo atlikta sociologinių tyrimų. Darbo tikslas. Išanalizuoti moksleivių, moksleivių tėvų, mokytojų, darbdavių, gyvenimo poziciją ir ištirti jų nuostatas į kūną kaip vertybę bei sėkmės veiksnį jaunimo socializacijos procese. Šiame darbe bus analizuojama, kaip jaunimo grupėje paplitęs tobulo kūno kultas ir kaip jis siejamas su sėkme socializacijos procese, t.y. bendraujant su kitais jaunuoliais, kuriant savo vaizdą bei vietą visuomenėje. Ginamieji teiginiai: 1. Pagrindiniai kūno kaip sėkmės veiksnio jaunimo grupėje vertinimo skirtumai išryškėja pagal respondentų santykį su jaunimu. Moksleiviai, tėvai ir mokytojai bei darbdaviai turi skirtingas nuostatatas tobulo kūno ir sėkmės sąsajos atžvilgiu. Tėvai ir mokytojai mano, jog kiekvienas kūnas yra gražus ir nereikia laikytis visuomenės suformuoto stereotipo. Tuo tarpu moksleiviai ir darbdaviai... [toliau žr. visą tekstą] / Topic question, relevance and novelty: We live in a consumer society where the "perfect" body worship is very important. There are dominating the body as a system of symbolic version: the body, the good looking, is the attractive product of the market and our life values often dependant on those and we follow such values in the surrounding consuming world. Body appearance is successive factor in various life experiences. The fortune and meaning of life among young people are usually seen only with respect to a perfect body, and young people try at any price to achieve it, and that often leads to death. About young generation attitude “the body as a factor of success”, there haven’t been conducted any sociological studies in Lithuania. Objective of thesis. To analyze pupils’, pupil parents’, teachers’, employers’, life position and explore their attitudes to the body as an asset and success factor in the socialization process of young people. This paper will analyze how within a group of young people the cult of the perfect body spreads and how it relates to the success of the socialization process, i.e. communicating with other young people, developing their image and position in society. Defense claims: 1. The main body evaluation differences as the factor of success within the youth group reveal according to respondent relation and position to young people. Pupils, parents, teachers and employers have different attitudes to perfect body and the view of it to the common... [to full text]

Darbe analizuojamas teatro ir vartotojiškos visuomenės santykis. Suformuluojami vartotojiškos visuomenės bruožai, kurių atpažinimas bei išskirtinumas yra būtinas norint įvardinti bei apžvelgti skirtingą požiūrį teatre į vartotojų visuomenę. Atsižvelgiama į pavėluotą vartotojiškumo paplitimą Lietuvoje dėl vyravusios politinės situacijos – sovietinės okupacijos. Todėl aptariama situacija nuo 1990 metų, kuomet atkūrus nepriklausomybę Lietuvą pasiekė vakarietiškos tendencijos. Siekiant atskleisti nevienareikšmiška teatro santykį su vartotojiška kultūra, remiantis antropologijos mokslininkų įžvalgomis, aptariamas teatro ir visuomenės santykis bei vienas kitam daroma įtaka. Tokiu būdu atskleidžiamas modernistinis santykis su vartotoju visuomene, kuris pasireiškia jos neigiamų bruožų demonstravimu, kritika ir skatinimu keistis. Aptariami scenos meno pavyzdžiai iliustruojantys teatro ir vartotojiškos visuomenės santykį. Vis dėlto, po 1990 metų Lietuvą pasiekė postmodernizmo idėjos, kurios taip pat turėjo įtakos formuluojant požiūrį į vartotojišką visuomenę. Remiantis naujojo realizmo pavyzdžiais, atskleidžiamas postmodernizmui būdingas savirefleksijos principas, kuomet nesiekiami nuneigti vartotojiškos visuomenės principai kaip tarpstanti neigiamybė sociume, tačiau apsvarstoma egzistencija tokioje visuomenėje. Darbe aptariamas vartotojiškumo įsigalėjimas teatro kūryboje. Apžvelgiama pakitusi geismo samprata ir jo svarba vartotojų poreikiams. Tokiu būdu pastebima, kad scenos meno... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis presents relations between theatre and consumer society. First of all the aim of paper is to describe the features of consumer society. Also, it is important to show the late formation of consumer society in Lithuania because of soviet occupation. This occupation is the main reason of late western tendencies in Lithuania’s culture including consumerism. Also it is important to understand relations between theatre and society because it helps to show and discover different approaches to consumer’s society in Lithuania’s theatre. There is shown in the paper modern critic of consumer society then consumerism is shown like a wrong decision which must be changed. There are examples in the paper illustrating this tendency. But after 90’s postmodern tendencies comes to Lithuanian culture. Which is still important talking about consumerism and it’s reflection in theatre. Postmodern relations with consumer society are based on self reflection and self critic. Also there is third manner between theatre and consumer society which is based on consumerism influence to theatre production. There are important to create a lust to spectators and performance becomes one of consumed products to consumer join.

Šiuolaikinėje visuomenėje išsiplėtė šeimos sąvoka, kuri apima įvairius formuojamus šeimos modelius. Įvairūs autoriai šeimą apibūdina skirtingai, todėl sunku rasti tinkamą apibrėžimą, kas yra šeima? Skirtingai nei anksčiau šalia tradicinės šeimos atsiranda modernios šeimos modelis, kuris įgauna vis daugiau prasmių. Jauni suaugusieji tampa liberalesnių pažiūrų, o tai skatina kitokį šeimos modelio atsiradimą. Formuojamas šeimos modelis didelę įtaka daro augančiam vaikui, tai gali pasireikšti santykių srityje: bendraujant su bendraamžiais mokykloje, kitais visuomenės nariais. Mūsų visuomenėje, jauni suaugusieji, šeimos kūrimą atideda tolimiasniam laikui, tai lemia įvarios priežastys: materialinė padėtis, studijos, karjera. Šiuo darbu siekiu atskleisti bei išsiaiškinti šiuolaikinės šeimos kūrimosi ypatumus. Probleminiai klausimai – Kaip suvokia šeimą mūsų šalies jaunimas? Kokie šeimos kūrimo modeliai, jų nuomone, priimtiniausi? Koks mokyklos ir socialinio pedagogo vaidmuo šiame procese? Tyrimo objektas – Jaunų suaugusių požiūris į šiuolaikinės šeimos kūrimą socialiniu ir edukaciniu aspektu. Tyrimo tikslas – Atskleisti jaunų suaugusių požiūrį į šeimos kūrimą šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo metodai – Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – content (turinio) analizė. Tyrimo imtis – Kokybinio tyrimo imtį sudarė 8 studentės ir 2 studentai, studijuojantys Šiaulių universitete, Klaipėdos universitete ir... [toliau žr. visą tekstą] / The actuality of the topic. The concept of the family has expanded in the contemporary society, covering various models of the family, formed within the society. Different authors describe the family in different ways; therefore it is difficult to find the appropriate definition – what is the family? Differently from the past, the model of the modern family appears next to the traditional family, obtaining more and more meanings. Young adults have more liberal attitude and this encourages the appearance of the different model of the family. The formed model of the family has a great impact on the growing child and this can be observed within the sphere of relations: in communication with peers at school as well as with other members of the society. In our society, young adults plan the family creation for the later time and this is affected by various reasons: material state, studies, career. This work is to reveal and determine peculiarities of creating the contemporary family. Problem issues – how the family is perceived by the youth in our country? What family formations models are the most acceptable in your opinion? What is the role of the social pedagogues within this process? The object of investigation – attitude of young adults towards the formation of a modern family on social and educational aspects. The purpose of the investigation – to reveal the attitude of young adults towards the family creation in the contemporary society. The methods of investigation – the... [to full text]

Reklama, kurioje veikia literatūrinis, mitologinis ar folklorinis personažas, kuria vientisą ir labai konkretų įvaizdį, kuris apima tiek reklamos kūrėją ir vartotoją, tiek ir reklamos pardavėją bei visuomenę. Šio darbo objektas – literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai personažai, veikiantys reklamos diskurse. Minėti personažai, palikę savo autorius ir pirminius kūrinius, ateina į reklamos diskursą, virsdami savarankiškai gyvuojančiais objektais. Reklamos kūrėjų pagrindinė užduotis – pristatyti personažus taip, kad vartotojas, juos pamatęs reklamos diskurse, greičiau atpažintų – tokiu būdu net ir kitoje disciplinoje personažų kuriami konceptai išlieka populiarūs ir paveikūs. Magistro darbe analizuojama, kaip buvo kuriami literatūriniai, mitologiniai, folkloriniai personažai ir kokią funkciją jie atliko savo pirminiuose kūriniuose, nagrinėjama, kaip jie keičiasi, patekę į reklamos diskursą. Literatūrinėje plotmėje personažai veikė pagal vienokias taisykles – kūrinio autoriaus sugalvotą siužetą, o dabar, įkelti į reklamos diskursą, šie personažai yra perkuriami pagal reklamos kūrėjui reikiamą strategiją. Perkurti personažai pasiekia reklamos vartotoją ir ima veikti interteksto pagrindu, tačiau implikuojant visiškai naujas reikšmes, t. y. vartotojas reklaminį pranešimą, kuriame veikia literatūriniai, mitologiniai ar folkloriniai personažai, perskaito visiškai naujai – pagal reklamai galiojančius reikalavimus ir taisykles. Literatūriniai, mitologiniai ir folkloriniai... [toliau žr. visą tekstą] / Advertisement in which literary, mythological or folkloric character acts, creates a single and very specific image that embraces both advertiser and user, as well as advertising dealer and society.Object of this work: literary, mythological and folkloric characters, acting in advertising discourse. These characters having left their original authors and works come to advertising discourse turning into individually existing subjects. The main task of ad creators is to present the characters so that the user, seeing them in advertising discourse, recognizes them as fast as possible – in that way, even the concepts created by the characters in other disciplines remain popular and influential. Master thesis analyzes how the literary, mythological, folkloric characters were created and what function they performed in their original works, as well as how they change having entered the advertising discourse. In the literary context, the characters acted in accordance with the rules in one way - the author’s conceived plot, and now, entered into the discourse of advertising, these characters are rebuilt according to the strategy necessary for the advertisers. Recreated characters reach the ad consumer and start acting on the intertext basis, but implying entirely new meanings, i.e. consumer reads the advertisements with acting literary, mythological and folkloric characters, in the totally new way: according to requirements and regulations applied for advertising. Literary... [to full text]

Magistro darbe analizuojama pilietinio ugdymo/nepaklusnumo procesų ir formų raiška besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje. Tyrimu siekiama pagrįsti pilietinio nepaklusnumo paradigmą valstybių kovų už nepriklausomybę kontekste, įvertinti jų sąsajas su socioedukaciniais ppilietinės visuomenėskūrimo procesais bei prognozuoti galimas pilietinio nepaklusnumo tendencijas naujų globalinių rizikų fone. Darbe teigiama, kad naujajame pasaulio ekonominės, politinės ir socialinės raidos etape vykstantys neprievartinio pobūdžio konfliktai yra strateginė demokratinės visuomenės bendrųjų vertybių ir interesų gynybos išraiška. Kartu daroma išvada, kad globalizacijos sąlygomis, pakituspasaulio politinei architektūrai visuotinis politinis nepaklusnumas, siejamas su pilietinių laisvių išsaugojimu yra ypatingai aktualus. Socialinės edukacijos požiūriu šiandieninė neprievartinio strateginio konflikto kaip tyrimo objekto analizė galima tik kaip bendra integralių vadybos, politikos ir ekonomikos, psichologijos ir socialinės komunikacijos kompetencijų raiška. / The aim of the study is the justification of civil disobedience in order to summarize a paradigm of unique historical and current experience of civil disobedience in the world; the struggle for independence in the context of the assessment of their linkages with civil society socioeducational processes and to predict possible trends in civil disobedience to the new global risks in the background. In the new world of economic, political and social development, the natures of nonviolent conflicts within a democratic society are the strategic values and common interests in terms of defense. On the other hand, on the Euro-Atlantic integration condition of the general civil disobedience is linked to the preservation of civil liberties is particularly relevant, and remains a universal response to any threats. In this context of state socioeducational priorities education/disobedience expands civil society and democratic formation opportunities, creates secure not only internal but also external risk management in emergency situations. The method of experts’ survey was used to analyze the problem approaches for comparison, to generate ideas and socioeducational dimension modeling. The expert questionnaire was used to clarify problem areas and practical recommendations. The structured summary of expert responses was created. In conclusion, a social communication helps to build civic networks, also helps citizen to access qualified information while at the same time promotes their... [to full text]