Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]

Temos aktualumas. Ilgą laiką pagrindinė muziejų funkcija buvo žmonijos atminties saugojimas ir perdavimas ateities kartoms. Tačiau šiuo metu yra neabejojama, kad muziejai atlieka daug platesnį vaidmenį visuomenėje. Lankytojai muziejuje turiningai leidžia laisvalaikį, susitinka ir bendrauja su savo draugais ar artimaisiais. Jie ne tik apžiūri eksponatus, grožisi, džiaugiasi jais, bet ir semiasi žinių. Muziejai jau pradeda segmentuoti lankytojus ir kiekvienam apsibrėžtam segmentui stengiamasi pasiūlyti skirtingas paslaugas. Tokiu būdu išaiškėja ir mažiausiai dėmesio mūsų muziejuose susilaukiantis segmentas – šeima. Daugelyje Lietuvos muziejų paslaugos šeimoms yra tuščia ir menkai užpildyta niša, kuri dar tik dėliojasi iš pavienių projektų, vykdomų įvairiuose muziejuose, kaip naujai kuriama mozaika. Mokslinė problema yra ta, kad Lietuvoje nėra mokslinių tyrimų apie šeimą ir muziejų, jų tarpusavio santykių potencialą ir realijas. Taigi, tyrimo objektu pasirinktas šeimos ir muziejaus santykis. Darbo tikslas buvo atskleisti šeimos ir muziejaus sąveiką bei pateikti mokslines rekomendacijas, kaip šią sąveiką vystyti. Darbo uždaviniai: atskleisti šiuolaikiškos šeimos ir modernaus muziejaus sampratas; išanalizuoti šeimos ir muziejaus santykio problematiką; išnagrinėti šeimos mokymosi muziejuje specifiką ir reikšmę. Tyrimo metu naudoti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai empiriniai tyrimo metodai: šeimomis muziejuose besilankančių tėvų anketavimas; edukacinę veiklą Lietuvos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / Actuality of the Theme. The main function of museums for a long time was to preserve the memory of humanity and to transmit it to future generations. However, today there are no doubts that museums play a much broader role in the society. Visitors in museum spend their leisure time in a meaningful way, meet their friends and communicate with them. They not only examine the exhibits, admire and enjoy them, but also acquire knowledge. Museums are starting to segment their visitors and they try to propose various differentiated services for every particular pre-defined segment. Thus, it was clarified that the family is a segment, which gets least attention in our museums. In many Lithuanian museums services for families serve as an empty niche which is like a puzzle, which fiddles around like a new mosaic from solitary projects in various museums of the country. Scientific problem is the absence of research undertakings related to the issues of family and museum, the potential and reality of their correlation in Lithuania. So the object of the research was chosen the relation between family and museum. The purpose of the project was to reveal the reciprocity of family and museum and to suggest the scientific recommendations for its development. The goals of the project were: to reveal the concepts of the contemporary family and the modern museum; to traverse the problematic of the family and museum reciprocity; to scrutinize the peculiarities and importance of families’ learning... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos problemos mokykloje, atskleisti integracijos ypatumai bei mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, galimybės dalyvaujant ugdymo procese. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti šias problemas. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas neįgalumo fenomenas, pateikiama negalios sampratų įvairovė, aptariamos negalios atsiradimo priežastys bei analizuojamas negalios suvokimas įvairių teorijų kontekste. Antrojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos šeimų samprata, pateikiamos šių šeimų atsiradimo priežastys, analizuojama neįgalaus vaiko situacija socialinės rizikos šeimoje bei apžvelgiamas socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu. Trečiojoje dalyje aptariamas integracijos suvokimas, nagrinėjamas specialiųjų poreikių mokinių integravimas į mokymo procesą, apžvelgiamas pedagogų požiūris į negalią turinčių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokymo procesą, aptariamas neįgaliųjų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose tėvų dalyvavimas integracijos procese bei analizuojamas diskriminacijos aspektas neįgaliųjų atžvilgiu bendrojo lavinimo mokykloje. Ketvirtojoje dalyje analizuojami du skirtingi atvejų tyrimai, apibrėžiami neįgaliųjų, augančių socialinės rizikos šeimose, integracijos mokykloje ypatumai, gilinamasi į neįgaliųjų problemas mokykloje, atskleidžiamos jų dalyvavimo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis analyzed and assessed for disabled children, growing social risk families, integration problems at school, to reveal features of the integration of pupils with special educational needs, the possibility of participation in the educational process. It also provides guidance on how to deal with these problems. In the first part of the theoretical aspect of the phenomenon studied disability, the disability concepts of diversity, discusses the causes of disability and disability perception is analyzed in the context of different theories. The second part deals with the concept of social risk families, these families are the causes and analyzes of a disabled child in the family situation of social risk and review the relationship of social support to parents of children with disabilities psychological adaptation. The third part deals with the integration of perception is discussed with special needs students integrated into the learning process, an overview of teaching approach to the integration of students with disabilities into the mainstream education process, discusses the disabled children growing up in disadvantaged families for participation in the integration process and analyze the discrimination faced by people with disabilities in mainstream schools. The fourth section analyzes two different case studies, defines people with disabilities, growing social risk families, school integration features, and delves into the problems of people with disabilities... [to full text]

Vyro priklausomybė nuo alkoholio stipriai paliečia jo žmoną. Nors Lietuvoje Al-Anon grupės veikia jau beveik dvidešimt metų, tačiau jas lankančių priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų psichologinė savijauta nėra tyrinėta. Tyrimo problema nusakoma klausimu: ar priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų psichologinė savijauta susijusi su jų Al-Anon savitarpio pagalbos grupių lankymo faktu ir trukme, bei vyro esamu santykiu su alkoholiu? Pagrindinis tikslas yra ištirti priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų psichologinę savijautą ir nustatyti jos sąsajas su Al-Anon savitarpio pagalbos grupių lankymo faktu ir trukme, bei vyro esamu santykiu su alkoholiu. Psichologinė savijauta matuota suvokiamos gerovės (Perceived Wellness Survey), darnos, lankstumo, komunikacijos šeimoje, pasitenkinimo šeima (FACES IV) ir netiesioginės priklausomybės (Spann-Fischer Codependency Scale) konstruktais. Socialiniai - psichologiniai priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų duomenys taip pat suteikė svarbių įžvalgų. Tyrime dalyvavo 136 priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonos ir 30 moterų, kurių vyrai neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nustatyta, kad priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų suvokiama gerovė statististiškai reikšmingai yra žemesnė nei moterų, kurių vyrai neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Netiesioginė priklausomybė statistiškai reikšmingai neigiamai susijusi su kitais priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų psichologinės savijautos konstruktais. Suvokiamas gerovė statistiškai reikšmingai teigiamai... [toliau žr. visą tekstą] / Alcohol addicted husband affects his wife strongly. Though Al-Anon self-help groups in Lithuania are active already almost twenty years, alcohol addicts‘ wives who attend these groups has not been investigated. Problem of this research is defined by question: does psychological condition of alcohol addicts‘ wives is associated with the fact of Al-Anon groups attendance, duration of this attendance and current her alcohol addicted husband‘ condition in regard to alcohol use. The main aim of this research is to investigate psychological condition of these women and to assess its relation with the fact of Al-Anon groups attendance, duration of that attendance and current her alcohol addicted husband‘ condition in regard to alcohol use. Psychological condition was measured with Perceived Wellness Survey, Family Adaptation and Cohesion Evaluation Scales (FACES IV), and Spann-Fischer Codependency Scale. Other social – psychological data about wives of alvohol addicts was gathered and revealed significant remarks. 136 wives of alcohol addicts and 30 women, whose husbands have no problems with alcohol usage, participated in this research. It was found that perceived wellness, perceived wellness of wives of alcohol addicts is statistically signnificant lower than women, whose husbands have no problems with alcohol usage. Codependency and other constructs of psychological condition of wives of alcohol addicts is related by statistically significant negative connection. Perceived... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti Tauragės miesto darželio vaikų mitybą ir jos sąsajas su tėvų socialine-ekonomine padėtimi. Tyrimo metodika. Apytikslio registravimo metodu vaikų mitybos tyrimas atliktas 2012 m. liepos 9, 11 ir 14 dienomis lopšelyje-darželyje ,,Žvaigždutė“. Tyrime dalyvavo aštuonių grupių vaikai, iš viso 124 tiriamieji (44,4 proc. berniukų ir 55,6 proc. mergaičių), kurių amžius – 3 - 6 metai. Vaikų mityba darželyje stebėta dvi darbo dienas, o vieną dieną mityba tirta namuose neanoniminiu anketiniu būdu apklausiant vaikų tėvus apie suvartotus maisto produktus ir jų kiekius. Šiame darbe analizuojami tik tų vaikų duomenys, kurie dalyvavo tyrime visas tris dienas. Atsako dažnis – 67,4 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 16.0 for Windows programa. Rezultatai. Išanalizavus trijų parų maisto davinio energinę vertę ir maisto medžiagų sudėtį, nustatyta, kad 1 - 3 metų amžiaus grupės vaikų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė buvo 1587,4 kcal, o 4 - 6 metų – 1940,0 kcal. Abiejose amžiaus grupėse daugiausia energijos gauta iš angliavandenių (atitinkamai 50,1 ir 50,3 proc.). Tačiau tiriamųjų suvartota angliavandenių, skaidulinių maisto medžiagų dalis buvo nepakankama. Baltymų dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinyje – pakankama. Maisto davinyje buvo per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių. 1 - 3 ir 4 - 6 metų amžiaus grupių vaikų maisto davinyje riebalai viršijo maksimalią rekomenduojamą normą atitinkamai 7,5 proc. ir 7 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to assess dietary intake of children in Taurage kindergarden and its links between parental socioeconomic status. Research methodology. An approximate recording method was used in July 9, 11, 14, 2012, to carry out dietary intake of children in a nursery-kindergarten “Žvaigždute”. Children from three groups, i. e. 124 respondents (44.4 percent of boys and 55.6 percent of girls), aged 3 - 6 years participated in the research. Dietary intake of children was observed for two days and one day it was observed at children’s homes – parents were provided with non-anonymous questionnaires which had to be filled with the data about food products and their quantities their children had that day. In this study it is analyzed the data of those children who participated in the research for all three days. Response rate – 67.4 percent. Statistical analysis of the data has been carried out using SPSS 16.0 Windows Programme. Results. Analysis of the three-day food intake energy value and nutrient composition determined that the energy value of the food ration of the group of 1 - 3 years old children was 1587,4 kcal and 1940,0 kcal of the group of 4 - 6 years old children. Both age groups got the most energy from carbohydrates (respectively 50.1 and 50.3 percent). However, part of investigated carbohydrates and fiber nutrients was insufficient. The part of proteins in pre-school children’s food ration was sufficient. Also, there was too much fat, especially saturated fatty... [to full text]

Tyrimo objektas – vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. 2. palyginti vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų psichosocialinę adaptaciją. 3. palyginti berniukų ir mergaičių psichosocialinę adaptaciją atskirai vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų grupėse. Tyrimo metodai: kiekybinis empirinis tyrimas: apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną (K. Rogers ir R. Dymond psichosocialinės adaptacijos klausimynas). Išvados: 1. Tyrimu atskleista, kad 8 – 9 klasių paauglių iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinė adaptacija yra šiek tiek aukštesnė už vidutinį psichosocialinės adaptacijos lygį nurodomą šiai amžiaus grupei. Nustatyta, kad tiriamų vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos komponento „savęs vertinimas“ subskalė turi aukščiausią vidutinį balą (75,36±13,43 balai), o „polinkio dominuoti“ subskalė – žemiausią (37,81±17,92 balai). 2. Lyginant tiriamuosius nustatėme, kad tirto amžiaus vaikai iš socialinės atskirties šeimų yra linkę mažiau dominuoti (37,81±17,92 balai) nei jų bendraamžiai ne iš socialinės atskirties šeimų (46,91±17,05 balai) (p=0,03). Kitų abiejų grupių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – peculiarities of psychosocial adjustment of children from the families of social exclusion. The aim of research – reveal peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. The goals of research: 1. Define peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. 2. Compare psychosocial adjustment of children, growing in the families of social exclusion and children not from families of social exclusion. 3. Compare psychosocial adjustment of boys and girls, separately and in groups, growing in the families of social exclusion and not from families of social exclusion. The methods of research: quantitative empiric method: written questioning, using closed questionnaire (K. Rogers and R. Dymond questionnaire of psychosocial adjustment). Conclusions: 1. The research reveals that psychosocial adjustment of 8 – 9 form teenagers from the families of social exclusion is a bit higher than average level of psychosocial adjustment specified for this age group. It is defined that the subscale of the component „self-esteem“ of psychosocial adjustment of investigated children from the families of social exclusion has the highest average point (75.36±13.43 points), the subscale of „the tendency to dominate“ – the lowest (37.81±17.92 points). 2. Comparing the research, it was found that children of investigated age from the families of social exclusion are tend to... [to full text]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo įvairūs pokyčiai tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Vienas iš daugelio naujų reiškinių yra skyrybų skaičių augimas, kuris pradėjo gerokai didėti paskutiniame XX a. ketvirtyje. Lietuva yra priskirtina prie tų Europos šalių, kuriose ištuokų lygis yra aukštas.Ispanijoje skyrybos ėmė dažnėti nuo 1981 m. įsigaliojus 1981 liepos 7 d. įstatymui, kai pakeitus civilinį kodeksą, sutuoktiniams buvo leidžiama santuoką nutraukti skyrybomis. Tačiau įstatyme buvo numatyta sutuoktinių gyvenimo skyrium iki skyrybų sąlyga, kaip privalomas apmąstymų laikotarpis prieš priimant galutinį sprendimą. Tačiau 2005 m. liepos 8 d. įsigaliojęs įstatymas šią sąlygą panaikino, keliais naujais pakeitimais papildydamas skyrybų eigą. Tai turėjo didelę įtaką sparčiam skyrybų augimui Ispanijoje. / When Lithuania recovered its independence many changes took place both on the economic and social fronts. One of these changes was the increase in the number of divorces which grew rapidly in he last quarter of the twentieth century. Currently, Lithuania is regarded as one of the EU countries with the largest number of divorces. In Spain divorces started in 1981 after the Law from July 7th 1981 came into force. This law reformed the existing civil code and allowed for the possibility of ending a marriage by means of a divorce. Notwithstanding this, the very same law also included the possibility of using the legal figure of marital separation. This legal figure was actually considered a compulsory step prior to applying for divorce giving the spouses some time for careful thinking. However, on July 8th 2005 with the approval of the new law reforming the civil code this prerequisite was eliminated. This had a great impact in the growth of divorces in Spain. / Cuando Lituania recuperó su independencia,tuvieron lugar diversos cambios en el terreno económico y social. Uno de de esos nuevos fenómenos fue el crecimienro de divorcios, que experimentaron una importante subida en el último cuarto del siglo veinte. Lituania es uno de los países europeos con nivel alto de divorcios. En España los divorcios comenzarón a crecer desde 1981, cuando entró en vigor la ley de 7 de julio de 1981, reformadora del código civil. Desde entonces, se permitió el divorcio. Sin embargo, en la ley también se contemplaba la figura de la separación matrimonial, como requisito indispensable, antes de acudir al divorcio. De este modo, se estableció un periodo de reflexión necesario. Sin embargo, cuando entró en vigor la ley de 8 de julio del 2005, se eliminó el periodo de reflexión, introduciéndose cambios en la regulación del proceso de divorcio.Esto tuvo una gran influencia en el repentino crecimiento de divorcios en España.

1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas rinkinys teisių ir laisvių (teisė į gyvybę, kankinimų draudimas, teisė į teisingą teismą, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt.), taikomų kiekvienam, esančiam valstybės, ratifikavusios šią Konvenciją, jurisdikcijoje. Tačiau čia nėra išskiriamos vaikų, kaip specifinės socialinės grupės, reikalingos didesnės apsaugos, teisės. Visgi remiantis tuo, kad EŽTK įtvirtintos teisės taikomos „kiekvienam“, teigtina, kad jos taikomos ir vaikams. Šiame darbe autorė siekia atskleisti, kokios teisės yra užtikrinamos vaikams EŽTK 8 straipsnio plotmėje, taip pat tam tikrus, iš šių teisių kylančius, probleminius aspektus. Siekiant šio tikslo, ypač didelis dėmesys skiriamas EŽTT jurisprudencijai, kadangi remiantis šio Teismo praktika ne tik nustatomas tam tikrų teisių turinys ir jo kaita, bet ir atskleidžiama vaiko teisių apsaugai aktuali problematika. Pirmoje šio darbo dalyje bandoma apibrėžti, kas apskritai yra vaikystė, kodėl teisiškai svarbu nustatyti tiek aukštutinę, tiek žemutinę vaiko amžiaus ribas bei koks yra vaiko teisinis statusas. Nagrinėjama įvairi mokslinė literatūra bei įvairūs tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai atskleidė, kad daugiausia problemų kyla nustatant žemutinę vaiko amžiaus ribą, kadangi šis klausimas tiesiogiai susijęs su abortų reguliavimu. Pagal kai kurių valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, teisinį reguliavimą, matyti, kad neretai civilinėje teisėje... [toliau žr. visą tekstą] / The 1950's Convention of European Council on Human Rights and Fundamental Freedoms establishes a set of rights and fundamental freedoms (the right to life, prohibition of torture, the right to a fair trial, the right to respect for private and family life etc.) applicable to everyone within the jurisdiction of the state that ratified the Convention. Children are a very specific social group, which needs greater protection. However their rights are not distinguished in the Convention. On the basis that the rights enshrined in the ECHR are applicable to „everyone“, it may be maintained that those rights can be applicable to children as well. The author of this work aims to reveal the rights that are guaranteed for children in the context of the article 8 of the ECHR. To this end, particular attention is paid to the jurisprudence of the ECtHR. According to the case law of this Court, it can not only be determined the contents and evolution of specific rights, but also relevant problematic issues for the protection of the rights of a child can be revealed. In the first part of this work the author attempts to define a childhood, to identify both the upper and lower limits of the child's age and the child's legal status. By examining different scientific literature and various international and national legislations it was revealed that most of the problems arise in determining the lower limit of the age of a child, since this issue is directly related to the regulation of... [to full text]

Darbe analizuojama šeimos santykių raiška vaikų piešiniuose. Tyrime dalyvavo 5 - 9 metų vaikai: 20 vaikų augančių darniose šeimose ir 20 vaikų, augančių krizę išgyvenančiose šeimose. Objektyvesnei, papildomai informacijai gauti apie vaikus, jų šeimas, buvo atliktas interviu su šešiomis pedagogėmis. Vaikai piešė savo ,,Šeimos“ ir ,,Gyvūnų šeimos“ piešinius. Tyrime buvo siekiama įvertinti ir palyginti šeimos narių tarpusavio santykius darniose ir krizę išgyvenančiose šeimose. Tyrimo išvados: 1. Vaikų piešiamuose ,,Šeimos“ ir ,,Gyvūnų šeimos“ piešiniuose, kaip realybė ar siekiamybė, atsispindi šeimos narių tarpusavio santykiai. Piešiniai gali būti naudojami emocinių ryšių šeimoje įvertinimui. „Šeimos“ piešiniuose labiau atsispindi ir atsiskleidžia reali šeimos situacija ir šeimos narių emociniai ryšiai, o ,,Gyvūnų šeimos“ piešiniuose - vaikų lūkesčiai, troškimai, susiję su norima šeima ir norimais šeimos narių santykiais. Ši tendencija nurodoma ir kitų autorių darbuose. 2. Darniose ir krizę išgyvenančiose šeimose augančių vaikų piešinių analizės rezultatai nevienareikšmiški. Abiejų tipų šeimose yra ir palankių, ir nepalankių emocinių ryšių apraiškų. Daugumai darniose šeimose augančių vaikų būdingi palankūs emociniai ryšiai su šeimos nariais, kai kuriems - kiek silpnesni ryšiai su broliais ir seserimis. Krizę išgyvenančių šeimų daugumos vaikų emociniai ryšiai su šeimos nariais yra silpnesni, daugiau negatyvių ir prieštaringų santykių. Būdingas... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the expression of family relationships in the drawings of children is analyzed. The research included 5 - 9 year olds: 20 children growing cohesive families and 20 children growing up in families in crisis. In order to provide more objective additional information about the children and their families, the interview with six educators was conducted. Children drew their own “family” and “animal family" drawings. The study was designed to evaluate and compare the relationships between family members in harmonious families and families in crisis. Main conclusions of the research: 1. In children’s own “family” and “animal family" drawings, as reality or aspiration reflecting family relationships. Drawings can be used as valuation of emotional communication in the family. "Family" drawings express and reveal the real situation of the family and family relationships, and “animal family "drawings - children's expectations, desires associated with the desired family and desired family relationships. This tendency is indicated in others authors researches. 2. In harmonious and experiencing a crisis families the research conclusions of children's drawings are mixed. Both types of families have both favorable and unfavorable manifestations of emotional communication. Most in harmonious families living children characterized by favorable emotional relations with family members, some of whom - weaker relationships with brothers and... [to full text]

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).