Bakalauro darbe analizuojami ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima ypatumai. Suformuluota hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą su šeima labiausiai sąlygoja nepakankama informacijos sklaida ir neišplėtota bendradarbiavimo kompetencija. Tyrime dalyvavo 138 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai ir 4 šių įstaigų vadovai. Anketinės apklausos būdu tirta, kokios yra pagrindinės ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo su šeima sritys, kokie veiksniai skatina ar riboja šį bendradarbiavimą ir kokios yra ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiksmingesnio bendradarbiavimo su šeima prielaidos. Kiekybinį tyrimą papildė ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų apklausa, vykdyta taikant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimu nustatytos pagrindinės ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo su šeima sritys: vaiko socializacija, įgūdžių lavinimas, sveikata ir pasiekimų vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą su šeima skatinančiais veiksniais galima laikyti didesnę specialistų bendradarbiavimo kompetenciją, geresnę informacijos sklaidą, pozityvius santykius tarp bendradarbiaujančių subjektų, asmeninę iniciatyvą ir organizacinės kultūros veiksnius. Bendradarbiavimo procesas tarp ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir šeimų yra trikdomas nepakankamos informacijos sklaidos, skirtingo bendradarbiaujančių subjektų požiūrio į sprendžiamas problemas bei... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis the pre-school teachers’ communication and collaboration with family characteristics. Have stated the hypothesis that pre-school teacher collaboration with the family leads to the most inadequate dissemination of information and cooperation in underdeveloped powers. The study included 138 preschool teachers of Siauliai prežschool education institutions and 4 directors of these institutes. Carrying out a survey investigated what are the main pre-school teachers' cooperation with family areas, what factors promote or limit this cooperation and what are assumptions for more effective cooperation of the pre-school teachers with the family. The Heads of pre-school education institutions complemented the quantitative study by completing the surveys of semi-structured interviews. The study identifies the basic pre-school teachers' cooperation with family areas: children's socialization, skills development, health and assessment oh children achievement. The results showed that stimulating factors of the pre-school teacher collaboration with the family may be considered: more closely expertise, better information sharing, positive relationships between cooperating entities, personal initiative and organizational cultural factors. Process of cooperation among pre-school teachers and families is insufficient to interfere with the dissemination of information, different co-actors approaches addressed to the problems and lack of competence of the... [to full text]

Darbo objektas: mokinių fizinis aktyvumas ir šeimos gyvensenos veiksniai. Darbo aktualumas: Už vaikų ir moksleivių sveikatą atsakingi tėvai, pedagogai ir visuomenė. Geresnių rezultatų pasiekiama kai daugiau dėmesio skiria vaikų darželis, vėliau mokykla, o nuolat, visuomenė ir šeima. Vaikas įgyja elementarių žinių, išmoksta kultūros, higienos įgūdžių, perima šeimos gyvenimo būdą, kurį formuoja vertybinės nuostatos. Šeimoje vaikai ir moksleiviai praleidžia daug laiko, todėl ji yra svarbi jaunų žmonių sveikatos ir fizinio aktyvumo skatinimo terpė (Adaškevičienė, 2004). Todėl mano manymu yra be galo svarbu atkreipti dėmesį į šeimos gyvensenos veiksnius, kurie nulemia vaikų gyvenimo būdą ateityje. Darbo tikslas: atskleisti šeimos gyvensenos veiksnių (mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, laisvalaikis) sąsają su vaikų fiziniu aktyvumu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti tėvų ir vaikų fizinio aktyvumo lygį. 2. Nustatyti tėvų ir vaikų mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo, laisvalaikio ypatumus. 3. Atskleisti sąsają tarp tėvų ir vaikų fizinio aktyvumo lygio ir kitų gyvensenos veiksnių. 4. Nustatyti šeimos gyvensenos veiksnius labiausiai lemiančius vaikų fizinio aktyvumo lygį. Hipotezė: Darome prielaidą, kad fiziškai aktyvesnių ir sveikesnės gyvensenos tėvų vaikai bus fiziškai aktyvesni. Išvados: 1. Nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų buvo vidutiniškai aktyvūs. Daugiau kaip trečdaliui berniukų buvo būdingas aukštas fizinio aktyvumo lygis lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / Study object: Factors of pupils’ physical activity and their family lifestyle. Study relevance: Parents, society and teachers are responsible for the health of children. Better results are reached when kinder gardens, later on schools and constantly society and family give more attention to the health of children. Child gets basic knowledge, learns culture, hygiene skills and takes over the lifestyle of family, which is formed by the valuable provisions. Within a family children and pupils spend a lot of time and that is why this encouraging environment is important while considering health and physical activity of young people (Adaškevičienė, 2004). That is why, in my opinion, it is very important to look upon the lifestyle of a family, which is one of the main factors influencing children’s physical activity and their lifestyle in the future. Study objective: to reveal the links between family’s lifestyle (eating habits, smoking, alcohol usage, free time) and children’s physical activity. Study tasks are: 1. To evaluate parents’ and children’s physical activity level. 2. To evaluate parents’ and children’s eating, alcohol usage, smoking, and free time habits. 3. To reveal the links between children’s physical activity and other factors of a family lifestyle. 4. To evaluate the lifestyle factors, that have the biggest influence on physical activity. Hypothesis: We assume that children will be physically more active, if their parents have a healthier and more active... [to full text]

The Western contemporary notion of the secular family seems to be supported by the following contradictory premises: on the one hand, the nuclear family is supposed to be based on love (between husband and wife; between parents and children) that is expected to last ‘till death do us part'. On the other hand, what ought to last – in the relation between a restricted set of love objects – is also known to be an elusive and uncontrollable affect(ion), that seems to arise 'out of nowhere', and to disappear as quickly. Further, the popular understanding of a loving relation goes hand in hand with a supporting injunction to possess an object of love, which finds its ideological support in the contemporary ethos of Capital's relations of production/reproduction, particularly in the notion of private property. Several consequences ensue from these contradictions. Firstly, love gets compromised by fixing it on an extremely restricted set of chosen members and becomes something one needs to 'work at' (in case it 'fails') instead of a spontaneously arising force. It eventually becomes a 'promise' that is meant always to fail; however, it generates a whole spectrum of industries that successfully cash in on the idea of love, by selling love in what looks to be an unlimited variety of commodity forms (products, service, affective services, etc.). Secondly, the notion of love that is meant to correspond to a possession of its object is a product as well as producer. This notion of... [to full text] / Šiuolaikinė dominuojanti Vakarų šeimos samprata yra grindžiama darant prieštaringas prielaidas. Iš vienos pusės, 'branduolinė šeima' turėtų būti paremta meile grįstais santykiais tarp žmonos ir vyro ir tarp vaikų ir tėvų - iš kurių yra tikimasi kad ji (meilė) turi tęstis iki 'kol mirtis išskirs'. Iš kitos pusės, ko yra reikalaujama ilgalaikio tęstinumo - tarp apribotų santykių su išskirtiniais (leistinais) meilės objektais – yra afekto, kuris pasižymi nenuspėjamumu, praeinamumu ir nepasidavimu racionaliai kontrolei. Ji (meilė) - kaip liaudies išmintis patvirtintų - kaip greitai ir nenuspėjamai 'ateina' taip pat greitai ir nenuspėjamai 'išeina'. Be to, populiarus meilės supratimas yra palaikomas papildoma reakcine geismo forma - pasisavinti, 'privatizuoti' meilės objektą, – atrandanti atgarsį ir palaikimą, šiuolaikinių kapitalistinių santykių, grindžiamų privačia nuosavybę, etose. Šie šeimos koncepto prieštaravimai turi bent kelias svarbias pasekmes. Visų pirmą, meilė yra sukompromituojama nurodant konkrečius ir simboliškai griežtai apribotus šeimos subjektus kuriuos yra leistina 'mylėti' ir tapatintis. Nepatenkinant šio meilės reikalavimo, 'meilės' pora yra skatinama 'dirbti' su savo santykiais , tikintis jog meilė gali būti produkuota, o ne kylanti iš spontaniško afekto. Galiausiai, meilės sąvoka tampa 'pažadu', kuris yra pasmerktas būti pastoviai neįgyvendinamas, bet kuris, tuo pačiu sukuria nišą visam spektrui kapitalistinių industrijų kurti pridėtinę vertę... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo „Socialinės paramos daugiavaikėms šeimoms vertinimas ir galimo tobulinimo kryptys“ tikslas-: išanalizuoti daugiavaikių šeimų socialinę padėtį ir identifikavus problemas, projektuoti jų sprendimų būdus. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai išanalizuoti socialinės paramos sampratą, paramos teikimo modelius, išnagrinėti socialinės paramos teikimą daugiavaikėms šeimoms reglamentuojančius įstatymus, išryškinti socialinės paramos teikimo gausioms šeimoms problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Pirmoje dalyje nagrinėjama socialinė apsauga Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, socialinės apsaugos tipai, gerovės valstybių socialinė politika. Antroje dalyje remiantis Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijoje atlikto tyrimo duomenimis, atskleidžiami socialinės paramos daugiavaikėms šeimoms trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos paramos tobulinimui. / The purpose of the Master paper “Assessment of social support to large families and trends of possible development” is to analyze social status of large families and project ways how to solve problems after identifying them. In pursue of this purpose the goal has been set to analyze the concept of social support, models of support provision, to analyze laws regulating provision of social support to large families, to point out problems of provision of social support to large families and possible ways how to solve them. The first part analyzes social security in the European Union and Lithuania, types of social security and social policy of welfare states. The second part covers shortcomings of social support to large families based on the results of the research conducted in Lazdijai district Kapčiamiestis elderate and provides recommendations for improvement of the support. Having analyzed data of the research conclusions have been made that provision of social support to large families is not efficient and adequate. Families would like that raising of children was equal to the work that is socially beneficial and was paid for.

Tyrimo objektas – 11-13 metų Kauno ir Šakių pagrindinių mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo, gyvensenos ir socialinių veiksnių sąsajos. Tyrimo tikslas: įvertinti Kauno ir Šakių pagrindinių mokyklų 11-13 m. moksleivių laisvalaikio fizinio aktyvumo, žalingų įpročių, subjektyvaus sveikatos vertinimo ir socialinių veiksnių sąsajas. Hipotezė: 11-13 metų moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas; pasyvaus laisvalaikio praleidimo formos bei įvairūs socialiniai bei gyvensenos aspektai turi reikšmės mokleivių fiziniam aktyvumui. Uždaviniai : 1. Nustatyti laisvalaikio moksleivių fizinį aktyvumą ir sąsajas lyties, amžiaus ir gyvenamos vietos aspektu. 2. Atskleisti moksleivių laisvalaikio fizinio aktyvumo, pasyvaus laisvalaikio praleidimo trukmės, žalingų sveikatai įpročių ir subjektyvaus sveikatos ir laimės vertinimo sąsajas. 3. Įvertinti socialinių veiksnių reikšmę moksleivių laisvalaikio fiziniam aktyvumui. 4. Išanalizuoti mokinių fizinio aktyvumo sąsajas su mokyklos aplinkos veiksniais. Tyrimo imtis ir organizavimas. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2012m. lapkričio ir 2013m. sausio mėnesiais Kaune ir Šakiuose, kiekvienam tiriamajam taikant anketavimo metodą. Iš viso apklausta 356 moksleiviai. Iš jų 210 Kauno mieste ir 146 Šakiuose. Išvados: 1. Kaune laisvalaikiu fiziškai aktyvia veikla užsiima 71,9 proc. mokinių, o Šakiuose – 35,6 proc. Kaune gyvenantiems mokiniams galimybė būti fiziškai aktyviais buvo 1,7 (95 proc. PI 0,93 – 1,05) karto didesnė negu gyvenantiems Šakiuose... [toliau žr. visą tekstą] / Subject – the relationships between leisure-time physical activity, lifestyle-related habits and social factors of 11-13 year schoolchildren of Kaunas and Šakiai. Aim of the study: to assess the leisure time physical activity, self-rated health, unhealthy habits and social factors of 11-13 year schoolchildren in Kaunas and Šakiai two secondary schools. Hypothesis: physical activity of 11-13 years children is insufficient; passive leisure forms and different social aspects are associated with schoolchildren’s leisure-time physical activity. Objectives: 1. To determine leisure time physical activity of schoolchildren and its relationships with gender, age and place of residence. 2. To reveal the relationships between leisure-time physical activity, unhealthy lifestyle-related habits and self-rated health of schoolchildren. 3. To assess social factors importance to leisure-time physical activity of schoolchildren. 4. To analyze leisure-time physically activity of schoolchildren in relation to school environment. Sample and organization. Questionnaire survey was conducted in 2012 November – 2013 January in Kaunas city and Šakiai, on each trial using the questionnaire method. Total number of questionnaires was 356: 210 from Kaunas and 146 from Šakiai. Conclusions: 1. 71.9% of Kaunas city schoolchildren were physically active during leisure time whereas in Šakiai city – only 35.6%. The odds of adequate physically activity was 1.7 (95% CI 0.93-1.05) times higher for children... [to full text]

In this work are analyzed the problems of how music demands are revealed in pedagogical and psychological literature as well as the problem of genesis, motivation, the influence of valuable orientation to music demands and their adjustment. The problem of how music demands are classified, what musical needs are among students in different age groups and what influence education can have to satisfy students‘ needs are trying to be solved out in this work. The research carried out in Juozas Balčikonis gymnasium and Vytautas Žemkalnis gymnasium among 9-12th formers helped to purify family influence to meet students music needs. It allowed to form a set of recommendations on how students can increase the satifaction of their music needs in families. The research also showed the necessity to satisfy their needs while communicating with friends. It is found out that learning music at school has a positive influence to students‘ music needs. The fact of a small number of students playing music was established. The most interesting musical activity among students is found out, which should encourage teachers to pay more attention to it. A part of students‘ free time devoted to attending concerts is defined. According to the research, professional perfomances should be organized in gymnasiums. The tendency that students spend most of their free time in entertainment centers was exposed. It should induce teachers to increase the culture of entertainment and change students‘ attitude... [to full text]

Paplauskienė D. Mother‘s motivation to have one child in a family. A graduation dissertation for master‘s degree. Tutor - dr.A.Valantinas; Vilnius Pedagogical University, Social communication institute, Social pedagogical department. – Vilnius, - 2005. – 60 p. The aim of this dissertation is to investigate the peculiarities of mother‘s motivation to grow only one child. During the investigation we were trying to define how much the solution to have one child is caused by social economic changes, how this evaluation of the solution varies according to the age of respondents. The research has been carried out in the following aspects: common characteristics of investigative people, the solution to have one child according to family functions: good or poor daily circumstances, the process of bringing up and educating a child and emotional relations with a spouse. Relations of the solution to have one child with social and economic elements according to the economic rate. A saying “I have one child as I have planned“ is viewed in this paper, also the role of the government in solving the coordination problem of a family and a job and the spheres which could influence a birthrate. 150 respondents ( women ) aged 18-45 were surveyed. Questionnaire was used in this investigation and descriptive statistical methods. The results were analysed using a comparative analysis method according to respondents‘ age and education. In order to reveal the relations among variables, t was... [to full text]

From 1990 m. realsed some seesows executyd social structure in Lithuania. The sodality non existent without family. The family is the base of a societal. The familys are on the increase, wherein of sorts function, because are pervasive unemployment, alcohol dependence and other things. Therefece rising social guestions and status. Into reseach wonder to sum up familys‘s status in yuors sodality, o dig effectively possibilitys social main tenance. In reaseach work was set a tasks: to analyse analitic reveew of reaseach literature; to descry fundamental nation, and theoretic attitudes of reaseach work; to find on disharmony family,s status in sodality; to class a good rapport contitioning; to schedule a good things for family‘s to better level of life for social workers. This moment have been work with disharmony‘s familys the first attitude to oppugn or not to help. For this family‘s need not a material but more to unbutton bore on‘s soul to display warm heart and heartiness. The familys which more splendour, a good position are not harmony too. Wherefore don‘t make disharmony‘s familys of register. This research work deduction, that familys not a good to store for materially and psichology. This opinion poured a caseworker, so we need to pay regard to planning asocial service and involvement voluntary.

A concluding thesis by Irena Kregždienė, postgraduate of Vilnius Pedagogių University, Institute of Social Communication, Department of Social Pedagogy, named „Social pedagogue – coordinator of a help to a family“, supervisor prof. dr. Juozas Vytautas Uzdila, is written after a thorough analysis of pedagogical and psychological literature, legal documents and strategy of rendering social help to pupils and their families. A survey of legal documents, concerning social help of a family, is made and the works of social workers and psychologists concerning social and psychological help to a family is made. The aim of this work was to reveal, how social pedagogue in schools coordinates help for the families of pupils. It was assumed, that it is posible to provide help for families in the frame of school, coordinating common work of specialists, specifying their functions and responsibilities. Analysis of literature, interview with social pedagogues and inquiry of class tutors were made. Investigatives were selected from 2 professional groups. 7 social pedagogues and 107 class tutors were selected. Statistical data has been analised with Statistical Pacage for Social Sciences (SPSS 10.0). Both qualitative and quantitative analysis‘ were made. Three statistical procedures to analise statistical data - computation of percental frequency of the answers, mean of estimations and analysis of variance - were made. The results have revealed, that class tutors and social pedagogs both tend... [to full text]

Temos problema ir aktualumas. Šios temos aktualumą ir naujumą atskleidžia faktai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse tradicinės šeimos funkcionavimas bei jos raida patyrė gana didelių pokyčių. Įvairių sričių mokslininkus šeima kaip visuomenės institutas domina nuo seniausių laikų. Nūdienos požiūris į šeimą yra veikiamas ėjimo į liberalią ir rinkos ekonomikos visuomenę. Šeimos institucijos suvokimas kinta, įsigalint globalizacijai bei postmodernistiniam pasaulio suvokimui. Kintant šeimos suvokimui, keičiasi ir socialinės normos, santykiai, vertybės. Tyrimo problema. Šeimos vertybių kaitos problematika žvelgiant trijų kartų akimis. Darbo objektas. Tradicinės šeimos vertybės ir jų kaita. Darbo tikslas. Išstudijuoti ir ištirti trijų kartų atstovų požiūrį į šeimą, jos vertybes bei tų vertybių pokyčius. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti šeimos instituto funkcijas. 2. Išstudijuoti teorinius požiūrius į šeimą. 3. Išanalizuoti XXI a. pasaulio iššūkius šeimos institutui bei vertybių suvokimą. 4. Ištirti šeimos vertybes ir pateikti trijų kartų įžvalgas. Darbo metodai. Mokslinės, psichologinės, pedagoginės literatūros ir šeimos institutą reglamentuojančių dokumentų bei kitų šaltinių analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Tyrimas atliekamas tam tikrais etapais: 1. Interviu su pirmosios kartos atstovais (vaikais) ir interviu rezultatų analizė; 2. Interviu su antrosios kartos atstovais (tėvais) ir interviu rezultatų analizė; 3. Interviu su trečiosios kartos atstovais... [toliau žr. visą tekstą] / Problem and relevance of the work. Relevance of this topic and the novelty of the facts reveals that, there are the traditional family functioning and its development has suffered rather major changes in recent decades in developed countries. Since the ancient times scientists from different fields are interested in family as a public institute. Today's approach to the family is affected by walking into a liberal and a market economy society. Perception of the family institution changes, because globalization and postmodern world view taking hold. social norms, relationships, values is changing when changes the perception of the family. Problem. The problematic of changes of the family values: a three-generations insights. Object. Family values and their changes. Objective. To study and explore attitudes towards the family, its values and the changes of the values. Tasks: 1. To review functions of the family institution. 2. To study the theoretical views to the family. 3. To analyze the challenges of the twenty-first century to the family institute and the perception of its values. 4. To explore the values of the family and to provide a three-generations insights. Methods. First, analysis of scientific, psychological and educational literature and the documents which governing family institute and other sources; second - semi-structured interview. The study was done in stages: 1. Interviews with representatives of the first generation (children) and interview results; 2... [to full text]