Darbe atlikta teorinė socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ypatumų ir ugdymosi institucijos poveikio rizikos grupės vaikų socialinei adaptacijai analizė. Iškelta hipotezė, kad socialinės rizikos šeimose augančių vaikų psichosocialinių poreikių tenkinimo galimybės lemia ugdymosi ypatumus. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti rizikos grupės vaikų socialinės raidos ypatybes ugdymo(si) kontekste. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacinė, chi kvadrato testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 100 moksleivių iš rizikos grupės šeimų, 100 moksleivių iš kitų šeimų, 100 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų ir 100 tėvų iš rizikos grupės šeimų. Empirinėje dalyje nagrinėjamas rizikos grupės vaikų ir kitų vaikų ugdymosi ypatumų, elgesio apraiškų socialinėje aplinkoje, laisvalaikio pomėgių bei ugdymosi poreikių tenkinimo popamokinėje veikloje ryšys su ugdymu šeimoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino, tyrimo tikslas įgyvendintas. Gauti rezultatai parodė, kad socialinės rizikos šeimų vaikų menkas psichosocialinių poreikių užtikrinimas, lemia ugdymosi ypatumus. 2. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus mokymosi tikslų skirtumus, sąlygojamus tėvų nuostatų į mokslą. Mokiniai ne iš rizikos grupės šeimų buvo labiau orientuoti į ateitį, kurią siejo su aukštojo mokslo siekimu. Tuo tarpu rizikos grupės mokiniai svarbiausiu mokymosi motyvu laikė savo statuso įtvirtinimą... [toliau žr. visą tekstą] / Integration difficulties of children and teenagers at school of a not big town, the emotional and behavior orientated problems are particularly identifiable. It is especially important to refer and to recognize them already for this reason that in a little while these teenagers will have to join the society, to start their families and inside of them their life model. We have to clarify the most important reasons of a not proper behavior and to define the communication problems, which attend these schoolchildren, if we want to help the children and teenagers practically to develop sufficient life experience and to conduct the pro-social behavior norms. The paper includes the theoretical analysis about the children characteristics from the social risk families and about the educational institution’s influence on the social adoption of the risk group children. The hypothesis implies that the psychosocial needs’ fulfillment possibilities of the children, who have grown up in the social risk families, affect the educational characteristics. The survey as a questionnaire interviewing method is performed with the target to analyze the social development characteristics of the risk group children within the educational context. The statistical data analysis (descriptive, of frequencies, of averages, correlative, chi-square test) is being made. 100 schoolchildren of the risk group families, 100 schoolchildren of the other families, 100 pedagogues of the secondary education schools... [to full text]

Gauti rezultatai parodė, kad slaugomų sunkai sergančių asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė pasižymi tam tikromis ypatybėmis, tačiau slaugymo procesas, kaip veikla, nėra pagrindinis veiksnys, keičiantis gyvenimo kokybę. / Quality of live is individual evaluation of the status of very persons based on the ground of system of culture influenced by physical, psychological health, level of its independence and by communication between the persons and environment.

Ekonominės krizės metu klostosi vis sudėtingesnė situacija, todėl ypatingai socialinės rizikos šeimai reikia didelio dėmesio ir paramos padėti spręsti iškilusias problemas. Materialinės paramos, pašalpos, paslaugų suteikimu šeimai dažniausiai rūpinasi socialiniai darbuotojai. Tikėtina, kad plečiant socialinio darbuotojo rengimo standartus ir specializuotų socialinių darbuotojų kompetencijų įvairovę teikiant vis kokybiškesnes socialines paslaugas, parama ir pagalba socialinės rizikos šeimoms ir individuali pagalba kiekvienam šeimos nariui būtų kokybiškesnė ir efektyvesnė. Šiame darbe siekiama pagrįsti socialinio darbuotojo kompetencijas, reikalingas teikiant paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinio darbuotojo kompetencijas, teikiant paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Didelis dėmesys buvo skirtas socialinės rizikos šeimos, kaip socialinės problemos, apžvalgai; profesinės kompetencijos socialinio darbo praktikoje, teikiant paslaugas socialinės rizikos šeimai, apibūdinimui; socialinių darbuotojų kompetencijų, būtinų teikiant paslaugas socialinės rizikos šeimoms, ir nuolatinio mokymosi reikalingumo aptarimui. Kiekybinio tyrimo (anketavimo) metu apklausti 122 socialiniai darbuotojai, teikiantys paslaugas socialinės rizikos šeimoms Kauno mieste. Socialinio darbuotojo gebėjimų ir žinių, reikalingų teikiant paslaugas socialinės rizikos šeimoms, tyrimas parodė, kad socialinio darbuotojo turimos kompetencijos ir nuolatinis jų tobulinimas turi... [toliau žr. visą tekstą] / During economic crisis the situation is becoming more and more complex, therefore social risk family needs especial attention and support to solve present problems. Generally, the provision of financial support, allowance and services to family is a concern of social workers. It is likely that support and help to social risk families and individual help to every member of family would be of higher quality and more effective, if the standards of social worker's training and the variety of competencies of specialized social workers were being developed, and services of higher and higher quality were being provided. In this work it is sought to reason the competencies of social worker, which are necessary for provision of services to social risk families. The purpose of work- to analyse the competencies of social worker in the provision of services to social risk families. Considerable attention was given to the review of social risk family as a social problem; to the description of professional competence in the practice of social worker in provision of services to social risk family; to the consideration of social workers' competencies, necessary for provision of services to social risk families, and the necessity of continual learning. During quantitative research (questionnaire) 122 social workers, providing services to social risk families in Kaunas City, were questioned. The study of social worker's abilities and knowledge, necessary for provision of services to social... [to full text]

Magistrinio darbo tikslas - atskleisti pagalbos šeimai globojančiai vaiką ypatumus. Tyrimo tikslą sukonkretina darbe keliami uždaviniai: apibūdinti socialinės pagalbos šeimai, globojančiai vaiką, sistemą; išanalizuoti seniūnijos socialinio darbuotojo teikiamos pagalbos veiklos kryptis šeimai globojančiai vaiką; ištirti šeimos globojančios vaiką socialines problemas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama moksliniuose šaltiniuose pateikiama globojamo vaiko ir šeimos teisinė ir socialinė padėtis: išskiriami šeimos, globojančios vaiką, pagrindiniai uždaviniai ir apibūdinamos jos socialinės problemos, apžvelgiami teisiniai dokumentai, reglamentuojantys vaiko globą šeimoje. Antroje darbo dalyje analizuojama socialinės pagalbos šeimai, globojančiai vaiką, sistema: valstybės skiriama piniginė parama, seniūnijoje teikiamos socialinės pagalbos kryptys, kurias įgyvendina seniūnijoje dirbantis socialinis darbuotojas. Trečioje darbo dalyje apibendrinami kokybinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys socialinės pagalbos šeimai, globojančiai vaiką ypatumus. Tyrimo metu nustatėme, kad šeimai, globojančiai vaiką, dažniausiai iškyla tokios problemos: vaiko sveikatos ir ugdymo, šeimos narių bendravimo, globėjo nesugebėjimas suprasti bei patenkinti pagrindinius vaikų poreikius - per mažai dėmesio skiriama vaiko laisvalaikiui bei užimtumui, vaiko ryšiui su savo biologiniais tėvais. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad vaikų globėjai nesupranta svarbiausių vaikų poreikių ir yra nepasiruošę globoti... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the Master paper is to disclose pecularities of the support to families in the care of a child. The purpose of the study is spesified by the tasks of this paperwork: to describe the system of social support to families in the care of a child; to analyse a social worker‘s support areas to families in the care of a child; to investigate problems of a family in the care of a child. In the first chapter of this paperwork the legal and social status of the foster child and family is analysed: the main purposes of family in care of the child are presented, its social problems are described, legal documents regulating custody of the child in the family are reviewed. In the second chapter the system of social support to families in the care of a child is analysed: state granted financial support, trends of social support provided by the smallest administrative district, which is implemented by its social worker. The qualitative survey data revealing peculiarities of social support to families in the care of a child is summarized in the third chapter of this paperwork. The research revealed that family in the care of a child in most cases faces with the following problems: child’s health and education, communication between family members, guardian‘s incapability to understand and satisfy basic needs of children: too little attention is paid to children's entertainment and employment, child's relationship with his biological parents. The study confirmed the hypothesis... [to full text]

Netektys būna įvairios. Niekas nėra apsaugotas nuo tokių netekčių kaip artimų žmonių, brangių ryšių, naminių gyvūnų praradimas, gyvenamos vietos pakeitimas, darbo praradimas ir kt. Ir kiekvieną tokią netektį lydi giliai skausmingi išgyvenimai – liūdesys, skausmas, pyktis, bejėgiškumas. O sunkiausia ir skaudžiausia netektis – tai mirtis. Mirtis – neišvengiama kiekvieno žmogaus gyvenime. Kai šeimoje gimsta mažas kūdikėlis – džiaugiamės, o kai ateina laikas numirti natūralia, kiekvieno laukiančia, mirtimi, labai liūdime. Šiandieninė skubanti ir dažnai hedonistinė visuomenė vengia mirties temos. Mūsų šalyje labai neįprasta šeimose atvirai kalbėtis apie mirtį, ji dažniausiai būna “tabu”. Būtent todėl yra aktualu apie tai kalbėti, nes kas nutylima, ko yra vengiama, dažnai klaidingai įsivaizduojama ir suvokiama. Krikščionybės sampratoje mirtis nėra pabaiga, o tik pradžia. Tikinčiam žmogui mirtis turėtų būti viltis, šviesa, susitikimas su Dievu. Taigi kyla klausimas, koks požiūris į netektį ugdomas katalikiškose šeimose. Šio darbo tikslas ir yra atsakyti į šį klausimą. Šiame darbe aptariamos įvairios netektys, katalikų tikėjimo reikšmė mirties kontekste ir tyrimo pagalba atskleidžiamas tėvų iš katalikiškų šeimų požiūris į mirtį bei jų vaikų požiūrio į natūralią mirtį ugdymas. Tyrimo rezultatai parodė, kad giliai tikintys žmonės, kuriems tikėjimas yra ne tik viltis ar paguoda, bet esminis, svarbiausias dalykas jų gyvenime, gana ramiai susitaiko su netekties išgyvenimu bei savo... [toliau žr. visą tekstą] / Losses are various. No one is protected from losses such as the loss of dear friends, close people, pets, change of residence, loss of job etc. Each such loss is followed by deeply painful emotions – sadness, pain, anger, hopelessness. But the strongest and most painful loss is death. Death is unavoidable in every man’s life. When a small baby is born in a family we rejoice, and when it’s time for someone to die a natural, unavoidable death, we grieve. The modern, hurrying and usually hedonistic society avoids talking about death. It’s very unusual to talk about death freely in families, it’s usually a “taboo” in our country. That’s exactly why it’s important to talk about it, because what’s kept in the dark, what’s being avoided, is usually wrongly imagined and understood. In the conception of Christianity, death is not the end, but just a beginning. For a religious man, death should be hope, light, a meeting with God. Therefore, a question is about what approach to loss is being developed in catholic families. The purpose of this work is to answer that question. In this work are discussed various losses, the meaning of the catholic faith in the context of death and, by help of the research, this work reveals the approach to death of the parents of the catholic families and the children’s development to their approach of natural death. Results of the research shows, that deeply religious people, for whom faith isn’t just a hope or relief, but the essential and most... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstančios permainos, psichinė įtampa kaupiasi ir atsispindi šeimose, keičiasi jų gyvenimas, buitis. Šeimos susiduria su naujais, iki šiol nepatirtais ir sunkiai suvokiamais procesais bei problemomis. Keičiantis sąlygoms, vyksta pokyčiai ir šeimų vertybinėse orientacijose. Sparčiai nyksta būdingi tradiciniai šeimos bruožai. Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria vaikas labai glaudžiai susijęs. Pirmiausia šeima nuo pat kūdikystės yra pagrindinis tarpininkas tarp visuomenės bei jos kultūros ir vaiko. Čia vaikas girdi, kas vyksta aplink jį, čia vertinami ir jautriai išgyvenami gyvenimo įvykiai, o tam nelieka abejingas ir pats vaikas. Skyrybos vaikams - ne vienadienis įvykis, o ilgas procesas, kuris prasideda dar prieš oficialią ištuoką ir tęsiasi ilgą laiką. Vaikai kenčia dėl tėvų konfliktų, žeidžiama jų psichika, kuri nespėja prisitaikyti prie nervinės įtampos šeimoje. Tėvams išsiskyrus, vaiko psichikoje prasideda negrįžtamas procesas - savo vertės sumažėjimas. Vaikui reikalinga abiejų tėvų meilė, todėl jis savo elgesiu protestuoja prieš savavališkus tėvų jausmus ir santykius. Skyrybos keičia ne tik įprastas socialines sąlygas, bet dažnai iki pat gelmių sukrečia vaiko psichiką. 3-10 metų vaikų pagrindiniai raidos principai yra tokie, kad jie pradeda kurti santykius su bendraamžiais ir kitais bendruomenės nariais, vystosi moralinė raida, formuojasi empatija, vaikai turi didesnes galimybes, valdant vidinius impulsus, formuojasi savęs suvokimas... [toliau žr. visą tekstą] / Changes and psychical stress happening in the modern society concentrate and reflect in families. Families are confronted with new, till now inexperienced and hardly realized processes and problems. Also changes happen in families’ value orientation by changing conditions. Traditional family features disappear expeditiously. Family is the first social group, which child is closely connected with. Firstly, family from the infancy is the main intermediate between society and its culture, and a child. Here a child hears what is happening around him/her. Here life events are judged and experienced sensitively. So and a child is not apathetic to all this. Divorce for children is not a one day event but a long process, which starts before the official divorce and lasts for a long time. Children suffer parents’ conflicts when their mind which is not in time to adjust to nervous strain in a family is injured. When parents brake up, an irreversible process starts in a child’s mind that is called his /her value reduction. A child needs the love from both parents; therefore, he/she protests by his/her behavior against high-handed parents’ feelings and rapport. Divorce changes not only everyday social conditions but also shocks deeply a child’s mind. The main development principles of children from 3 to 10 years are such that children start creating relations with other children of the same age; moral development, empathy and self perception as a self capable and competent individual... [to full text]

Tyrimo objektas — tėvų nuomonė apie ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio ypatumus. Tyrimo tikslas — nustatyti, koks ikimokyklinio amžiaus vaikų neigiamas elgesys dažniausiai pasireiškia namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti tėvų nuomonę, apie aplinkinių įtaką vaiko emocijoms. 2. Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie vaikų pykčio pasireiškimo būdus. 3. Pateikti tėvų nuomonę apie jų vaikų agresyvumo priežastis. Hipotezė – neigiamas vaikų elgesys dažniau pasireiškia namuose nei darželyje ar kitoje viešoje vietoje. Pagrindiniai žodžiai: vaikai, šeima, elgesys, tėvai, agresija. Tiriamieji - tyrime dalyvavo 15 tėvų, auginančių 4-7 metų vaikus. Išvados: 1. Tėvų nuomonė apie aplinkinių įtaką vaiko nuotaikai yra gana įvairi. Maždaug pusė respondentų (8) teigia, kad vaikų emocijoms, nuotaikai aplinkiniai daro labai didelę įtaką, o kita pusė (7) teigia, kad vaikai nekreipia dėmesio į aplinkinių nuotaikas, emocijas. Vaikams labiau rūpi kaip jie jaučiasi ir kai kurie tėvai teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai yra per maži, kad suprastų aplinkinių emocijas ar jų priežastis. 2. Išsiaiškinus tėvų nuomonę apie vaikų pykčio išreiškimo būdus, didžioji dalis tėvelių (13) teigia, jog dažnaiusiai vaikai savo pyktį išreiškia daiktų mėtymu, jų laužymu, kritimu ant žemės ir isterišku verksmu. Tik 2 respondentai atsakė, kad jų vaikai neišreiškia savo emocijų mėtydami ar laužydami daiktų, isterišku verksmu. Dalis tėvų mano, jog kartais pyktį vaikai išreiškia ir pradėdami muštynes su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Parents' opinion on peculiarities of aggressive behavior of preschool children Parents’ opinion on behavior of preschool children at home Research subject – parents’ opinion on peculiarities of aggressive behavior of preschool children. Research objective – to determine what negative behavior of preschool children is mostly displayed at home. Research tasks: 1. To determine parent’s opinion on influence of the people round about on the emotions of children. 2. To clarify parent’s opinion and views on ways of children anger display. 3. To represent parent’s opinion on the reasons of aggressiveness of their children. Hypothesis – negative behavior of children is mostly displayed more often at home than in school or other public place. Key words: children, home, behavior, parents, aggression. Target group – parents of 15 children of 4-7 years old participated in this research. Conclusions: 1. Parents’ opinion on the influence of the people round about on the mood of the child is rather diverse. Almost a half of the respondents (8) states that these people make a very great impact on child’s emotions and mood, and another half (7) states that children do not pay attention to the moods and emotions of the people around them. Children care more about their own feelings; other parents state that the preschool children are too small to understand the emotions of other people or their reasons. 2. Clarifying parents’ opinion on ways of children anger display, the majority of... [to full text]

Tyrimo objektas: Smurto prieš mokinius šeimoje priežastys. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti kokios priežastys lemia mokinio patiriamą smurtą šeimoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ar šeimoje tėvai piktnaudžiauja alkoholiu ir ar alkoholio vartojimas turi įtakos konfliktams šeimoje; 2. Nustatyti kokias smurto formas šeimoje patiria mokiniai; 3. Išanalizuoti, už kokį mokinių elgesį tėvai taiko bausmes. Hipotezė: Smurtą šeimoje patiria dažniau mergaitės nei berniukai. Išvada: 1. Atliktus tyrimą nustatyta, kad daugelyje šeimų nepiktnaudžiaujama alkoholiu. Alkoholiu piktnaudžiauja 14 - 16 metų grupėje 6 proc. mergaičių ir 4 proc. berniukų, 17-18 metų grupėje 7 proc. mergaičių ir 9 proc. berniukų respondentų šeimose. Todėl galima teigti, kad alkoholis turi nedidelę įtaka smurtavimui, tačiau jo įtaka nėra vienintelė šeimos pykčių, smurto priežastis. Konfliktai dažniausiai šeimose vyksta dėl grubumo ir nepagarbos kitiems šeimos nariams, nepatenkinamo mokinių elgesio ir kitos priežastys. 2. Atlikti tyrimai rodo, kad moksleiviams dažniausiai smurto forma pasireiškia: tėvų šaukimu ir barimusi bei asmeninių daiktų atėmimu. Šaukimą ir barimą nurodė 57 proc. mergaičių ir 23 proc. berniukų 14-16 metų grupėse. Asmeninių daiktų atėmimą nurodė 59 proc. mergaičių ir 43 proc. berniukų 17-18 metų grupėse. Nors ir nedaugelis moksleivių nurodo smurto formą mušimas, tačiau ši problema egzistuoja. 3. Išanalizavus bausmių priežastis šeimoje, matyti, kad didelė dalis moksleivių mano, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: causes of abuse experienced by pupils in families. Purpose of research: to identify the causes determining the abuse experienced by pupils in families. Tasks of research: 1. To establish whether the parents in the family abuse alcohol and whether the use of alcohol affects the conflicts in the family; 2. To identify the forms of abuse experienced by pupils in families; 3. To analyse the patterns of behaviour of the pupils for which the parents apply punishment. Hypothesis: Girls are abused in families more frequently than boys. Conclusion: 1. After conducting the research it was established that many of the families did not abuse alcohol. In the group of 14–16-year-olds, 6 proc. of the girls and 4 proc. of the boys families abused alcohol, whereas in the 17–18 year group, the same was incident to 7 proc. of the girls’ and 9 proc. of the boys’ families. Consequently, it can be stated that alcohol has slight influence to the exercise of abuse; however, it is not the only source of anger and abuse in families. Generally, families engage in conflicts because of harshness and disrespect towards other family members, unsatisfactory conduct of pupils and other reasons. 2. The conducted research shows that usually the abuse towards pupils manifests in the following forms: shouting and scolding by parents, taking away of personal belongings. Shouting and scolding were indicated by 57 proc. of girls and 23 proc. of boys in the 14–16 year groups. Taking... [to full text]

Tyrimo objektas -mokytojų, mokinių,tėvų nuostatos dėl specialiųjų poreikių vaikųintegracijos į bendrojo lavinimo mokyklą. Tyrimo tikslas –išsiaiškinti irpalyginti mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuostatas į specialių poreikių vaikųintegraciją bendrojo lavinimo mokyklose ir jas sąlygojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kur ir kuri respondentų grupė dažniausiai kontaktuoja su specialiųjų poreikių turinčiaisvaikais. 2. Palyginti berniukų ir mergaičių nuostatas į specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimomokykloje. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų nuomonę į specialiųjų poreikių turinčiųvaikų integraciją į bendrojolavinimo mokyklą. Tyrime keliamos hipotezės: 1. Šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų vis dar egzistuojastereotipas, kad specialiųjų poreikių vaikai negali kartu lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. 2. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais,trūksta profesionalių žinių ir darbo priemonių. 3. Mergaitės palankiau žiūri į specialiųjų poreikių mokinius mokykloje, negu berniukai. Išvados 1. Nustatyta, kad mokiniai ir tėvai dažniau kontaktuoja su specialiųjų poreikių vaikais giminėje, o pedagogams dažniau tenka su jais dirbti klasėje (p<0,05). 2. Nustatyta, jog berniukai dažniau teigė, kad specialiųjų poreikių vaikai turėtų mokintis bendrojolavinimo mokykloje bendroje klasėje, o mergaitės - jog tokie vaikai turėtų mokintis bendrojo lavinimo mokykloje, bet atskiroje klasėje (p<0,05). 3... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools. The aim of research – to compare attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools and factors that cause those attitudes. The tasks of research: 1. To determine which group and where mostly contacts with disabled children. 2. To compare boys’ and girls’ attitude about disabled children in general educationschools 3. To determine pedagogues and parentsattitude about integrating disabled children in general education schools. Hypotheses: 1. Teachers, students and parents in today’s Lithuanian schools still thinks that disabled children can’t attend general education schools. 2. The pedagogues in general education schools who work with children with special needs lack of professional knowledge and necessary measures. 3. Girls’ attitude to disabled children at school is more favorable than boys’. Results and conclusions: 1. It was found, that students and parents mostly contact with disabled children in families, pedagogues – in class (p<0,05). Results showed that with disabled children mostly contact students. 2. It was found, that boys think that disabled children should attend general education schools’ in ordinary classes, girls think that disabled children should attend general education schools’ but in separate classes (p<0,05). 3. Pedagogues stated these things as... [to full text]

Tyrimo objektas: Šeimų, auginančių intelekto sutrikimą turinčius vaikus, gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas – Nustatyti šeimų, auginančių sutrikusio intelekto vaikus, gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Apibūdinti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę teoriniu aspektu 2. Išanalizuoti šeimų, auginančių neįgalius vaikus dalyvavimo darbinėje, visuomeninėje ir laisvalaikio veiklos galimybes ir ypatumus. 3. Ištirti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę. 4. Palyginti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę šeimos pajamų ir sudėties aspektais. Išvados: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėjo, kad šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę dažniausiai įtakoja materialinės problemos, socialinės paramos trūkumas, socialinis tinklas, tarpusavio santykiai. 2. Šeimos, auginančios neįgalius vaikus susiduria su įvairiomis kliūtimis derindami darbui ir vaiko priežiūrai skirtą laiką. Šeimų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime intensyvumui įtakos turi vaiko negalės ypatumai, visuomenės požiūris, atitinkamos tėvų reakcijos į galimai neigiamą visuomenės požiūrį. Laisvalaikį įtakoja materialinės šeimos galimybės, pomėgiai. 3. Šeimos, auginančios sutrikusio intelekto vaikus savo gyvenimo kokybę vertina vidutiniškai. Vertinant šeimos sudėties aspektu didelių skirtumų nepastebėta, tačiau matoma tendencija, kad pilnos šeimos gyvenimo kokybę įvertino geriau nei nepilnos šeimos. Vertinant pajamų aspektu materialinė šeimų padėtis neturėjo reikšmingos įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: The quality of life of families bringing up children with intelectual disabilities. The goal of the research – To identify the quality of life of families bringing up children with intelectual impairment. Aims: 1. To define the quality of life of families having disabled childen on the basis of theoretical aspect. 2. To analize the possibilities and features of taking part in working, social activities of families bringing up children with intelectual impairment. 3. To analize the quality of life of families bringing up disabled children. 4. To compare the quality of life of families bringing up disabled children on the basis of their income and the structure of the family. Conclusions: 1. After the analyses of scientific literature, it became obvious that the quality of families having disabled children depends on financial problems, the shortage of social help, social network, mutual relatioship. 2. Families bringing up disabled children face different obstacles while combining the time work and the time for a child‘s care. The intensivity of families taking part in social life is influenced by the features of a child‘s disability, the social attitude, possibile reactions of the parents to a negative attitude of the society. The free time is closely connected with a family‘s possibilities and hobbies. 3. Families having childen with intelectual disabilities, evaluate their quality of life rather in the middle. While evaluating on the basis of the... [to full text]