Šiuo metu viena iš ypač sparčiai besivystančių valdymo sričių yra žinių valdymas. Globalizacijos procesai iš esmės keičia šiuolaikinio valdymo sampratą. Vienas iš naujų požymių yra tas, kad šiuolaikinis valdymas vis labiau įsijungia į rinkos santykius. Antras požymis yra tas, kad keičiasi valdymo modeliai ir organizavimo formos. Abu požymiai yra susieti su žinių visuomenės aplinkos keliamais reikalavimais, ir yra atsakas į žinių visuomenės iššūkius. Žinių ekonomikos judėjimas kol kas menkai palietė kasdienę Lietuvos įmonių veiklą. Per paskutinius dvejus metus žinių ekonomiką Lietuvoje propaguojančios struktūros daugiausia dėmesio skyrė platiems politiniams pareiškimams, filosofinėms diskusijoms ir globalių permainų šalies ekonomikoje planavimui. Ilgu laikotarpiu šis procesas darys pastebimą įtaką Lietuvos ekonomikos vystimosi krypčiai. Tuo tarpu eilinėms įmonėms reikėtų pradėti rūpintis paprastesniu, žemiškesniu žinių valdymo problemų sprendimu. Vis dažniau organizacijose ieškoma būdų atvaizduoti turimas žinias, užtikrinti įmonės darbuotojams priėjimą prie jų, apsaugoti organizacijos žinių bazę nuo išorinio pasaulio intervencijos. Organizacijose iškyla žinių valdymo problema. Žinių valdymo modelio sudarymas – tai pirmas žingsnis šios problemos sprendimo link. Organizacijos žinių valdymo modelis yra hierarchinis taisyklių tinklas, kuris įgalina paaiškinti ir prognozuoti įvykius bei sąveikos modelius įmonės žinių ir žinių valdymo procesuose ir įmonės aplinkoje. Jo tikslas –... [toliau žr. visą tekstą] / Within the last few years, the topic of knowledge management has gathered a lot of interest in the corporate sectors. Although there is no commonly agreed upon definition of knowledge management, organizations are demonstrating an increasing interest in the topic and start having problems to create, store and use the knowledge. The solution for such problems is creation of models of knowledge management in organizations. The object of the work is knowledge management in international organization. The aim of work is to analyze and adapt the model of knowledge management in international organization. Master’s Diploma work consists of 77 pages, 16 charts, 19 pictures, 56 sources of literature, 2 appendixes. In the first part of work there is provided the analysis of definition of knowledge, the economy and management of knowledge, differences between knowledge and information and knowledge society influence on knowledge management. In the second part the work also provides the analysis of the advantages and functions of knowledge management in organizations, analyzes different models and systems of knowledge management. In the last part the work provides the analysis of knowledge management in international Joint Stock Company “Selecta” and after the analysis provides the adjustment of the growth model of knowledge management and suggests the model of knowledge management program creation.

Darbe atskleidžiamas žinių vadyba paremtas požiūris į darnų vystymąsi, pabrėžiantis, kad darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas globaliu mastu, turi būti pradėtas nuo lokalių pokyčių, kurių sėkmingumą lemia sugebėjimas naudotis vienu iš svarbiausių lokalinių išteklių – žiniomis, nes daugelio procesų variklis žinių visuomenėje yra išsilavinęs ir kompetetingas žmogus. Įvertinus darnaus vystymosi ir žinių vadybos sampratų problematiką, suformuota tokia darnaus vystymosi koncepcija, kuri leistų darnaus vystymosi globaliame, regioniniame ir organizaciniame kontekste siekti per išplėstą žinių vadybos sampratos aprėptį. Atlikta Lietuvos vykdomosios valdžios dokumentų turinio analizė, akcentuoja, kad, siekiant darnaus žinių visuomenės vystymosi, būtina šalies švietimo politiką orientuoti ne tik į socialinę gerovę bei ekonominį konkurencingumą, bet atsižvelgti ir į ekologinio visuomenės švietimo svarbą. Skirtingose valstybėse veikiančių organizacijų darnaus vystymosi idėjų įgyvendinimo per žinių vadybą tyrimas parodė, kad visos organizacijos privalo tobulinti žinių vadybos procesus bei priemones, atsižvelgdamos į savo šalies gamtinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kad šie kuo efektyviau prisidėtų prie darnaus vystymosi organizacijos viduje, šalyje ir pasaulyje įgyvendinimo. / The work describes the standpoint of sustainable development upheld by knowledge management, ephasizing that implemetation of sustainable development regulations at the global level needs to be started from local changes which fortune depends on the ability to use one of the most important local resources – knowledge, because the engine of the most processes in the knowledge society is an educated and competent individual. The problem-oriented analysis of sustainable development and knowledge management structures the concept of sustainable development that aims for sustainable development in the global, regional and organizational context through extended knowledge management conception. The content analysis of Lithuanian executive‘s documents reveals that, aiming for the sustainable development of knowledge society, country‘s education policy has to be oriented not only to social welfare and economical competitiveness, but also to the importance of ecological education. The research of sustainable development through knowledge management in the organizations in three different countries signifies that all organizations must improve their knowledge management processes and means in regard to their national natural, economical, social differences so that they would contribute to the implementation of sustainable development in the organization, the country and the world.

Darbo objektas – žinių investicija kaip sisteminis procesas. Planingas žinių investicijos procesas sąlygoja žmogiškojo kapitalo žinių potencialo didėjimą. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti sisteminio žinių investicijos proceso naudą žmogiškajam kapitalui. Kadangi žmogiškasis kapitalas traktuojamas kaip intelektinio kapitalo pagrindas, žinių investicija taipogi turi įtaką ir intelektinio kapitalo, ir visos organizacijos vertės kūrimui. Darbo tikslo siekta įgyvendinant šiuos uždavinius: 1. Išanalizuoti intelektinio kapitalo sampratą, struktūrą, apibrėžti žmogiškųjų išteklių vietą intelektinio kapitalo struktūroje; 2. Apibrėžti žinių vadybą kaip intelektinių išteklių plėtros priemonę; 3. Išnagrinėti žinių investiciją kaip sisteminį procesą; 4. Išanalizuoti sisteminio žinių investicijos proceso reikšmę Lietuvos verslo organizacijų žmogiškajam kapitalui. Siekiant išnagrinėti problemą teoriniu ir praktiniu lygmeniu, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, sintezė, taip pat naudojami apibendrinimo, vertinimo, analogijos, indukcijos, dedukcijos metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas apklausos metodas. Apklausos forma – anketavimas. Pirmoje dalyje nagrinėjama intelektinio kapitalo samprata ir struktūra, žmogiškieji ištekliai traktuojami kaip intelektinio kapitalo pagrindas, žinių vadyba apibrėžiama kaip veikla, turinti didžiausią įtaką intelektinių išteklių plėtrai, išskiriami pagrindiniai žinių vadybos procesai. Antroje darbo dalyje žinių investicija nagrinėjama kaip... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge investment in scientific literature is often identified as a separate set of cells (G. Becker, DA Olaniyan, ch. Ryu, Z. Tamašauskienė J. Bagdanavičius, ER Stancikas, etc.) not to combine them into a single system. This scientific approach insufficiently reveal the complexity of knowledge investment and systematic. Therefore, it can be said that there insufficient approach investment in knowledge as a systematic process of perception, and it does not allow the organization to carry out a coherent and targeted investment in knowledge work. Consequently, the organization will not be able to adapt to changing environmental conditions, and incompetent staff will not be ready to withstand the external environmental elements of competitive pressures. The purpose of master research work – to identify and assess the knowledge investment as a systematic process to the benefit of human capital. Since human capital is treated as an intellectual capital ground, knowledge investment also has significant influence and intellectual capital, and the whole organization to value creation. The tasks of master research work: 1) To analyze the concept of intellectual capital structure, to define the place of human resources in intellectual capital structure; 2) Define knowledge management as an intellectual resource development tool; 3) To explore the knowledge investment as a systematic process; 4) To analyze the benefit of systematic knowledge investment processf for Lithuania's... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos organizacijos vidinės komunikacijos ir žinių vadybos koncepcijos, norint numatyti, ar, siekiant didesnio organizacijos konkurencingumo ir veiklos efektyvumo, vidinės komunikacijos procesai organizacijoje gali būti papildyti žinių vadybos elementais, teorinėje dalyje minėtos koncepcijos yra sugretinamos. Taigi tyrimas yra skirtas teoriniam vidinės komunikacijos ir žinių vadybos koncepcijų susiejimo galimybių numatymui bei praktinio sinerginio šių procesų taikymo organizacijoje įvertinimui, kurio centre - efektyvūs, racionalūs ir organizacijos žinių kūrimui, kaupimui bei sklaidai palankūs vidinės komunikacijos procesai. Atliktais tyrimais siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog organizacijos vidinės komunikacijos ir žinių vadybos procesai gali būti susieti, tačiau gali kilti problemų, susijusių su organizacijos specifika ar veikla. Šio darbo empirinis tyrimas yra grindžiamas bendrovės „Mars Lietuva“ atvejo analize. Pirmojoje empirinio tyrimo dalyje buvo atlikti du pusiau struktūruoti interviu su bendrovės „Mars Lietuva“ vadovybe (generaline direktore ir vidinės komunikacijos koordinatore), antrojoje – vykdyta kiekybinė anketinė skyrių, labiausiai susijusių su žinių vadybos procesais, darbuotojų apklausa. Atlikus tyrimą darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino. Remiantis atlikta mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo duomenų analize, buvo nustatyta, jog teorinės ir praktinės vidinės komunikacijos ir žinių vadybos procesų susiejimo... [toliau žr. visą tekstą] / The work analyzes the concepts of internal organizational communication and knowledge management, in order to identify whether internal communication processes in an organization may be complemented with knowledge management principles so to increase organization’s competitiveness and efficiency. Theoretical part compares the two concepts. The research part of the thesis is aimed to identify the theoretical potential of linking internal communication and knowledge management concepts, as well as to evaluate the practical synergistic implementation of these processes in an organization. The carried out research aims to confirm or deny the hypothesis that the processes of internal organizational communication and knowledge management can be linked; however, the issues, related to type and activity of an organization, may arise. The empirical study of the work is based on a case study of the company Mars Lietuva. The first part of the empirical study presents two semi-structured interviews with the management of Mars Lietuva – managing director and the coordinator of internal communication. The second part presents the results of a quantitative questionnaire given to the employees of those departments, which are mostly related to knowledge management processes. Research results confirmed the hypothesis of the thesis. The analysis of scientific literature and empirical research data showed that theoretical and practical potential to link internal communication and knowledge... [to full text]

Kintanti visuomenės erdvė reikalauja kitokių nei anksčiau vadybos principų, įgūdžių, gebėjimų, kompetencijų. Čia svarbiausias vaidmuo tenka žinių vadybai, kaip vienai pagrindinių organizacijos veiklų, galinčių būti konkurencinio pranašumo ir sėkmės šaltiniu žinių visuomenėje. Žinių vadyba kaip atskira vadybos sritis yra šio darbo objektas. Žinių vadyba yra unikali ir absoliučiai individuali kiekvienai organizacijai. Ryškėja ir vis didesnė žinių vadybos įtaka kultūros institucijoms, kurias vienija tai, kad jos visos formuoja, integruoja, saugo, skleidžia ir suteikia prieigą prie informacijos ir žinių bei aptarnauja tas pačias ar panašias vartotojų grupes. Tai bibliotekos, muziejai ir archyvai. Šioms institucijoms, tradiciškai nelinkusioms keistis ir priimti naujoves, žinių vadyba, jos procesai ir vaidmuo yra žinoma, bet mažai pažįstama erdvė. Todėl šio darbo tikslas - teoriniu pagrindu atskleisti žinių vadybos vaidmenį ir tendencijas kultūros institucijose, pateikiant vienos iš kultūros institucijų – bibliotekos – žinių vadybos analizę. Apibendrintas darbo teorinis kontekstas remiasi naujausiais ir patikimais šaltiniais, mokslininkų tyrimais, kultūros specialistų ir praktikų darbais, analizėmis, apžvalgomis ir pan. Naudoti teorinės literatūros, atskirų informacijos šaltinių ir dokumentų analizės, lyginimo ir sintezės metodais. Darbą sudaro 4 struktūrinės dalys, įvadas, išvados, bibliografinių nuorodų sąrašas, santrauka anglų kalba. Darbe atskleista žinių ir žinių vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge management is unique and absolutely individual for each organization. We also observe greater influence of knowledge management on cultural institutions the common feature of which is that they all form, integrate, store, disseminate and give access to information and knowledge and render services to the same or similar groups of users. They are museums, libraries and archives. Knowledge management for these institutions which traditionally are not disposed to change and accept novelties is known but not very familiar sphere. Knowledge management as a separate branch of management is the subject of this project. The aim of the project is on theoretical basis to reveal the role of knowledge management and tendencies in cultural institutions by presenting the analysis of knowledge management in one of the cultural institutions, i.e. the library. The project aims and tasks were carried out by using the methods of theoretical literature analysis, separate information sources and the comparative method. On the grounds of these methods the notion of knowledge management, the influence of knowledge management on a modern organization (knowledge organization, studying organization, knowledge employees, organization culture), the importance of knowledge management and its implementation tendencies in cultural institutions having concretely analyzed knowledge management in one of the cultural institutions, i.e. the library, was revealed. The tendencies of knowledge management... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgoje nagrinėjami svarbiausi Zenonos Onos Atkočiūnienės atliktų 1999 – 2009 metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai. Globaliai procesai, žiniomis grįstos ekonomikos iššūkiai skatina vadybinių paradigmų transformacijas. Formuojasi nauja vadybinė įvestis - žinių vadyba, kurios esmė – ne materialių objektų, o neapčiuopiamų (neišreikštų) išteklių naudojimas, palaikymas, valdymas ir tobulinimas, intelektinio kapitalo kūrimas ir gausinimas, siekiant konkurencinio pranašumo. Tiriant valdymo modelių transformacijas, kurias lėmė žinių visuomenės, žinių ekonomikos iššūkiai, galima identifikuoti verslo pranašumus ir trūkumus, nustatyti organizacijų kritinio strateginio pranašumo kūrimo sritis. Informacijos ir žinių vadybos integralumas argumentuojamas tiek jų kaip vadybos funkcijų, tiek kaip socialinių reiškinių esmę ir savitumus nusakančių objektų – informacijos, žinių tarpusavio sąsajų. Tyrimų tikslas – ištirti , įvertinti ir apibendrinti teorines informacijos ir žinių vadybos žiūras ir atsižvelgiant į aplinkos kaitą bei tarpkultūrinius organizacijų skirtumus atskleisti jų praktinio taikymo organizacijose turinį ir kryptis. Tyrimų uždaviniai: • Apibrėžti informacinės vadybinės veiklos pokyčius, nulemtus žiniomis grįstos ekonomikos raiškos. • Ištirti informacinėje veikloje taikomas rinkodaros strategijas ir pagrįsti rinkos informacinių poreikių tyrimo metodologiją. • Išanalizuoti informacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The review of the scientific works submitted for habilitation analyzes the most important results of the scientific research conducted by Zenona Ona Atkočiūnienė in 1999 – 2009. Processes taking place on a global scale, knowledge-based economic challenges encourage transformations of management paradigms. A new management input – knowledge management – undergoes formation. The essence of such management is the use, maintenance, administration and improvement of intangible resources, formation and enlargement of intellectual capital, seeking to gain competitive advantage. When investigating transformations of management models, conditioned by challenges of knowledge society and knowledge economy, business advantages and shortcomings may be identified and the fields of development of organizations’ critical strategic advantage may be set out. The integrity of information and knowledge management is reasoned by interlink between the objects (information and knowledge) denoting the essence and specific features of information and knowledge as management functions as well as social phenomena. The purpose of research: to investigate, evaluate and summarize theoretical aspects of information and knowledge management, and, taking into consideration environmental changes and intercultural differences of organizations, to disclose the content and trends of their practical application in organizations. The tasks of research: • To define changes of information management activities... [to full text]

Magistro darbo objektas – žinių vadyba ir jos priemonės. Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti žinių vadybos įtaką kompetencijų plėtrai. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kompetencijų tobulinimo poreikį ir sampratą; išanalizuoti kompetencijų rūšis ir jų charakteristikas; atskleisti žinių vadybos svarbą tobulinant organizacijos kompetencijas; išnagrinėti žinių vadybos priemones, kurios daro didžiausią įtaką kompetencijų plėtrai; atlikti žinių vadybos įtakos kompetencijų plėtrai analizę Išsiaiškinta, kad stiprėjanti konkurencija tarp organizacijų, turbulencinė, sunkiai prognozuojama aplinka, mokslo ir technologijų pažanga, socialinis ir kultūrinis kontekstas, augantys žinių visuomenės poreikiai, sąlygojantys netradicinių novatoriškų sprendimų paiešką, lemia naujo lygmens organizacijos žinių, mokėjimų, gebėjimų ir įgūdžių poreikį. Organizacijos, siekdamos prisitaikyti, vystytis, tobulėti, įgyti konkurencinį pranašumą, užsitikrinti lyderio poziciją turi nuolat valdyti, plėsti, didinti ir tobulinti turimas žinias ir gebėjimus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, naudojantis sintezės, apibendrinimo metodais prieita prie išvados, kad žinių vadyba lemia ir teigiamai įtakoja kompetencijų plėtrą. Nustatyta, kad žinių vadyba yra nukreipta į intelektinio kapitalo kūrimą ir tobulinimą, remia individualų ir grupinį mokymąsi, nuolatinį tobulėjimą, atsinaujimą ir plėtrą, geriausios patirties sklaidą. Žinių vadyba kompetencijų plėtrai suteikia sistemingumo ir kryptingumo. Ištyrus žinių vadybos ir... [toliau žr. visą tekstą] / The evolution and change of the environment, public needs influence changes in organizations. Organizations seeks to survive, so must adapt, develop and grow. The basis for this are the knowledge of employees, knowing, skills, abilities, experience, which must be permanently moved to new level, continuously improved if organizations wants to adapt to environment. The object of Master-thesis - knowledge management and it’s measures. The purpose of Master-thesis is to examine and analyse the influence of knowledge management on competencies development. The main tasks are to examine the needs of competencies improvement and understanding; to analyse type and characteristics of the competencies; to clarify the importance of the knowledge management for competencies development; to examine the knowledge management measures, that have the greatest impact on the development of competencies; to make the knowledge management of competencies development analysis. Using the analyze, synthesis and summarizing methods it was concluded, that the knowledge management has positive influence for competencies development. Found, that the knowledge management is focused on intellectual capital creation and development, supports individual and group learning, continuous improvement, renewal and dissemination of the best practice. Knowledge management provides a systematic and directional of competencies development. Examine, that the knowledge management contributes to the development of... [to full text]

Vadybos principų taikymas informacijos įsigijimo, organizavimo, paskirstymo ir naudojimo procesams bei žinių identifikavimo, vystymo, platinimo ir išsaugojimo procesams tampa reikšmingas visų tipų organizacijoms. Efektyviai valdoma informacija ir žinios užtikrina sėkmingą organizacijos investicijų į informaciją bei žinias valdymą ir kontrolę, informacinių poreikių bei žinių identifikavimą, sukurtos naujos vertingos informacijos bei svarbių žinių platinimą, užtikrina nuoseklų žinių vystymo procesą, efektyvų žinių panaudojimą bei naujai sukurtų sugebėjimų ir praktikų išsaugojimą. Informacijos ir žinių vadybos principų organizacijoje taikymas padeda greičiau pasiekti organizacijos tikslų. Siekiant teikti kuo geriau vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas yra būtinas visų informacijos ir žinių vadybos procesų greitas funkcionavimas. Naudojantis dokumentų analizės, lyginamosios analizės, stebėjimo ir apklausos tyrimų metodais išnagrinėta informacijos vadyba organizacijoje, išskiriant pagrindinius jos elementus, struktūrines dalis ir procesus, išnagrinėta žinių vadyba organizacijoje, apibrėžtos esmines žinių vadybos charakteristikos ir pagrindiniai procesai, aptarti informacijos ir žinių vadybos sprendimo priėmimo modeliai bei aplinkos, remiantis pagrindiniais informacijos ir žinių vadybos procesais, ištirtos ir nustatytos informacijos vadybos ir žinių vadybos problemos, kurios mažina informacijos ir žinių vadybos efektyvumą Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje. Atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / The application of management principles to the acquisition, organization, control, dissemination and use of information and knowledge relevant to the effective operation of organizations of all kinds. Information management includes a lot of disciplines, but all of them can be joint into three main parts: information resources management, communication management and information processing management. Information management cycle include six information management processes: identifying information needs, acquiring information, organizing and storing information, developing information products and services, distributing information, using information. Knowledge management is the process through which organizations generate value from their intellectual and knowledge-based assets. Some benefits of knowledge management correlate directly to bottom-line savings, while others are more difficult to quantify. In today's information-driven economy, companies uncover the most opportunities — and ultimately derive the most value — from intellectual rather than physical assets. To get the most value from a company's intellectual assets, knowledge management practitioners maintain that knowledge must be shared and serve as the foundation for collaboration. Yet better collaboration is not an end in itself; without an overarching business context, knowledge management is meaningless at best and harmful at worst. Consequently, an effective knowledge management program should help a... [to full text]

Magistriniame darbe buvo apibrėžta besimokančios organizacijos samprata, pagrindiniai bruožai ir formavimo elementai. Organizacija vertinama pagal besimokančios organizacijos formavimo elementus, todėl visas dėmesys darbe sutelktas į besimokančios organizacijos formavimo elementų atskleidimą. Tik žinant ir suvokus besimokančios organizacijos formavimo elementus, galima praktiškai įvertinti kiek įmonė atitinka moksliosios organizacijos koncepciją. Tarptautiškumas, šiuo atveju, reiškia, kad organizacijos rinka gali būti ta pati, t.y. vietinė ar regioninė, tačiau organizacija toje rinkoje turi konkuruoti pasauliniu mastu. Organizacijos strategija turi būti visuotinė technologijų, produkcijų, informacijos, žinių o ypatingai žmoniškųjų išteklių srityje. Prieita išvados, kad esminį besimokančios organizacijos formavimą lemia pats besivystantis žmogus – individas - organizacijos darbuotojas. Kinta aplinka, o su juo keičiasi ir organizaciją, todėl individas tampa ypatingai svarbus. Jis turi identifikuoti kitus besimokančios formavimo elementus kaip žinių valdymą, vadovavimą, nuolatinį mokymą, organizacijos kultūrą ir tik nuo jo (individo) priklauso kaip efektyviai bus į juos reaguojama. Taip organizacija nepraranda konkurencinio pranašumo. Kita problema, susijusi su besimokančios organizacijos formavimu, yra darbuotojų kaita. Organizacija ypatingai akcentuoja darbuotojų mokymus, tobulinimą, bet jie ima ir išeina iš organizacijos, išsinešdami gautus įgūdžius, žinias, patirtį. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / Formation of learning organization is a long-term process that involves adjustment of approaches, obligations, management of the entire process and acquisition of experience. Alongside with the organization, the way of thinking of an individual affecting organizational structure, management, organizational culture and other modifications must also change. Steps towards development implemented by the individual forces the organization out of mental disbalance and thus induce to take the path of development. A competitive advantage and efficiency of the organization is achieved by applying mental characteristics, attitudes, values which, when properly followed, could give strength to face and deal with challenges that change at enormous speed. Therefore, the basic formation of the learning organization is caused by the developing individual, and the development leads to the evolution of the organization. The object of this work is the mentality of the individual, which is the basic element of the formation of the learning organization. As a consequence, the purpose is to analyze the missing element of the formation of the learning organization in shaping a model of the international learning organization. The methods used in the analysis of Lithuanian research literature of foreign and domestic scientists allow organizing and relating notions of the individual’s mental activity and elements of learning organization formation. The analysis of scientific literature lets to make a... [to full text]

Magistro darbe tiriamas žinių apie pozityvų požiūrį į gyvenimą sklaidos žinių vadybos aspektu įgyvendinimas realizuojant klubo, kaip žinių sklaidos formą. Darbe pateikiamas žinių poveikio kriziniuose procesuose jų siekimo pagrindo identifikavimas, žinių vadybos konceptas, pozityvaus požiūrio į gyvenimą samprata. Empirinis tyrimas atspindi klubo narių įsigalinimo proceso analizę, atskleidžia klubo, kaip žinių sklaidos formos specifiką. Teorinės analizės rezultatai apima tris momentus: efektyviai žinių sklaidai būtinas nuolatinis dalyvavimas bei subalansuoto žinių vadybos proceso etapų išpildymo užtikrinimas, o disbalansinių situacijų sprendimui reikalingas žinojimas, sugebėjimas valdyti žinias. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia grįžtamojo ryšio ir pasitikėjimo žinių vadybos procese svarbą. Taip pat tai, jog dažniausiai naudojama žinių sritis – šeima ir kitų įgalinimas geriausias per saviįgalinimą. / This master‘s final paper research’s the spread of knowledge about positive approach to life in knowledge management aspect realization putting into practice the spread of knowledge form of club. Work includes knowledge influence for crisis situation and knowledge aspiration base identification; knowledge management conception; comprehension of positive approach to life. Empiric analysis reflects the process of becoming able of members of club and reveals the specifics of knowledge spread form – club. The results of theoretical analysis include three moments: continual participation and balanced knowledge management process are necessary for effective spread of knowledge. Also knowing and ability to manage knowledge is necessary for dealing with any disbalance situations. The results of empirical analysis reveals the importance of reversible process and trust in knowledge management process, affirms the fact that the most usable knowledge area is family and the best way to make able others is thru making able yourself.