Bendradarbiavimo formos tarp šeimos ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Literatūros šaltinių analizė; Anketinė apklausa. Klausimynai paruošti tyrėjos, remiantis specialia literatūra: S. Dapkienė, 2002, p. 34; O. Tijūnėlienė, 1999, p. 152-155. Kiekybinė duomenų analizė, atlikta kompiuteriniu pagrindu, rezultatai apskaičiuoti statistinės analizės programa PAULA; Kokybinė duomenų analizė; Lyginimas. Nustatyta, kad kuo aktyvesnės bendradarbiavimo formos yra taikomos tarp ikimokyklinės ugdymo institucijos ir šeimos, tuo glaudesnis bendradarbiavimas yra pasiekiamas. Aktyvus bei abipusiu pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas sukuria palankias sąlygas vaikų ugdymuisi bei padeda pagrindą asmenybės tolesniai socialinei sklaidai. / Forms of Co-operation Between the Family and Pre-school Educational Institution. Analysis of literature; Anonymous questionnaire. The questionnaire was prepared self on the basis of the special literature: S. Dapkiene, 2002, p. 34; O. Tijuneliene, 1999, p. 152-155. Quantitative analysis of data was carried out with PC statistical analyses software PAULA; Qualitative analysis of data; Comparison. It has been determined that the more active co-operation forms are applied between a pre-school educational institution and the family, the closer co-operation is achieved. Active and based on mutual confidence co-operation creates favourable conditions for children’s education and lays the foundations for further social dispersion of individuals.

Tyrimo aktualumas. Žmogus yra svarbiausias karjeros kūrėjas, realizuotojas ir vertintojas. Karjera yra nuolatinis asmenybės tobulėjimo ir saviraiškos būdas, turintis optimistinę kokybinės kaitos perspektyvą, kryptį ir paskirtį (Gumuliauskienė, 2002). Multikultūrinės aplinkos įtaka mokinių rengimuisi karjerai yra aktuali ir daugumą pedagogų dominanti problema, tačiau darbų šia tema stokojama. Tyrimo objektas. Moksleivių rengimas karjerai multikultūrinėje aplinkoje. Tyrimo hipotezė. Tikėtina, kad mokymasis multikultūrinėje aplinkoje turi įtakos plečiant jaunuolių tarptautinio mobilumo galimybes renkantis studijas. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti mokinių rengimosi karjerai galimybes multikultūrinėje aplinkoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti asmenybės įtaką karjeros rinkimuisi. 2. Išanalizuoti karjeros ugdymo bei profesijos rinkimosi teorines prielaidas. 3. Išsiaiškinti 9 – 12 klasių mokinių rengimosi karjerai mokykloje galimybes. 4. Palyginti moksleivių rengimąsi karjerai multikultūrinėje ir monokultūrinėje aplinkoje. Tyrimo metodologija. Tyrimo metodologiją sudaro humanistinė asmenybės teorija (Maslow, 1970). Jos atstovai teigia, jog asmenybė siekdama savirealizacijos nuolat auga ir vystosi. Kiekvieno individo asmenybėje glūdi vidinis mokymosi poreikis, noras pažinti, tobulinti save, atskleisti savo potencines galias, realizuoti save ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime. Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2008m. lapkričio – gruodžio mėn... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the study. Man is the main creator, enabler, and the evaluator of career. Career is a continuous personal development and the method of self-expression, qualitative change optimistic perspective, direction and purpose (Gumuliauskienė, 2002). Multicultural environment influences students’ readiness for work and the majority of teachers are interested in this issue, which should be taken more seriously in consideration. Object of investigation. School students’ career training in multicultural environment. Study hypothesis. It is likely that the multicultural learning environment has an impact on expanding the international mobility of young people choosing a university. Aim of the study. Clarify the students' preparation for career opportunities in multicultural environment. Objectives of the study: 1. Clarify the influence of personality in the choice of career. 2. Analyze the training for career and professional theoretical assumptions. 3. To clarify the opportunities in career for forms 9 – 12. 4. Compare student’s preparation for careers in multicultural and monocultural environment. Research methodology. The study methodology consists of human personality theory (A. Maslow (1979). Its representatives claim that the person is constantly growing and developing. Person needs self-eduction, the desire to know, to improve himslef, to disclose his potential powers, to realize personal and professional life. Investigation and organization. The study was... [to full text]

Svarbiausiomis šeimos vertybėmis studentai nurodo tarpusavio supratimą ir meilę. Idealios šeimos modeliu laiko tokią šeimą, kurioje išpildomos visos funkcijos, vertina lygiaverčius santykius tarp sutuoktinių, pripažįsta tradicinį pasiskirstymą veiklos rūšimis šeimoje. Pasirengimą santuokai lemia ne tik prigimtis, dvasinė branda, bet ir pačio žmogaus nuostata į santuoką ir šeimos kūrimą. Respondentų nuostata į tėvų šeimos patirties įtaką kuriant savąją šeimą tyrimo hipotezės nepatvirtino, nes jaunimas nenorėtų sekti savo tėvų gyvenimo pavyzdžiu ir savo šeimą kurtų pagal savąjį modelį. Šeimos kūrimo motyvai išliko tie patys: meilė pagrindinis santuokos sudarymo motyvas. Pragmatiški santuokos sudarymo motyvai nedominavo. / Mutual understanding and love are indicated by the students as the main family values. The model of an ideal family is considered to be such a family that fulfills all the functions, where equal relations between spouses are valued, where traditional distribution by types of activity in the family is recognized. Readiness for marriage is determined not only by nature, spiritual maturity but also by attitude of the person himself/herself towards marriage and conclusion of family. The attitude of the respondents towards the influence of the parents` experience on creation of their own family has not confirmed the hypothesis of the investigation as the young people wouldn’t like to follow the example of their parent’s life and would create their own family according to their own model. The motives for creation of a family have remained the same: love is the main motive for conclusion of marriage. Pragmatic motives for conclusion of marriage have not dominated.

Mokyklose dažniausia smurto forma patyčios. Pradinėse klasėse mokiniai tyčiojasi vienas iš kito taip pat dažnai kaip ir vyresnėse. Todėl šios problemos sprendimas - naujų patyčių prevencijos būdų ir priemonių paieška - yra aktualus pradinėse klasėse dirbantiems pedagogams. Tyrimo tikslas – pateikti patyčių tarp pradinių klasių mokinių prevencijos galimybes. Empirinis tyrimas atskleidė, jog mokykloje pradinukai jaučiasi saugiai ne visada. Dominuojančios patyčių formos yra prasivardžiavimas, stumdymas, apkalbėjimas, šaipymasis. Anketinės apklausos duomenų analizė atskleidė, kad pradinėse klasėje jau pasitaiko visų patyčių formų. Dažniausiai pradinių klasių mokiniai tyčiojasi koridoriuose, šalia mokyklos, mokyklos kieme ir klasėse. Mokiniai patyrę patyčias arba pastebėję kitus tyčiojantis dažniausiai pasako mokytojams, tėvams. Kartais vaikai, pedagogų nuomone, patyčias tik stebi. Pradinukai teigia, jog jie atsako tuo pačiu, galvoja keršto planą, arba tampa aukos gynėjais. Patyčių prevencija pradinėse klasėse vykdoma klasės ir individualiu lygiu. Mokytojų ir socialinių pedagogų interviu atskleidė, jog taikomi įvairūs metodai ir priemonės patyčių mažinimui. Mokyklos mastu, kaip teigė socialiniai pedagogai, galėtų būti daroma daugiau. Remiantis mokslinės literatūros analize ir empirinio tyrimo išvadomis, parengtos patyčių prevencijos pradinėse klasėse galimybių rekomendacijos, kurios turėtų padėti organizuoti ir tobulinti prevencinę veiklą. / Teasing is the most common form of violence at school. Teasing among pupils in primary school is as much common as in senior forms. Solution to this problem – searching for the new ways and means of prevention - is very important for the teachers working in primary schools. The objective of investigation – present the possibilities to prevent teasing among pupils in primary school. Empirical investigation has disclosed that pupils not always feel safe in primary school. Dominant forms of teasing are nicknames, pushing, slander, and sneer. The analysis of the data of questionnaire has disclosed that all forms of teasing happen in primary school. Usually, pupils of primary school sneer in the corridors, near the school, in the school yard and in the classrooms. Pupils undergoing teasing or noticing others doing that, speak with teachers or parents. Sometimes pupils, from teachers’ point of view, observe sneering. Infant state that they retaliate, create revenge plans or become victim’s protector. Prevention of teasing is prosecuted according to two levels – class and individual. An element of qualitative investigation, a standardized interview, helped to reveal, the teachers point of view towards the teasing among pupils in primary school and the prevention of teasing. To a school extent, as social educators state, it could be done much more. According to scientific literature analysis and the conclusions of empirical investigation, presented recommendations of possibilities of... [to full text]

Šiame darbe analizuojama mokymo(-si) aplinkos samprata, mokymo(-si) aplinkų tipai ir jų charakteristikos. Visi mes gyvename tam tikroje aplinkoje, nuo kurios priklauso mūsų saugumas, elgesys. Mokymas(-si) – tai procesas, kai patyrimas transformuojamas į žinias, įgūdžius, poreikius, vertybes ir įsitikinimus. Mokymo(-si) aplinka klasėje, tai vietą, kurioje vyksta klasės narių bendravimas ir bendradarbiavimas. Mokymo(-si) aplinka kuriama per mokytojus, tėvus ir vaikus. Besimokantįjį įtakoja kelių tipų mokymo(-si) aplinkos tipai tai: fizinė mokymo(-si) aplinka, socialinė mokymo(-si) aplinka, psichologinė mokymo(-si) aplinka, intelektualinė mokymo(-si) aplinka, administracinė mokymo(-si) aplinka. Fizinė aplinka – tai visa mokymo(-si) klasės aplinka. Socialinė mokymo(-si) aplinka - besimokančiųjų tarpusavio santykiai. Psichologinė mokymo(-si) aplinka - ryšiai bei santykiai tarp mokytojų ir mokinių. Intelektualinė mokymo(-si) aplinka – užduočių atlikimas ir kūrimas kiekvieno dalyvio vaidmuo. Administracinė mokymo(-si) aplinka – mokiniai yra supažindinamas su mokymo(-si) tikslais ir turiniu. Atlikus teorinė analizę ir empirinį tyrimą šio darbo metu galima formuluoti išvadą, jog mokytojai ilgai dirba su pradinėmis klasėmis ir turi žinių, bet dar nevisi moka arba žino, kaip sukurti tinkamą mokymo(-si) aplinką. Mokytojams geriausia sekasi kurti socialinę, fizinę mokymo(-si) aplinkas. / This work examines the concept of environmental education, types of teaching and learning environment and their characteristics. We all live in the environment where our security and behavior plays a huge role. Teaching is the process by which experience is transformed into knowledge, skills, needs, values and beliefs. Classroom teaching or learning environment is the place where members of the class communicate and cooperate with each other. Teaching and learning environment is made through teachers, parents and children. Learner is affected by several types of training environment. These types are: physical training environment, the social teaching environment, the psychological training environment, the intellectual training environment and the administrative training environment. Physical environment is the whole training environment in the class. Social training environment is the relationship among learners. Psychological training environment is communication and the relationship between teachers and pupils. Intellectual training environment is when each participant creates and performs their tasks. Administrative training environment is when students are introduced with the aim and content of training. Following the theoretical analysis and empirical study of this work, we can formulate the conclusion that teachers work long enough at elementary classes and have the knowledge how to work, but still, not everyone is able or knows how to create the proper teaching and... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Šiuolaikiniai mokslai mums teikia vis daugiau duomenų apie tai, jog kiekvienos gyvos būtybės egzistencija priklauso ne tik nuo jos prigimtinių veiksnių, bet ir nuo aplinkos: gamtinės, socialinės, kultūrinės. Šeima ir mokykla yra dvi institucijos, kurios susijungia bendram tikslui – ugdyti pozityvią, norinčią mokytis asmenybę. Vaiko teisę į mokslą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymas, Vaiko Teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas, kiekvienas jų turi teisę į nemokamą mokymą. Tačiau aplinkos veiksniai sąlygojantys mokinių nenorą mokytis yra skaudi mūsų dienų problema. Paauglystėje atsiranda naujų interesų; jie pasidaro pastovesni ir tvirtesni. Paaugliui kyla noras nuodugniau pažinti pasaulio reiškinius ir tas gyvenimo sritis, kurių neaprėpia mokyklos programa, todėl jų interesai ima nebesutapti su mokykla.Tyrimo objektas - mokinių nenorą mokytis sąlygojantys veiksniai.Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti mokinių nenoro mokytis veiksnius, trukdančius įgyvendinti teisę į mokslą.Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Parengtos dvi pusiau uždaro tipo anketos, mokiniams ir pedagogams. Jas sudaro: 1) demografinis klausimų blokas; 2) klausimų blokas skirtas tirti aplinkos veiksnius sąlygojančius mokinių norą/nenorą mokytis; 3) blokas skirtas tirti mokinių savęs vertinimą ir ateities perspektyvas; 4) blokas apie mokinių pamokų... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the research: Modern science provides us more and more data about the fact that each living beings existence depends not only on the inherent factors, but also from the environment: natural, social, cultural. Family and school are the two institutions, which form the common purpose – to foster a positive, willing to learn person. The Constitution of the Republic of Lithuania, the Education Act, and the Protection of the Rights of the Child and other laws and legislation guarantee the child’s right to education. Education for children under 16 years old is compulsory; each of them is with their rights to a free education. However, environmental factors which determine students’ reluctance to learn are a sharp problem of our days. New interests appear in teenage years, and they become more stable and stronger. A desire arises to a teenager to know depth of world events, and those areas of life, which is not included in a school program, so their interests do not become coincide with the school.The object of the research is determined factors of students’ reluctance to study.The aim of the research is to substantiate in theory and empirically investigate the factors of students’ reluctance to study, whose disturb realize the right to education.The methodology of the research: the research was performed by questionnaire survey method. Two semi-closed-type questionnaires were prepared for students and schoolteachers. They include: 1) the demographic cluster, 2) a... [to full text]

Magistro darbe analizuojama vaikų teisė į mokymąsi be streso: mokinių ir mokytojų požiūriu. Didelė siekiamybė būtų mokinių teisės  į mokymąsi be streso įgyvendinimas. Aktuali ir įdomi tema tiek mokslui, tiek diskusijoms. Nepriklausomai nuo amžiaus, mokiniai mokykloje patiria didžiulį stresą ir nerimą. Taip yra dėl per didelio pamokų skaičiaus, dėl per gausiai užduodamų namų darbų, dėl nesutarimų su bendraamžiais, konfliktų su pedagogais. Kad mokinys mokymo įstaigoje nepatirtų streso, pirmiausia iš kasdienybės turėtų būti išgyvendintas pasityčiojimas, įžeidinėjimai (tiek iš bendraamžių, tiek iš mokytojų pusės), smurtas. Būtent paauglystėje svarbu padėti gerus pamatus mokykloje, o jei pamatu taps stresas, rezultatas taps apgailėtinu. Tyrimo objektas – teisė mokytis be streso saugioje mokymo (-si) aplinkoje.Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių ir mokytojų požiūrį į teisę mokytis be streso saugioje mokymo (-si) aplinkoje.Tyrime dalyvavo 270 respondentų: 70 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir 200 bendrojo lavinimo mokyklų  6 – 12 klasių mokinių. Anketinės apklausos metodu tirta mokinių teisė į mokymąsi be streso, kaip mokiniai ir mokytojai apibūdina stresą, kas sukelia stresą mokykloje, kaip jie jį išgyvena, kaip mokiniai supranta agresiją, kur jie ieško pagalbos, jei tenka susidurti su agresija, ar žino savo teises ir pareigas, požiūris į mokyklą, ką veikia laisvalaikiu, ką veiks baigę mokyklą.  Tyrimu nustatyta, kad dauguma mokinių daugiau ar mažiau patiria stresą mokykloje. Ir... [toliau žr. visą tekstą] / There are the analysis in Master’s work about children’s right to the learning without stress. What do pupils and teachers think about it? The large purpose may be learning without stress. It is very important theme for sense and for discussion.  The age is not important for pupils, they have got stress and worry. This psychological state are because of large lessons amount, and large homework amount, because of conflicts between  children and conflicts between children and teachers. If we want that pupils have not stress at school, the first what we can do: eliminate the mockery, the violence. To behave on good should teachers and school matters. We build strong base in teenage timeResearch object – the right to learn without stress at safe school environment.Research aim – to provide pupils’ and teachers’ attitude to the right in learning without stress at safe school environment.There are 270 respondents from basic schools: 70 teachers and 200 pupils, they have been learning in 6 – 12 forms. The questionnaire method lets to know facts about pupils’ possibility to learn without stress, and how pupils and teachers describe the stress, what make the stress at school, how they fill the stress. The interesting attitude is how pupils understand the stress and violence, where are they looking for the help, do they know there rights. The attitude to school: what is leather time, what pupils will do after the school ending. The research shows that the most pupils have got the... [to full text]

Šiandieninis veiklos pasaulis išgyvena sparčius, visa apimančius ir principinius pokyčius, kur individo veiklos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių - gebėjimo bendrauti, bendradarbiauti, palaikyti santykius ir komunikuoti su įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir pan. individais. Pastarajame kontekste, analizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos principus ir tobulinimo galimybes, itin aktualizuojami efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo procesai, nes tik bendros šeimos ir ugdymo institucijos pastangos, įgalina harmoningą vaiko, kaip socialiai visavertės asmenybės, ugdymą. Pastebėtina ir tai, kad daugelio mokslininkų (Dapkienė, 2002; Juodaitytė, 2002; Schiller, Byrant, 2004; Seliokienė, 2004; Kontautienė, 2006 ir kt.) darbuose, šiuolaikinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga traktuojama kaip lygiavertė šeimos partnerė, akcentuojant šeimos ir ugdytojų sąveiką, jų interesų derinimą bei požiūrių į vaiko ugdymą vienovę. Įvertinant tai, šiame baigiamajame darbe, pagrindinis dėmesys yra skiriamas efektyvaus bendradarbiavimo su tėvais sistemos modeliavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo objektas - tėvų ir ikimokyklinės įstaigos bendradarbiavimas. Tyrimo dalykas - efektyvaus bendradarbiavimo su tėvais sistemos modeliavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas - išnagrinėti ir empiriškai įvertinti efektyvaus bendradarbiavimo sistemos su tėvais modeliavimo galimybes ikimokyklinėje įstaigoje. Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais, lėmusiais tokią darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Modern active world is subject to fast, all-inclusive and principal changes and the individual activity success is dependant on numerous factors like communication skills, cooperation, maintenance of relations and interaction with individuals of various age, education, etc. When analysing the activity principles of a preschool education institution and its activity improvement possibilities against the background of above context it is evident that the processes of efficient communication and cooperation are the topical ones as only joint family and educational institution efforts enable harmonious development of a child as a socially full-fledged personality. It should be noted that in the works of most researchers (Dapkienė, 2002; Juodaitytė, 2002; Schiller, Byrant, 2004; Seliokienė, 2004; Kontautienė, 2006; and others) a modern preschool education institution is treated as an equal partner to family thus emphasising the interaction of family and educators, harmonisation of their interests and approaches leading to unity in child education. In view of the above the main attention in this paper has been focused on development of an efficient model of teacher-parents cooperation system at a preschool educational institution. Object of the study – parents-educational institution cooperation. Subject of the study - development of an efficient teacher-parents cooperation system model at a preschool educational institution. Goal of the study is to analyse and empirically evaluate... [to full text]

Ikimokyklinio ugdymo programų rengimo organizavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo nuostatomis (2005) ir kitų šalių patirtimi, kiekvienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai suteikiama teisė rengti savo įstaigos programą, atsižvelgus į pedagogikos ir psichologijos mokslo reikalavimus, vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus, ugdymosi poreikius bei tėvų pageidavimus. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad ikimokyklinio ugdymo programų organizavimas sąlygoja kokybišką vaiko ugdymą modeliuojant ir pritaikant programą konkretiems vaikų ir tėvų poreikiams bei atsižvelgiant į ikimokyklinės įstaigos specifiką. Tyrimo objektas. Ikimokyklinio ugdymo programų rengimo organizavimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir teoriškai pagrįsti ikimokyklinio ugdymo programų modeliavimo ir rengimo svarbą, ištirti programų rengimo organizavimą, sąlygas ir galimybes. Taip pat siekiama atlikti pedagogų kompetencijos analizę ikimokyklinės programos rengimui, atskleisti pedagogų ir tėvų požiūrį į ikimokyklinių ugdymo programų rengimą, išaiškinti ugdytinių lūkesčius programų rengimo situacijoje bei nustatyti, kokią įtaką ugdymo programų rengimas turi ugdymo proceso kokybei ir tobulinimui. Metodologija. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2009 m. vasario – kovo mėn. Šiaulių, Radviliškio lopšeliuose – darželiuose. Apklausti ikimokyklinių institucijų pedagogai N=150 ir ugdytinių tėvai N=50. Organizuotas pokalbis – interviu su ikimokyklinio ugdymo pedagogais - programų rengimo komandų nariais N=10 ir... [toliau žr. visą tekstą] / Following the provisions with regard to the modification of the Law on Education of the Republic of Lithuania (2005) and experience of other countries, every preschool educational institution is entitled to prepare its own programme, taking into consideration pedagogic requirements, singularities of children’s age phases, educational needs and parents’ requests. Object of the research. Organisation of preparation of preschool educational programmes. Aim of the research. To analyse and to theoretically justify the importance of modelling and preparation of preschool educational programmes, to analyse the organisation, conditions and possibilities for the preparation of programmes. Moreover, it is striven to perform the analysis of pedagogues’ competence with regard to the preparation of a preschool programme, to reveal pedagogues’ and parents’ attitude towards the preparation of preschool educational programmes, to ascertain children’s expectations for the situation of a programme preparation as well as to establish, how the preparation of educational programmes affects quality and improvement of the educational process. Methodology. The poll with the help of questionnaires was carried out in March – February of 2009 in kindergartens of Šiauliai and Radviliškis. Pedagogues of preschool education N = 150 and children‘s parents N = 150 were questioned. A talk–interview was carried out with pedagogues of preschool education – members of the... [to full text]

Darbo tema „Paauglių naudojimosi kompiuteriu ypatybės“. Literatūros apžvalga įrodė, kad tyrimų, susijusių su kompiuterio bei interneto naudojimo ypatybėmis, nėra daug. Šio tyrimo metu siekiama atskleisti moksleivių požiūrį į kompiuterį bei internetą. Tikslas – nustatyti paauglių naudojimosi kompiuteriu ypatybes. Darbo objektas – paauglių kompiuterio naudojimo ypatybės. Buvo iškelti keli uždaviniai: atskleisti, kompiuterio bei interneto atsiradimo bei naudojimo, teorinius aspektus; ištirti darbo su kompiuteriu poveikį paauglio organizmui; išsiaiškinti kokiems tikslams paaugliai naudoja kompiuterį ir kiek laiko jis užima laisvalaikio metu; išsiaiškinti paauglių nuomonę apie kompiuterio naudojimo naudą mokslams, poveikį sveikatai, bendravimui su draugais. Tyrimo metodai: literatūros analizė; anketinė apklausa; matematinė statistika. Tyrimui atlikti parengta anoniminė anketa, skirta 15 – 19 metų moksleiviams. Anketą sudaro demografinis blokas (skirtas išsiaiškinti tiriamųjų lytį, amžių, klasę, šeimyninę padėtį) ir pagrindinis klausimų blokas. Tyrime dalyvavo Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos I – IV klasių moksleiviai. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį. Anketinės apklausos analizei buvo naudojamos 102 respondentų anketos. Apklausa parodė, kad 93,13 proc. respondentų naudojasi kompiuteriu bei internetu kasdien, 7 proc. kartais, o nesinaudojančių tiriamųjų tarpe nepasitaikė. Kompiuterį namuose turi 96 proc., o internetą 87 proc. moksleivių. 45 proc. respondentų yra linkę... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the work is „Peculiarities of Teenagers’ Computer Use “. Review of the literature showed that there are not many researches related to usage of computer and Internet. This study is aimed to reveal students' attitudes to the computers and Internet. Objective is to determine the characteristics of teenager computer use. Object of the work is the characteristics of using a computer. Several tasks were raised. The first one is to reveal the theoretical aspects of computers and Internet. The second one is to explore the effects to teenagers’ organism. The third one is to determine the position of the computer in teenagers’ leisure time. Research methods: literature review, questionnaire survey, mathematical statistics. Anonymous questionnaire was prepared for 15-19 year students. The questionnaire consists of demographic block (to find out the gender, age, class, marital status) and the main block of questions. IV grade students from Kelme District Tytuvenai Gymnasium participated in the survey. The survey was conducted in March 2011. 102 questionnaires were used for the analysis of the survey. The survey showed that 93.13 percent respondents use a computer and the Internet on a daily basis, 7 percent sometimes. There were no students who do not use a computer at all. 96 percent of the students have a computer at home and 87 percent have Internet at home. 45 percent use a computer on a desktop for computer. 12 percent of the students turn on computer before going to... [to full text]