Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 metais. Jos iniciatorius – Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienos. EPD renginiai skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas visuomenei neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai, tikimąsi šia programa sudominti moksleivius ir paskatintii juos domėtis savo šalies kultūra, istorija. Ta proga Europos Taryba bendradarbiaudama su Katalonijos (Ispanija) kultūros paveldo specialistais nuo 1995 – ųjų rengia vaikų tarptautinį fotografijos konkursą “Kultūros paveldas fotografijoje”. Konkurse dalyvauti taip pat gali visos jaunimo grupės pateikusios europinį projektą, atitinkantį keliamus reikalavimus. Lietuva šiame tarptautiniame fotografijos konkurse dalyvauja nuo 1999 – ųjų metų jau aštuonerius metus. Išrinkti geriausieji darbai siunčiami į tarptautinį turą Ispanijoje, Barselonoje. Visos nugalėjusios fotografijos publikuojamos Europos Tarybos leidžiamame kataloge, kuris yra platinamas 50 valstybių. EPD atidarymo ceremonija sukviečia daug radijo ir televizijos kompanijų iš įvairių Europos šalių – geresnės reklamos turizmui negalima tikėtis. Tai yra įspūdingas lankytojų ir dalyvių skaičiumi renginys. Besidomintys kultūros... [toliau žr. visą tekstą] / The French Minister of Culture suggested extending to a European level the “Monuments’ Open Doors” initiative launched in France in 1984. Several European countries, such as The Netherlands, Luxemburg, Malta, Belgium, the United Kingdom (Scotland) and Sweden soon set up similar events. In 1991, the Council of Europe officially launched the European Heritage Days (EHDs) with the support of the European Commission. In 1999, this initiative became a joint action of the Council of Europe and the European Commission. Throughout Europe, during the weekends of September, the European Heritage Days open the doors of numerous monuments and sites, many of them usually closed to the public, allowing Europe’s citizens to enjoy and learn about their shared cultural heritage and encouraging them to become actively involved in the safeguard and enhancement of this heritage for present and future generations. Today, the European Heritage Days can be considered an essential instrument for fostering a tangible experience of European culture and history in addition to raising the awareness of the public about the multiple values of our common heritage and the continuous need for its protection. All 49 States parties to the European Cultural Convention actively take part in the initiative and the number of annual visitors is now estimated to be around 20 million at more than 30,000 participating monuments and sites. The EHDs have succeeded in stimulating civil society’s participation, the... [to full text]

XX a. pabaiga – XXI a. pradžia pažymima kaip pasaulio globalizacijos periodas. Globalizacijos procesą stipriai įtakoja ir labai spartina naujų technologijų atsiradimas, naujų komunikacijos formų kūrimas ir naudojimas, taip pat pasaulio piliečių žingeidumas, smalsumas, troškimas save realizuoti kitoje aplinkoje bei eksploatuoti išteklius, kuriais disponuoja kitos šalys. Globalizacijos proceso pasekoje randasi tokie reiškiniai kaip migracija, pasaulinių tinklų kūrimas, gamybos bei produktų standartizacija, galimybės plėsti akiratį, siekti pelno kitose šalyse ir dar daugelis kitų, skatinančių skirtingas tautas bendrauti ir suprasti vienoms kitas. Kadangi šiame amžiuje tarpkultūrinė patirtis yra labai vertinama, skatinama ir tampa vis populiaresnė, ypatingai svarbu mokytis tarpkultūrinio bendravimo, ugdyti gebėjimą gerai jaustis neįprastoje, naujoje aplinkoje, taip pat suvokti svarbius kultūrinius niuansus, kurie padės siekti geresnio savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo. Dėl vis mažėjančių gamtos išteklių, didėjančios taršos, sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, atominio ginklo grėsmės bei augančio terorizmo apraiškų, pasauliui tenka ieškoti bendrų sprendimų, siekti gerovės bei skatinti tautas bendrauti. Kultūrinis patyrimas yra neatsiejamas nuo kultūrinio šoko sąvokos. Kultūrinį šoką – tam tikrą reakciją į pasikeitusią aplinką, netikėtus ar nenuspėjamus reiškinius, nesugebėjimą gerai jaustis svetimoje kultūroje – patiria kone kiekvienas ilgesniam laikui į kitą šalį... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural shock is not a new term but only recently started to gain more attention. One of the reasons is globalization process in the world, which makes individuals think more seriously about cultural experience in other countries. Global companies, student exchange programs, new business opportunities, traveling and trying to find solutions to global problems such as terrorism, climate warming, nuclear weapons and many other, bring nations together. Communicating not only with neighbours, but also with the most distant countries becomes vital in today‘s life. Experiencing something new usually is followed by feelings of uncertainty, confusion and unpredictability. Settling up in a new culture has the same aspects as experiencing new things but, moreover, in a different cultural environment, which makes things even more complicated. Most people go through different adaptation stages that are called cultural shock stages, until they become fully adjusted in a new environment. This Thesis Paper first of all explains the main concepts of cultural shock: the stages of cultural adaptation, the reasons, the symptoms, the consequences and possible solutions how to minimize negative effects of it. The second part of the paper is more related to people‘s daily life and describes how do small things affect them when they move to another culture. Daily routines are analyzed using the method of psychologist Abraham Maslow‘s Basic Needs Pyramid Theory and applying it in cross-cultural... [to full text]

The processes of the global economic crisis and its effects affecting the whole life of the State, including the tax system, require examination of their influence on changes in tax culture. To justify the importance of tax culture research, analysis of links between taxes and culture and the tax system from philosophical, social-cultural and theological aspects are presented in the dissertation. The dissertation presents the systematic analysis of the conception and preconditions for formation of the tax culture, specifies conception of the tax culture, and identifies factors affecting the tax culture. Assumptions concerning assessment of tax culture have been validated by assessing how factors determining the tax culture are reflected in macroeconomic indicators, by means of taxpayer opinion survey for specification of the conception of tax culture and for determination of the key factors determining it. The four stages are included into the systematic Tax Culture Assessment Model, which encompasses specification and systematization of factors affecting the tax culture, identification of the most important factors, selection and justification of the indicators reflecting those factors, development and validation of the mathematical model for assessment of the tax culture, and substantiation of universality of the Tax Culture Assessment Model. This model reflects assessment of the tax culture as a synthesis of attitudes and behavior. The developed model was validated on the... [to full text] / Pasaulyje vykstantys ekonominės krizės procesai, jos padariniai, įtakojantys visą valstybės gyvenimą, taip pat ir mokesčių sistemą, verčia kalbėti apie jų įtaką mokesčių kultūros pokyčiams. Siekiant pagrįsti mokesčių kultūros tyrimų svarbą, darbe pateikta mokesčių ir kultūros sąryšių bei mokesčių sistemos analizė (filosofiniu, socialiniu – kultūriniu, teologiniu aspektais). Disertacijoje pateikta sisteminė mokesčių kultūros sampratos ir jos formavimosi prielaidų analizė, patikslinta mokesčių kultūros samprata, pagrįsti mokesčių kultūrą sąlygojantys veiksniai. Mokesčių kultūros vertinimo prielaidos patikrintos, įvertinus mokesčių kultūrą sąlygojančių veiksnių atsispindėjimą makroekonominiuose rodikliuose ir atlikus Lietuvos mokesčių mokėtojų nuomonės tyrimą mokesčių kultūros sampratos tikrinimui ir ją sąlygojančių svarbiausių veiksnių nustatymui. Suformuotas sisteminis mokesčių kultūros vertinimo modelis apima mokesčių kultūrą sąlygojančių veiksnių tikslinimą ir sisteminimą, svarbiausių veiksnių nustatymą ir išskyrimą, rodiklių įvertinančių šiuos veiksnius parinkimą ir pagrindimą, mokesčių kultūros vertinimo matematinio modelio formavimą ir jo tikrinimą bei universalaus mokesčių kultūros vertinimo modelio pagrindimą. Modelis atspindi mokesčių kultūros kaip požiūrio ir elgsenos sintezės vertinimą. Sudarytu ir empiriškai ES šalių pavyzdžiu patikrintu modeliu gali naudotis bet kurios šalies su apmokestinimu susiję dalyviai ar jų grupės ir ypač politikai, mokesčių administratoriai... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to carry out a comparative causative analysis of population systems in the territory of Lithuania in the 1st–12th century AD. For this purpose, a unique GIS GDB of archaeological sites and find spots of Iron Age in Lithuania was compiled making advantage of the possibilities offered by GIS technologies. The comprehensive analysis of chronological development of territory population (by cultural groups localized in the territory of Lithuania) systems was carried out distinguishing their progression, change, stability and regression stages. The results obtained by detailed cartographic analysis allowed supplementing the data obtained by other researchers who have investigated the structural homogeneity of cultural areas and distinguished their kernel areas, peripheries, unpopulated tribal and intertribal territories, and peripheral areas of mixed cultural possession. Much attention was paid to the boundaries of cultural areas and their changes. The territorial unevenness of the spread of innovations is pointed out and their seed-beds and centres of old tradition distinguished. The regional differences of population and ethnogenetic processes in the territory of Lithuania were evaluated in close correlation with the natural environment as a determining factor of paramount importance. A concept of natural environment and integrity of cultural divisions (ethnogeocoenoses) is presented and used as an ideological and theoretical basis for further structural... [to full text]

Within both academic environment and political circles internationally too much emphasis is placed on military and economic power and too little to soft power. While, according to Nye, out of the three modes of political power soft power has the greatest potential to deal with critical global issues and foster multilateral co-operation among states its application is usually severely restricted to co-ordination issues due to various preconceived positivistic assumptions on the part of both political scientists and political decision-makers. This descriptive-analytical MA thesis aims at re-interpreting and therefore extending the legitimacy of soft power by means of thoroughly analysing South Korea’s soft power wielding experience. In order to achieve the objective above the paper sets itself the following tasks: (a) to provide a concise introduction into Nye’s discourse on soft power; (b) to provide a concise historical overview of the development and spread of South Korea’s popular culture; (c) to reveal the uniqueness of South Korea’s soft power content; (d) to highlight the singularity of South Korea’s soft power wielding strategies; (e) to practically apply South Korea’s soft power wielding experience in terms of revising the existing soft power theory. The most thought-provoking aspects about South Korea’s soft power wielding with special reference to South Korea’s soft power content are the following: (a) as its crucial soft power resource South Korea chose the most... [to full text] / Šis magistro darbas „Pietų Korėjos švelniosios galios ypatumai: Pietų Korėjos dramos ir filmo kaip Pietų Korėjos populiariosios kultūros bangos segmentų vaidmuo“, kuris pasitelkia diskriptyvų ir analitinį tyrimo metodus, tyrinėja Pietų Korėjos dramas ir filmus Pietų Korėjos populiariosios kultūros bangos kontekste per švelniosios galios prizmę. Tiek akademiniuose tiek politiniuose diskursuose tarptautiniu mastu pernelyg daug dėmesio yra skiriama karinei ir ekonominei galiai ir per mažai švelniajai. Džozefas Nai teigia, kad būtent pastaroji galios rūšis, t.y. švelnioji galia, turinti neišnaudoto politinio potencialo, kuris gali būti panaudotas spręsti įvairias opias tarptautines problemas. Šio darbo tikslas yra remiantis sėkmingu Pietų Korėjos švelniosios galios akumuliacijos pavyzdžiu pamėginti iš naujo interpretuoti švelniosios galios sąvoką ir išplėsti jos politinį legitimumą. Atitinkami išsikelti uždaviniai yra šie: (a) sintezuoti Džozefo Nai diskursą apie švelniąją galią; (b) išanalizuoti Pietų Korėjos populiariosios kulūros vystymąsi ir plėtrą iš istorinės perspektyvos telkiantis ties populiariaisiais Pietų Korėjos drama ir filmu; (c) atskleisti populiariųjų Pietų Korėjos dramos ir filmo kaip esminių Pietų Korėjos švelniosios galios resursų unikalumą; (d) atskleisti Pietų Korėjos vyriausybinių strategijų siekiant akumuliuoti švelniąją galią unikalumą; (e) pasiūlyti konkrečias konceptualias kryptis, kurių laikantis būtų galima papildyti Džozefo Nai diskursą apie... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe aptariamas Vakarų (lietuvių kultūra) ir Rytų kultūrų santykis ir jungiamoji jų grandis – mitas, pateikiama mitinė Donaldo Kajoko romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ analizė. Analizuojamą romano pasaulį skirstome į tris personažo gyvenimo sferas: gyvenimą su gamta, gyvenimą su žmonėmis, gyvenimą su dvasinėmis esybėmis. Pastebėta, kad pagrindinis romane vaizduojamas objektas yra ežeras. Jis simbolizuoja pirminį chaosą. Ežero centre – dieviško grožio ir didžiulės energijos sala, ji taip pat yra visos romano erdvės centras. Ežero pakraščiai įkūnija mitinio pasaulio dalis: vienoje pusėje pelkė – anapusinis pasaulis, kitoje dvaras – žmogaus gyvenamasis pasaulis. Kuo toliau į pakraščius nuo salos, tuo aplinka klaidesnė. Dvaro gyventojai nesikeičia nei išvaizda, nei charakteriu, pagrindinio veikėjo Gabrieliaus Aušauto pasikeitimai priklauso nuo jo gyvenimo dvare laiko. Dvaro šeimininkę Augustę, pasaulio tvarkos prižiūrėtoją, nužudo jos virėja Juta, nes pastaroji nori sustabdyti kosmoso kūrimąsi ir grąžinti pasaulį į chaosą. Pelkėje gausu fantastinių veikėjų nesybių, arba anattų. Budizmo filosofijoje anattos sąvoka reiškia besieliškumą, vientisos ir patvarios esybės nebuvimą. Anattos savo pažiūromis į pasaulį teigia skirtingų teologinių ir filosofinių minčių susimaišymą, mirties visagališkumą. Ilgainiui pagrindinis veikėjas virsta anatta. Pagrindinės romano temos – amžinybė, chaoso ir kosmoso kova, pasaulio pirmapradiškumas, kurį žmogus išvysta tik miręs. / This paper deals with intercultural dialogue between Western culture (Lithuanian) and Eastern culture. We suggest to think of myth as a connection between those two cultures in Donaldas Kajokas’s Novel "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys". The main object of this novel is a lake. It symbolizes the primordial chaos. In the middle of the lake there is an island of divine beauty and enormous energy. In this novel the center of the space is an island. The edges of the lake embody the sections of the mythical world. On one side there is a swamp – the ulterior world. On the other side there is a manor house – the man‘s living place. Manor residents do not change their appearance neither their character. The main character Gabrielius Ašautas changes depends on the time he spends in the manor house. The manor house hostess Augusta is the warden of the world order. She was killed by her kitchener Juta because the last-mentioned wants to stop the creation of the cosmos and to recreate the chaos. There are a lot of unreal creatures in the swamp, so-called anatta. In Buddhism, the term anatta refers to the notion of soulless. Eventually the main character turns into anatta. The main themes in this novel are: an eternity, struggle between chaos and cosmos, and the primordiality of the world.

Darbo tikslas: ištirti apsauginių kultūrų panaudojimo mėsos pusgaminių gamyboje galimybes, gerinant saugą ir kokybę. Darbo uždaviniai: įsisavinti apsauginių kultūrų panaudojimo mėsos pusgaminių gamyboje būdus, pusgaminių kokybinių ir saugos rodiklių nustatymo metodus; ištirti apsauginių bakterijų kultūrų: Lactobacillus spp. Staphylococcus xylosus, poveikį mėsos pusgaminių mikrobiologiniams ir fizikiniams cheminiams rodikliams, įvertinti jų saugą ir kokybę; ištirti termiškai apdorotų mėsos pusgaminių su apsauginėmis bakterinėmis kultūromis Lactobacillus spp., Staphylococcus xylosus juslines savybes; palyginti įprastų ir gautų mėsos pusgaminių su apsauginėmis kultūromis kokybę ir saugą, juslines savybes, vartojimo terminą; apdoroti statistiškai gautus duomenis, apibendrinti rezultatus ir pateikti išvadas. Rezultatai: priedas su apsauginėmis kultūromis Lactobacillus spp., Staphylococcus xylosus visiškai išnaikino E. Coli jautienos farše, supakuotame į vakuuminę pakuotę (p ≤ 0,01), modifikuotų dujų atmosferą (p ≤ 0,01), laikomo aerobinėmis sąlygomis (p ≤ 0,001) lyginant su kontrole. Apsauginių kultūros ženkliai sumažino bendrą aerobinių mikroorganizmų skaičių lyginant su kontrole (p ≤ 0,001). Apsauginių kultūrų įterpimas sumažino biogeninių aminų tiramino, spermidino ir spermino kiekius iki mažesnių už aptikimo ribą kiekių (< 5 mg/kg), tačiau mėginiuose su apsauginių kultūrų priedu, laikomuose aerobinėmis sąlygomis, nustatytas padidėjęs fenilalanino kiekis, lyginant su kontrole... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to investigate the possibilities of using protective cultures in the manufacture of semi-finished meat in improving safety and quality. The tasks of the work were to master ways of using protective cultures in production of semi-finished meat; methods for determining quality and safety indicators of semi – finished meat; to investigate the impact of protective bacterial cultures: Lactobacillus spp., Staphylococcus xylosus to microbiological and physico-chemical parameters of semi – finished meat in order to ensure their safety and quality; to investigate organoleptic properties of the heat-treated semi – finished meat with a protective bacterial cultures Lactobacillus spp., Staphylococcus xylosus; to compare quality and safety, organoleptic characteristics, expiry date of conventional and meat preparations with protective cultures; to process statistically obtained data, summarize the results and present findings. Results: • Additive with protective cultures Lactobacillus spp., Staphylococcus xylosus completely destroyed E. coli in vacuum packed minced beef (p ≤ 0,01), in modified gas atmosphere (p ≤ 0,01), stored under aerobic conditions (p ≤ 0,001) compare with the controls. • Protective cultures significantly reduced the total number of aerobic microorganisms compare with controls (p ≤ 0,001). • Insertion of protective cultures reduced biogenic amines tyramine, spermidine and spermine below the detection limit (<5 mg / kg), however, samples... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.