Onkologinėms ligoms tapus antrąją pagal dažnumą mirties priežastimi Lietuvoje, vis daugiau atsiranda žmonių, kurie slaugo savo artimuosius sergančius onkologiniais susirgimais. Pasikeitusios aplinkybės įtakoja jų profesinę karjerą, iškelia socialines, finansines ir, žinoma, psichologines problemas. Nepaisant iškylančių sunkumų, buvo pastebėta, kad kai kurie slaugytojai, pasižymėdami psichologiniu atsparumu, sugeba sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti ir aprašyti psichologinio atsparumo kriterijus, kurie buvo įvardinti kaip reikšmingi ir padėję prisitaikyti slaugant onkologinį ligonį. Tuo tikslu, buvo apklausti 26 pagrindiniai neformalūs slaugytojai, kurie onkologinį ligonį slaugo ne trumpiau kaip vienerius metus. Jiems buvo pateikiama Slaugytojo Įtampos Anketa (Caregiver Strain Index). Tie tyrimo dalyviai, kurie surinko mažesnį nei 7 balų įvertį (kas nurodo mažą įtampą), buvo pakviesti dalyvauti fenomenologiniame interviu, kuris buvo atliekamas pagal Giorgi metodą. Šiame etape dalyvavo 10 tyrimo dalyvių. Apibrėžus bendrąjį fenomeną, buvo nustatyta, kad tarpasmeniniame kontekste tyrimo dalyviai savo psichologinį atsparumą sieja su susietumo jausmo su kitais žmonėmis išgyvenimu. Jis gali būti išgyvenamas kartu su kitais, panašioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis arba kartu su kitais artimaisiais, kolegomis ar visiškai nepažįstamais žmonėmis. Intrapersonaliniame kontekste tyrimo dalyviai savo psichologinį atsparumą sieja... [toliau žr. visą tekstą] / While malignant illnesses became the second death cause by frequency in Lithuania, there are more and more people giving care to their close ones that suffer from malignant illness. These changed circumstances affect their professional careers, raise social, financial and, of course, psychological issues. Notwithstanding the hardships, it has been noted that some caregivers being psychologically resilient, are able to successfully adapt to the changed situation. The objective of this study is to disclose and describe the criteria of psychological resilience, that have been named as significant and those that assist in adapting when giving care to an oncological patient. For this purpose 26 main informal caregivers have been inquired, who have been giving care to a patient for not less than a year. They have been given a Caregiver Strain Index. Those participants that have achieved less than 7 scores (which indicates low strain) have been invited to take part in a phenomenological interview, which has been conducted under Giorgi method. 10 participants took part in this phase. After the general phenomenon has been described, it has been determined that in an inter-personal context the participants of the study had related their psychological resilience with the inter-relationship empathy with other people. It can be experienced together with other people that ended up in a similar situation or with other relatives, colleagues or completely unknown people. In the interpersonal... [to full text]

Nowadays in Lithuania fundamental processes of social and cultural development proceed and the progressive part of the world’s society is developing the idea of lifelong learning. Lifelong learning is inevitable thing these days. It helps individuals and organizations to adjust to the changeable environment. Lithuania’s integration into the EU, changeable requirements, competition, the problems starting up at work which are necessary to solve in the labor market, these are the factors, which encourage people to learn permanently. Informal education of grown-ups involves person’s general cultural education, gaining knowledge for his professional activity and training and development of his abilities. Since last decade lifelong learning undoubtedly has taken the fundamental place in the international education policy. Economical and social changes in the society are raising new claims to some individuals, therefore the idea of lifelong learning is gradually catching on. People seek to raise their professional qualification, gain more knowledge and experience. All these form opening for a change and raise of individuals’ social status. As a result, it is very important to emphasize the role of lifelong learning in the fast-moving today’s society. The carried out research showed the attitude of the society and the employers towards the informal education of the grown-upsas well as the main problems of its development. The data, gathered on the following aspects, the number of... [to full text]

Edukacinė programa – tai renginys, įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius. 1997 m. muziejų edukacinė veikla tampa oficialiai pripažinta muziejų veiklos dalimi. Tačiau kol kas ji mažai tyrinėjama, nėra apibendrinančių darbų. Edukacinėms programoms įgyjant vis didesnę svarbą ir populiarumą, būtina jas moksliškai susisteminti. Kol kas nėra jokių edukacinių programų Lietuvoje tematiką, jų ugdomas vertybes ir t. t. apibendrinančių veikalų. Todėl šio darbo tikslas - pateikti sisteminį edukacinių programų Lietuvoje vaizdą. Atlikta Lietuvos muziejuose 2003-2006 m. surengtų edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičiaus statistinė analizė rodo užsiėmimų dalyvių skaičiaus didėjimą, tai patvirtina, kad edukacinė veikla vis populiarėja. Parengtų naujų edukacinių užsiėmimų (temų) statistinė analizė rodo, kad naujų temų sumažėjo, todėl galime teigti, kad dėmesys kreipiamas į kokybę, o ne į kiekybę. Be to, nemažai ekspozicijas atitinkančių edukacinių programų jau paruošta. Atlikta tematinė statistinė analizė rodo, kad Lietuvos muziejų edukacinėse programose vyrauja etnografinė tematika. Akivaizdu, kad muziejų prioritetas tokio pobūdžio edukacinėms programoms grindžiamas tautos dvasinio paveldo išsaugojimo svarba bei pasididžiavimu tautinio atgimimo laikotarpiu (XIX a.). Daugumos muziejų turimi etnografiniai eksponatai leidžia vaizdžiai suprasti gyvenimo būdą, įvairių amatų specifiką. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / Education program is a show for all groups of age, caliber people. It is designed for their professional, educational, pedagogical, practical needs. In 1997 educational activity of museums became an official part of museums work. Till now it is not much studied no by people working in museums, no by academic. There is no any resumptive works. Education programs are becoming more and more popular, so it is very important to schematize them. The purpose of this work is to schematize them. The largest number of them is committed for schoolchildren and very little for tourists and adult visitors. It is a form of not formal learning. First of all because of the environment (it is not a school), schoolchildren can see and work with the exhibits. Active rule is the base of education programs. Analysis of education programs and the participators amount in 2003 - 2006 shows, that this number is increasing. The number of new themes is decline, so we can say, that the quality is more important then amount. Statistical - thematic analysis show that in museums of Lithuania dominate entographical topic. Obviously it is because of national spiritual heritage preserve and pride of national revival (XIX age). The exhibits of etnographical museums shows the particularity of living and crafts. Art programs are prepared in art museums. Usually they need a special rooms, educational classes for their practical activity. But just a few museums has it. There are no musical, theatrical programs... [to full text]

Šiame darbe įvairiais aspektais apžvelgta bei palyginta dviejų šalių – Anglijos ir Lietuvos neformalaus suaugusiųjų švietimo būklė, išryškinti pagrindiniai neformalaus švietimo pasiūlos bei galimybių abiejose šalyse skirtumai, įvertintos Anglijos neformalaus suaugusiųjų švietimo gerosios patirties taikymo galimybės Lietuvos suaugusiųjų neformalaus švietimo tobulinimui. / The current situation of nonformal adult education in two countries – England and Lithuania has been reviewed and compared in this work. The main differences in the offer and possibilities of nonformal adult education in both countries have been highlighted and possibilities for applying some good practice in nonformal adult education of England for the improvement of nonformal adult education in Lithuania have been discussed.

Šiame darbe analizuojama suaugusiųjų užsienio kalbos kompetencijos svarba šiandienos visuomenėje. Aptariami probleminiai klausimai ir pristatomos užsienio kalbos kompetencijos raiškos fiksavimo galimybės. Pristatomas mokymosi aplanko metodas kaip galimybė spręsti užsienio kalbos kompetencijos raiškos fiksavimo problemą neformaliajame suaugusiųjų mokymesi. Tyrimo klausimas: Kaip fiksuoti neformaliai besimokantiesiems užsienio kalbos kompetencijos raišką? Tyrimo objektas: Užsienio kalbos kompetencijos fiksavimas neformaliame švietime Tyrimo problema: Neformaliajame suaugusiųjų mokymesi egzistuoja užsienio kalbos kompetencijos raiškos fiksavimo problema. Tiriamojo darbo tikslas: Sukuriant užsienio kalbos kompetencijos raiškos fiksavimo priemonę, įvertinti jos taikymo galimybes neformaliame suaugusiųjų mokymesi. Tyrimo uždaviniai: Atskleisti komunikavimo užsienio kalba kompetencijos ypatumus; apibrėžti mokymosi strategijų sampratas bei atskleisti jų svarbą plėtojant komunikavimo užsienio kalba kompetenciją; apibūdinti aplanko metodą bei jo taikymą; sukurti savianalize paremtą priemonę, leidžiančią suaugusiesiems fiksuoti užsienio kalbos kompetencijos raišką; įvertinti šios priemonės taikymo galimybes mokantis užsienio kalbos neformaliai. Tyrimo metodai: Remiantis Charles (1999) pedagoginių tyrimų tipologija pasirinktas veiklos tyrimo tipas. Tokia tyrimo metodologija pasirinkta atsižvelgiant į tyrimo problematiškumą... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the Subject: Portfolio-based foreign language learning in non - formal education. It is a new trend of this learning method in Lithuania and in European Union. Problem of The Research Paper: Adult learners face the problem of the foreign language competence registration in non-formal learning. Subject of The Research Paper: The development of the foreign language competence. The Research Question: How should the development of the foreign language competence in non-formal adult learning be registered? Objectives of the Research Paper: to reveal the peculiarities of the foreign language communication competence; to define the conception of learning strategies and reveal their importance in developing the foreign language competence; to describe the portfolio method and its implementation opportunities; to create an instrument based on self-analysis which provides opportunities to register the development of the foreign language competence; to consider the implementation opportunities in non-formal foreign language learning. Main conclusions of the Research Paper are: The designed instrument based on self-analysis allowed students to register the language learning competence development. With the help of this instrument major characteristics of the foreign language competence development were revealed. It was also disclosed that the foreign language learning competence is developed through learning strategies. ... [to full text]

Lietuvoje, Vakarų Europos šalyse ir visame pasaulyje nuolat diskutuojama apie švietimo kokybę, jo įtaką jaunimo vertybėms ir švietimo strategijos bei politikos prioritetus. Vieni profesionalai ir visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo įstaigų, rengiančių specialistus, reikšmę švietimo sistemai, o kiti išskiria neformaliojo ugdymo svarbą, užsiimant konkrečia kūrybine ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir pozityviajai asmenybės socializacijai. Lietuvoje egzistuoja nemažai neformaliojo ugdymo įstaigų, tačiau tai dar neužtikrina kokybiško vaiko ugdymo proceso. Dabartinėje Lietuvos švietimo sistemoje neformaliajam ugdymui reikėtų skirti daugiau dėmesio, dėl problemų, susijusių su neformaliojo ugdymo prieinamumu, finansavimo ir svarbos suvokimu. / New tasks arouse for the educators and leaders of school community in the context of education reform: how to solve the problem of students organized leisure time in a qualitative manner. After-school activity can be considered the main form of organized leisure time, therefore it is relevant to be able to qualitatively and efficiently use all its possibilities of positive effect, precisely: to strengthen child‘s self-confidence, to cherish his/her independence and to occupy him/her after school, saving from undesirable influence in the street. According to G. Kvieskienė (2006), informal education must function in the way the student would have the possibilities to deepen, add and develop the knowledge gained during the formal education; to realize the needs of self-expression during the artistic, sports or other activities; to self-develop as a social subject: to communicate in a free and easy manner; to develop the competences necessary for active economic activity, professional career; to develop the public spirit, national and cultural consciousness.

Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų požiūris į neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Kauno rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį mokytojų požiūriu. 2. Išsiaiškinti mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis mokytojų požiūriu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus mokytojų požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Statistinių duomenų aprašomoji analizė Išvados: 1. Daugiausiai organizuojami 5-8 kl. krepšinio ir kvadrato neformalaus ugdymo būreliai, 9-12 kl. – krepšinio. Populiariausi sportinės krypties neformalaus ugdymo bureliai tarp vaikinų – krepšinis, o tarp merginų – aerobika. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus ugdymo būrelių. 2. Nustatėme, kad sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelių nelankymo priežastys yra mokinių silpna motyvacija. Mokytojai skatina mokinių dalyvavimą sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelyje įteikdami pagyrimo raštą. 3. Mokyklose dažniausiai organizuojamas sporto renginys – varžybos. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai – „Geriausi mokyklos sportininkai“, sporto šventės – Šokio sporto šventė, turnyrai – „Vasaris - mano sveikatos mėnuo“. Mokyklos sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai, o dalyvauja mokytojai ir mokiniai. / Object: Physical education teachers' approach to non-formal school physical education. Aim: Set of physical education teachers' attitudes towards non-formal physical education Kaunas district schools. Objectives: 1. Set the direction of athletic participation of students in informal education scope and nature of the teachers' point of view. 2. Ascertain students 'participation and non-participation in sports cause the direction of non-formal education teachers' attitudes. 3. Set of sport events in terms of the specific organization of teachers. Methods: • Scientific literature analysis. • Questionnaire interview. • Statistical data descriptive analysis. Conclusions: 1. Most organized Grades 5-8 . basketball and informal education squared circles , 9-12 grade . - The basketball . The most popular sports trend of informal education groups among boys basketball - and the girls - aerobics. Most students attending informal education basketball circles . 2. We found that the trend of sporting informal education circles reasons for non-attendance of pupils is weak motivation. Teachers encourage students' participation in sports circle direction of informal education by presenting to them a letter of commendation . 3. In schools usually organized sporting event - the race . Mostly organized race - basketball competitions - best school athletes , sports festival - a celebration of dance sports , tournaments – „ February - the month of my health“. Schools sporting events are usually... [to full text]

Temos aktualumas: Įvertinus statistinius duomenis apie Lietuvos paauglių padėtį kriminologiniu aspektu (2007 metais nuteisti 1189 nepilnamečiai, 3413 nepilnamečiai buvo įtariami padarę nusikaltimą, www.nplc.lt ) ir žinant hiphopo subkultūros išskirtinį vaidmenį šiuolaikinių paauglių gyvenime, šios subkultūros edukacinių ypatumų nagrinėjimo ir pritaikomumo neformalaus ugdymo kontekste svarba yra beveik neabejotina. Tačiau literatūroje nėra pakankamai informacijos apie tai, kaip galima būtų integruoti hiphopo subkultūrą į neformalaus ugdymo kontekstą. Darbo tikslas: Atskleisti hiphopo subkultūros edukacinius ypatumus jaunimo neformalaus ugdymo kontekste. Tyrimo problema: Neformalus jaunimo ugdymas ir hiphopo subkultūra yra gana nauji reiškiniai Lietuvoje. Hiphopo subkultūros kaip vienos iš paauglius dominančių neformalus švietimo formų ir kaip vienos iš galimų efektyvių priemonių jaunimo neformaliam ugdymui plėtra Lietuvoje galėtų atverti naujas perspektyvas jaunimo neformalaus ugdymo srityje. Todėl ir kyla probleminis klausimas, ar nebūt�� išmintinga neformalų ugdymą plėtoti pasitelkiant hiphopo subkultūrą? Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti neformalaus ugdymo esmę, tikslus, privalumus ir trūkumus bei perspektyvas. 2. Apibūdinti hiphopo subkultūros privalumus, trūkumus ir perspektyvas. 3. Ištirti hiphopo subkultūros kaip neformalaus ugdymo priemonės ypatumus. 4. Nestruktūrizuoto interviu būdu ištirti ir įvertinti hiphopo subkultūros edukacinę reikšmę. Tyrimo metodai: naudotas... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. Having evaluated the statistic facts of the situation of Lithuanian juveniles as far as criminological aspect is concerned in 2007 - 1189 juveniles were sentenced, 3413 juveniles were suspect (www.nplc.lt ) Understanding that hip hop subculture plays an exceptional role in youth life nowadays, we have no doubt that it is important to reveal the educational peculiarity of hip hopo subculture and adaptability in nonformal education. (Despite that) In Lithuania there are not much information and no researches are made about possibilities how to integrate hip hop subculture in nonformal educational context. The aim of the survey – to reveal the educational peculiarity of hip hop subculture in the context of nonformal youth education. The problem of the survey. Non formal youth education and hip hop subculture are new phenomenon in Lithuania. The development of hip hop subculture (as an intresting form for youth of nonformal education) could open new prospects in non formal education range. So we ask a problematical question – wouldn‘t it be wise to develop nonformal education to invoke hip hop subculture? Tasks: 1. To reveal the essence, purpose, advantages, disadvantages and prospects of nonformal education. 2. To describe advantages and disadvantages and prospects of hip hop subculture. 3. To explore hip hop subculture the peculiarities of nonformal education. 4. To explore and evaluate the educational importance of hip hop subculture using non structural... [to full text]

Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų. Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory. Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research. Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]

Sparčiai besivystant mokslui, didėjant gamtamokslinių specialybių poreikiui ir jų svarbai šiuolaikinėje visuomenėje, atsiranda spraga ieškant specialistų užpildant šios srities darbo rinką. Pastarąjį dešimtmetį pradėtas skirti nemažas dėmesys neformaliam bei ikiprofesiniam ugdymui mokyklose, kuris padeda moksleiviams sėkmingai pasirinkti tolimesnes studijas bei įsitvirtinti darbo rinkoje pasirenkant jiems tinkamas specialybes. Šiame darbe norėjome nustatyti gamtamokslinio neformalaus ugdymo ir mokinių ikprofesinio pasirinkimo sąsajas. Šiam tikslui pasiekti išsikėlėme tris uždavinius: 1) Atskleisti mokinių ikiprofesinį konsultavimą. 2) Išsiaiškinti mokinių, pasirinkusių gamtamokslinius būrelius, lankymo motyvus. 3) Išsiaiškinti mokinių ikiprofesinį konsultavimą ir lankomų gamtamokslinių būrelių sąsajas. Kadangi ikiprofesinis konsultavimas nors ir ne visose mokyklose, bet vyksta, norėdami žinoti vienos ar kitos srities įtaką profesijų pasirinkimui reikėtų atlikti tyrimus panašius kaip šis.Tuo metu turėtume pilną vaizdą apie Lietuvos ikiprofesinio ugdymo daromą įtaką, ir žinotume kokio tipo ikiprofesinam ugdymui reikėtų daugiau skirti dėmesį atsižvelgiant į jo teikiamą naudą. Šiam tikslui pasiekti ir išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti pasirinkome anketavimo metodą kurio metu buvo apklausta 60 mokinių. Atlikus tyrimą galime pasakyti, jog vis tik toki socialiniai veiksniai kaip: draugų rekomendacijos mokytojų pasiūlymai turi nemažą įtaką būrelių lankymo pasirinkimui. Mažiausią... [toliau žr. visą tekstą] / While science is going straight forward nature science specialties needs more and more specialists. But among such kind of studies are still not so popular. That’s why there is some difficulties to full fill that kind working places. In recent ten years schools started to pay more attention to informal and to vocational guidance in schools. These kind of teaching helps for school children to select further studies and profession success. In this work we wanted to test the connection ways of informal nature science education and vocational guidance in school. For this propos we hypothesize three hypotheses: 1) reveal schoolchildren vocational guidance. 2) To find out attendance motivation schoolchildren who selected nature science clusters. 3) Find out schoolchildren vocational guidance and attended nature science correlations. Vocational guidance is not at all schools. If we wanted to find out influence of some ranges to profession selection we should do some researches like that. Than we have had a full view about influence of Lithuanian vocational guidance at schools. Than we could see what type of vocational guidance needs more attention according to his offered benefit. For this purpose and huphothesis we have choose method of questionnaire. We have asked 60 persons. After research we can say that such social factors as: friend’s recommendations, offers of teachers have quite big influence for selection of nature science circles. Smallest influence for selections of such... [to full text]