Darbo tikslas: Nustatyti moksleivių patiriamas traumas, jų paplitimą bei pobūdį per kūno kultūros pamokas. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti veiksnius kurie įtakoja traumų atsiradimą per kūno kultūros pamokas 2. Išanalizuoti mokykloje įvykusias traumas lyties aspektu. 3. Nustatyti kada ir kas suteikė medicininę pagalbą įvykus traumai. Išvados: 1. Nelaimingi atsitikimai ir traumos daţniausiai įvyksta per krepšinio, futbolo, tinklinio ţaidimų ar lengvosios atletikos uţsimėmimu metu, dėl prastos kokybės pamokos organizuotumo, apšilimo nedarymo ir neatsargaus elgesio. 2. Mokykloje berniukai dvigubai daţniau patiria traumas nei mergaitės. Mergaitės daţniau patiria lengvas traumas, tokias kaip sumušimai, nubrozdinimai dėl kurių atsiranda mėlynės, bei kraujosrūvos, o berniukai daţniau patiria sunkesnes traumas – sąnarių ir raiščių patempimus, kaulų lūţius, raumens plyšimus. 3. Įvykus traumai, medicinos sesuo suteikė pirmąją medicininę pagalbą mokykloje. Didelė moksleivių dalis vėliau kreipėsi į gydymo įstaigas. Daugiau nei pusei mergaičių traumos kėlė nepatogumų iki savaitės laiko, berniukams dvigubai ilgiau - 2-3 savaites. Hipotezė: Metų laikas turi įtakos patiriamų traumų daţnumui. Rekomendacijos ir pasiūlymai: 1. Siekiant pritraukti ir sudominti mokinius dalyvauti kūno kultūros pamokose mokytojai turėtų rimčiau ţiūrėti į ugdymo procesą ir pamokų uţdavinių kūrimą. 2. Siekiant sumaţinti mokinių patiriamas traumas per kūno kultūros pamokas reikia uţtikrinti saugią aplinką, bei uţimti... [toliau žr. visą tekstą] / Goal: Identify pupils injury risk, the spread and type in the physical education lessons. Objectives of the study: 1. Identify the factors that affect occurrence of injuries through physical education lessons 2. To analyze the injuries committed by at school by gender. 3. Identify when and who provide medical aid in the event of an injury. Findings: 1. Accidents and injuries mostly occur during the basketballfootball, volleyball games and athletics time exercise, due to the poor quality of instruction organization, doing no warm-up and rough handling. 2. At school, boys are twice as likely experiencing injuries than girls. Girls often experiencing minor injuries such as bruises, abrasions resulting in bruising and bruising, and the boys often experiencing more serious injuries - joint and ligament sprains, bone fractures, muscle ruptures. 3. Following the trauma nurse provided first aid medical school. A large part of pupils are then applied to the treatment facilities. More than half of the girls' injuries caused inconvenience to a week time, boys twice as long - 2-3 weeks. Hypothesis: The time of year has influence the frequency of injuries. Reccomendations and proposals: 1. In order to attract and motivate students to participate in physical education classes, teachers should seriously look into the training and creation school goals. 2. In order to to reduce injury risk students through physical education classes need to provide a safe environment and to take students to... [to full text]

Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą] / In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text]

In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text] / Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo objektas: traumatizmas kūno kultūros pamokose ir jo profilaktika. Darbo tikslas – išanalizuoti traumatizmą ir jo profilaktikos galimybes kūno kultūros pamokose. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo paplitimą kūno kultūros pamokose. 2. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose pobūdį ir traumų vietas. 3. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose priežastis. 4. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose profilaktikos priemones. Išvados: 1. Daugelis moksleivių nebuvo patyrę kokių nors traumų kūno kultūros pamokose. Tik nedidelė dalis teigė, kad tokių traumų buvo patyrę. Tarp berniukų traumų paplitimas kūno kultūros pamokose buvo šiek tiek didesnis, nei tarp mergaičių (p<0.05). Daugiau negu pusė mokytojų teigė, jog moksleiviai kūno kultūros pamokose beveik niekada nepatiria traumų, penktadalis pažymėjo, kad retai. Dažniausiai moksleiviai traumas patyrė sporto salėje arba lauke. 2. Identifikuotas esminis traumos pobūdis – tai sutrenkimas. Pusė mokytojų paminėjo, kad jų ugdytiniai dažniausiai patiria sutrenkimus, sumušimus. Dažniausiai traumuotos kūno vietos, moksleivių teigimu, buvo čiurna, blauzda, kelis, šlaunis ir pėda. Šias traumas vienodai dažnai patyrė tiek berniukai, tiek mergaitės (p<0,05). 3. Pagrindinės traumatizmo kūno kultūros pamokose priežastys, anot moksleivių, yra: judesių atlikimo klaidos... [toliau žr. visą tekstą] / The object: injuries and their prophylaxis in physical education lessons. The aim – to analize injuries and their prophylaxis in physical education lessons. The tasks: 1. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about injuries prevalence in physical education lessons. 2. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about nature of injuries in physical education lessons and injuries places. 3. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about out the reasons of injuries in physical education lessons. 4. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about the measures of injuries prophylaxis in physical education lessons. Conclusions: 1. Most of pupils never had no injuries in physical education lessons. A small part of them had some injuries. More boys than girls had injuries in physical education lessons (p<0.05). More than half of teachers said the pupils never had no injuries in their physical education lessons. one-fifth of them said rarely. Mostly the pupils had injuries inside the gym or outside. 2. The main nature of injury is blow. Half of teachers said mostly their pupils have injuries like blows, bruises. According to the pupils mostly the body places of injuries was ankle, calf, knee, thigh and foot. The boys and the girls equally often had this injures (p<0,05). 3. According to the pupils the main reasons of injuries in physical education lessons are: movement execution errors, faulty sports coat and tiredness. According to the teachers the main reasons are: poor school... [to full text]

Darbo objektas – mokymo metodų įvairovės taikymas bendrojo lavinimo mokyklos kūno kultūros pamokose. Darbo tikslas – nustatyti mokymo metodų įvairovės taikymo ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos kūno kultūros pamokose. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti fizinio ugdymo mokymo metodų sampratą ir įvairovę. 2. Nustatyti mokymo metodų įvairovės panaudojimo kūno kultūros pamokose galimybes ir būdus. 3. Ištirti mokymo metodų įvairovės taikymo ypatumus Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros pamokose. Svarbiausi rezultatai Išanalizavus tyrime dalyvavusių Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros mokytojų (n = 25; amžiaus vidurkis 45,7 metai) atsakymus, nustatyta, kad jų pamokose dažniausiai yra taikomi „į mokytoją orientuoti“ mokymo metodai: Metodai A ir B taikomi „labai dažnai“ (n = 8 ir n = 7, atitinkamai) ir „dažnai“ (n = 10 ir n = 14, atitinkamai). Rečiausiai taikomi mokinių savarankiškumą skatinantys mokymo metodai: Metodai C ir D mokytojų yra pasirenkami „kartais“ (n = 13 ir n =17, atitinkamai) arba „beveik niekada“ (n = 6 ir n = 3, atitinkamai). Išvados 1. Išanalizavus fizinio ugdymo mokymo metodų sampratą ir įvairovę pastebėta, kad nėra vieningos metodų klasifikacijos. Visi ugdymo metodai yra savaip veiksmingi ir reikalauja mokytojo įgūdžių. Mokytojas privalo turėti pakankamą teorinį pagrindą, išmanyti metodų įvairovę ir paskirtį. 2. Kūno kultūros mokytojai savo pamokose gali naudoti įvairius fizinio ugdymo mokymo metodus ir tai gali... [toliau žr. visą tekstą] / Variety of teaching methods applicable to the common schools, and teaching methods of application of the diversity characteristics of secondary school physical education classes. Analyzing physical education teaching methods and the concept of diversity. Identify teaching techniques uses, capabilities and methods of physical education classes.

No description available.

Darbo aktualumas. E. Adaškevičienės (2004) teigimu, pastaruoju metu moksleivių tarpe atsiranda negatyvus požiūris į judėjimo aktyvumą, kūno kultūrą ir sportą. Atlikti tyrimai parodė, kad bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviai, kurie sistemingai lankė kūno kultūros pamokas bei sporto treniruotes, ne taip greit pavargdavo per protinio lavinimo pratybas bei paskaitas, būdavo aktyvesni per pamokas bei pažangesni moksle (Vilkas, 1995). Todėl buvo aktualu ištirti vyresniųjų klasių (15–18 metų) moksleivių berniukų požiūrį į kūno kultūros pamokas, kūno kultūros pamokų lankomumą ir jo sąsajas su mokymosi pažangumu. Darbo objektas: 9-12 klasių berniukų metinio įvertinimo vidurkio ir kūno kultūros pamokos lankomumo sąsajos. Tyrimo tikslas – nustatyti 9-12 klasių berniukų metinio įvertinimo vidurkio ir kūno kultūros pamokos lankomumo sąsajas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti 9-12 klasių berniukų metinio įvertinimo vidurkį. 2. Ištirti 9-12 klasių berniukų ir kūno kultūros pamokos lankomumą. 3. Nustatyti 9-12 klasių berniukų metinio įvertinimo vidurkio ir kūno kultūros pamokos lankomumo sąsajas. Tyrimo rezultatai: 1. Išanalizavus Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos 9-12 klasių mokinių berniukų metinio įvertinimo vidurkį nustatyta, kad 12 klasėje buvo 72,2 proc. gero ir 27,8 proc. patenkinamo pažangumo mokinių; 11 klasėje buvo 63,9 proc. gero ir 36,1 proc. patenkinamo pažangumo mokinių; 10 klasėje buvo 52,9 proc. gero ir 47,1 proc. patenkinamo pažangumo mokinių; 9 klasėje buvo 38,9 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of work. E. Adaškevičienė (2004) argues that recently there is a negative attitude appearing among schoolchildren towards physica activity, physical education and sports. Studies have shown that pupils of general education school who systematically attended physical education classes and sport training, god tired during mental training exercisses and lectures not so soon, were more active during lessons as well as showed better academic achievements (Vilkas, 1995). It was therefore important to investingate the approach of senior (15-18 years) schoolboys to physical education classes, attendance of physical education classes and its relationship to learining achievements. Work obiject: Links between the average annual evaluation and attendance of physical education lessons among 9-12 grade boys. The aim of research was to identify the links between the average annual evaluation and attendance of physical education lessons among 9- 12 grade boys. Obijectives: 1. To analyse the average annual assessment of 9-12 grade boys. 2. To analyse attendance of physical education classes among 9-12 grade boys. 3. To identify the links betwen the average annual evaluation and attendance of phyical education lessons 9-12 grade boys. Main results: 1. The analysis of the average annual academic evaluation of 9-12 grade boys at „Žemaitis“ Gymnasium Raseiniai has shown that there were 72,2 per cent pupils with good and 27,8 per cent with satisfactory academic... [to full text]

Aktualumas. Pagrindinis sveikatos ugdymo būdas – sveikatos mokymas siekiant ugdyti elgesį ir vertybes, kurios sudarytų sveikos gyvensenos pagrindus, mokyti tausoti savo sveikatą, padėti suvokti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninačių veiksnių žalą (Gudžinskienė ir Česnavičienė, 2002). Bendrojo lavinimo mokykloje vaikas privalo įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, gyvybės centrus, vidaus organus, jutimus, judėjimą, mitybą ir kitus svarbius dalykus, kurie sąlygoja organizmo vystymąsi ir augimą, gerą sveikatą. Tyrimo objektas: Sveikos gyvensenos ugdymas per kūno kultūros pamokas 9-12 klasėse. Tikslas: Išanalizuoti sveikos gyvensenos ugdymą per kūno kultūros pamokas 9-12 klasėse. Hipotezė: Ar bendrojo lavinimo mokykloje 9-12 klasėse besimokantys mokiniai propaguoja sveiką gyvenseną? Uždaviniai: 1. Ištirti mokytojų požiūrį į sveiką gyvenseną ir jos ugdymą per kūno kultūros pamokas. 2. Ištirti mokinių požiūrį į sveiką gyvenseną ir jos ugdymą per kūno kultūros pamokas. 3. Palyginti mokytojų ir mokinių požiūrį į sveiką gyvenseną ir jos ugdymą per kūno kultūros pamokas. Tiriamieji – Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklos 9-12 klasių mokiniai (n=80) ir kūno kultūtos mokytojai (n=20). Išvados: 1. Ištyrus mokytojų požiūrį į sveiką gyvenseną ir jos ugdymą per kūno kultūros pamokas nustatyta, kad 60% kūno kultūros mokytojų savo sveikatos būklę vertina gerai, 70% sveikatos gerove rūpinasi labai, sveikatos ugdymą mokykloje vertina puikiai, teigia, kad iš sveikatingumo... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. Home health educational approach - health education in order to develop the behaviors and values that form the foundations of a healthy lifestyle, teaching to preserve your health, help you understand the harmful habits and other health factors silpninačių damages (Gudžinskienė and Česnavičienė, 2002). Comprehensive school child has to gain knowledge about the human body structure, internal organs, life centers, senses, nutrition, movement, and other relevant factors that determine the body's growth and development, good health. The object of healthy living education through physical education classes in grades 9-12. Objective: To analyze the development of healthy lifestyles through physical education classes in grades 9-12. Hypothesis: Is the comprehensive school students enrolled in grades 9-12 to promote healthy living? Target – one high school students grades 9-12 (n = 80) and Alytus district secondary schools in the body kultūtos teachers (n = 20). The aims: First and Second To investigate the students' attitudes towards a healthy lifestyle and education through sports. 3rd Compare teachers and pupils' attitudes to healthy lifestyles and education through sports. Conclusion: Comparing teachers 'and students' attitudes towards a healthy lifestyle and education through physical education classes set to investigate teachers and students like the state of your health, says that the health activities usually organized competitions and various events... [to full text]

Tyrimo objektas – 6 – 7 klasių berniukų ir mergaičių lankstumo, vikrumo, greitumo jėgos, jėgos ištvermės lavinimas per imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas. Tyrimo tikslas – nustatyti imtynių programos veiksmingumą per kūno kultūros pamokas 6 – 7 klasių mokinių judamiesiems grėbėjimams. Hipotezė – Mūsų sukurta ir taikyta eksperimentinė programa 6 – 7 klasių mokiniams per imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas turi teigiamą efektą judamųjų gebėjimų rezultatams. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos veiksmingumą bendrojo lavinimo mokyklos 6 – 7 klasių mergaitėms. 2. Nustatyti taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos veiksmingumą bendrojo lavinimo mokyklos 6 – 7 klasių berniukams. 3. Nustatyti mokinių patiriamus pojūčius per imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas. 4. Nustatyti mokinių patiriamus pojūčius laisvalaikio fizinio aktyvumo metu. 5. Nustatyti mokinių fizinį aktyvumą lyties ir skirtingų grupių aspektu. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, kad 6 – 7 klasių mergaičių fizinio pajėgumo komponentai eksperimentinėje grupėje po taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Statistikai reikšmingai pakito ir kontrolinės grupės mergaičių fizinio pajėgumo rezultatai (p<0,05). Skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių pirmo ir antro fizinio pajėgumo testavimų nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05). 2. Po taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos... [toliau žr. visą tekstą] / Subject – Training of flexibility, agility, speed strength, strength endurance among 6-7 grades boys and girls during wrestling lessons. Aim of the study: to determine the impact of wrestling pattern program to movement abilities among 6-7 grades pupils during physical education lessons. Hypothesis: Designed and applied experimental program have a beneficial effect on the results of movement performance abilities among 6-7 grades pupils during the wrestling pattern program of physical education lessons. Objectives: 1. Determine the effectiveness of applied wrestling pattern program among 6-7 grades girls in the general education school. 2. Determine the effectiveness of applied wrestling pattern program among 6-7 grades boys in the general education school. 3. Identify the experienced senses among pupils during physical education wrestling pattern lessons. 4. Identify the experienced senses among pupils during physical activity in leisure time. 5. Determine the level of physical activity among pupils according to gender and different groups. Conclusions 1. In this study found that the 6-7 grades girls' physical fitness components after the applied wrestling kind physical education program had significantly improved in the experimental group (p <0.05). In the control group of girls physical fitness components also had significantly improved (p <0.05). There were no statistical differences between control and experimental groups in physical fitness results (p> 0.05). 2... [to full text]

Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Extensively studied in the literature of interest and motivation on physical activity. It has been observed that, depending on the age and interests of the students, as well as motivation for physical activity changes in a negative direction. Students mature physically, socially and intellectually, the focus of great change. As they age, especially in adolescence, changes in motivation to be physically active operational structure (Volbekienė ir kt., 2008). It is therefore important to investigate the factors affecting the positive or negative influence on the interest of students in grades 9-10 physical education lessons. Object - the factors influencing students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Purpose - to identify the factors affecting students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Objectives: First Identify the factors that students positive and negative affect during physical education classes. Conclusions: Questionnaires survey found that the most motivated students of physical education classes has resulted in a favorite activity engaged in, have the opportunity to be with friends and to emulate, try to realize themselves seem better than others to feel assured as well as the patina of physical education teacher. Comparing grades 9-10 for girls and boys in the PE lesson reasoning requires that girls are more driven by the fact that doing something a little bit afraid or worried, it may turn out better than others, and... [to full text]