Darbo objektas – informacinių technologijų galimybių panaudojimas komunikuojant įmonių socialinę atsakomybę (toliau ĮSA). Magistrinio darbo tikslas – nustatyti ir aptarti kokios informacinės technologijos ir jų galimybės yra naudojamos komunikuojant ĮSA. Darbo uždaviniai: apibūdinti, įmonių socialinės atsakomybės sampratą; atskleisti ryšį tarp įmonės socialinės atsakomybės ir interesų grupių; nustatyti, kokius komunikacijos modelius galima naudoti pristatant ĮSA; nustatyti, kokios informacinių technologijų priemonės naudojamos įmonėmis socialinei atsakomybei pristatyti; atskleisti, kokias tinklalapio informacijos pateikimo galimybes išnaudoja didžiausios Lietuvos bendrovės. Atlikus mokslinių straipsnių ir literatūros analizę nustatyta, kad nėra vieningo įmonės socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimo. Apibendrinus mokslinėje literatūroje įmonių socialinės atsakomybės sąvokos apibrėžimus nustatyta, kad įmonė savo socialinę atsakomybę gali vykdyti rinkos, aplinkosaugos, visuomenės ir užimtumo srityse. R. Freeman (1984) išplėtota suinteresuotųjų grupių (interesų grupių) teorija padarė didelę įtaką ĮSA teorijos plėtrai. Jis nustatė, kad sėkminga įmonės veikla priklauso ne tik nuo akcininkų bet ir nuo klientų, visuomenės, darbuotojų ir kitų interesų grupių. Todėl kiekviena įmonė atsižvelgdama į savo prioritetines interesų grupes turi pasirinkti tokias socialiai atsakingas veiklas, kurios atitiks jų lūkesčius. Informacinių technologijų plėtra sukėlė tam tikrą revoliuciją ĮSA... [toliau žr. visą tekstą] / Terminal master's research aim is to identify and discuss the communication of corporate social responsibility trends, forms in the internet. The main tasks: to identify the main tendencies of delivering corporate social responsibility in the internet, to find which internet technology tools are used to present corporate social responsibility. The last task is to identify what opportunities offer corporate websites in presentation corporate social responsibility. The content analysis of science literature showed that 80% of biggest word companies present their corporate social responsibility in the websites. The most popular forms of delivering CSR is PDF document and supplying information on website. It was found that companies usually engaged CSR in six main areas: environmental responsibility, transparency in business, the responsibility in the working environment, society, product and services and in the sphere of security.The content analysis of science literature showed that for presentation corporate social responsibility companies often use these new technology tools: blogs, web sites and social networks. The analysis of Lithuanian companies’ web sites showed that almost all companies use this tool to communicate corporate social responsibility. They not only present corporate social responsibility using text information but publish photos, financial reports. On the other hand, only two companies use social network to disclose the CSR.

The aim of the dissertation is to reveal the possibilities of the integration of information society technologies and develop an IST integration model through modernisation of higher education studies. This research aims to methodologically justify the integration of the above mentioned technologies into the process of higher education, to evaluate the opportunities of technologies in the modernisation of the study content and process, teachers’ and students’ literacy in using these technologies, to explore obstacles and barriers to their successful integration into the study process. Great attention is paid to the impact of the development of information society technologies on the new forms of literacy and methodological analysis of the theoretical aspects of integrating modern technologies into the higher education studies. The dissertation introduces the models of the organization of the modern learning process, the realization of the open content, and the systematic integration of the information society technologies into the study content. / Disertacijos tikslas – atskleisti informacinės visuomenės technologijų integravimo galimybes ir parengti jų integravimo modelį modernizuojant aukštojo mokslo studijas. Šiuo tyrimu siekiama metodologiškai pagrįsti informacinės visuomenės technologijų integravimą į aukštojo mokslo studijų procesą, įvertinti technologijų galimybes studijų turinio ir proceso modernizavimui, dėstytojų ir studentų pasirengimą jas naudoti, kliūtis ir barjerus sėkmingam jų integravimui į studijų procesą. Didelis dėmesys skiriamas informacinės visuomenės technologijų raidos daromai įtakai naujoms raštingumo formoms, šiuolaikinių technologijų integravimo į aukštojo mokslo studijas teorinių aspektų metodologinei analizei. Darbe pristatyti modernaus mokymosi proceso organizavimo, atviro turinio realizavimo, sisteminio informacinės visuomenės technologijų integravimo į studijų turinį modeliai.

Nūdienos švietimo sistemoje informacinės ir komunikacinės technologijos sudaro galimybes ugdyti šiuolaikišką pilietį, pasirengusį gyventi elektroninėje erdvėje. Kompiuterinės technologijos daro įtaką įvairių dalykų mokymui ir mokymuisi, visam ugdymo procesui. Tyrimo tikslas - atskleisti IKT taikymo technologijų pamokose situaciją ir ją sąlygojančius veiksnius. Uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, teisinius dokumentus ir atliktus tyrimus susijusius su IKT taikymu per technologijų pamokas; atskleisti IKT taikymo svarbą mokant technologijų; išnagrinėti technologijų mokytojų kompetenciją taikyti IKT technologijų pamokose. / Today's education information and communication technologies have the potential to develop a modern citizen, ready to live in electronic space. Computer technology has an impact on a variety of subjects for teaching and learning also for the educational process. The aim of thesis is to reveal ICT application in technology lessons situation and its determinative factors. Tasks: to carry out the analysis of the scientific literature and education documents, in order to reveal ICT use in technology education; to reveal the importance of ICT use in technology education; to analyse teachers’ competence to use ICT in technology lessons.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas nekilnojamojo turto įmonių darbuotojų darbo efektyvumas ir jo didinimo galimybės panaudojant naujausias technologijas – biometrinę kompiuterio pelytę bei VGTU studentų ir dėstytojų sukurtą internetinę ekspertinę sistemą, duodančią patarimus darbuotojų našumui didinti. Darbe apibendrintai aprašomas Lietuvos ūkio darbo našumas, jo pasikeitimai per pastaruosius metus, bei veiksniai, turintys didžiausią įtaką darbo našumui. Taip pat darbe aprašomos biometrinės technologijos, apžvelgiamas jų panaudojimas nekilnojamojo turto sektoriuje ir galimybė jas pritaikyti darbo efektyvumui didinti. Atlikus stebėjimus biometrine kompiuterio pelyte ir nustačius didžiausią įtaką darbuotojų našumui darančius veiksnius, remiantis A. Maslowo poreikių teorija buvo sukurta ekspertinė darbo našumo didinimo sistema. Išanalizavus darbo su biometrine pelyte ir sukurta ekspertine sistema rezultatus, darbo gale pateikiamos darbo išvados ir pasiūlymai. / The labour productivity problem and possibility to improve labour productivity by using biometric technologies and web-based expert system, developed by students and academics of VGTU is analyzed in this thesis. Summarized description of the labour productivity in general, its progress during few past years in Lithuania and factors that make the biggest influence on the level of labour productivity are described. Also the work contains overview of the biometric systems, usage of them in real estate and the possibility to increase labour productivity. After making observations during work with biometric mouse and identifying factors that affect productivity the most, the expert system, based on the A.Maslows hierarchy of needs was developed. Conclusion and suggestions were made after performing the analysis of the results of working with the biometric mouse and web-based expert system.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo tik valstybinės mokyklos, o atgavus nepriklausomybę atsirado ir privačių mokyklų, kurios išlaikomos iš privačių finansuotojų lėšų, kurių didžiąją dalį sudaro tėvų mokestis už vaikų mokslą. Šiose mokyklose mokosi mažiau vaikų, jie paprastai yra iš socialiai stipresnių, finansiškai geriau apsirūpinusių šeimų, todėl tikėtina, kad pedagogai turi jose geresnes sąlygas dirbti ir daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui. Todėl vaikai tokiose mokyklose turėtų būti geriau parengiami. Tačiau be tinkamai suformuotos ir gerai veikiančios mokyklos bibliotekos net pati geriausia mokykla negalės tinkamai parengti vaikų žinių visuomenei bei savarankiškoms studijoms aukštojoje mokykloje. Todėl šio mokslinio darbo objektu pasirinkta T. Liubertienės vidurinės mokyklos biblioteka (toliau LVM). / Libraries are necessary because they help to realize plans and ideas of education, raise quality of education. Libraries are directly associate with education as process. School library must be opened for all community of school. It must give a chance for schoolchildren to find information by themselves. Library must suggest and give all opportunities for schoolchildren and teachers to use new technologies. And it must become a cultural and social centre of school at the same time. T. Liubertiene secondary school is the first private secondary shool in independent Lithuania established in 1993. This school tryes to create psychical healthy atmosphere, good conditions of work, rest and exercise universaly. In this school study 303 children. In this school work teachers with high qualification. They practise modern teaching methods. Teachers continually work in methodical teachers centres. There are organising inside seminars for teachers in this school. T. Liubertiene secondary school exists 15 years, but the library was established only in 2006 (when an author of this task came work to this school). The school library should be administer by straight policy, but it isn’t created yet. The policy of the library should image purposes and plans of school, but now it supplyes requirements of school just partly. The private school hasn’t support of state or municipality, but money from state (“schoolchild bag”) is designed for every schoolchild. But practically the library doesn’t... [to full text]

Šiuo metu kalbos technologijos vystosi ir tobulėja, daugėja jų taikymo sričių, tačiau nėra plačiai prieinamų lietuvių kalbos atpažinimo ir sintezavimo produktų. Daugelis kalbos technologijų produktų yra pritaikyti anglų kalbai. Šio darbo tikslas – išnagrinėti, kalbos atpažinimo ir kalbos sintezės produktų adaptavimo lietuvių kalbai galimybes. Tuo tikslu atliktas tyrimas su kalbos sintezės programa „ReadPlease 2003“ ir kalbos atpažinimo programa „Dragon NaturallySpeaking 10“. Su programa „ReadPlease 2003“, nustatytas lietuviškų žodžių perskaitymo aiškumas yra vos 35%. Tuos pačius žodžius transkribavus perskaitymo aiškumas gautas 95%. Galima teigti, kad lietuvių kalbos žodžiams užrašyti naudojant anglų kalbos fonetinę rašybą ir pateikus užrašytus žodžius programai „ReadPlease 2003“ perskaityti, žodžių aiškumas tapo 60% didesnis nei užrašius pagal lietuvių kalbos fonetinę rašybą. Su programa „Dragon Naturally Speaking 10“, nustatyta, kad geriausiai yra atpažįstami ilgi žodžiai, mažiausiai - trumpi. Daugiausia klaidų yra daroma ties dviejų balsių a ir i trumpinimu bei ilginimu. Taip pat daugiau klaidų yra daroma žodžiuose su dusliaisiais priebalsiais nei žodžiuose su skardžiaisiais. Apskaičiuotas bendras programos atpažinimo efektyvumas, pagal penkių diktorių diktavimo rezultatus, yra 84,8%. Todėl galima teigti, kad aklai pasikliauti programa diktuojant žodžius negalima, tačiau prižiūrint ir pataisant neteisingai įvestą žodį, ji gali būti naudojama kaip puiki rašymo priemonė... [toliau žr. visą tekstą] / Currently, the speech technologies develop and improve, increase the number of application areas, but is not widely available in Lithuanian language recognition and speech synthesis programs. Many speech technology products are adapted to the English language. The aim of this work - to examine of possibilities to adapt speech recognition and speech synthesis products for Lithuanian language. To achieve the aim was researching two of the English language programs, „ReadPlease 2003“ and „Dragon Naturally Speaking 10“ the use of Lithuanian language possibilities. The first test of the program „ReadPlease 2003“, established the Lithuanian words perusal clarity is only 35%. The same words were transcriptioned, then clarity of reading became 95%. It can be argued that the Lithuanian words recorded using the phonetic spelling of the English language and presentation of written words for „ReadPlease 2003“ perusal the words of clarity was 60% higher than Lithuanian words recorded using the phonetic spelling of the Lithuanian language. The program „Dragon NaturallySpeaking 10“ was used during the second test. This time was found that the best is to identify long words, at least - short. Most mistakes are made at the two vowels a and i, when its are shortened and extensioned. As well as more errors are made in the words with voiceless consonants than words with voiced consonants. There were calculated a general efficiency of identification of the program, according to the five speakers... [to full text]

Keičiantis visuomenei buvo pradėta švietimo reforma, kuriamos naujos Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Bendrosios programos grindžiamos mokytojo bei mokyklos darbo savarankiškumu ir atsakingumu, orientuoja mokyklas savarankiškai spręsti mokinių darbo krūvio klausimus individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnius, poreikius, gebėjimus, mokymosi stilius, suteikiama galimybė mokiniams susikurti vertybių sistemą ir pasiekti asmeninę brandą. Tyrimo tikslas - Ištirti technologinio ugdymo tikslų įgyvendinimą pagrindinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę, dalykinę, metodinę literatūrą tiriamuoju klausimu. 2. Palyginti 1994,1997,1999,2003,2008, 2009 metų Technologinio ugdymo Bendrąsias programas 3. Išsiaiškinti technologinio ugdymo tikslų kaitos priežastis 4. Išsiaiškinti svarbiausius technologinio ugdymo tikslus, jų įgyvendinimą Tyrimo organizavimas: viso buvo apklausta 116 technologijų mokytojų iš Rytų Lietuvos mokyklų. Tyrimo metodai: teorinis, statistinis. Apibendrinant atliktą mokslinės, dalykinės, metodinės literatūros analizę, paaiškėjo, kad technologinio ugdymo tikslai priklauso nuo ugdymo paradigmų, spartaus mokslo ir technikos vystymosi, žinių tobulėjimo ir integracijos gausos. Palyginus Technologinio ugdymo bendrąsias programas paaiškėjo, kad iki 1999 metų mokiniai buvo skatinami ugdyti darbinius įgūdžius ir darbo kultūros supratimą. Nuo 2003 metų ugdomi technologinio raštingumo pagrindai. Tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / The exchange was opened to the public education reform, new programs and general education standards. General program based on teacher and school autonomy and accountability of the work, guiding the school to address students self-employment pressures on individual programs, taking into account students ages, needs, abilities, learning styles, given the opportunity for students to create a system of values and the achievement of personal maturity. Purpose of the survey - Investigate the technological goals of education in schools. The tasks were: 1. To analyze the scientific, subject and methodological literature on the subject. 2. Compare 1994,1997,1999,2003,2008, 2009, Broad Technology education programs 3. Clarifying the objectives of technological change, the reasons for building 4. Figure out the most important technological goals of education, their implementation Organization of the research: There were interviewed 116 technology teachers from schools in eastern Lithuania. Methods of research: theoretical, statistical. Summary analysis of scientific, formal, methodical analysis of the literature shows that technological education are dependent on the educational paradigm, rapid scientific and technological development, knowledge development and integration of abundance. The comparison of the general technology education programs show that by 1999, students were encouraged to develop working skills and cultural understanding. Since 2003, educated in technological... [to full text]

Adaptyvus elektroninis mokymas - elektroninio mokymo rūšis kuri prisitaiko pagal besimokančiojo poreikius. Šis mokymas labiausiai panašus į tradicinį mokymą. Kiekvienais metais į universitetą įstoją skirtingas kompiuterio raštingumo žinias turintys studentai, todėl būtų naudinga kompensuoti trūkstamas studentų žinias. Studentai galėtų kompensuoti trūkstama žinias savarankiškai, panaudojant adaptyvų elektroninį kursą. Šiam tikslui pasiekti buvo nuspręsta kurti adaptyvaus elektroninio mokymo sistemą. Sistemos kūrimo metu atlikti tokie tyrimai: • atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškintas žmonių požiūris į adaptyvų elektroninį mokymą; • išanalizuota esamos elektroninio mokymo kūrimo sistemos ir elektroninio mokymo kursai; • išanalizuotos galimo grįžtamojo ryšio rūšys; • sukurta sistemos duomenų bazė, kurioje bus saugomi pagrindiniai duomenys susiję su vartotoju ir vartotojo mokymosi įvertinimais; • sukurtas sistemos prototipas dviejų kurso dalių mokymuisi; • atliktas eksperimentas, kuriuo metu aštuoniolika žmonių mokėsi adaptyviu elektroniniu būdu. Jų rezultatai palyginti su tą pačią medžiagą besimokančiųjų rezultatais tradiciniu būdu. / Adaptive electronic learning – a kind of electronic learning that meets the learner`s requirements. This learning is the most similar to traditional learning. Students with different knowledge of computer literacy enter the university every year, so it would be useful to compensate the lack of their knowledge. Students could compensate the lack of knowledge on their own, by applying an adaptive electronic course. In order to achieve this goal, it was decided to create a system of adaptive electronic learning. Here are the analyses made while creating the system: • A survey that clarified people`s attitudes towards adaptive electronic learning was made; • An analysis of an existing system of electronic learning creation and courses of electronic learning was made; • The types of possible feedback were analysed; • A system database that keeps the main data related to the user and his learning evaluations was developed; • A system prototype for learning of two parts of the course was designed; • An experiment of 18 people taking adaptive electronic learning was carried out. The results were compared with those of learning the same material in traditional way.

Šiame bakalauro darbe bandėme atskleisti IT teigiamas savybes, kurios efektyvina mokinių mokymąsi, gerina mokymosi rezultatus. Suformuluota hipotezė: tikėtina, kad naudojant IT pamokose, gerėja mokinių mokymosi motyvacija. Tyrime dalyvavo 130 respondentų, iš kurių 80 bendrojo lavinimo mokinių, 30 bendrojo lavinimo mokytojų ir 20 tėvų. Anketinės apklausos metodu tirta IT teikiama nauda mokymuisi įvairių dalykų pamokose, ką mano apie IT naudojimą pamokose, kokias IT naudoja, kokių dalykų pamokose. Tyrėme tris grupes respondentų, kadangi norėjome įžvelgti IT teikiamą naudą iš trijų pusių: mokinių, mokytojų ir tėvų. Tyrimu nustatyta mokinių gebėjimai panaudoti informacines technologijas. Mokiniai, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sugeba IT (kompiuterius) naudoti ne tik kompiuteriniams žaidimams žaisti, bet ir jį pritaikyti mokymuisi. Sugeba rasti reikiamos informacijos, moka naudotis įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Tyrimu atskleidėm IT teikiamą naudą mokymosi rezultatams gerinti. Buvo nustatyta, kad naudojant IT pamoka tampa įdomesnės, efektyvesnės. Skatina mokinių teigiamą motyvaciją mokymuisi, ugdo kūrybiškumą. Atliktu tyrimu išaiškėjo, kad IT naudojamos įvairių dalykų pamokose, efektyvina mokymąsi, kadangi labiau įsimenama informacija, atsiranda didesnis noras mokytis, labiau įsigilinama į užduotis. Tai užtvirtino ir visų trijų grupių respondentų panašios nuomonės dėl IT teikiamos naudos. Iškelta hipotezės didžia dalimi pasitvirtino... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work we tried to reveal the positive qualities of IT, the more effective pupils learning, improve learning outcomes. Hypothesis was formulated: it is likely that the use of IT classroom and improve pupils learning motivation. The presence of 130 respondents, of which 80 general education pupils, 30 general education teacher and 20 parents. Questionnaire survey method was studied in the IT benefits of classroom learning different things, what you think about the use of IT lessons, which uses IT, what things in class. We analyzed three groups of respondents, because we wanted to see the benefits of IT from three sides: the pupils, teachers and parents. The study found pupils' ability to use information technology. Pupils, as well as special needs pupils can IT (computers) to use not only computer games but also to adapt it for learning. Able to find the necessary information, can use various computer programs. The investigation reveal benefits of IT to improve learning outcomes. It was found that the use of IT becomes more interesting lesson, more efficient. Promotes positive pupils motivation for learning, fosters creativity. A study carried out revealed that the use of various IT subjects, more effective learning, as more information is memorized, there is a greater desire to learn more into the task. It is sealed and all three groups of respondents to a similar view on the benefits of IT. The hypothesis is largely confirmed that the use of IT is... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti augavietės, įveisimo ir apsaugos technologijų įtaką ąžuolo želdinių būklei. Darbo objektas: Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos bei Skaistgirio girininkijose esantys paskutinio dešimtmečio ąžuolo želdiniai. Metodai: siekiant nustatyti augaviečių, įveisimo ir apsaugos technologijų įtaką ąžuolo želdinių būklei tirti ąžuolo želdiniai Nds; Lds; Nfs; Lfs augavietėse su 2 arba 3 pakartojimais. Naudota miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika, esančia teisės akte Miško atkūrimas ir įveisimas (teisės aktų rinkinys) – Vilnius, 2005, 116 – 121 p. Vadovaujantis šia metodika tirti 7 metų amžiaus ąžuolo želdiniai laikinų apskaitos aikštelių metodu (100 – 400 m ploto), jas išdėstant plote galimai vienodais atstumais, tipingose vietose želdavietės įstrižainių kryptimis. Apskaitos aikštelių skaičius priklausė nuo sklypo ploto: kai sklypo plotas 3 ha ir mažesnis apskaitos aikštelės apėmė ne mažiau 5 % sklypo ploto, kai 4 – 5 ha – 4 %, kai 6 – 10 ha – 3 %, kai daugiau nei 10 ha – 2 %. Apskaitos aikštelėse vertinti šie rodikliai: - vidutinis ąžuolo želdinių aukštis (10 cm tikslumu), pridedant prie jų analogiško aukščio ąžuolo savaiminukus, augančius vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu; - gyvybingų ąžuoliukų skaičius; - elninių žvėrių pažeidimai pagal pažeidimo tipą; - ligų pažeidimai. Tyrimo rezultatai apdoroti dispersinės analizės metodais. Rezultatai: atliktais tyrimais nustatyta, kad didžiausias vidutinis aukštis ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of our investigation: to determine the infuence of different sites tipes, planting and protecion technologies on the oak plantations quality. Object of the investigation: 7 years oak plantations in Kėdainiai State Forest Enterprise. Methods: Our investigation was carried out in 100 - 400 m sample plots according to the methodology of statute of reforestation and afforestation in different types of forest sites (Nds; Lds; Nfs; Lfs). According to this metodology sample plots were set out in the diagonal direction on the 7 years oak plantations. Sample plots were used to determine: - middle height of oak stands; - density; - the intensity of injuries made by animals and pathogens. Investigation data was processed using methods of „ANOVA“. Results: it was determined that the greatest heigth of oaks plantations is in Nds and Nfs forest sites; forest sites has no significant effect on oak seedlings density, but it was estimated significant effect on viability of oak plantations; the prevalence of foliar pathogen Oaks midlew is significantly higher in L hydrotope; there is no significant effectiveness between individual shelters and circle-shaped fence; soil preparation has significant effect on viability of oak plantations in L hydrotope.