This thesis examines how mothers of children labeled ‘learning disabled’ negotiate with educational professionals as advocates for their children. Previous scholarship has not adequately addressed the role that parents, particularly mothers of children labeled ‘learning disabled’ play in the education of their children. Through analyzing the ways in which these educational practices shape people’s experiences and identities, we can gain a deeper understanding of the ways in which labeling processes are experienced, managed, constructed, negotiated and/or resisted. This subject was explored through in-depth interviews with six mothers, using interviewing practices informed by standpoint methodology. My analysis follows two major themes. The first theme deals with the contradictory nature of psychoeducational assessments in the classrooms of the educational system. I demonstrate how psychoeducational assessments act as a set of rules, regulations and rights. I demonstrate how the mothers in my study used these as tools for empowerment and resistance to educational structures and discourses of normalcy. I also demonstrate the limitations of these texts to secure the educational interest and rights of children labeled ‘learning disabled’. The second theme deals with transformation processes. I ask, how do mothers of children labeled ‘learning disabled’ change as a result of negotiating their child or children’s ‘learning disability’. I demonstrate how being a parent of a child labeled ‘learning disabled’ is outside the sphere of ‘regular’ parenting and the sphere of the formal educational system and the economic, social and health-related consequences of such negotiations.

Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų. Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory. Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research. Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]

Pastaruoju metu vis daugiau suaugusiųjų pasirenka šokio mokymąsi ir kaip laisvalaikio praleidimo bei savęs tobulinimo formą, ir kaip būsimąją profesiją. Nors ir suaugusiųjų mokymas(is) yra gana plačiai išnagrinėtas Lietuvos mokslinių darbų autorių, tačiau nėra atlikta tyrimų suaugusiųjų šokio mokymo(si) klausimu. Išryškėja tyrimo problema, kaip efektyviau organizuoti suaugusiųjų šokio mokymo ir mokymosi procesą, siekiant įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo tikslus. Tyrimo objektas – suaugusiųjų šokio mokymas(is). Tyrimo tikslas – nustatyti neformalaus suaugusiųjų šokio mokymo(si) ypatumus. Atlikus temai aktualios literatūros analizę išsiaiškinta, kad suaugusiųjų mokytojo siekiamas tikslas – visokeriopai padėti besimokančiajam prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi ypatybės yra asmeninės charakteristikos, didėjantis besimokančiojo savarankiškumas, patirtis, pasirengimas mokymuisi ir motyvacija. Suaugusiojo asmenybę apibūdina psichologiniai, fiziologiniai, juridiniai ar socialiniai požymiai, o psichologiniai pokyčiai yra susiję su asmenybės raidos stadijomis. Psichologinėje plotmėje šokis padeda pasąmonėje glūdinčius dalykus perkelti į sąmonės lygmenį, o palaipsniui didėjant judesio ir kūno saviraiškai, didėja ir psichologinių pokyčių galimybės, nyksta išankstinės nuostatos, kategoriški įsitikinimai, atsiranda naujas požiūris ir nauji vertinimo kriterijai. Interviu su šokių mokytojais metu paaiškėjo, kad organizuojant neformalaus... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an increasing number of adult choose learning dance as a pastime form of self-development or as a future profession. Though adult education is a fairly broad considered with Lithuanian authors, but there is no research done in adult dance training. So the problem of research is how to efficiently organize the dance of adult teaching and learning process to achieve the objectives of non-formal adult education. The object of research – adult dance training. The aim of research – to establish characteristics non-formal adult dance training. After literature analysis it is clear that the aim of adult teachers is to help the learners to take responsibility for their learning. The main features of adult learning is a personal characteristics, increasing autonomy or learner, readiness for learning and motivation. The personality of adult characterizes psychological, physiological, legal, or social characteristics and psychological changes related to personal development phases. In psychological context, dance helps to move subconscious things to the level of consciousness. In a gradual increase of body movement and self-expression increases the possibility of psychological change, disappears prejudices, new opinion and criteria nascent. Interviews with dance teachers revealed that dance teacher introduces learners to the curriculum and objectives of studies. Commonly used methods for teaching dance show, explanation, repetition, and watching video footage analysis... [to full text]

Tautinis tapatumas bei etninė kultūra - veiksniai, darantys labai didelį poveikį moksleivių ugdymui. Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojama etninės kultūros svarba ugdant jaunąją kartą, tačiau mokslinių tyrimų studijos rodo, jog tautiškumo stinga tiek visuomenėje tiek ir mokykloje. Turint omenyje etninės kultūros teikiamą naudą jaunosios kartos ugdymui, svarbu etninės kultūros elementus įtraukti į neformaliojo ugdymo procesą, o tame tarpe ir į muzikos mokyklų programas. Muzikos mokykla – neformaliojo ugdymo dalis, kur etninė kultūra galėtų būti plėtojama palankiausiai. Deja, šaltinių, kuriuose būtų nagrinėjami etninės kultūros ypatumai neformaliajame muzikiniame ugdyme trūksta, todėl svarbu išanalizuoti esamą etninės kultūros padėtį muzikos mokyklose. / National identity and ethnic culture are the factors which make a huge impact on students’ education. The importance of ethnic culture is stressed in Lithuanian Education documents, but the studies of science research show that there is a shortage of nationality both in society and school. Having in mind that ethnic culture brings advantages for the education of youth generation, it is very important to include ethnic culture elements in non-formal education process, at the same time in the programmes of a music school. The music school is a non-formal part of education, where ethnic culture could be developed mostly. Unfortunately, there are very few sources where ethnic culture is analysed in non-formal musical education, so it is very important to analyse the present situation of ethnical culture in music schools.

This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities. When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]

Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas mokinių neformaliajam ugdymui, kaip švietimo sistemos komponentui. Neformalusis ugdymas – kryptinga, pedagoginiais tikslais organizuojama veikla, padedanti vaikui tapti atsakinga ir kūrybinga asmenybe, gebančia aktyviai veikti visuomenėje ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Analizuojant ŠMM atliktų tyrimų duomenis, paaiškėjo, kad neformaliojo ugdymo veikloje dalyvauja apie du trečdalius Lietuvos mokinių, tačiau skiriamas nepakankamas dėmesys jų poreikių išsiaiškinimui bei tenkinimui, neieškoma sprendimų, kaip pritraukti mokinius ir pagerinti neformaliojo ugdymo kokybę. Todėl tyrimo objektu pasirinktas neformalaus ugdymo organizavimas, siekiant patenkinti mokinių poreikius. Tyrimo tikslas – išryškinti mokinių poreikių tenkinimą gimnazijoje bei numatyti neformaliojo ugdymo organizavimo tobulinimo kryptis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, buvo atskleista neformaliojo ugdymo paskirtis bendrojo lavinimo mokykloje, išryškinta mokinių poreikių įvairovė ir jų tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme, apibrėžtos neformaliojo ugdymo veiklos organizavimo ir jos tobulinimo kryptys. Empirinis tyrimas buvo atliktas Vilkaviškio rajono X gimnazijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniai siekia tenkini aukštesniuosius - saviraiškos ir kūrybinius – poreikius ir, dalyvaudami neformaliojo ugdymo veikloje, juos tenkina. Mokinius tenkina neformaliojo ugdymo organizavimas gimnazijoje, tačiau pusė gimnazijos mokinių neformaliojo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Non-formal education of students is becoming more popular nowadays and it has great importance as the component of educational system. Non-formal education – a targeted activity having clear pedagogical objectives that help students to become responsible, creative and active persons in social life as well as adapt in changing society. The analysis of data carried out by Ministry of Education and Science proves that two-thirds of Lithuanian students take part in non-formal education. However, there is a lack of attention to the clarification and satisfaction of their interests. Also, there are not serious solutions how to attract children and improve the quality of non-formal education. The aim of the research is to highlight satisfaction of students’ requirements in gymnasium as well as to foresee improvement trends of non-formal education organization. The study of scientific literature revealed the purpose of non-formal education in general education school. Also, a variety of students’ interests and opportunities to satisfy them in non-formal education were revealed. Finally, the ways to organize and improve organization of non-formal education were defined. The empirical study was carried out in X gymnasium in Vilkaviskis district. The results revealed that students try to meet the higher needs of self-expression and creation. Those who take part in non-formal education satisfy their needs. Also, students are satisfied with the organization of non-formal education in... [to full text]

Pagrindiniai tyrimo rezultatai: specialiųjų poreikių vaikų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklas teorines prielaidas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie užtikrina neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustato neįgaliųjų socialinės integracijos principus, sudaro palankias sąlygas kurtis ir veikti specialiųjų poreikių vaikų visuomeninėms organizacijoms, leidžia tėvams dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus bei dalyvauti vaiko ugdymo procese, spręsti socialinės integracijos problemas (mažiau galimybių turinčių vaikų integravimas į visuomeninį gyvenimą), įtraukti specialiųjų poreikių vaikus į neformalaus ugdymo organizavimo sistemą; bendrojo lavinimo mokyklos vykdo įvairaus pobūdžio ugdymą. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklą vykdoma dvejopai: vaikai ugdomi būreliuose, kurie skirti tik specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams (specialusis ugdymas) bei vaikai ugdomi integruotuose būreliuose, įtraukiant SUP mokinius su kitais mokiniais (neformalus ugdymas); tėvai pastebi įtaką vaikui specialiame/neformaliame ugdyme tiek asmeninėje, tiek edukacinėje, tiek ir socialinėje srityse. Specialiojo ugdymo nauda specialiųjų poreikių vaikų integracijai į bendrojo lavinimo mokyklas (tėvų požiūriu) yra ta, jog vaikas individualių būrelių metu atsipalaiduoja, vystosi komunikaciniai gebėjimai, lavina motoriką, ugdo mąstymą, pagalbą sau ir... [toliau žr. visą tekstą] / During this work the conclusions were made as follow: the integration‘s of CwSN into secondary schools preconditions mainly contains from Lithuanian Republic laws which assure CwSN equal rights and opportunities in public society; the integration of CwSN into secondary school are held in two ways: children are being developed in clusters for CwSN only and in ordinary clusters where they are integrated among „usual“ ones; as a consequense of special and non-formal education parents see a possitive impact to their children in personal, educational and social ranges. According to parents opinion, the benefit of special education to CwSN integration into secondary schools is that children during sessions in clusters for CwSN only can relax, the communicative skills and thinking are developing including help for himself and others. On the other hand, the benefit of non-formal education to CwSN integration into secondary schools is that are not isolated from ordinary life, develope social skills, become more confident and independent person, feel safer not only during sessions but between and after them also.

Bakalauro darbe nagrinėjamos moksleivių poreikių tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme. Lyginamos dviejų šalių, Lietuvos ir Latvijos, moksleivių nuomonės. Didžiausias dėmesys skiriamas sveikatos rizikos veiksnių, dalyvavimo papildomo ugdymo veikloje priežasčių analizei. Tyrimu siekiama išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo 102 7-9 klasių Lietuvos ir Latvijos moksleiviai. Anketinės apklausos metodu tirtos moksleivių poreikių tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme. Pirmoji anketos dalis skirta išsiaiškinti demografinę padėtį, bendrą mokymosi krūvį. Antrąja anketos dalimi siekiama išsiaiškinti moksleivių dalyvavimo (nedalyvavimo) popamokinėje veikloje mastus, motyvaciją. Tyrimu nustatyta, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos moksleiviai popamokinėje veikloje dalyvauja aktyviai, kiekvienas randa terpę savo poreikiams patenkinti. Populiariausi yra sporto, muzikos, choreografijos užsiėmimai, kuriuose abiejų šalių moksleiviai aktyviau dalyvauja už mokyklos ribų, nepaisant to, kad šie užsiėmimai yra mokami. Vienintelis išryškėjęs skirtumas – kad Latvijoje labai populiarūs yra dalykiniai būreliai, kuriuos moksleiviai lanko už mokyklos ribų ir už suteiktas žinias moka. Kaip paaiškėjo tyrimo metu, didžiausias sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su neformaliuoju ugdymu, yra per didelis mokymosi krūvis. Tačiau, kaip parodė moksleivių atsakymai, tai netrukdo jiems užsiimti papildoma veikla po pamokų. Savo dalyvavimą popamokinėje veikloje moksleiviai... [toliau žr. visą tekstą] / Possibilities of student needs satisfaction in non-formal education are discussed in this bachelor‘s thesis. The main objectives of the research are to analyze the conception of non-formal education and health risk factors related to it, research the accessibility of non-formal education, find out the viewpoint of parents and students about after school activities and also compare Lithuanian and Latvian respondent opinions connected to this research. One hundred and two Lithuanian and Latvian, 7th to 9th grade students participated in this study. Using questionnaire survey, possibilities of student needs satisfaction in non-formal education were researched. First part of questionnaire is used to find out demographics and general studying load. Objectives of second part are to find out motivation and scale of student participation (absence) in after school activities. Research showed that both Lithuanian and Latvian students are actively involved in after school activities and each one of them finds something to meet their needs. Most popular activities involve music, sport and choreography; students from both countries participate in these activities outside school, even though they are paid. The only identified difference was that in Latvia business circles are very popular, which students attend outside school and pay for received knowledge. As revealed during the research, major health risk factor related to non-formal education is overload of learning. But, as the... [to full text]

Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas. Neformaliojo ugdymo pagrindinis tikslas – per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, kuris sugebėtų tapti aktyviu visuomenės nariu, sugebančiu sėkmingai joje veikti. Taip pat ši veikla turėtų padėti jam tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turės galimybę pažinti save, savo vidinius poreikius, jaus dvasinį pasitenkinimą, vyks sėkminga jo, kaip jauno žmogaus, socializacija. Todėl bet koks neformaliojo ugdymo proceso organizavimas pirmiausiai turi prasidėti nuo mokinių poreikių suvokimo (Kvietkienė, 2002). / Scientific problem and relevance of the research. The main aim of the non – formal education is to raise an individual through developing various competences which enable a person to become an active member of society who is capable to act successfully. Moreover, this activity should help a person to meet the needs of cognition, education and self – expression. In the well-organized activity a child will have an opportunity to know himself and his own needs, will feel spiritual satisfaction and his socialization will be successful. That is why any organization of non – formal educational process should start from the perception of students’ needs. (Kvietkienė, 2002).

Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, kurios padeda puoselėti laisvą ir kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padeda jaunam žmogui kūrybiškai panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime. Kūrybingumo gebėjimų skatinimas 21 amžiuje yra ne tik sunkus, bet ir labai aktualus uždavinys. Reikia sujungti visos visuomenės pastangas, kad naujos kartos šiame amžiuje įgytų žinias ir įgūdžius ir, kas galbūt dar svarbiau, vertybes ir nuostatas, etinius principus ir moralines gaires. Tai padėtų išugdyti atsakingus pasaulio piliečius, kurie užtikrintų darnų vystimąsi. Neformalusis ugdymas – reikšminga veikla, orientuota į mokinio saviraišką, kūrybą, meninius gabumus, prasmingo laisvalaikio praleidimą, skirta visapusiškam asmenybės tobulėjimui. Neformalus ugdymas dėl savo socialinio ir patyriminio pobūdžio suteikia kompetencijas, kurios leidžia žmonėms įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, padeda suprasti darnaus bendro gyvenimo principus ir taisykles, plėtoti asmeninius gebėjimus atsakingai apsispręsti ir veikti sudėtingame šiandienos pasaulyje. Neformaliojo ugdymo reikšmė svarbi vaiko pozityviajai socializacijai. Neformalaus švietimo reikalingumą ir reikšmingumą patvirtino ir tyrimo analizė (apklausoje dalyvavo pedagogai, mokiniai ir jų tėvai). Neformalusis ugdymas nėra atsitiktinė veikla, todėl ji turi būti tinkamai organizuota ir efektyvi. Orientacija į efektyvumo ir kokybės siekį yra būtina integruojantis į... [toliau žr. visą tekstą] / In modern society, the competences that help foster free and creative thinking, activeness and independence, also help the young person to use creatively the knowledge and capacities he has and to find one’s own place in life play an important role. Fostering of creativity skills in the 21st century is not only a difficult, but also a very relevant task. Efforts of the whole society have to be combined so that new generations in this age acquired the knowledge and skills, and, what is probably more important, the values and attitudes, ethical principles and moral guidelines. This would help educate responsible citizens of the world who would ensure a sustainable development. Non-formal education is significant activities focused on a pupil’s self-expression, creation, artistic skills, expedient spending of leisure, intended for all-rounded personality development. Due to its social and experience nature, non-formal education provides competences that allow persons to become involved into community life; help understand the principles and rules of common life; develop personal capacities to make a responsible choice and to act in a sophisticated modern-day world. The significance of non-formal education is important for the child’s positive socialization. The need and significance for non-formal education has also been approved by an analysis of the survey (pedagogues, pupils and their parents participated in the survey). ... [to full text]