XVIII ir XIX a. vyko ginkluoti išsivadavimo iš nacionalinės ir socialinės priespaudos judėjimai. Tai 1794 m., 1830 – 1831 m. ir 1863 – 1864 m. sukilimai, kurie telkė įvairių luomų žmones kovai prieš pavergėjus. Sukilimai atsispindi skirtingų laikotarpių atminties kultūroje, žmonės juos pamena ir įvairiais būdais įamžina. Atminties kultūra gali pasireikšti pačiais įvairiausiais aspektais, per kuriuos galima tirti kaip formuojama atmintis apie sukilimus ir kiek žmonėms jie yra reikšmingi. Šiame darbe analizuojami sukilimai atminties kultūroje Šiaulių apskrityje nuo 1918 m. iki šių dienų. Pirmiausia pateikiama istoriografijos analizė, kaip Lietuvos ir užsienio autoriai nagrinėja atminties kultūrą. Istoriografija nagrinėjama siejant su šiais sukilimais. Tiriamosiose dalyse išskiriami tokie aspektai kaip laikraščiai, muziejai, paminklai ir gatvėvardžiai. Tema yra aktuali, kadangi naujaisiais laikais paplinta mikroistorijos tyrimai, kuomet analizuojama smulkių vienetų istorija, koncentruojamasi į labiau apibrėžtus ir glaustus tyrimus, todėl svarbu pažvelgti kaip ankstesnėje ir dabartinėje visuomenėje įamžinami šie įvykiai. Pirmiausia darbe tiriama, kaip sukilimų tema perteikiama Šiaulių apskrities laikraščiuose, žiūrima, ar tai yra aktualus klausimas. Taip pat išryškinami svarbiausi aspektai, kurie pateikiami straipsniuose. Pasitelkiama laikraščių klasifikacija pagal tris laikotarpius: tarpukaris, sovietmetis ir Nepriklausomybės laikai. Šis skirstymas naudojamas ir kitose... [toliau žr. visą tekstą] / In the 18th and 19th century, there were armed liberation movements against national and social oppression. There were uprisings in 1794, 1830 - 1831 and 1863 – 1864, when people from various estates were gathered to fight against the subjugators. Memory culture can reflect in various aspects, through which we may research how memory of uprisings is formed and how much they are important for people. This work contains the analysis of uprisings memory culture from 1918 to our days in Siauliai district. The presentation of the historiography analysis is presented at the beginning. Historiography is analyzed linking with these uprisings. Such aspects as newspapers, museums, monuments and street’s names are distinguished in research parts. The subject is relevant, due to spreading microhistory studies in the new era, when history of small units is analyzed, concentrating on a more defined and more concise researches. Therefore it is important to look how in the previous and the nowadays society these events are commemorated. First of all, in this research is analyzed how the theme of uprisings is rendered in newspapers of Siauliai district, also it is studied if this question is urgent. Three periods of newspapers classification are invoked: the interwar, The Soviet period, and Independence times. This distribution is also used in other parts of the research. In the next part the biggest attention is directed to the material of museums. It's interesting to know if any... [to full text]

Pastaruoju metu vis plačiau diskutuojama apie bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą ugdymo procese. Duotoji tema skatina nagrinėti mokinių ir mokytojų tarpusavio sąveiką, nes šis socialinis poreikis tiesiogiai susijęs su dvasinėmis žmogaus vertybėmis ir ugdymo kokybe. Darbo tema – ugdymo kokybės mokykloje valdymas tiriant mokinių ir mokytojų komunikacinę kultūrą. Tyrimo tikslas – ištirti ugdymo kokybės valdymo ypatybes (galimybes, slenksčius, prielaidas ir t.t.) pedagogų ir mokinių komunikacinės kultūros analizės kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų kontentanalizė, nestandartizuota mokinių ir mokytojų apklausa raštu, duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė. Tyrime dalyvavo 45 Akmenės rajono Ventos gimnazijos mokytojai ir 124 mokiniai (tyrimo dalyvių imtis – 169 respondentai). Mokinių ir mokytojų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad iškelta hipotezė pasitvirtino: žinant mokinių ir mokytojų komunikacinės kultūros būvį ugdymo institucijoje ir įvertinus jos įtaką ugdymo procesui, galima keisti mokinių ugdymo kokybę. Dauguma apklaustų mokinių mano, kad bendraudami su mokytojais jie tampa geresniais, o jei mokytojai su jais elgiasi gerai, tai jie stengiasi geriau mokytis. Apklausos duomenys atskleidė pagrindines priežastis, trukdančias mokinių ir mokytojų konstruktyviam bendravimui. Išsiaiškinta, kas turi įtakos ugdymo kokybei mokykloje. Pedagogams... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of communication and cooperation in the educational process has recently become a topic for wide discussions. This stimulates analysis of student and teacher interaction as this social need directly relates to the spiritual human values and the quality of education. Thesis of this work is: education quality management at school through analysis of communication culture of pupils (of 11-15 years old) and teachers: case study. The aim of the research is to analyze the specific management features of the education quality (opportunities, thresholds, assumptions, etc.) in the context of communicative culture analysis of teachers and students. Research methods: analysis of scientific literature, document content analysis, non- standardized written survey of students and teachers, quantitative and qualitative data analysis. 45 Akmenė region “Venta”' gymnasium teachers and 124 students participated in the research (research participant volume is 169 respondents). Student and teacher survey results suggest that the hypothesis was confirmed: it is possible to change the quality of student education after having knowledge of the state of communicative culture of students and teachers in the educational institution. The majority of the respondent students think they become better after communicating with teachers. Moreover, if teachers treat them well they tend to study more for better... [to full text]

Kai po trečiosios demokratizacijos bangos pagausėjo demokratinę santvarką pasirinkusių valstybių, prasidėjo demokratizacijos procesas. Demokratijos konsolidacija yra demokratizacijos proceso rezultatas, kuris parodo šalies demokratijos būseną. Ji išreiškiama pagal demokratijos kokybės kriterijus, kurie šiame darbe yra politinė kultūra, ekonominė ir socialinė padėtis bei žmonių teisės ir laisvės. Lietuva ir Estija yra vienos iš tų daugelio valstybių, kurios pasirinko demokratinę valdymo sistemą. Vis dėl to šiuo metu pastebimi esminiai šių valstybių demokratijos kokybės skirtumai, kurie atskleidžia pagrindinę darbo problemą. Problemos analizė yra šio darbo tikslas, kuris pasiekiamas, apibrėžiant demokratijos sąvoką ir jos egzistavimo sąlygas, analizuojant Lietuvos ir Estijos politinę kultūrą, ekonominę ir socialinę padėtį bei gyventojų teisių ir laisvių užtikrinimą. Taigi darbo objektas – tai Lietuvos ir Estijos demokratijos konsolidacija. Įgyvendinant uždavinius, pasitelkiami aprašomasis ir palyginamais metodai. Šie metodai padeda analizuoti valstybių demokratijos kokybės skirtumus ir nurodyti svarbiausias jų priežastis. Atlikus analizę paaiškėjo, kad Estija nuo nepriklausomybės atgavimo pasižymėjo geresne ekonomine ir socialine padėtimi. Tam įtakos galėjo turėti palanki geografinė padėtis, atviresnė nei Lietuvos rinkos ekonomika bei paveldėta vokiečių kultūra. Darbas atskleidė, kad kada keičiasi valstybių ekonominė situacija, tuo pat metu kinta politinės kultūros būklė... [toliau žr. visą tekstą] / The democratization process started in post-communits countries after the third wave of democratization. Democratic consolidation is the result of the democratic process that reflects the country‘s democratic status. It is expressed through the quality criteria of democracy. Political culture, economic and social situation and human rigths and freedoms are very important criteria which are used in order to explain the democracy’s consolidation in Lithuania and Estonia. Those countries chose the democratic regime. However, it is noticed that there are differences between Lithuanian and Estonian democracy’s consolidation. This is the main problem of this work. The problem’s analysis is the aim of the research that is achieved by defining the concept of democracy and its conditions, making an analysis of Lithuanian and Estonian political culture, economic and social situation and the human rights and freedoms. So, the paper’s object – is the consolidation of democracy in Lithuania and Estonia. The research uses descriptive and comparative methods that help to analyze the main differences and their reasons. The analysis has shown that Estonia has better economic and social situation than Lithuania since the becoming independent states. It could be influenced by advantageous geographical position, open market economy and German culture. The research has shown that when the economic situation is changing, the political culture is also changing at the same time. The comparison of... [to full text]

Pastaruoju metu daug kalbama apie socialinę partnerystę, asmenybės vaidmenį organizacijoje, pabrėžiama darbuotojų ir darbdavių partneriško bendradarbiavimo, pasitikėjimo reikšmė, o kartu – jų įsipareigojimai visuomenei (Vasiljevas, 2005). Baigiamojo darbo tema aktuali ir teorine ir praktine prasme, nes darbų, kuriuose būtų analizuojama socialinės partnerystės formavimas organizacinėje kultūroje, nėra aptikta, todėl šis darbas yra aktualus ir naudingas turizmo įmonių vadovams bei darbuotojams. Baigiamojo darbo tikslas. Nustatyti socialinės partnerystės formavimo galimybes organizacinėje kultūroje Klaipėdos miesto turizmo įmonėse. Uždaviniai: 1. Atlikti teorinę socialinės partnerystės formavimo organizacinėje kultūroje analizę. 2. Atlikti socialinės partnerystės formavimo Klaipėdos miesto turizmo įmonių organizacinėje kutūroje tyrimą; 3. Nustatyti socialinės partnerystės formavimo Klaipėdos miesto turizmo įmonių organizacinėje kultūroje galimybes. Baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje pateikta organizacinės kultūros samprata, kaip ji formuojasi, ir kokias funkcijas atlieka organizacijoje. Pateikta socialinės partnerystės samprata. Apžvelgta turizmo verslo organizacinė kultūra. Antroje darbo dalyje pateiktas „Socialinės partnerystės formavimas turizmo įmonių veikloje“ tyrimas, aprašytas tyrimo metodas. Trečioje darbo dalyje pateikti tyrimo rezultatai ir įvertinta, ar egzistuoja socialinė partnerystė kelionių organizatorių veikloje, ir kaip ji formuojama... [toliau žr. visą tekstą] / Lately, there are a lot of talking about social partnership, personality role in organization, highlights workers and employers partnership of cooperation and trust value, and thus - their commitment to the public (Vasiljevas, 2005). The topic of this work is relevant in theoretical and practical sense, because the work, in which analyzing the social partnership in the formation of organizational culture are not present, so this work is relevant and useful for managers and tourism workers. Work final goal. Identify opportunities for the formation of social partnership in the organizational culture of Klaipeda tourism enterprises. Tasks: 1. Perform an analysis of the theoretical formulation of social partnership in the organizational culture . 2. To do investigation of social partnership in the formation of Klaipeda city tourism businesses organizational culture. 3. Identify the opportunities of social partnership formation in Klaipeda tourism businesses organizational culture. The final work consists of three parts. The first part of the work shows the concept of organizational culture, as it is formed, and what functions play in the organization. Submitted the concept of social partnership. Tourism business organizational culture review. The second part of the work represents the analysis of „Social partnership formation in tourism ventures activity“, also describes the method of analysis. The third section presents the results of analysis and evaluate the existence... [to full text]

Siekiama išanalizuoti dainų švenčių poveikį šiuolaikinei Lietuvos kultūrai. Apžvelgus Dainų švenčių įstatymo (2007), Dainų švenčių tradicijos 2007-2011 metų tęstinumo programos patvirtinimo, internetinių svetainių (llkc.lt dainusventes.lt, unesco.lt), sub-regioninių konferencijų rezoliucijų (2005-2007) turinius paaiškėjo, jog dažniausiai minimos dainų šventės, švenčių tradicijos, tęstinumas ir ugdymas. Apklausus Lietuvos gyventojus išsiaiškinta, kad dainų šventės reikšmingos dėl puoselėjamų vertybių ir tradicijų, etninės kultūros pristatymo, tačiau pačios šventės siejamos su pažintimis, laisvalaikiu, kolektyvinėmis pramogomis ir pakiliais jausmais. Šiuolaikinės melodijos nėra itin vertinamos. Dainų šventės daro teigiamą poveikį visuomenei (psichologiškai saugo nuo išmykimo grėsmės). Teigiamos nuomonės formavimui pasitelkiama žiniasklaida, visuomenės ugdymas ir integravimas, renginiai susiję su dainų švenčių tradicijos tęstinumu. / The goal of the study is to analyze the influence of song festivals on the contemporary Lithuanian culture. The Song Festival Law (2007), Approval of the Song Festival Tradition Continuity Programme for 2007-2011, internet websites (llkc.lt, dainusventes.lt and unesco.lt) and sub-regional conference resolutions (2005-2007) were reviewed and conclusions were drawn that song festivals, festival traditions and its continuity and development were regarded the most. Lithuanian residents were surveyed and it became clear that song festivals are valued highly for the values and traditions that they uphold and the representation of ethnic culture. Also, the festivals were linked to new acquaintances, leisure time, group activities and elevated mood. However, contemporary pieces are not highly valued. Song festivals have a positive impact on the society (they provide psychological protection from the threat of disappearance). To form positive opinion the following tools are employed: press, society education and integration and events related to the continuity of song festival tradition.

Tautinis tapatumas bei etninė kultūra - veiksniai, darantys labai didelį poveikį moksleivių ugdymui. Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojama etninės kultūros svarba ugdant jaunąją kartą, tačiau mokslinių tyrimų studijos rodo, jog tautiškumo stinga tiek visuomenėje tiek ir mokykloje. Turint omenyje etninės kultūros teikiamą naudą jaunosios kartos ugdymui, svarbu etninės kultūros elementus įtraukti į neformaliojo ugdymo procesą, o tame tarpe ir į muzikos mokyklų programas. Muzikos mokykla – neformaliojo ugdymo dalis, kur etninė kultūra galėtų būti plėtojama palankiausiai. Deja, šaltinių, kuriuose būtų nagrinėjami etninės kultūros ypatumai neformaliajame muzikiniame ugdyme trūksta, todėl svarbu išanalizuoti esamą etninės kultūros padėtį muzikos mokyklose. / National identity and ethnic culture are the factors which make a huge impact on students’ education. The importance of ethnic culture is stressed in Lithuanian Education documents, but the studies of science research show that there is a shortage of nationality both in society and school. Having in mind that ethnic culture brings advantages for the education of youth generation, it is very important to include ethnic culture elements in non-formal education process, at the same time in the programmes of a music school. The music school is a non-formal part of education, where ethnic culture could be developed mostly. Unfortunately, there are very few sources where ethnic culture is analysed in non-formal musical education, so it is very important to analyse the present situation of ethnical culture in music schools.

Per pastaruosius metus Lietuvos švietime inicijuoti ženklūs pokyčiai„ Lietuvos pradinio ir pagrindinio ugdymo programose keliamas tikslas plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą “(Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, Žin., 2008., Nr. 99-3848). Mokytojo ir mokinio vaidmuo turi keistis, norint pereiti prie gilaus į kompetencijas orientuoto mokymosi tenka keisti mokinio ir mokytojo vaidmenis bei sąveiką pamokoje. Mokiniai turi mokėti mokytis patys: kelti klausimus ir problemas, tyrinėti, ieškoti informacijos, priimti sprendimus, įtvirtinti savo žinias. Mokytojas nukreipia ir stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkretų, individualizuotą grįžtamąjį ryšį apie sėkmę ir spragas, padeda tiems, kuriems jo pagalba būtinai reikalinga, moko mokinius vertinti ir įsivertinti procesą ir jo rezultatus, kelti tolesnio mokymosi tikslus. Remdamasis turima informacija apie mokinių mokymąsi ir pasiekimus, mokytojas planuoja ir pritaiko ugdymo turinį (Gudynas ir kt., 2010). Temos aktualumas. Nuo 2008 metų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinamos atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos (patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433). Viena svarbiausių ugdymo turinio kaitos krypčių įgyvendinant Bendrąsias programas – dėmesys bendrųjų kompetencijų... [toliau žr. visą tekstą] / Learning to learn competence lays the foundation of developing other competencies therefore it is very important to analyse and recognize the competence of learning to learn in the lesson of physical education. The aim of the lesson of physical education – to make sure students have proper conditions for the development of their physical, emotional and social activities, for the social integrity and strengthening physical health by increasing the choice of physical education and hence strengthening inner motivation of physical activity (General programmes of secondary education, 2011). In order to ensure the quality of general competencies and social skills, to lead meaningful personal, successful and full-fledged social and professional life in a dynamic world, a person has to be able to change, to be ready to take on new activities, to be able to work with information which is constantly increasing. The objective of the paper - the development of the competence of lifelong learning skills for 5th or 8th formers during the lesson of physical education. Aim of the paper –to disclose the competence of life-long learning skills for the students of 5th or 8th form during the lesson of physical education. Tasks of the paper: 1. To describe the development of the competence of life-long learning skills in physical education lessons. 2. To evaluate the competence of life-long learning skills of 5th or 8th form students in physical education lessons. Results: After having... [to full text]

The aim of this master’s final paper is to research the peculiarities of organizational climate expression in the enterprise of the energetics sector – Šiauliai branch of the joint-stock company “Lietuvos dujos” using the organizational climate crisis test created by a scientific group of Prof. G. Merkys and the elements of qualitative research. Scientific sources about organizational culture, human resources and organizational climate have been analyzed in this paper. The diagnostic research has disclosed significant differences in expression of organizational climate in separate departments of the branch. There is the necessity of management intervention in some of them. The diagnostic research has been extended using a half-structured qualitative interview in order to corroborate the results of the test and to find out the reasons for differences of organizational climate expression in separate departments of the branch. The results have shown that the main factor, which decides organizational climate in the researched branch, is leaders’ behaviour and a leadership style.

Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]

Magistro darbo objektas – elektroninių paslaugų kokybės vertinimas. Darbo tikslas - atlikus teorines elektroninių paslaugų kokybės vertinimo studijas, parengti elektroninių paslaugų kokybės vertinimo modelį ir atlikti šio modelio empirinį vertinimą, siekiant identifikuoti atskirų kokybės vertinimo dimensijų veiksmingumą skirtingose kultūrose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atlikti elektroninių paslaugų kokybės vertinimo modelių teorinį vertinimą; parengti elektroninių paslaugų vertinimo modelį; atlikti modelio empirinį vertinimą; identifikuoti atskirų kokybės vertinimo dimensijų veiksmingumą skirtingose kultūrose. Naudojant mokslinės literatūros analizes, bei kiekybinį tyrimą, prieita prie išvados, elektroninės komercijos aplinkoje veikiančios paslaugos yra specifinės, tačiau turi būti pritaikytos vartotojams ir tenkinti jų poreikius. Elektroninių paslaugų kokybės vertinimas padaro kompanijas efektyvesnes bei padeda pasiekti joms aukštesnį lygį vartotojų pasitenkinime ir tokiu būdu išlaikyti juos. Atsižvelgiat į kultūrų skirtumus galima išaiškinti kokį poveikį atskira kokybės vertinimo dimensija daro tam tikroje žmonių grupėje. Į kultūrą orientuota struktūra per vertybių suvokimą padeda suprasti individo motyvaciją ir išeliminuoja daug individualios elgsenos elementų ko pasėkoje paslaugą labiausiai galima derinti prie konkretaus vartotojo ar jų grupės. Mokslinių tyrimų eigoje buvo sukurta nemažai elektroninių paslaugų kokybės vertinimui skirtų modelių, kurių kiekvienas turi... [toliau žr. visą tekstą] / The quality is necessary condition in electronic business as well or even more than in usual. The researches of services quality are very popular in the recent decades, but only in the nearest years there was started to make research on the services quality in the electronic commerce environment. The demand of electronic services quality evaluation increased and forced to look for the dimensions with which would be possible to evaluate the quality of electronic services. The main object of this master thesis is electronic services quality evaluation. The objective is to make the model of electronic services quality evaluation by analysing already existing electronic services quality evaluation approaches and theories, also to make created model empirical evaluation in order to identify different quality evaluation dimensions’ efficiency in different cultures. The main aims of the thesis: to make theoretical analysis of models of electronic services quality evaluation; to create new conceptual model of electronic services quality evaluation; to make empirical evaluation of the model; to identify different quality evaluation dimensions’ efficiency in different cultures. By using scientific literature analysis and quantitative research some conclusions were made. The services which are operating in the electronic commerce environment are specific and should be adopted for customers and fulfil their needs. The evaluation of electronic services quality makes companies more... [to full text]