Magistro darbo objektas – mokslinių žurnalų leidybos procesas ir rinkodaros priemonės, taikomos mokslinių žurnalų leidyboje. Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinių žurnalų leidyboje taikomas rinkodaros komunikacijos priemones ir įvertinti jų taikymą Lietuvos mokslinių žurnalų leidyboje, atsižvelgiant į leidybos proceso dalyvių poreikius. Darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslinio žurnalo funkcijas ir struktūrinius pokyčius; išanalizuoti mokslinių žurnalų leidybos procesą ir jo dalyvių norus, poreikius, interesus; įvertinti mokslinių žurnalų leidyboje vykstančius pokyčius; nustatyti Lietuvos mokslinių žurnalų leidybos bruožus; išanalizuoti rinkodaros sandaros pokyčius ir įvertinti tų pokyčių reikšmę mokslinių žurnalų leidybai; išskirti ir įvertinti rinkodaros ypatumus mokslinių žurnalų leidyboje; įvertinti rinkodaros komunikacijos priemonių pritaikymą mokslinių žurnalų leidyboje; ištirti rinkodaros priemonių taikymą Lietuvos mokslinių žurnalų interneto svetainėse. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant palyginimo, kiekybinės ir kokybinės duomenų analizės tyrimo metodus, prieita prie išvados, kad mokslinių žurnalų leidėjai savo veikloje turi taikyti rinkodaros komunikacijos priemones, norėdami išlaikyti ir didinti mokslinio žurnalo kokybę, prisidėti prie spartesnio mokslinės komunikacijos vyksmo ir plačiai paskleisti savo mokslinį žurnalą. Analizuojant literatūrą ir mokslinių žurnalų leidėjų iš kitų šalių patirtį, pastebėta, kad rinkodaros komunikacijos priemonė:... [toliau žr. visą tekstą] / In response to chancing process of publishing scholarly journals this paper focuses on practice of the marketing communication in publishing. The publishing process of scholarly journals and the marketing communication tools used in practice of academic publishers are the object of this research. Accordingly, the aim of this work is to analyse the marketing communication tools used in publishing of scholarly journals and to assess their usefulness communicating with customers. To achieve this aim the following tasks were set: to analyse the typological changes of scholarly journal; to review the interests of participants in publishing scholarly journal; to assess the changes in scholarly publishing industry; to determinate the aspect of Lithuanian scholarly journals publishing; to analyse the changing marketing process and its tools; to find out the Lithuanian academic publishers used marketing communication tools in their scholarly journals websites. This research paper used such methods as comparison quantitative and qualitative data analysis. The results of analysis revealed that scholarly journals websites are commonly used to achieve publisher’s aims in communication and that Lithuanian publishers of scholarly journals don’t use all the possibilities of electronic publishing and communication tools through websites for assessing wider audiences.

Magistro darbo objektas - informacija apie neformalios mokslo komunikacijos raidą informacinių technologijų kontekste užsienio šalių mokslininkų publikacijose. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos informacijos ir komunikacijos mokslininkų neformalią mokslo komunikaciją informacinių – komunikacinių technologijų kontekste. Darbo uždaviniai: išnagrinėti ir aptarti informacinių technologijų sąlygotus pokyčius mokslo komunikacijoje; nustatyti ir aptarti informacinių – komunikacinių technologijų daromą poveikį neformaliai mokslo komunikacijai, išskiriant svarbiausias įtakos sritis; ištirti ir nustatyti, kaip informacinės technologijos veikia Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslininkų neformalią mokslo komunikaciją; nustatyti ir aptarti socialinę Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslų neformalios mokslo komunikacijos struktūrą nematomų kolegijų kontekste; įvertinti Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslo šakos mokslininkų informacinių komunikacinių technologijų naudojimo įpročius, jų įtaką kasdieniam mokslininko darbui; nustatyti egzistuojančius mokslininkų socialinius darinius. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslininkai yra linkę gana aktyviai neformaliai bendrauti. Pastebėta, kad Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslininkai nepaisant to, kad yra linkę aktyviai neformaliai bendrauti, visgi nėra linkę dažniai bendradarbiauti. Apibendrindami galime, teigti, kad tyrimo rezultatai pateikė vertingų žinių apie... [toliau žr. visą tekstą] / This masters thesis topic: "Information and Communication Technologies in Lithuania's information and communication science researchers employed in the informal science communication: a study. Worldwide interest in science communication arised in the beginning of the sixties. It was started to take interest in how scientists communicate, what communication channels is used for the exchange of knowledge. During that period, was a presented one of the two models of science communication, where science communication represent the process. The last decades of the twentieth century occurred in the technological revolution had an impact on education and communication process, which form a relatively changed. This work will concentrate on non-formal education on communication as a major part of scientific knowledge, scientists reached the other informal communication channels, even well before the publication appears. In particular, it shows the importance of the informal communication of science and implies the need for a deeper understanding of this process. Foreign countries, research shows that informal science communication was also affected by information technology and developments. The above changes led to an even greater interest in informal science and communication technologies have an impact on her, which is important even today. This is the first attempt to analyze the structure of informal communication Lithuania communication and information sciences in the context of... [to full text]

Mokslinė problema ir tyrimo aktualumas Lietuvos aukštosioms mokykloms siekiant integruotis į Europos švietimo erdvę, pati svarbiausia problema išlieka studijų kokybės užtikrinimas. Studijų programų rengimo ir kokybės vertinimo problemos užsienyje gana seniai nagrinėjamos (Losak, John. Burns, Neil; Windle, Ochberg), tačiau Lietuvoje šie tyrimai mažiau išplėtoti. Iki šiol problema analizuota gana epizodiškai, atskirus kriterijus lyginant su universitetinėmis studijomis (E. Stumbrys, 2006). Studijų programų kokybės sampratos ir vertinimo problemas (universitetiniu lygmeniu) susijusias su studijų programų raida ir vystymusi, tyrė K. Pukelis (2004), N. Pilevičienė (2004), I. Savickienė (2004). Daugelis universitetų studijų kokybę vertina pagal dėstytojų ar kitų universiteto darbuotojų požiūrį. Pastarųjų vertinimas iš dalies yra objektyvus - jie dalyvauja studijų procese ilgesnį laiką nei studentai, aiškiau vertina esamą padėtį. Bet reikėtų į problemą pažvelgti kitu aspektu. Vartotojų, šiuo atveju, studentų nuomonė yra svarbi ne tik ateityje tobulinant studijų programos kokybę, bet ir siekiant kelti aukštosios mokyklos autoritetą. Tyrimo objektas: Socialinės pedagogikos neakivaizdinių studijų programos kokybės vertinimas. Tyrimo hipotezės: Tikėtina, kad dauguma socialinės pedagogikos neakivaizdinių studijų programos absolventų pozityviai vertina pasirinktos studijų programos kokybę. Tikėtina, kad socialinės pedagogikos neakivaizdinių studijų programos kokybė įtakojo sėkmingą... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the scientific literature and media topicality was carried out in this work. Two hypotheses were set out: • most of the extramural social pedagogy study programme students positively valuate study quality at the Siauliai university Faculty of Social wealth and disability studies; • study quality of Faculty of Social wealth and disability studies had an impact to the successful social pedagogue’s further professional socialization. The quantitative research was carried out with reference to theoretical information. The questionnaire survey method was used in this research. The main aim of the research was to find out the peculiarities of the quality evaluation of extramural Social pedagogy study programme by the former (2001-2005) students. The empirical part of the work compound of the selected study programme quality valuation and the question of the professional socialization which is one of the main indicators describing study quality in this programme. The main conclusions of the empirical research: 1. Social pedagogy graduates successfully socialized in the labour market. Although part of them worked not accordance the specialty or in the field where higher education diploma is not necessary. 2. Investigative felt satisfaction with their professional activity. Self-realization at work was their priority. 3. The diploma of the social pedagogy influenced graduate’s career development, gave some knowledge or positively influenced the... [to full text]

Tiriamoji medžiaga. Šiame tyrime individualųjį tekstą reprezentuoja 600 sakinių imtis, parinkta iš mokslinio stiliaus filosofijos veikalų. Veikalus bandyta klasifikuoti pagal skirtingų žanrų tekstus. Statistiniam tyrimui pasirinkti filosofijos veikalai skirstomi į dvi grupes. Pirmąją grupę sudaro veikalai : „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 metų tekstai“ (1995); antrajai priklauso „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir esmas“ I tomas (2005), „Niekis ir esmas“ II tomas (2005). Darbo tikslas – aprašyti, kokio pobūdžio sakiniai (ilgi ar trumpi, vientisiniai, sujungiamieji, prijungiamieji, bejungtukiai, mišrieji) vartojami filosofo veikaluose ir kaip (ar) sakinio struktūra priklauso nuo teksto tipo. Atliekant tyrimą, siekta išsiaiškinti, ar nuo atmainos priklauso ir kalbos priemonių atranka bei jų išsidėstymas, ar minčių dėstymas išlaiko tą patį logiškumo principą, ar sakinių sandara tampa kondensuotesnė ar atvirkščiai – kalba ima laisvėti. Svarbu išsiaiškinti kiek gauti duomenys reprezentuoja mokslinį stilių, o kiek jie yra individualus, skiriasi tik mokslo publicistiniams tekstams būdingomis ypatybėmis. / A subject of performance destined philosopher patent individuality. There are saying that in Lithuania on that time is just one philosopher – Arvydas Šliogeris. Do not plumb in it how much is it right, but a spread of performance and discussing subjects no doubt very useful for community of philosophy education. Individual author style, usable idea and conception logic character commanding a chance to apply his performances to the academic investigation and aplenty philosophy subject par terminology do not let to blame the works of A.Šliogeris to the others functional styles. The analyzed material comprises of 600 sentence, randomly chosen from books, which are considered as philosophy texts. Works were tried to type in different genre of texts. For investigation were picked works of philosophy are dividing to two group. The first group was made of works: Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 metų tekstai“ (1995); the second „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir esmas“ I t. (2005), „Niekis ir esmas“ t. II (2005). A object of work is to write what kind of character is sentences (long or short, simple sentences, coordinate, asyndetic ) are using in philosophers works and as sentence structure depends on text type. Very important to clarify how much got facts are representing scientific style and how much is individual, is just difference scientific sentences par... [to full text]

Lietuviškų tekstų grožinio ir mokslinio stilių palyginimas naudojant statistinius metodus. Taikomos universalios kiekybinės charakteristikos, koreliacinė ir regresinė analizė, logtiesiniai modeliai. Tiriamos žodžių ilgių ir dažnių priklausomybės, žodžių pasiskirstymas tekstuose. / The comparison of Lithuanian texts‘ fiction and scientific literature styles by using statistics methods. by using the universal quantitative characteristics, the correlation and regression analysis, the loglinear models.

Darbo tikslas – įvertinti medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų doktorantūros absolventų profesinės ir mokslinės veiklos raidą. Uždaviniai: 1. Atlikti doktorantų mokslinio produktyvumo per 4 studijų metus ir po studijų analizę. 2. Išanalizuoti medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų daktarų įsitraukimą į mokslinę, studijų ir praktinę veiklą. 3. Įvertinti absolventų požiūrį į doktorantūrą ir profesinės karjeros galimybes. Tyrimo metodika: Kauno medicinos universiteto medicinos ir visuomenės sveikatos doktorantūros studijų 2004, 2005, 2006 metų absolventų mokslinės ir profesinės veiklos raida vertinta analizuojant absolventų mokslinių publikacijų ir darbinės veiklos duomenis. Absolventų požiūrio į doktorantūrą ir profesinės karjeros galimybes vertinimui atlikta respondentų anketinė apklausa. Anketos atsako dažnis 82,6 proc. Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant MS Excel ir statistinio duomenų analizės paketo SPSS 12.0 versija. Rezultatai. Doktorantai savo mokslinių tyrimų rezultatus publikuoja visų lygių mokslo leidiniuose, paskelbdami vidutiniškai 4,84 mokslinius straipsnius (0,3 MII straipsnio). Didžioji dauguma (82,5 proc.) mokslo daktarų lieka dirbti Kauno medicinos universitete ir jam priklausančiose institucijose, trys ketvirtadaliai (72,6 proc.) absolventų dirba mokslinį ir pedagoginį darbą. Dauguma doktorantų, pasirinkdami doktorantūros studijas, tikisi geresnių darbo perspektyvų, norėdami dirbti mokslinį darbą ir tęsti studijas. Doktorantūros studijų metu... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the study – to evaluate the development of professional and research activities of doctoral graduates in medicine and public health. Objectives: 4. To perform the analysis of scientific productivity of doctoral students during and after the period of studies. 5. To analyze the involvement of PhD graduates in medicine and public health into research, practical and teaching activities. 6. To evaluate the attitude of graduates towards doctoral studies and their perspectives of professional career. Methods: The development of research and professional activity of doctoral graduates in 2004, 2005 and 2006 was evaluated analyzing data of their scientific publications and practical activities. The questionnaire was developed to evaluate the attitude of graduates towards their PhD studies and perspectives of professional career. Response rate was 82,6%. Data was analyzed using MS Excel and SPSS 12.0 software. Results. Doctoral students publish results of their research in scientific journals of all levels, publishing 4,84 publications in average. Majority of graduates (82,5%) stay employed in Kaunas University of Medicine and related institutions, 72,6% of respondents are involved in research and teaching. Most of doctoral students expect better perspectives for work while having the willingness to do research and continue the studies. During the period of studies they usually acquire experience in scientific research and the degree of PhD provides them with self-confidence... [to full text]

Mokslinis realizmas yra filosofinis požiūris tvirtinantis, kad mokslo teorijos teigia tiesą apie pasaulį. Šis požiūris nebūtų filosofiškai įdomus, jei jo nesiektų paneigti įvairūs filosofiniai, istoriniai ir sociologiniai kontrargumentai. Šiame darbe analizuojami Paulo Feyerabendo, Arthuro Fine‘o, Thomo S. Kuhno, Larry Laudano, Baso van Fraasseno bei socialinio konstruktyvizmo prieš mokslinį realizmą nukreipti argumentai. Vertinama, kaip šie argumentai atsilaiko prieš naujausius argumentus mokslinio realizmo naudai, pateiktus Philipo Kitcherio, Jarretto Leplino, Ilkka Niiniluoto, Stathiso Psillos ir kitų mokslinių realistų darbuose. Darbe teigiama, kad mokslinis realizmas yra nuoseklus, savo teiginius gerai pagrindžiantis, geriausiai mokslo sėkmę paaiškinantis mokslo teorijų aiškinimas ir todėl laikytinas teisingu teorinis požiūris. Mokslinis realizmas yra nuoseklus teorinis požiūris, kadangi pagrįsdamas dvi prielaidas, kad egzistuoja nuo mąstymo nepriklausomas ir tam tikrą struktūrą turintis pasaulis (ontologinė prielaida) bei kad mokslas yra pajėgus šį pasaulį pažinti (episteminė prielaida), daro išvadą apie mokslo teorijų semantiką, jog teorijos parodo, koks yra pasaulis. Mokslinis realizmas gerai pagrindžia savo teiginius ir prieš jį nukreipti argumentai nepajėgia jo paneigti. Savąjį episteminį optimizmą mokslinis realizmas pagrindžia neigdamas galimybę nubrėžti griežtą ribą tarp stebimų ir negalimų stebėti esinių ir reiškinių bei tvirtindamas abdukcijos (geriausio... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific realism is a philosophical approach that claims the literal truth of scientific theories. This approach would not be philosophically interesting if there were not ample philosophical, historical and sociological arguments that would argue against it. In this thesis we evaluate the arguments of Paul Feyerabend, Arthur Fine, Thomas S. Kuhn, Larry Laudan and Bas van Fraassen as well as the challenge of social constructivists. All the counterarguments are weighed against the most up-to-date arguments for scientific realism – notably, Philip Kitcher, Jarrett Leplin, Ilkka Niiniluoto, Stathis Psillos and others. We claim that scientific realism is a consistent and soundly substantiated account of scientific theories which best explains the empirical success of scientific theories and which, therefore, is justly believed to be a truthful theoretical attitude. Scientific realism is a consistent theoretical attitude because it starts from the two premises that there is a mind independent world of a particular structure (an ontological premise) and that science is able to know this world (an epistemic premise) and concludes with a semantic thesis that scientific theories represent what the world is like. Scientific realism is a sound and well substantiated theoretical attitude because the arguments against it do not succeed to refute it. It grounds its epistemic optimism in the denial to draw a rigid line between the observable and unobservable aspects of the world and in... [to full text]