Šiuolaikinis mokslas fizinį aktyvumą pripažįsta kaip vieną iš sveikatos garantų, ypač prognozuojant sergamumo lėtinėmis ligomis rizikos laipsnį (Lochman ir kt.,2008). Judėjimo stoka jau seniai analizuojama kaip atskira sveikatos problema: didėja rizika atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui, kurie blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybei ir yra didelė našta sveikatos biudžetui bei ekonomikai (Bouchard ir kt.,1994, Parks ir kt.,2003). Todėl svarbu, kad ES valstybės narės parengtų nacionalinius fizinio aktyvumo skatinimo planus, siekdamos pakeisti nesveikus gyvensenos įpročius ir padėti visuomenei suvokti fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Lietuvos Respublikos Seime 2007 m. svarstytoje “Lietuvos gyventojų 2008 – 2020 metų fizinio aktyvumo skatinimo strategijoje” akcentuojama, kad pakankamai fiziškai aktyvūs yra mažiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų ir mažiau nei pusė vaikų. Vis dėlto didėjantis sporto klubų ir juose besilankančiųjų skaičius rodo, kad gyventojų domėjimasis asmenine kūno kultūra, fiziniu pajėgumu auga (Zuozienė, Rėklaitienė, 2010). Atėję į sporto klubą klientai reikalauja iš sporto specialisto patrauklios treniruotės programos, naujausių metodikų, saugių sporto priemonių ir aplinkos. Be to, būtinas individualus dėmesys kiekvienam sportuojančiam. Siekiama, kad treniruotės programos būtų ne tik veiksmingos, saugios, bet ir pasiekti rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary science considers physical activity as one of the guarantees for enhancing health, in particular providing prognosis on the level of chronic diseases (Lochman et al., 2008). Lack of movement has been under analysis for many years as a separate health problem, as it gives preconditions for overweight, obesity and other obesity related chronic health problems, such as cardiovascular diseases and diabetes, which in turn worsen the quality of a persons’ living, are dangerous for one’s life, altogether being a huge burden for the budget of health sector and economics in general (Bouchard et al., 1994, Parks et al., 2003). Thus, important task raised for the EU member states is to prepare national plans for the citizens’ physical activity reinforcement in order to change the unhealthy habits of population and help them to perceive the benefits of physical activity. “The strategy of Lithuanian citizens’ physical activity promotion for 2008-2020” (discussed in Seimas of the Republic of Lithuania) points out the fact that only less than one fourth of the adults and less than a half of children can be considered as an increase of people’s interest in personal physical education and physical fitness (Zuozienė, Rėklaitienė, 2010). The visitors of the sport club raise rather high requirements for the sport specialist, such as an attractive program, newest methodic, safe sport means and environment. Besides, individual approach to each of the client is necessary. Training... [to full text]

Staigūs ekonominiai socialiniai pokyčiai Lietuvoje stipriai paveikė šeimą Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama socialinės rizikos šeimoms ir vaikams augantiems jose. Tokios šeimos statusas visuomenėje ar pačios šeimos narių tarpusavio santykiai lemia vaikų elgesio, emocines ir mokymosi problemas, bendraamžių atstūmimą ir socialinių įgūdžių trūkumą. Todėl labai svarbu šalia gyvenančių žmonių, socialinių darbuotojų pagalba šeimai patiriančiai krizę, kad ji netaptų socialinės rizikos šeima. Noras atkreipti dėmesį į priežastis turėjusias įtakos tapimui socialinės rizikos šeima, verčia patyrinėti šeimų patirtį iš arčiau, kad būtų suteikta reikiama savalaikė pagalba. Šiame darbe į socialinės rizikos šeimų problemas žvelgiame iš moters perspektyvos. Tyrimo problemos pagrindinis klausimas: kokios moters patirtys įtakoja tapimą socialinės rizikos šeima? Tyrimo objektas: socialinės rizikos šeimos moters – motinos perspektyva. Tyrimo tikslas: atskleisti tapimą socialinės rizikos šeima per moters patirtį. Uždaviniai: 1. Apibūdinti socialinės rizikos šeimą, išryškinant esminius bruožus, atsiradimo priežastis, šeimų poreikius. 2. Atskleisti moterų – motinų gyvenimo tėvų šeimoje ypatumus ir santykius su broliais ir seserimis. 3. Identifikuoti savarankiško gyvenimo pradžią po santuokos ir / arba vaikų gimimo. 4. Atskleisti dabartinio šeimos gyvenimo ypatumus ir socialinio darbo galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Quickly changing economical and social situation in the Republic of Lithuania makes a huge impact on the family institution. Recently, our society started devoting more and more attention to the social risk families and their children. The status of such families in the society and the interrelations between the family members precondition the behavioural, emotional and study problems of the children growing up in these families, their self-isolation and the repulse of peers as well as lack of the social skills. Therefore, the help of the surrounding people and the social workers is very important for the families undergoing crises. This support can help the families not to become the social risk families. The wish to find out the causes for becoming a social risk family makes us to take a closer look at the family life of such people. Knowledge about the causes can help us to provide the necessary support to the needing families in time. In this paper the problems of the social risk families are analyzed from the women’s perspective. The main question of the research is as follows: what women experience influences and determines becoming a social risk family? The object of the research: the perspective of the social risk family women – mothers. The aim of the research: to reveal becoming a social risk family through the women’s eyes and to examine their experience. The tasks: 1. To describe the social risk family highlighting its essential characteristics, the causes for... [to full text]

Lytis yra vienas esminių skirtumų tarp tos pačios rūšies individų, apibrėžiamas pagal jų anatominį sudėjimą ir reprodukcinę funkciją, pagal genetiškai nulemtus tam tikrus individo požymius. Tačiau lytis nėra vien tik fiziologinis faktorius, tai ir socialinis konstruktas, pastoviai kuriamas ir perkuriamas socialinių sąveikų metu. Prie lyčių vaidmenų bei įvaizdžių kūrimo, jų suvokimo, diegimo ir ugdymo proceso stipriai prisideda socializacijos agentai – šeimos nariai, švietimo institucijos, bendraamžiai, masinės komunikacijos priemonės – veikiantys lyties tapatybės įsisavinimą, išmokimą būti tam tikros lyties atstovu. Masinės komunikacijos priemonės per moterų ir vyrų įvairias reprezentacijas parodo visuomenėje tikėtinus lyčių elgsenos, bendravimo ir veiklos standartus, sukuria lyčių vaidmenis, kuriuos turėtų atlikti moterys ir vyrai atitinkamose aplinkose. Tai atliekama netiesiogiai ir nepastebimai, o visuomenė patiki ir priima siūlomus standartus ir socialinius vaidmenis. Dažnai žiniasklaidoje pateikti įvaizdžiai bei reprezentacijos yra stilizuojamai apibendrinamos ir supaprastinamos, kad būtų lengvai ir aiškiai suvokiamos ir priimamos daugeliui visuomenės grupių, tačiau taip vis labiau iškreipiama realybė ir vis labiau nuo jos tolstama. Todėl darbe yra keliama lyčių įvaizdžių bei vaidmenų, pateikiamų žiniasklaidos priemonėse, sustabarėjimo, supaparstinimo bei stereotipų kūrimo problema, gniuždanti individo asmenybės laisvę, kurianti dirbtiną ir klaidinantį lyčių vaidmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Sex is one of the main difference between the same types of individuals defined by their anatomical physique and reproductive function in accordance with certain genetically determined characteristics of the individual. But it is not just a physiological factor, maily it is a social construct, constantly created and recreated during social interactions, it is the gender. To the development of gender roles and images, to their understanding, implementation and training process significantly contributing agents of socialization – family, education institutions, peers, and mass communication. In various men's and women's representations in society mass communication media shows the expected gender behavior, communication and performance standards, creates gender roles, which should make women and men in the respective environments. But often, images and representations in the media are summarized and simplified that is easily and clearly understood and accepted by many groups in society, but they more and more distort reality and increasingly move away from it. Therefore, the work raises problem of primitive and stereotyping gender roles and images presented in the media, that devastate personal liberty of the individual, create an artificial and misleading, gender roles and division of femininity and masculinity images. Master's thesis – gender roles and images. The aim – to analyze gender roles and images of web portals. Tasks: to analyze the concept of gender, to discuss... [to full text]

The study was aimed to establish the aerobic capacity of women aerobics athletes of different age and different mastership, physiological changes and energetics during competitive activities. The main conlusions are as follows: 1. The aerobic capacity of representatives of aerobic gymnastics is by 25% higher the norm values of girls of similar age but it is considerably (about 35 %)) smaller than the respective indices of athletes developing endurance. The absolute VO2max during continuous incremental treadmill test is 2.5 l/min (95% CI [2.2 – 2.8]; the relative one – 45 ml/kg/min, CI [41.6 – 48.0],the maximum pulmonary ventilation reaches 87 l/min, CI [78.0 – 95.1], and the maximum HR – 190 beats/min, CI [183.6 – 197.0]. The first ventilation threshold VE manifests itself O2 consumption having reached 74% of the maximum wren HR is – 171 beats/min or 90% of the maximum.The maximum and submaximum respiratory gas exchange and HR values during the continuous incremental treadmill test were similar (p>0.05) in groups of aerobic gymnastics with different level of training. 2. The telemetric registration and analysis of respiratory gas and HR has shown that changes in the form of the exponent are typical for all the indices mentioned when after a fast increase at the onset of the exercise they become nearly stabilized. The rate of changes in separate indices is not the same. Thus, the fastest change occur in HR.VO2 changes slower and VE – the slowest with time constant being 17.2... [to full text]

Privatus sektorius sporte Lietuvoje plečiasi: 2001 metais sporto klubų buvo apie 45 , o 2005 metais išaugo iki 100. Pastaruoju metu visuomenėje formuojamas požiūris, kad sporto klubo lankymas yra gyvenimo būtinybė, prestižo reikalas. Vieni svarbiausių sportavimo motyvų yra jaunatviškai ir patraukliai atrodyti, todėl sveikatingumo rinka Lietuvoje plečiasi. Augant sporto klubų skaičiui, daugėja ir laisvalaikiu sportuojančių žmonių skaičius. Privačių sporte klubų lankytojai dažnai yra turtingesni negu vidutines pajamas gaunantys, todėl jų reikalavimai išvaizdai yra taip pat aukštesni. Ypač savo išvaizdai reiklios laisvalaikiu sportuojančios moterys. Dažnai tenka stebėti, kad jos perdėtai domisi svorio kontrole, naudoja įvairias farmakologines priemones kūno svoriui mažinti ir dažnai būna neobjektyviai įsitikinusios, kad jų svoris yra per didelis. Toks įsitikinimas veda prie neracionalių svorio kontrolės būdų, kaip badavimas, įvairių moksliniais tyrimais nepagrįstų dietų laikymasis, besaikis mankštinimasis, depresija ar net valgymo sutrikimai. Žinoma, kad sportavimas gali padėti gerinti žmonių savo kūno vertinimą, tačiau Lietuvoje tokių tyrimų atlikta mažai. Nėra žinoma, kiek žmonių yra nepatenkinti savo kūno išvaizda ir kaip su tuo susijęs sportavimas. Tuo remiantis, planuoju tyrime kelti tokį probleminį klausimą: ar laisvalaikiu sportuojantys vyrai ir moterys savo kūno išvaizdą vertina tik teigiamai? Probleminio klausimo suformulavimas įgalino iškelti šią tyrimo prielaidą... [toliau žr. visą tekstą] / Private sector of sport in Lithuania is expanding: in 2001 there were only 45 sport clubs and in 2005 this number has reached 100. At the moment in society is forming attitude that going to sport club is essential and part of status symbol. In association with growing number of sport clubs there are more people involving in sporting at leisure time. People attending private sport clubs usually are richer than those who get average incomes. There is also noticeable that these people give more attention to his/her appearance. Especially big attention to appearance gives women who are actively taking sports. Usually these women are wrongly evaluating their own weight (as they see themselves to heavy) and using various pharmacological conditioning to lose weight. This attitude leads these women to irrational ways of losing weight, as example: starvation, being on various unknown diets, inordinate exercising, depression and even derangement of eating habits. It is known that sporting can help to improve peoples own body evaluating; however there aren’t done enough that kind researches. It is not known how many people are dissatisfied of his/her own appearance and how with all this is related sporting. So in my research has been held this problematical question: are men and women who is taking sport at their leisure time evaluating their own appearance only positively? In consideration with problematic question there was brought hypothesis of research: men and women who is... [to full text]

Kūdikio maitinimas krūtimi yra natūralus fiziologinis procesas, bet turintis svarbų biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai, tačiau daugelis besilaukiančių moterų renkasi kūdikių maitinimą pieno pakaitalais. Maitinimas krūtimi - sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas. Šį pasirinkimą daugiausia lemia būsimosios mamos požiūris į kūdikio maitinimo būdus. Remiantis nėščiųjų asmeninio požiūrio modeliu, analizuojamas maitinimo krūtimi ar buteliuku privalumų ir trūkumų suvokimas bei socialinis palaikymas, kuris galimai įtakoja moters asmeninį požiūrį. Tikslas - nustatyti nėščių moterų požiūrio į maitinimo krūtimi sąsajas su sociodemografiniais rodikliais ir socialiniu palaikymu. Tiriamieji – 103 nėščiosios, besilankančios Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre „Sveikata šeimai“. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 24 metai, vidutinė nėštumo trukmė – 20 savaičių. Matavimo priemonės – naudota penkių klausimynų anketa. Pirmoji sudaryta iš klausimų apie moters sociodemografinius rodiklius. Požiūrio įvertinimui skirtas Dungry požiūrio į kūdikio maitinimą krūtimi klausimynas (Dungry, 1994, pagal Shaker ir kiti, 2004), o įvairiems požiūrio aspektams nustatyti naudotas Chabrol (Chabrol ir kiti, 2004) požiūrio į maitinimo būdus klausimynas. Ketvirtas – Glazier (2002) sukonstruotas suvokiamo galimo socialinio palaikymo klausimynas, kuris kaip ir McLeod (2006) sukurtas medicinos specialistų suvokiamo palaikymo klausimynas yra pritaikyti specialiai... [toliau žr. visą tekstą] / Breastfeeding is natural physiological process, which have significant biological and emotional impact on mother’s and infant’s health but a lot of pregnant women choose to bottle-feed. Breastfeeding -conscious process, requireing mothers’s decision. This decision is influenced most by expectant woman’s attitude. According to pregnant women’s personal attitudes model was analized perception of breastfeeding or bottlefeeding advantages and disadvantaged and social support as it may possibly influence mother’s personal attitude. Purpose – to identify interface of pregnant women attitudes toward breastfeeding with sociodemographic factors and social support. Contingent – 103 pregnant women, attending prime health care center “Sveikata šeimai“ in Mažeikiai. Respondent’s mean age – 24 years, mean pregnancy term – 20 weeks. Measures – Used five questionnaire form. First – questions about women’s sociodemographic indexes. Dungry’s infant feeding attitude scale was used to assess women’s attitude toward breastfeeding, Chabrol infant feeding quoestionary helped to identify various attitude aspects. Forth – questionary of perceived social support, made-up by Glazier (2002), adapted specialy for pregnant women as questionary of perceived social support of health care providers (McLeod, 2006). Results – it was observed that 30% respondents sure or surely will bottlefeed their infant. After analysis, results showed that decision to breastfeed is linked with more positive attitude... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – moterų politinių lyderių komunikacija. Darbo tikslas – suformuluoti rekomendacinio pobūdžio komunikacinės strategijos gaires moteriai politikei, kuriomis remiantis, ji, tikėtina, laimėtų rinkimus į aukščiausius politinius postus Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti problemas su kuriomis susiduria moterys lyderės; atskleisti stereotipų įtaką moterų motyvacijai dalyvauti viešojoje sferoje; ištirti, kokiomis savybėmis turi pasižymėt moteris politinė lyderė; išnagrinėti, kaip save pristato moteris politinė lyderė Lietuvoje; rekomendacijų būdu pateikti komunikacinės strategijos gaires, kuriomis galėtų naudotis moteris politikė, siekianti laimėti rinkimus. Naudojant kokybinio tyrimo interviu su ekspertais metodą bei remiantis žiniasklaidos publikacijų analize, prieita prie išvados, kad moterys lyderės patiria specifinius sunkumus sąlygojamus lyties. Norėdamos užimti aukštus postus, moterys turi įdėti kur kas daugiau pastangų nei kad vyrai. Pažymėtina, kad moteris politinė lyderė turi pasižymėti profesionaliomis lyderio savybėmis. Kuriant įvaizdį politinei lyderei yra netikslinga akcentuoti stereotipiškai su moteriškumu siejamas savybes. Komunikaciniuose pranešimuose turi būti pabrėžiami lyderės privalumai, domėjimasis tautos problemomis, išskirtinumas iš kitų kandidatų. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos politinė lyderė K. Prunskienė demonstruoja lyderės savybes. Tačiau kol kas patriarchalinė visuomenė labiau linkusi lyderiais... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is one of the democracy principals. It should be the same opportunity for man and woman to participate in economical, social, political life. However man and women status is different in our society. Woman is appreciated as a weak gender in many activities despite her skills. Researches showed that woman can be a good leader. She has all necessary qualities. This work aimed at studying woman political communication. The main aim is to create communicative strategy for woman politician which used she could win elections in Lithuania. Politician leader have to be charismatic, professional, honest, active, decided, initiative, powerful. These characteristics link with man in our society. That’s why is difficult to win elections for woman. The quantitative research (interview with experts) maintained that is not purposeful to demonstrate female quality in elections to Parliament. In this way woman could win elections, but she will appreciated only as a woman (gender), not a politician leader. If woman want to work as a professional politician, she have to demonstrate characteristics of leader during elections. It is important to mention, experts agreed what woman politician has to work harder to improve her cleverness. The most known Lithuania politician women Kazimiera Prunskiene during elections to post of the President on 2004 demonstrated both leader and feminine characteristics, our research showed. Experts agreed, for this politician lacked leader... [to full text]

The aim of the present research is to examine differences between the speech of women and men in fiction. In order to achieve the aim the following objectives have been set: to present attitudes of various scholars towards gender differences in communication process; to establish the range of gender differences in communicative competence, to reveal how gender differences in communicative competence are represented in fiction. The novelty of the work lies in the analysis of gender differences in language in terms of their reflection in fiction genre. The practical part will discuss the findings of the research into male and female language representation in fiction. For the purpose of the investigation 110 examples of the conversations have been picked out from The Complete Short Stories of Ernest Hemingway (1998) and Martin Eden (2008) by Jack London. The analysis of women’s and men’s speech has led to the conclusions that men and women do not use and interpret language in the same way. / Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti moterų ir vyrų kalbos skirtumus grožinėje literatūroje. Kad pasiekti tikslą, buvo nustatyti tokie uždaviniai: pristatyti įvairių mokslininkų skirtingus požiūrius į lyčių skirtumus komunikacijos procese; nustatyti lyčių skirtumus bendravimo kompetencijų srityse; atskleisti, kaip lyčių skirtumai bendravimo kompetencijų srityje yra pristatomi grožinėje literatūroje. Darbo naujovė glūdi lyčių kalbos skirtumų analizėje, išreiškiant jų atspindžius grožinės literatūros žanre. Praktinėje dalyje bus aptariami vyrų ir moterų kalbų, vaizduojamų grožinėje literatūroje, tyrinėjimo rezultatai. Dėl tyrimo tikslo 110 pasikalbėjimo pavyzdžių bus parinkti iš Ernesto Hemingvėjaus trumpų apsakymų (1998) bei iš Džeko Londono romano „Martinas Idenas“ (2008). Moterų ir vyrų kalbos analizė privedė prie išvadų, kad vyrai ir moterys kalbą vartoja bei interpretuoja skirtingai.

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau kalbama ne tik apie profesinę, tačiau ir apie asmeninę karjerą: galimybę realizuotis darbe ir šeimoje, gilinti žinias ir tobulinti įgūdžius, nuolat mokytis ir siekti aukštesnių rezultatų visose gyvenimo srityse. Taigi labai aktualu išsamiau tirti moterų gebėjimą derinti darbinę veiklą ir universitetines studijas, nes būtent universitetinės studijos yra orientuotos į bendrą visuminį asmens pasirengimą veikti visuomenėje, visapusiškai atliepti laikmečio iššūkius. Darbo objektas – moters akademinių studijų ir darbinės veiklos dermė. Darbo tikslas – išanalizuoti moterų gebėjimą sėkmingai derinti universitetines studijas ir darbinę veiklą, kaip sėkmingos jų asmeninės karjeros plėtros sąlygą. Darbe keliami šie uždaviniai: Išanalizuoti moters asmeninės karjeros sampratą bei jos plėtrą sąlygojančius veiksnius šiuolaikinėje visuomenėje. Išnagrinėti moters, kuriančios asmeninę karjerą, universitetinių studijų ir darbinės veiklos dermės galimybių sąlygas. Ištirti akademines studijas bei darbinę veiklą derinančių moterų požiūrį į šių veiklų dermės galimybes asmeninės karjeros plėtros atžvilgiu. Darbą sudaro: įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Pirmame skyriuje „Šiuolaikinės moters asmeninės karjeros erdvė“ apžvelgiama moters karjeros istorinės ištakos pasaulyje ir Lietuvoje. Teigiama, kad požiūrį į moterį bei moters misiją tiek senovėje, tiek dabartiniais laikais lemia skirtinga... [toliau žr. visą tekstą] / There are wide discussions going on in the modern society regarding not only the professional carrier but the personal carrier as well: the possibility of self-realisation in the work and in the family, knowledge deepening and skills improvement, continual learning and pursuit of higher results in all spheres of life. Therefore detailed analysis of women‘s ability to co-ordinate their working activities with the university studies is of great relevance because the university studies are targeted towards the general diverse preparation of the person for acting in the society and to integrally respond to the contemporary challenges raised. The subject of the paper: the coherence between the woman‘s academic studies and the working activities. The aim of the of the paper: analysis of women’ abilities to successfully coordinate their university studies and the working activities as the condition for successful development of their personal carrier. The following objectives are raised in the paper: Analysis of the woman‘s personal carrier conception and the factors stipulating its development in modern society. Analysis of the potential conditions for co-ordination of the university studies and working activities of the woman creating her personal carrier. Research of the opinion of the women coordinating their academic studies with the working activities as it regards the coherence possibilities of the named activities in respect of the personal carrier development. The work... [to full text]

Magistro darbe, remiantis iš šešių interneto svetainių surinktais žurnalistų ir žurnalisčių straipsniais, analizuojama vyrų ir moterų kalba. Dviejų sukurtų tekstynų duomenys apima tekstus nuo 2002 m. iki 2009 m., o jų bendra apimtis – 3 177 706 žodžiai. Darbo tikslas – nustatyti žurnalistų vyrų ir moterų kalbos ypatybes publicistikos tekstuose. Tikslui pasiekti, buvo keliami šie uždaviniai: surinkti žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių tekstynus; išsiaiškinti, kokios ypatybės būdingos sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai; išanalizuoti vyrų ir moterų kalbai būdingas ypatybes; ištirti lyčių kalbos skirtumus remiantis sukurto tekstyno duomenimis; išsiaiškinti, ar galima iš teksto bruožų įvardinti autoriaus lytį. Nustačius sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai būdingas ypatybes, publicistiniai tekstai tirti pagal 10 formaliosios kalbos, gramatinių ir leksinių ypatybių: žodingumą ir ilgumą, dažniausiai vartojamus žodžius ir kalbos dalis, tematiką, netikrumo ir abejonių, jausmų raišką, spalvų aprašymą, neiginių, deminutyvų vartoseną ir kitų žmonių citavimą. Atlikus žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių analizę nustatyta, kad žurnalistų straipsniuose žodžių vidutinis ilgis yra šiek tiek didesnis, todėl tekstyno kūrimo metu jų straipsnių prireikė mažiau, o tai reiškia, kad vyrai rašo ilgesnius tekstus. Nors vidutinis žodžių ilgis moterų straipsniuose yra mažesnis, tačiau labai ilgų leksemų (19−25 raidžių) jos vartoja daugiau. Taigi trumpesnės apimties tekste jos... [toliau žr. visą tekstą] / The language of men and women in media texts is analysed in this master thesis. The two created corpora include texts since 2002 to 2009 and they have 3 177 706 words. The aim of the thesis is to investigate the language of men and women in media texts. The following tasks were raised to achieve this aim: to collect men and women articles and create corpora, to find out what specific features of both spoken and written language of men and women are, to analyze the specific features of men and women language, to examine gender differences in language developed on the basis of corpus data and find out whether it is possible to understand the author's gender from the identified text features. Men and women media texts were investigated under 10 features of formal language, grammatical and lexical attributes: vocabulary and words longitude, commonly used words and part of speech, themes, uncertainty and doubts expression, feelings of resolution, colors expression, negatives, usage of diminutives and citations of other people. After analysis of men and women articles, it was identified that men use slightly longer words and men‘s articles are longer texts. Although the average length of words in articles by women is lower, they use more very long tokens (19−25 characters). Thus they use more complex structure of words in shorter texts. Women also use richer vocabulary as their type-token ratio index is higher. Women write more emotional articles and they use more interjections... [to full text]