„Socialinis tinklas – interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. Socialiniai tinklai – paskutiniu metu aktyviai besivystanti interneto dalis, kuriai galima priskirti tiek paprastus diskusijų forumus, tiek sudėtingus visuomeninius ir (ar) komercinius interneto projektus.“ Pats populiariausias socialinis tinklas Pasaulyje yra facebook.com, http://www.socialbakers.com teigimu Lietuvoje turintis 1 132 000 vartotojų. Taip pat didžioji dalis didelįų įmonių ir prekės ženklų turi savo įmonės/prekės ženklo puslapį facebook.com socialiniame tinkle, tokiu būdu siekdami padidinti pardavimus, prekinio ženklo žinomumą. Pagrindinė problema naujiems puslapiams, kad darosi vis sunkiau pritraukti naujų fanų. Puslapių savininkai rengia įvarius konkursus, kurie yra mažai efektyvūs, jais nepasiekiama planuoto rezultato. Facebook.com taip pat suteikia galimybę kurti programas trečiosioms šalims, kurių pagalba jie gali pasiekti informaciją esančią facebook.com duomenų bazėse, naudotis jų suteiktomis funkcijomis. Jų efektyvumas nepalyginamai didesnis, nei anksčiau minėtų akcijų ir konkursų. Tačiau tokių programų kūrimas kainuoja dideles sumas. Kuriama aplikacija, skirta be jokių programavimo žinių įdiegti ją į savo serverį ir taip didinti savo puslapio žinomumą. Programos pagalba vartotojai už... [toliau žr. visą tekstą] / Social networks becoming more and more popular and they have an increasingly important role for every people and also for busines. Curently, there are many social networs, but the famuos is facebook. And the Facebook allows you to create applications third parties.The aplications can be used for games, comunication, but mostly for busines. There is a document about application of company marketing in facebook social network, which helps to popularize Facebook page. And here you can find analytical, requirements specification, specification of software architecture, testing conclusions, and also user documentation parts. In analytical part you can find similar systems comparison and why social aplicacions is nessary for busines. Requirements specification describes complete description of the behavior of a system to be developed and includea a set of use cases that describe interactions the users will have with the software. In addition it also contains functional and non-functional requirements. Testing document presents the results of testing and possible system errors. User documentations hows how to use the system and iliustrates it with lots of screenshots.

Disertacija siekiama įvertinti pasirinkto socialinio tinklo viešojo diskurso potencialą demokratinių procesų palaikymui. Tirtos viešosios klimato kaitos diskusijos (komentarai) socialiniame tinkle Facebook. Empiriniams duomenims surinkti ir apdoroti naudojamas Diskurso kokybės indeksas: įvertinta, kaip analizuojamų komentarų kokybė atitinka idealųjį habermasiškąjį diskurso kokybės supratimą. Analizuojant ir interpretuojant surinktus duomenis, įvertintos Web 2.0 komunikacijos charakteristikos (kaip galimybės ir kliūtys svarstomosios demokratijos procesams palaikyti); taip pat aptarti klimato kaitos moksliniai ir politiniai aspektai (aktualizuojant rizikos komunikacijos ir deliberatyviosios demokratijos teorines prieigas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog analizuotų viešų komentarų kokybė yra nepakankama, kad galėtų daryti konkrečią įtaką politinių sprendimų priėmimo procesuose. Pagrindinės to priežastys: a) auditorijų poliarizacija; b) nesutarimais grįsta politinė diskusija; c) nepakankamas dalyvių mokslinis ir politinis išprusimas; d) nerimtas dalyvių nusiteikimas. / The major purpose of this dissertation was to measure quality of preselected public discussions (in form of comments) generated on popular online social network Facebook. We used Discourse Quality Index as the main instrument to collect and analyze our empirical data. In particular, we measured how the quality of our discussions corresponded to the preconditions of Habermasian ideal discourse perception. In our analysis, we highlighted the role of Web 2.0 based online communications environments to support, promote or, possibly, neglect traditions and principles of deliberative democracy. Our results revealed that quality of the discussions we analyzed is not good enough; consequently, they cannot be considered by policymakers and have positive impact on decisions made. The main reasons of that are: a) audience polarization; b) dissensual political discourse; c) low participants’ scientific and political literacy; d) not serious or light role that participants undertake in the discourse.

The major purpose of this dissertation was to measure quality of preselected public discussions (in form of comments) generated on popular online social network Facebook. We used Discourse Quality Index as the main instrument to collect and analyze our empirical data. In particular, we measured how the quality of our discussions corresponded to the preconditions of Habermasian ideal discourse perception. In our analysis, we highlighted the role of Web 2.0 based online communications environments to support, promote or, possibly, neglect traditions and principles of deliberative democracy. Our results revealed that quality of the discussions we analyzed is not good enough; consequently, they cannot be considered by policymakers and have positive impact on decisions made. The main reasons of that are: a) audience polarization; b) dissensual political discourse; c) low participants’ scientific and political literacy; d) not serious or light role that participants undertake in the discourse. / Disertacija siekiama įvertinti pasirinkto socialinio tinklo viešojo diskurso potencialą demokratinių procesų palaikymui. Tirtos viešosios klimato kaitos diskusijos (komentarai) socialiniame tinkle Facebook. Empiriniams duomenims surinkti ir apdoroti naudojamas Diskurso kokybės indeksas: įvertinta, kaip analizuojamų komentarų kokybė atitinka idealųjį habermasiškąjį diskurso kokybės supratimą. Analizuojant ir interpretuojant surinktus duomenis, įvertintos Web 2.0 komunikacijos charakteristikos (kaip galimybės ir kliūtys svarstomosios demokratijos procesams palaikyti); taip pat aptarti klimato kaitos moksliniai ir politiniai aspektai (aktualizuojant rizikos komunikacijos ir deliberatyviosios demokratijos teorines prieigas). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog analizuotų viešų komentarų kokybė yra nepakankama, kad galėtų daryti konkrečią įtaką politinių sprendimų priėmimo procesuose. Pagrindinės to priežastys: a) auditorijų poliarizacija; b) nesutarimais grįsta politinė diskusija; c) nepakankamas dalyvių mokslinis ir politinis išprusimas; d) nerimtas dalyvių nusiteikimas.

Vadovo-pavaldinio socialinių mainų teorija nagrinėja vadovo ir pavaldinio tarpusavio darbinius santykius. Vadovo-pavaldinio socialinių mainų teorija pabrėžia, jog vadovas formuoja su kiekvienu iš savo pavaldinių kokybiškai skirtingus santykius. Teorija reikšminga ir tuo, kad ne tik vadovas, bet ir pavaldinys traktuojamas kaip svarbus ir lygiavertis diadinių darbinių santykių kūrėjas. Tyrime naudojome R. C. Liden ir J. M. Maslyn (1998) sukurtą Vadovo-pavaldinio socialinių mainų daugiadimensinį modelį, kuris teigia, jog vadovo-pavaldinio socialiniai mainai yra daug sudėtingesnis reiškinys nei bendras socialinių mainų kokybės rodiklis ir apima emocinę, lojalumo, bendradarbiavimo, profesinės pagarbos dimensijas. Komunikacija tarp vadovo ir pavaldinio įvardijama kaip viena iš sąlygų vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybei formuotis. Tuo tarpu vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė susijusi su jų įsipareigojimu organizacijai, pasitenkinimui darbu ir pan. Šiame darbe kėlėme prielaidą, jog vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė yra tarpinis kintamasis tarp vadovo ir pavaldinio grįžtamojo ryšio ir tarp vadovo ir pavaldinio įsipareigojimo organizacijai bei pasitenkinimo darbu. Tyrimo rezultatai rodo, jog vadovo ir pavaldinio grįžtamojo ryšio teikimas ir siekimas yra svarbus rodiklis prognozuojant vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybę. Nors vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė prognozuoja ne visus vadovo ir pavaldinio įsipareigojimo organizacijai bei pasitenkinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Leader-Member Exchange theory analyse work relationships between leader and member. Leader-Member Exchange theory underlines that leader forms distinct quality relationships with each member. The theory is meaningful also because leader and member are treated as both equally important for creation of work relationships. We used in our research Leader-Member Exchange multidimensional model, created by R. C. Liden and J. M. Maslyn (1998), which states that leader-member exchanges are more complex than general leader-member exchange quality index and involves affect, loyalty, contribution and professional respect dimensions. Leader-member exchange quality process is conditioned by communication between leader and member. Also, organizational commitment, work satisfaction and so on of leaders and member are conditioned by Leader-member exchange quality. In our research we made assumption that leader-member exchange quality is mediate variable between feedback of leader and member and organizational commitment and work satisfaction of leader and member. Our research indicates that feedback between leader and member is important indicator of leader-member exchange quality prognosis. Leader-member exchange quality prognosticates not all aspects of organizational commitment and work satisfaction of leader and member, still, according to research results, we can state that leader-member exchange quality is mediate variable between feedback of leader and member and organizational... [to full text]

Darbe stengiamasi išsiaiškinti, kokiais būdais įvairios socialinės ir kultūrinės grupės vertina praeities reliktus. Postuluojant socialinio kultūros paveldo verčių konstravimo idėją tyrime bandoma per socialinių institutų genezę ir raidą išsiaiškinti priežastis, kodėl vieni žmonės kultūros paveldo vertę įžvelgia pačiame objekte, jo išvaizdoje ir fiziniame materialume, kiti, tuo tarpu, linkę manyti, kad paveldas yra tai, ką norime matyti paveldu? Kokios yra socialinės skirtys tarp „vidinių“ ir „išorinių“ paveldo verčių? Darbe aiškinamasi, kaip institucionalizuoti diskursai tampa paveldo verčių priežastimi ir sukelia įvairius nesutarimus ne tik tarp visuomenės ir paveldo specialistų, bet ir pačių profesionalų tarpe. Chronologiškai ir problemiškai tiriami keturi, iš esmės skirtingi, tačiau tuo pačiu ir tampriais poveikių ryšiais susiję santykiai su praeities reliktais: teisinis-administracinis, mokslinis, visuomeninis ir komercinis. Nuo XIX a. antros pusės Profesionalusis paveldo diskursas vienija administracinį-teisinį ir mokslinį santykius ir vis dar tebėra gyvybingas nacionalinių paveldosaugų lygmeniu. Tam įtakos turi ir šiame darbe atskleidžiamas konfrontatyvus oficialiosios paveldosaugos pobūdis. Kita vertus, komercinis santykis iliustruoja iš pirmo žvilgsnio priešingus postmodernios visuomenės poreikius. Geriau įsigilinus galima pastebėti, kad komercija sėkmingai interpretuoja oficialiosios paveldosaugos įprasmintas paveldo vertes, tik daro tai savais postmodernizmui... [toliau žr. visą tekstą] / This work intends to reveal the ways that social and cultural groups attribute various types of values to the objects remaining to us from the past. The research is based on the idea of social constructing and tries to dig in to the past of different social institutes in order to understand why some people admire the past relicts for its “internal” value and others do not. Work examines different discourses as a way’s of institutionalized thinking in M. Foucault’s sense and tries to reveal the reasons of today’s misunderstandings that a common among heritage professionals and society and even specialists themselves. The research chronologically and problematically analyzes four different and at the same moment interconnected approaches to the phenomena of cultural heritage: administrational, academic, societal and commercial. Analysis of those approaches suggests some insights on the origin of social factors of cultural heritage valuing. On the basis of Authorized Heritage Discourse the unity of administrational and scholar methods is still vital in national heritage protection systems and one of the objectives of this work was to examine the most common ways of different “innate” values getting into conflict. The research successfully illustrates how academic approach to the past influences heritage politics and what role it takes in value identification and legitimating the role of specialists. The transcendence of Modernity to Postmodernity simultaneously in society and in... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama socialinių tinklų įtaka organizacijos marketingo plėtrai. Buvo atliktas socialinių tinklų įtakos organizacijos marketingo plėtrai tyrimas Lietuvoje. Tyrimas atliktas pasitelkus struktūrizuoto klausimyno arba interviu metodą. Darbe taip pat taikyta mokslinės literatūros analizė. Tyrimo tikslas – įvertinti socialinių tinklų įtaką interneto marketingo plėtrai, remiantis Lietuvos įmonių pavyzdžiu bei pateikti su šia sritimi susijusius pasiūlymus. Darbe buvo iškelti du tyrimo uždaviniai: - atlikti ekspertų nuomonės tyrimą, kurio pagalba galima išsiaiškinti, koks yra ekspertų požiūris į socialinių tinklus internetinio marketingo plėtroje Lietuvoje; - pasiūlyti aspektus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos įmonės, naudodamos socialinius tinklus internetinio marketingo plėtroje. Tyrimo objektas – Socialinių tinklų taikymas marketingo plėtroje. Išanalizavus socialinių tinklų įtaką organizacijos marketingo plėtrai leido įvertinti socialinių tinklų teikiamą naudą organizacijos marketingui bei pasiūlyti organizacijoms į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš pradedant naudoti socialinius tinklus marketingo plėtroje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmame skyriuje yra analizuojamas internetinis marketingas; socialiniai tinklai, jų samprata, tendencijos, atsiradimo užuomazgos, kūrimo principai, įtaka marketingui. Antrame skyriuje yra nagrinėjama socialinių tinklų įtakos organizacijos marketingui, remiantis Skandinavijos šalių... [toliau žr. visą tekstą] / In master‘s thesis there is analysing social networks‘ influence to organization‘s marketing enlargement. Due to this, there was made a research to find out what kind of influence social networks do to organization‘s marketing enlargement. The research was made using Lithuania‘s organizations‘ experience. It was made using structured questionnaire or interview method. The goal of the research – to evaluate the social networks’ influence to the marketing enlargement in the internet using Lithuania’s organizations’ experience. Also to give suggestions about this topic. There were made two main research tasks in the master’s thesis: First, make an experts‘ opinion‘s research which should help to find out what is the experts‘ attitude to social networks marketing enlargement in the internet in Lithuania country. To suggest aspects which should be analysed by organizations‘ managers, who use social networks as a measure to raise marketing enlargement in the internet. The object of the research – social networks application in the marketing enlargement. Analyzing the influence of social networks to organization’s marketing enlargement let us evaluate the advantages of using social networks in this area. After research there is a possibility to give suggestions to organizations’ managers to which particular things they should pay attention before starting to use social networks in marketing enlargement. Master’s thesis consists of three parts. In the first part there is analyzed... [to full text]

Given the novelty of political campaigning on social networking sites in Lithuania and the critique, it has received from social media experts, the object of the master thesis encompasses mediatization of Lithuanian politics on Facebook, when social media logic becomes adapted in political campaigning and integrated into the political agenda. Accordingly, the MA thesis developed its aim to define in what ways mediatization of Lithuanian politics manifests on Facebook and if public-relations oriented Lithuanian political communication culture, characteristic to political communication on mass media, and negativity, as its culture-specific aspect, are transported to the platform. The research was carried out in several stages. Firstly, using secondary data analysis the study aimed at determining social media logic. Accordingly, the requirements for successful exploitation of social media logic in political campaigning on Facebook were identified – popularity building, connectivity, personalization and interactivity. Thirdly, aiming to determine if the politicians complied with social media logic and transported public-relations oriented political communication culture and negativity to the platform, the research used quantitative and qualitative content analyses. It covered a two-weeks period (from April 02 to April 15, 2014) political campaigning on Facebook run by the seven candidates' to Lithuanian President’s Office. Fourthly, using the obtained empirical data the study... [to full text] / Nors Lietuvos politinė komunikacija socialiniuose tinkluose yra gana naujas reiškinys, jis jau sulaukė socialinių medijų ekspertų kritikos. Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos politikos mediatizacija socialiniame tinkle Facebook, kuomet politinių kampanijų metu politikai adaptuoja socialinių medijų logiką ir ją integruoja į savo politinę dienotvarkę. Darbe siekta nustatyti, kokiais būdais Lietuvos politikos mediatizacija pasireiškia internetiniame socialiniame tinkle Facebook. Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos viešųjų ryšių (ang. Public-relations oriented) politinės komunikacijos kultūra, ugdoma masinėje žiniasklaidoje, ir jai būdingas negatyvumas perkeliami į Facebook platformą. Tyrimas atliktas keliais etapais. Pirmojo etapo metu, naudojant antrinių duomenų analizę, buvo įvardyta socialinių medijų logika. Tokiu pat būdu nustatyti reikalavimai, leidžiantys išnaudoti socialinių medijų logiką politinių kampanijų metu, t. y., populiarumo didinimas, socialinių ryšių išnaudojimas, personalizacija ir interaktyvumas. Trečiojo etapo metu, siekiant atskleisti Lietuvos politikų komunikacijos atitikimą socialinių medijų logikai ir galimą viešųjų ryšių politinės komunikacijos kultūros bei negatyvumo perkėlimą į Facebook platformą, tyrime naudojama kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Ištirtos septynių kandidatų į 2014 metų Lietuvos Prezidento postą dviejų savaičių laikotarpio (balandžio 02–15 dienomis) politinės kampanijos socialiniame... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this paper is to present the living conditions of homeless people and to explore the reasons which promote the social exclusion of homeless men and women.

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]

Magistro darbo objektas – kompanijų korporatyvioji komunikacija socialinės žiniasklaidos priemonėse. Darbo tikslas – Nustatyti, kaip korporatyviajai komunikacijai gali būti naudingos socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės ir kiek jos išnaudojamos. Darbo uždaviniai: Nustatyti korporatyviosios tapatybės, korporatyviosios reputacijos, korporatyviojo įvaizdžio ir korporatyviojo prekinio ženklo tarpusavio sąryšius ir priklausomybes; Ištirti socialinės žiniasklaidos esmę, atsiradimo prielaidas, skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; Ištirti socialinės žiniasklaidos reikšmę pokyčiams versle, vadyboje, socialiniuose procesuose; Išanalizuoti socialinių žiniasklaidos priemonių tinkamumą korporatyviosios komunikacijos tikslams; Ištirti didžiausių Lietuvos kompanijų socialinės žiniasklaidos galimybių panaudojimą korporatyviajai komunikacijai. Naudojantis mokslinės literatūros analize, teoriniais indukciniais, dedukciniais, palyginimo ir analogijų metodais taikomajame darbe, prieita prie išvados, kad korporatyvioji komunikacija yra kompleksinis dalykas labiausiai susijęs su korporatyviuoju įvaizdžiu, korporatyviąja reputacija, korporatyviuoju prekės ženklus ir pastaruosius interesų grupių suvokinius sąlygojančia korporatyviąją tapatybe. Išanalizavus mokslininkų monografijas ir tyrimus prieita prie išvados, kad siekiant strateginių komunikacijos tikslų ir vientiso bendravimo su įvairiomis interesų grupėmis, socialinės žiniasklaidos teikiamas interaktyvumas, grįžtamasis ryšys yra... [toliau žr. visą tekstą] / As the competition and globalization increase, organizations begin to understand the benefits of effective corporate communication. Consistent communicating and building trust is the most important points of corporate communication as it gets more strategic importance in any corporation. As more companies focus on transparency, morality and sincere communication with stakeholders, it is useful to critically assess communication channels they use. It is worth to analyze new possibilities of social media. Analysing the scientific literature, using theoretical methods has led to the conclusion that corporate communication is a complex discipline, most associated with corporate image, corporate reputation, corporate brand and corporate identity, as a base for all those three. The analysis of scientific monographs and research concluded that, social media which provides interactions and feedback is very helpful for the strategic goals of corporate communication and for reaching various stakeholders. Simply informing stakeholders helps to build trust and relationships, which is crucial for corporate communication. Social media provides not only that, but helps to reach nishe and geographically separated target groups and contact them in one virtual place. Research was made in two phases, using both quantitative and qualitative content analysis methods. Results proved that the Lithuanian companies posses tremendous differences (comparing to American entrepreneurs) in social media... [to full text]