Spelling suggestions: "subject:"ugdymo""
71 |
Jaunųjų gidų tautinės savimonės ugdymas neformaliojo švietimo dailės užsiėmimuose / National self-consciousness upbringing of junior guides in the classes of informal educationGrivačiauskaitė, Airida 25 May 2005 (has links)
After gaining independence in Lithuania (1990), the problem of retaining national individuality still remains a point at issue.
National self-consciousness is a distinctive aspect of social self-consciousness. It is related to national identity - an individual being with the same ethnic community, considering it his/her nation. In the view of structure, national sel-consciousness acts as the unit of three components - cognitive, emotional and controlling. Development of Lithuanian national self-consciousness is related to its upbringing. Especially favourable conditions for upbringing national self – consciousness are at the teen-age, by consolidating and defining national identity of a person. Historically, in order to form, strengthen and consolidate mature national self-consciousness, attention to the national language, culture and education was paid. Possibilities of upbringing national self-consciousness are pointed out in the contemporary educational documents as well.
National self-consciousness upbringing of junior guides by means of art works on national topics, is a scientific problem at issue. A guide is a person, that presents country, region, city, all the national history and cultural objects to tourists. Informal activity plays especially great role in upbringing self-consciousness of junior guides. Presumptions for national self-consciousness upbringing are laid in the art classes, by integrating principals of tourism and regional studies, stimulating... [to full text]
|
72 |
Socialinės kompetencijos ugdymo aspektai X klasės gimtosios kalbos pamokose / Aspects of developing social competence in the lessons of nativelanguage in the 10 th formPabarčienė, Dalia 15 June 2006 (has links)
The decision to analyze the possibilities and problems of social competence in mother-tongue lessons is connected to the statement that in the lessons of above mentioned subject students should be encouraged to communicate more, understand the other, nearby person. Communication situations, variety of characters, their differences and generalities, questions analyzed in discussions, talking about polemic situations can help to do that. The aim of this thesis is to explore educational possibilities of students’ social competence in mother-tongue lessons.
Today necessary condition of personal self-sufficiency is his virtuous maturity and versatile contemporary competence, new cultural, political and economic literacy. Social human competence gets special significance in present conditions. None the less important it is the purpose of education to proportion personal objectives to objectives of civil community and in this way to create the base for self-sufficient and creative national life. The education program has to be directly connected to giving value attitudes, general abilities and competences necessary for personal and social life. While looking through, improving, writing programs and standards of general education, the main attention is paid that new education program conveyed necessary value attitudes for personal and social life, gave general abilities and competences required for a present-day person.
Language education, recognition and literary education are... [to full text]
|
73 |
Lietuvių liaudies dailės pažinimas-tautiškumo ugdymo prielaida / Lithuanian's Folk Art familiarity-training of nationalityPetroševičiūtė, Kristina 15 June 2006 (has links)
Lithuanians Folk Art familiarity – training of nationality
Lithuanian‘s Folk Art are decompounding chances to take in part with other countries to make our individual tradicions, mores, language. All of these things stimulate our nations heirloom. So that much importantly to keep Lithuanian‘s Folk Art are heritage and traininig the nacional individuality. The purpose of this study – to establish the Lithuanian‘s Folk Art familiarities meaning how to train the nationality. The research object are the Lithuanian‘s Folk Art familiarity how teaching premise of nationality in XI – XII class. Hypothesis: the knowledge of Lithuanian‘s Folk Art are helps to develop the national person. Objectives of the study are the following: to study literary resources of pedagogy, psychology, art researching about the problems of nationality and succession of Lithuanian‘s Flk Art; to diagnose the opinion of teachers and young folk for the Lithuanian’s Folk Art, how to training the nationality. Research methods: analysis of literary resources; teachers and young folk anonymous questionnaire poll; using quadrate of chi square; contingent coefficient (C); analysis of interest – bearing facts. During the case study it was discovered that the nationality are understandable, how the trust of our olden culture, the nowadays and the future. Training of nacionality in Lithuania, are experience and wastage, and uprise, but all the time, training of nationality, was manifesting over the art; objectives of... [to full text]
|
74 |
Personalo ugdymas pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose / Staff education in comprehensive and secondary schoolsBučienė, Inga 16 August 2007 (has links)
Darbo tikslas - nustatyti esminius pedagogų ugdymo kokybę įtakojančius kriterijus, jų kokybines ir kiekybines charakteristikas, bei suformuoti ugdymo tobulinimo kryptis. Magistro darbe yra analizuojama personalo ugdymo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose sistema, tikslai ir uždaviniai, apibendrinti personalo darbo organizavimo ir valdymo procesai, išanalizuoti rezervo formavimo, karjeros planavimo, bei organizavimo ypatumai, akcentuoti svarbiausi personalo ugdymo proceso aspektai. Atskleista nuolatinio pedagogų ugdymo reikšmė ir nauda, turinti įtakos jų darbo kokybei. Akcentuotos esminės problemos, trukdančios užtikrinti nuolatinio pedagogų ugdymo proceso sklandumą pagrindinėse ir vidurinėse miesto ir kaimo mokyklose. Iš dalies buvo patvirtinta autorės iškelta mokslinė hipotezė, kad personalo nuolatiniam ugdymui mokyklose yra sudaromos palankios sąlygos. Pateikti pasiūlymai, padėsiantys pašalinti pedagogų ugdymo proceso ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos trūkumus. / The aim of the paper is to define essential criteria that influence the quality of teacher’s education, their qualitative and quantitative characteristics, and to shape the ways of education development. The aims and tasks of staff’s education system are described in this master’s work, processes of organization of employees’ work and management are summarized, peculiarities of reserve formation, career planning, and organization have been analyzed, the most important aspects of staff education have been emphasized. The meaning and use of continual staff education have been defined, that influences the quality of their work. Essential problems that interrupt the process of continual teachers’ education have been highlighted. The hypothesis formulated by the author has been proved partly: there are beneficial conditions for staff’s continual education in schools. Offers to eliminate the drawbacks of the teachers’ education and training system have been listed.
|
75 |
Specialiojo ugdymo institucijų pedagogų požiūrio į organizacijos veiklą ir identifikavimosi su institucija raiška / Atitude of pedagogues of special education institutions towards activities of organization and expression of pedagogue identification with their organizationŠmaukštienė, Lėtutė 16 August 2007 (has links)
Darbe analizuojama specialiųjų ugdymo institucijų veikla. Pasirinktos temos sprendime keliami du probleminiai klausimai: 1) kaip specialiojo ugdymo institucijų pedagogai vertina organizacijos veiklą? ir 2) kokie identifikacijos su organizacija bruožai jiems būdingi?
Sprendžiant šiuos probleminius klausimus tyrimo objektu pasirinktas specialiojo ugdymo institucijų pedagogų požiūris į organizacijos veiklą ir identifikavimasis su institucija.
Tyrime keltas tikslas- nustatyti specialiojo ugdymo institucijų pedagogų požiūrį į organizacijos veiklą ir atskleisti identifikacijos su instituciją raišką. Siekiant šio tikslo formuluoti keturi tyrimo uždaviniai:
1. teoriniu aspektu išanalizuoti socialinės identifikacijos sampratą;
2. nustatyti pedagogų požiūrį į organizacijos veiklą;
3. atskleisti jų identifikavimosi su institucija raišką;
4. įvertinti tyrimo objekto kintamųjų tarpusavio ryšį ir jų sąsajas su socialiniais demografiniais veiksniais.
Sprendžiant šiuos tyrimo uždavinius taikytas apklausos raštu metodas, korio pagrindą sudarė Edinburgo universiteto parengtas veiklos vertinimo klausimynas (Peterson, 2003) ir Osborne (1977) identifikavimosi su institucija teiginių skalė. Tyrimo duomenims apdoroti taikyti aprašomosios ir inferentinės statistikos metodai.
Gauti tyrimo duomenys atsakė į keltus klausimus ir formuluotus uždavinius. Remiantis šiais duomenimis atskleista, kad specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų pedagogai, išreikšdami savo požiūrį į... [toliau žr. visą tekstą] / The degree work analyzes activities, carried out by institutions of special education. The following two questions were analyzed in regard to the selected subject: 1) How pedagogues of special education institutions assess organization’s activities? 2) What peculiarities in reference to their identification with such organization are typical?
To analyze these issues, the pedagogues’ attitude towards activities of the organization and their mutual identification were selected as the research subject.
The objective of the research is to determine the attitude of pedagogues of special education institutions towards organization’s activities and to reveal their identification with such organization. To achieve the objective, four tasks were formulated as follows:
1) to analyze conception of social identification in theoretical aspect;
2) to determine the attitude of pedagogues towards organization’s activity;
3) to reveal expression of their identification with such organization;
4) to evaluate interrelationship of variables of the research subject as well as their link with social demographic factors.
These tasks were dealt with the help of a questionnaire based on the Peterson’s questionnaire on organization evaluation, prepared at the University of Edinburgh (Peterson 2003) and Osborne’s measurement scale of academic identity (1997). Descriptive and interference statistical methods were applied for the processing of research data.
The results of the research solved both... [to full text]
|
76 |
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų dorinių vertybių ugdymas šeimoje / Development of Junior School Learner’s Moral Values in the FamilyPlankienė, Danguolė 16 August 2007 (has links)
Didžiausias šeimos turtas, rodantis jos visuomenišką paskirtį, - tai išauginti ir į gyvenimą išleisti dori vaikai, todėl didžiulę reikšmę vaiko ugdyme turi tėvų pastangos kryptingai ir tikslingai siekti, kad šeimoje augantys vaikai realizuotų savo žmogiškąją esmę – taptų dorovinėmis asmenybėmis. Tačiau šiandieninė visuomenė darosi vis nedorovingesnė, vis didesnį nerimą kelia tolydžio „jaunėjantis“ nusikalstamumas, vis didėjantis vaikų ir paauglių agresyvumas ir kitos jaunosios kartos ugdymo spragos, vis dažniau kalbama apie vertybių krizę ir tai tampa problema ne tik šeimai, bet ir visai visuomenei. Todėl šio darbo tikslas - Išanalizuoti vaikų dorovinio ugdymo šeimoje ypatumus, atskleidžiant tėvų ir vaikų vertybinių nuostatų sąsajas. / The biggest value of the family, what show’s its mission in the society – to grow moral children and let them go to the life. This is why the most important in the education of children are the purposeful efforts of the parents to achieve that child in the family could realize his human essence – to become moral individual. But today’s community becomes more unmoral, people are worried about more younger criminality, children and youth becomes more aggressive, and other gaps of education becomes so actual, that a lot of discussions appears about crisis of the values in the family. And it becomes not only the problem of the family, but also of all society. The purpose of this research work – to analyze the peculiarity of the development of child’s moral values in the family, by showing correlation between parent’s and child’s moral values.
|
77 |
Ugdymo turinio įtaka dėmesio savybėms septintais vaiko gyvenimo metais / Influence of educational content on child’s atention quality during the seventh year of lifeKeruckė, Asta 28 August 2008 (has links)
Psichologai turi daug skirtingų atsakymų į tai, kuris psichikos procesas yra svarbiausias vystantis vaikui jaunesniame mokykliniame amžiuje. E.Rybalko (1990) teigia, jog psichologijoje šiam periodui skiriamas didelis dėmesys, nes šis laikotarpis yra kokybiškai naujas laikas žmogaus psichologiniame subrendime. Nėra atlikta daug tyrimų, nagrinėjančių veiksnius, galinčius turėti įtakos dėmesio vystymuisi.
Darbo teorinėje dalyje siekiama atskleisti dėmesio sampratos problemą psichologijoje, kaip kito padėtis metų bėgyje ir kokia yra dabartinė situacija. Išskiriamos dėmesio savybės, nagrinėjama žaidimo, kaip pagrindinės veiklos reikšmė vaiko psichikos vystymuisi ikimokykliniame amžiuje. 2008 metų kovo – balandžio mėnesiais Kauno mieste buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo bandoma išsiaiškinti, nuo ko priklauso dėmesio ypatumai septintais vaiko gyvenimo metais. Šiame tyrime panaudota specialiai šiam tikslui sukurta (Tambiev A., 2003) ir pritaikyta kompiuterinė programa. Kompiuterinės programos paketą „ZOO“ sudaro trys testai, skirti matuoti dėmesio intensyvumą, patvarumą bei perkėlimą. Tyrime dalyvavo 123 tiriamieji, lankantys Kauno ikimokyklines ugdymo įstaigas. Šiame tyrime dėmesio savybių priklausomybė nebuvo lyginama priklausomai nuo amžiaus, nes tyrime dalyvavusieji visose ugdymo įstaigose lankė priešmokyklines grupes. Kalbant apie skirtingo ugdymo turinio ir dėmesio savybių (intensyvumo, patvarumo ir perkėlimo) ryšį, statistiškai reikšmingų skirtumų nors ir nebuvo gauta... [toliau žr. visą tekstą] / Psychologists provide various answers to the question which psychic process is the most important for child’s educational process in elementary school age. E. Rybalko (1990) claims that psychology pays a great attention to this period, as this spell of time is qualitatively new time in human’s psychological maturation. There are very few researches scrutinizing the factors influencing the development of concentration. The theoretical part of the paper aims to disclose the concept of concentration in psychology, to show the change of the subject matter and to elucidate the present situation. There were discriminated characteristics of attention and analyzed game playing as the main meaning of activity in child’s psychic development during elementary school age. The research carried out in March – April 2008 aimed to find out on what factors attention peculiarities of a child depend during his seventh year of life. A special methodology developed by Tambiev (Tambiev A., 2003) and the software specially adapted were used in this research. The software package ‘Zoo’ consists of three tests to measure the intensity of attention, endurance and transference. 123 respondents participating Kaunas pre-elementary educational institutions took part in the research. The dependence of attention qualities were not compared subject to the age in this research because all respondents participated pre-elementary school in all polled educational institutions. Talking about the link between... [to full text]
|
78 |
Moksleivių ugdymas nepilnose šeimose: problemos ir perspektyvos / Education of children in incomplete families: problems and perspectivesGaidamavičius, Rimas 24 September 2008 (has links)
Darbą atliko Vilniaus pedagoginio universiteto neakivaizdinių magistrantūros studijų absolventas Rimas Gaidamavičius. Darbo tema – „Moksleivių ugdymas nepilnose šeimose: problemos ir perspektyvos“. Darbo tikslas - išanalizuoti moksleivių ugdymo nepilnose šeimose problemas ir perspektyvas. Bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas. Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas. Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymo paskirtis – kartu su šeima padėti gimtosios kultūros erdvėje atsiskleisti asmens individualybei, parengti asmenį darniam socialiniam gyvenimui. Ugdymas yra asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaut su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis Ugdymo apimtis labai didelė, nes ugdymas yra sudėtingas, įvairiapusis ir visuminis procesas, apimantis augimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą. t.y. asmenybės formavimą. Šeima yra pirmoji ir svarbiausioji ugdymo institucija, nes joje vaikas perima pažiūras, įpročius, kultūrines dvasines vertybes, gauna pirmuosius orientavimosi socialinėje aplinkoje įgūdžius. Ugdymo sėkmė šeimoje priklauso nuo tėvų gebėjimo organizuoti ugdymo procesą, psichologinio mikroklimato šeimoje, realių šeimos galimybių. Tik bendradarbiaudamos šeima ir mokykla gali užtikrinti visapusiškos kryptingos asmenybės vystymąsi.
Tyrimo metu iškeltos trys hipotezės. Pirmoji... [toliau žr. visą tekstą] / The paper was written by Rimas Gaidamavičius, valedictorian of Vilnius Pedagogical University of extramural master studies. The theme of the paper – „Education of Children in Incomplete Families: Problems and Perspectives". The aim of the paper – analyse the problems and perspectives of education of children in the incomplete families. The common education of children and youth is the most important chain of education, the fundamental of person‘s further training and activity. The aim of general education of children and youth together with the family is to reveal person‘s individuality in the space of native culture, formulate person for the harmonious social life. Education is the formulation of the person by communication in the interaction with the environment and valuables of human culture. The scope of education is very big because the education is a very complex process comprising growing, education, training and human‘s identity‘s formation. Family is the very first and the most important institution of education as the child absorbs the attitude, traditions, cultural and spiritual values, gets the very first orientation in the social environment right from its parents. The success of education in the family depends upon the ability of parents to organize the process of education, psychological microclimate in the family and real possibilities of the family. Only through the interaction of the family and school the overall education of a person might be warranted... [to full text]
|
79 |
Ikimokyklinių institucijų pedagogų bendravimo kompetencijų vaidmuo vaikų tarpusavio santykiams / The significance of competence of the interaction of preschool educationalists to relationships between childrenKanaševičienė, Daivutė 24 September 2008 (has links)
Magistro darbe pateikiamos lietuvių ir užsienio autorių pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje analizuojamos ikimokyklinių institucijų pedagogų bendravimo problemos ugdant pozityvius vaikų tarpusavio santykius.Vaikų tarpusavio santykiai analizuojami priklausomai nuo pedagogų profesionalumo, žinių, pedagoginės patirties, teigiamo grupės mikroklimato kūrimo, bendravimo su vaikų šeimomis ryšio. Taip pat atsižvelgiama į auklėtojų asmenines savybes , analizuojama vaikų ir pedagogų tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo svarba vaiko savivertei, socialinių įgūdžių formavimui.
Nustatant vaikų tarpusavio santykius grupėse buvo atliktas sociometrinis tyrimas, pusiau struktūruoto interviu metodu apklausti 5-7 metų amžiaus darželį lankantys vaikai, vaikų darželio pedagogai ir ikimokyklinės įstaigos vadovas. Tyrime taip pat dalyvavo 62 tėvai, kurių vaikai tuo metu lankė vaikų darželį, jiems buvo pateikta anketa, kurią sudarė 17 klausimų (6 atviri klausimai ir 11 uždarų klausimų).
• Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikai suvokia bendravimo svarbą, nori turėti draugų, žino gero elgesio taisykles ir normas, tačiau jų santykiuose pastebima ydingo elgesio apraiškų, į kurias atkreipia dėmesį jų tėvai, jas įvardina ir vaikus ugdantys pedagogai bei ikimokyklinės įstaigos vadovas.
• Tyrimas parodė, kad pedagogų bendravimo sėkmė, formuojant pozityvius vaikų tarpusavio santykius grupėje, priklauso nuo auklėtojų profesionalumo, žinių, pedagoginės patirties, vaiko raidos pažinimo. Labai... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s work presents the intercourse problems between the pre-school children and the pre-school teachers which are developing positive intercommunication between children. These problems are analysed by the Lithuanian authors and authors of foreign countries in the pedagogical and psychological literature. The intercommunication relations between children are analysed depending on pedagogical professional skills, knowledges, pedagogical experience, the creation of the positive microclimate in the group, the intercourse between the children families and the pre-school teachers. Considering own characteristics of educators, we do the analysis of cooperation and the intercourse of children and teachers to child's self-worth and for formation of social skills, too.
The sociometric research was done identifying children interrelations in the group. We used semi-structural interview to interrogate 5-7 year old children who attend the kindergarten, the kindergarten’s teachers, and the head of the pre-school institution. Sixty-two parents, whose children attended the kindergarten on this time, also, participated in this research. There was the questionnaire in which were 17 questions (there were 6 free-spoken questions and 11 closed questions in the questionnaire).
• The results of the research are showing, that children grasp the importance of the communication. They want to have friends, know rules and standards of well-behaviour, but we can catch the manifestation of the... [to full text]
|
80 |
KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS STATYBINĖJE ORGANIZACIJOJE UAB „ŽEMDA“ / Analysis of an in-service training in a building enterprise „Žemda“Gabrielaitis, Mantas 29 September 2008 (has links)
Darbe atlikta teorinė kvalifikacijos kėlimo statybinėje organizacijoje UAB „Žemda“ analizė. Iškelta hipotezė kvalifikacijos kėlimas motyvuoja darbuotojus geresniems darbo rezultatams. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išryškinti personalo ugdymo problemas UAB „Žemda“ ir nustatyti priemones joms spręsti. Atlikta statistinė duomenų analizė.
Tyrime dalyvavo 66 respondentai iš statybinės organizacijos UAB „Žemda“. Anketą pildė 30 administracijos darbuotojų ir 36 darbininkai.
Svarbiausios empirinio tyrimo išvados:
1. Būtina visokeriopai skatinti ir remti savarankišką mokymąsi. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis matome, kad tik labai nedidelė dalis darbininkų kartais lankosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, o didžioji dalis iš viso nėra dalyvavę kvalifikacijos kėlimo kursuose, tuo tarpu administracijos darbuotojai lankosi kvalifikacijos kėlimo kursuose.
2. Personalo rengimas, kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas ir planavimas reikalauja ištisos mokymo sistemos, kvalifikuotų pedagoninių kadrų ir lėšų. Pasaulinė personalo apmokymo praktika rodo, kad, nepaisant brangios apmokėjimo sistemos, lėšos šiems tikslams yra skiriamos. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis matome, kad dalis darbininkų dirba darbą kuris neatitinka jų kvalifikacijos. Darbininkų teigia, kad darbo subtilybių išmoko dirbant, tuo tarpu didžiosios dalies administracijos darbuotojų kvalifikacija atitinka jų darbo pobūdį.
3. Kvalifikacijos kėlimas svarbus darbuotojams ir darbdaviams... [toliau žr. visą tekstą] / A theoretical analysis of an in-service training in a building enterprise „Žemda“ was made in this work.
The risen hypothesis states that qualification training motivates workers to achieve better results. A questionnaire was used in order to investigate the problems of the development of the personnel in „Žemda“ and to suggest means to solve them. So a statistical data analysis was fulfilled.
There were a total number of 66 respondents from the „Žemda“ participating in the research (36 simple workers and 30 office workers).
The main conclusions of the empirical part of this work:
1. It is necessary to motivate and support individual learning. Analysis of data shows that only a small amount of simple workers sometimes take part in-serving training while the rest of them had never participated in any of qualifying training. Contrary to simple workers, administration workers often use in-service training.
2. Personnel and qualification training, retraining and its planning require entire educational system, the sequence of pedagogical knowledge and financial support. The global practice of the personnel training shows that despite of an expensive payment system, financial problems are being solved. According to the results of the research, a part of simple workers has a job which does not correspond to their educational background. They gain knowledge and necessary skills while practical usage. However, the majority of administrative workers do not have that kind of... [to full text]
|
Page generated in 0.0399 seconds