Dabartinėje visuomenėje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Tobulėjant informacinėms technologijoms, automatizacijai, mechanizacijai, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą. Viena sunkiausių ilgalaikio streso pasekmių slaugytojoms yra sveikatos sutrikimai. Tyrimo tikslas. Įvertinti terminalinės būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų emocinius sunkumus bei jų kontrolės galimybes darbe. Tyrimo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti terminalin��s būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų profesinius motyvus ir lūkesčius. 2. Išanalizuoti su darbu susijusius slaugytojų emocinius sunkumus bei jų įveikos būdus. 3. Įvertinti darbo organizavimo reikšmę slaugytojų savijautai. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu panaudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 18 slaugytojų, dirbančių keturiose Kauno miesto terminalinės būklės pacientų gydymo ir slaugos institucijose. Atrenkant skirtingų tipų institucijose dirbančius respondentus siekta atspindėti galimą požiūrių įvairovę. Duomenys buvo renkami 2008 m. sausio – vasario mėnesiais. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad skirtingose terminalinės būklės pacientų slaugos institucijose dirbančios slaugytojos savo kasdieninėje veikloje patiria panašius sunkumus, neigiamai veikiančius jų savijautą ir sveikatą. Kasdien... [toliau žr. visą tekstą] / Stress is a very actual social and health problem in all spheres of life of present society. While improving information technologies, automation, mechanization, rates of production and competition accelerates, information flow grows, labouring man‘s responsibility increases. All this grows intellectual, nervous and emotional tension and raises professional stress. One of the most difficult outcomes of enduring stress for tenders is health disorder. Objective of research. Evaluate tenders‘ nursing patients in terminal state emotional difficulties and their control possibilities in work. Goals of research. 1. Ascertain tenders‘ nursing patients in terminal state professional motives and suspenses. 2. Traverse emotional difficulties connected with tenders‘ work and their defeat modes. 3. Evaluate meaning of work organization for tenders‘ feelings. Methodology of research. Qualitative descriptive research has been made, during the course of which semistructural interview method has been used. 18 tenders have participated in research who work in four Kaunas city institutions of patients‘ in terminal state treatment and nursing. Selecting respondents working in diverse type institutions the purpose was to reflect possible variety of attitudes. Data was collected during January and February of 2008. Results. Research has showed that nurses working in different institutions of nursing patients in terminal state in their ordinary activity experience similar difficulties... [to full text]

Šiuolaikinėje organizacijoje vis svarbesnę vertę turi darbuotojas ir asmeninės jo savybės, kadangi daugėja įrodymų, kad nuo darbuotojo asmeninių savybių priklauso pasitenkinimas darbu bei darbo kokybė. Teigiami charakterio bruožai žmogui padeda dirbti, didinti darbo našumą, gerinti jo kokybę. Pagrindinė mokslinių tyrimų, susijusių su teigiamais charakterio bruožais, idėja yra ta, kad harmoningai nugyventas gyvenimas pabrėžiant pagrindines charakterio stiprybes gali būti pilnavertis ir produktyvus tiek darbe, tiek visuomenėje. Svarbus veiksnys numatant darbuotojų pasitenkinimą darbu yra ir darbo charakteristikos, kurių pasireiškimas užtikrina darbuotojo veiklos efektyvumą. Šio darbo tikslas yra nustatyti ir pagrįsti šių prielaidų patikimumą, išsiaiškinant ryšius tarp teigiamų charakterio bruožų, darbo charakteristikų ir pasitenkinimo darbu. Tyrime dalyvavo 136 tiriamieji (iš kurių 51 vyras ir 85 moterys), dirbantys įvairiose paslaugas teikiančiose įmonėse Vilniuje. Pasitenkinimas darbu buvo matuotas P. E. Spector Pasitenkinimo darbu klausimynu, sudarytu 1994 m. Teigiami charakterio bruožai matuoti Stiprybių ir Dorybių klasifikacijos trumpąja forma, sukurta Peterson ir Seligman 2003 m. bei Subjektyvia laimės skale, sudaryta Lyubomirsky 1999 m. Darbo charakteristikos matuotos Darbo diagnostikos klausimynu, sudarytu Taber, Beehr ir Walsh 1985 m. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendras pasitenkinimas darbu statistiškai patikimai skyriasi lyties atžvilgiu. Skirtumų tarp moterų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Employee and his individual characteristics become more and more important in the modern organizations. Growing evidence show that job performance and job satisfaction depend on personal resources. According to the scientific literature positive character traits help person to work and improve productivity in organizations. Positive psychology focuses on resources in human character strengths wich enable a good life if highly developed. Important factors as well as character traits in predicting employee’s job satisfaction are job characteristics. The aim of this study is to discover and to determine the validity of these proposings by finding out the correlations between positive character traits, job characteristics and job satisfaction. Survey with 136 (51 men and 85 women) customer service employees across various organizations in Vilnius were conducted. Job satisfactions was assessed by Job Satisfaction Survey developed by P. E. Spector in 1994. Positive character traits were assessed by the VIA Classification of Strengths and Virtues, developed by Peterson and Seligman in 2003 and Subjective Happiness Scale developed by Lyubomirsky in 1999. Job Characteristics were assessed by Job Diagnostic Survey developed by Taber, Beehr and Walsh in 1985. The results showed statistical difference between job satisfaction and gender. There were no relation between job satisfaction with age, job lenght and marital status between men and women. Results also showed statistically... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą, naudingumo aspektu. Tyrimo empirinę bazę sudaro 200 iš 689 Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto 2007/2008 m.m. ir 2008/2009 m.m. ekonomikos magistrantūros studijų absolventai. Tyrimo objektas - Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą. Tyrimo tikslas - ištirti ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijas ir pagrindines finansines paskatas, darbo vietos pasirinkimo atžvilgiu, naudingumo funkcijų pagrindu. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius darbe atlikta vartotojų preferencijų ir paskatų įtakos ištyrimo lygio analizė; išanalizuoti naudingumo funkcijų tipai; praktinėje darbo dalyje įvertintos Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų, renkantis darbo vietą, naudingumo funkcijos; to pasekoje nustatytos respondentų preferencijos bei pagrindinės finansinės paskatos, teikiančios jiems didžiausią naudingumą, renkantis darbo vietą. Pagrindiniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, anketinė apklausa, naudingumo funkcijų taikymas... [toliau žr. visą tekstą] / The preferences and financial incentives based on utility aspect of graduates of master economics studies by choosing a work place is analyzed in the concluding paper of master degree. The empirical base of the research consisted of 200 from 689 graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University. The object of the research was the preferences and financial stimulants of graduates of master economic studies of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place. The main goal of the research was to investigate the preferences and financial stimulants of graduates of master economics studies by choosing them the work place by using the utility functions. The following findings are presented in the paper: the theoretical analyze of investigation level of preferences and incentives of customers; the analyze of the types of utility functions; weighted utility functions of the graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place; the preferences and major financial incentives of the respondents, which give them the maximum utility by choosing a work place. The main research methods: analyze and filing of nonfiction, survey of questionnaire, statistic analyze. The descriptive statistics was used to calculate statistical findings.

Oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 253 159 neįgaliųjų, tai sudaro 9 proc. visų gyventojų. Asmenys su negalia dėl fizinių ar psichinių sutrikimų negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, realiai pasinaudoti savo teisėmis. Esant sudėtingai ekonominei situacijai, bendram nedarbui, neįgaliųjų integracija į darbo rinką yra didelė problema, nes darbas neįgaliam žmogui yra būtinybė. Jau pripažįstama, kad negalia yra konflikto su gyvenimu priežastis, kuri stipriai riboja žmogaus psichines ir socialines funkcijas, dėl ko žmogus praranda savarankiškumą, fizinę jėgą, galimybę judėti orientaciją, netenka draugų, nebegali dirbti mėgstamo darbo. Tai paveikia ir asmenybę: suardo jos vientisumą, susilpnina aktyvumą ir dinamiką. Asmenų su negalia užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę rodiklis. Neįgaliųjų įsidarbinimą lemia ne vien tik įstatyminė bazė garantuojanti įdarbinimą. Kiekvienas neįgalus asmuo, bandantis konkuruoti darbo rinkoje, susiduria su keliamais gana aukštais reikalavimais: išsilavinimas, įgyta profesija, darbo patirtis, amžius, darbingumo lygis, negalia. Tinkamo neįgaliųjų užimtumo problemų sprendimo laidas – nuolatinė, aktyvi, integrali veikla, į kurią turi būti įtraukta kuo daugiau įvairaus lygio valstybės, savivaldos ir socialinių partnerių. Valstybė turi sudaryti sąlygas, kad visi neįgalieji, galintys ir norintys dirbti, turėtų darbą. Šis tyrimas turėtų atkreipti dėmesį į neįgaliųjų bedarbių... [toliau žr. visą tekstą] / According to official statistics, the number of the disabled counts more than 253 159 people in Lithuania and that accounts for 9 percent of the country’s population. Persons with various disabilities, physical or mental disorders, tend not to lead normal personal as well as social lives, and their basic rights are violated on a daily basis. Taking into consideration the severe economic situation, the prevailing level of unemployment and other consequences of the crisis, integration of the disabled into the work market is vitally important as work has become the only source of income. It has been proved that disability causes conflicts with one‘s life since disability limits the person‘s psychological and social functions, and this results in the loss of autonomy, physical strength, the ability to move, orientation, the loss of friends and, eventually, work. The disability affects one‘s personality: it erodes the sense of integrity, affects one‘s activity, mobility and dynamics. The number of disabled people employed in the labor market is a major indicator of their integration into the society. Unfortunately, legal system and laws do not guaranty smooth employment for the disabled. In fact, disabled people face various obstacles and high requirements while trying to compete in the labor market such as required education, proper training, work experience, preferable age, the level of work performance at work and the level of disability. A solution to the existing problem... [to full text]

Lietuvoje šiuo laikmečiu labai aktualus suaugusiųjų profesinis tobulinimasis, kadangi sparčiai kinta darbo rinka bei informacinės technologijos, sparčiai vystosi šalies ūkis. Vykstantys socialiniai ir ekonominiai pokyčiai verčia suaugusius nuolat tobulintis, įgyjant naujų žinių ir patirties. Suaugusiųjų profesinis tobulinimasis kyla ne tik dėl darbo rinkos kaitos ar informacinių technologijų kaitos, jis sudaro sąlygas suaugusiųjų bendrosios kultūros ugdymuisi bei suaugusiojo asmenybės socialinio statuso kilimui. Todėl labai svarbu aiškintis suaugusiųjų motyvus ir galimybes profesiniam tobulinimuisi, šioje gan sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Lietuvoje suaugusiųjų švietimu rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Suaugusiųjų mokymusi rūpinasi ne tik valstybė, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Nemenką indėlį į suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą plėtotę, įdeda Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Ši asociacija rūpinasi informacinės medžiagos leidimu, metodinės medžiagos leidimu. Informuoja visuomenę apie mokymosi visą gyvenimą prieinamumą. Remia ir organizuoja mokymo programas, tyrimų programas. Tyrimo probleminiai klausimai: - kokie suaugusiųjų profesinio tobulinimosi motyvai planuojant karjerą, - kokios suaugusiųjų profesinio tobulinimosi galimybės planuojant karjerą. Tyrimo objektas: suaugusiųjų profesinis tobulinimasis planuojant karjerą. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The society and its values are changing. Scientific discoveries which occur everyday and the changes of the economy and labor market are forcing us to change ourselves and strive for the new competencies. Europe is going towards the knowledge based society and economy. The term “Life long learning” is like a motto towards the new society – to the creation of the knowledge based society. The accessibility to the newest information and knowledge, motivation and skills to use wisely those resources in favor of whole society become a factor more than ever which rise the competence of Europe, people’s working capacity and applicability (the Life long learning Memorandum, 2001, p. 10) Lithuania hasn’t stayed apart when Lithuania joined the modern society of Europe which popularizes the life long learning. A lot of attention is devoted to the comprehensive adults‘ professional training in Lithuania as well as in other European countries. The adults‘ professional training is very urgent issue of nowadays in Lithuania when the labor market and information technologies are changing rapidly and the economy of the country is developing fast. The adults show the interest to be the modern and educated part of the society while accepting such a comprehensive and fast change. The adults are forced to train themselves continually and to acquire new knowledge and experience because of social and economic changes. The necessity of the adults‘ professional training rises not only because of the... [to full text]

Vykstant pokyčiams darbo rinkoje keičiasi ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pobūdis. Nuolat mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa ir ypač didėja kvalifikuotų specialistų poreikis: darbo jėgos pasiūlos kvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Siekiant kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje asmenims, baigusiems profesinio mokymo programas, būtinas geras ne tik teorinis, bet ir praktinis pasirengimas, kadangi darbdaviai dažniausiai pirmenybę įdarbinant atiduoda kandidatams į darbo vietas, turintiems profesinę patirtį arba puikius darbinius įgūdžius. Esant tokiems pokyčiams žmogus privalo būti lankstus ir prisitaikyti prie atsirandančių naujovių. Labai svarbu tampa pasinaudoti darbo rinkos teikiamomis galimybėmis - patobulinti savo profesinius įgūdžius, įgyti daugiau patirties ir tapti universalesniu darbuotoju. Darbe aptariami svarbiausi bedarbių ir nedarbo rizikos asmenų profesinio konsultavimo aspektai, skatinantys praktinių įgūdžių tobulinimą, sėkmingą įsidarbinimą. Įvairiuose žmogaus gyvenimo ir profesinės karjeros etapuose, siekiant įgyti, tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar pradėti individualią veiklą, svarbų vaidmenį atlieka profesinis konsultavimas. Profesinis konsultavimas tampa aiškiai suvokiama priemone, skatinančia žmogų planuoti savo profesinę veiklą, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus bei asmeninius pageidavimus. Darbas susideda iš įvado, trijų dalių, išvadų... [toliau žr. visą tekstą] / In the course of developments in the labour market the nature of labour force supply and demand is changing. The labour market today meets with the situation with steadily decreasing demand for unskilled labour force and the increasing demand for qualified specialists. Employers need highly skilled professionals and workers, which is reflected in the practice that employers often give preference to the recruitment of candidates for jobs with work experience or excellent working skills. This dictates high standards for vocational schools, colleges and universities’ graduates to have not only good theoretical knowledge but also the minimum standard of practical skills. In the ever changing labour market a person must be able to adapt to the new challenges and changes. One of the possibilities, offered by career consultants, is to develop new or improve the existing skills, which become of the most important prerequisites for effective employment. The work discusses the most important aspects of counselling, development of practical skills, elements of successful employment of unemployed and the persons of unemployment risk. Career counselling plays an important role to acquire, to develop skills, to retrain or to start the individual activities in career stages. Counselling is oriented towards increasing persons’ possibilities by planning professional activities taking into account labour market conditions and personal preferences. Work consists of an introduction, three... [to full text]

Vykstant šalies ūkio restruktūrizacijai, didėja nedarbo skirtumai tarp atskirų šalies rajonų. Ilgalaikio nedarbo tendencija labiau pastebima kaime. Kartu su nedarbu auga ir kitos socialinės problemos, nustumdamos atskiras gyventojų grupes socialinei izoliacijai. Darbu žmogus užsitikrina pragyvenimą. Tačiau ne visi gyventojai turi galimybę dirbti. Ne kiekvienas norintis dirbti gali gauti darbą. Senyvo amžiaus žmonės, slaugantys ligonį namuose, turintys negalią – tai asmenų grupės, kurioms apribotos galimybės gauti gerai apmokamą ir patinkantį darbą. Bedarbystė visuomet sukelia sudėtingų socialinių problemų ir neigiamų socialinių pasekmių. Pasirinkto tyrimo pagrindu tapo Giddens (2005) teorijos teiginiai, kad svarbiau žmogui padėti surasti darbą, nei teikti jam socialinę paramą, kadangi pagal Friedlanderio ir Burtlesso (2005) atlikto tyrimo išvadas, žmogus gan lengvai pripranta prie teikiamos socialinės paramos ir nenoriai įsitrukia į darbinę veiklą. Kaip prieštara šiems teiginiams pateikiamos Walker (2005) atliktų tyrimų išvados, kuriuose konstatuojama, jog pragyvenimas iš socialinės paramos anaiptol nėra pasirinkimas. Į šią padėtį dažniausiai pakliūva žmonės dėl skaudaus savo gyvenimo įvykio. Remiantis įvardintais mokslinių teorijų ir tyrimų teiginiais, atskleidžiamas darbo biržos uždavinys - įvertinti klientų ir darbdavių poreikius, siekiant kad tarpininkavimas būtų priimtinas, kad jis padėtų didinti asmenų užimtumo lygį, nulemtų ekonomikos augimą. Tai leido suformuluoti... [toliau žr. visą tekstą] / Distinctions between unemploement at different country regions rise due to the state economy restructurisation. Long term unemployment is mostly noticed in the countryside. Other social problems occur with unemployment taking distinct groups of population into social isolation. Government supports unemployed people giving social assistance for living (pensions, allowances, e.t.c.). Jobcentre orients to the nonmaterial help, looking for a job, acquiring profession, preparing unemployed to the labour-market. Scientific problem analysed in the paper: contradictions between giving social assistance (material and nonmaterial) and job centre consultant activity, taking efforts integrate unemployed to the labour-market. Objectives of this paper to assess the role of jobcentre service activity, securing of social assistance, during people integration to the labour-market. Formulated tasks for goal achievement: 1. To define the social assistance conception. 2. To define and describe the aspects of consultancy service taking by Jobcentre. 3. To assess effectiveness of jobcentre consultancy service as social assistance, integrating people to the labour-market. An object of paper: jobcentre consultancy service application. Research theoretical basis consist of Giddens (2005), Walker (2005), Poviliūnas (2001) and other theories and findings. The results of investigation showed, unemployed are more interested to get nonmaterial support, delivered by jobcentre, contrary to the... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų užimtumo pokyčiai ir jų veiksniai. Darbo tikslas – išnagrinėjus gyventojų užimtumo pokyčius Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Uždaviniai: 1) išnagrinėti užimtumo sampratą ir pagrindinius rodiklius; 2) išanalizuoti užimtumo žemės ūkyje įvertinimo metodologines problemas; 3) atlikti užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamąją analizę; 4) įvertinti užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje struktūrinius pokyčius; 5) numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Tyrimo metodai. Užimtumo žemės ūkyje teoriniai aspektai nagrinėjami ir sisteminami naudojant mokslinės literatūros analizės metodą; užimtumo žemės ūkyje vertinimui bus naudojami statistiniai – matematiniai duomenų analizės, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodai. Darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje išnagrinėta užimtumo samprata, vertinimo metodika ir užimtumo žemės ūkyje vertinimo problemos. Antroje dalyje atlikta Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių užimtumo žemės ūkyje pokyčių ir veiksnių analizė. Atliktas užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamasis vertinimas, išanalizuoti struktūrinius užimtumo pokyčius pagal lytį, pagal užimtųjų žemės ūkyje statusą, amžiaus grupes, ūkio narių struktūrą. Taip pat nustatyti užimtumo žemės ūkyje veiksniai. Trečioje darbo dalyje pateiktos užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje perspektyvos, atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object –changes in population employment and influencing factors in Lithuania and other European Union country. Research subject – having analyzed changes in population employment in Lithuania and other EU states, to project employment perspectives in agricultural sector. Objectives: 6) To analyze conception and main indices of employment; 7) To analyze methodological problems of assessment of employment in agriculture; 8) To do comparative analysis of employment in agricultural sector in Lithuania and other European Union; 9) To estimate structural changes in employment in agricultural sector in European Union states; 10) To prjesct perspective employment in agriculture. Research methods. Method of scientific literature analysis is used to systematize and analize theoretical aspects of employment in agricultural sector; methods of statistical-mathematical data analysis, comparison and graph presentation are used to evaluate employment in agriculture. The work consists of 3 parts. The first part analyses conception of employment, evaluation methodics and problems of employment evaluation in agriculture. The second part presents analysis of factors and changes in employment in agriculture in Lithuania and other European Union states. Comparative evaluation of employment in agricultural sector in European Union states is done, structural changes in employment are analyzed based on gender, employment status, age group, structure of economy members. The third part of... [to full text]

Esant sparčiam rinkos ekonomikos vystymuisi, darbo santykių dinamiškumui bei kitiems faktoriams, reguliuojant darbo santykius, būtina derinti centralizuotą (valstybinį) ir sutartinį teisinį reguliavimą, kuris pasireiškia sudarant individualias ir kolektyvines sutartis. Nustatant kolektyvinės sutarties vietą darbo teisės šaltinių sistemoje (hierarchijoje),būtina įvertinti kolektyvinės sutarties teisinę prigimtį bei jos taikymo ribas. Kolektyvinė sutartis. Lietuvos darbo teisės doktrinoje pripažįstama norminiu susitarimu, kadangi ji yra nevienkartinio taikymo aktas, nustatantis bendrąsias visiems įmonės darbuotojams ir darbdaviui privalomas elgesio taisykles, kurių laikymosi ginčai sprendžiami teismo arba taikinimo tvarka. Darbo kodeksas kolektyvinės sutarties normatyvines nuostatas pripažįsta darbo teisės šaltiniu. Darbo kodeksas numato kelių lygių kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybę – nacionalinės, šakos, teritorinės ir įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymą. Sprendžiant skirtingo lygio kolektyvinių sutarčių nuostatų konkurencijos klausimą, turi būti taikomas in favorem (darbuotojui palankesnio teisinio režimo) principas, darbuotojui palankesnės sąlygas nustatanti taisyklė visada turės viršenybę, nepriklausomai nuo to, kokio lygio kolektyvinėje sutartyje ji įtvirtinta. Kyla nemažai diskusijų dėl tarptautinių kolektyvinių sutarčių teisinės prigimties bei sudarymo galimybių. Manytina, kad jos negali egzistuoti kaip visavertis norminis aktas dėl skirtingo kolektyvinių... [toliau žr. visą tekstą] / Regarding to the development of an economic structure, dynamic labour relations and other factors, while regulating labour relations it is necessary to combine State legal regulation with agreemental regulation, which is realized by making individual contracts and collective agreements. Trying to ascertain the place of a collective agreement in the system (hierarchy) of sources of the Labour Law, it is necessary to assess collective agreement‘s legal nature and the scope of application. Collective agreement in Lithuanian Labour Law doctrine is declared as a normative agreement, because it is an act of multiple application, establishing common rules for all the employees and employers of the enterprise. Collective agreement (its normative statutes) is declared as a source of Labour Law by Labour Code. A three-tier system of collective agreements is approved by the Labour Code – collective agreements at a national, sectorial and territory and enterprise levels. The rule of application of concurring statutes of different level collective agreements is based on applying in fvorem principle – a deviations to a worker‘s advantage is supreme, not a matter which level collective agreement it is approved in. A lot of discussions appear on the occasion of a legal nature and possibilities of drawing up international collective agreements. Therefore, an international collective agreement cannot exist as a full value normative act due to different regulations of collective agreements in... [to full text]

Tyrimo tikslas – panagrinėti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir charakterio stiprybių sąsajas su nesaugumu dėl darbo vietos. Tiriamieji darbo vietose pildė apklausos anketą, kurią sudaro kvalifikacijos kėlimą vertinantys klausimai, L. Francis ir J. Barling (2005) sukurta 5 punktų skalė, matuojanti nesaugumą dėl darbo vietos, Bendrojo saviveiksmingumo skalė, sukurta M. Jerusalem ir R. Schwarzer (1979) bei VIA Charakterio stiprybių klasifikacijos trumpasis variantas. Tyrime dalyvavo 149 valstybinių įstaigų darbuotojai: 61 Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojas, 62 dviejų Kauno miesto vidurinių mokyklų darbuotojai ir 26 dėstytojai iš dviejų Kauno aukštųjų mokyklų. Iš jų 69 vyrai ir 80 moterų. Buvo nustatytos darbuotojų nesaugumo sąsajos su jų profesija: miškininkai patiria mažesnį nesaugumą dėl darbo vietos nei pedagogai. Skiriasi ir kvalifikacijos kėlimo bei nesaugumo dėl darbo sąsajos. Miškininkų grupėje buvo nustatyti ryšiai tarp darbuotojų dalyvavimo su darbu susijusiuose mokymuose ir nesaugumo dėl darbo, bei darbdavio palaikymo keliant kvalifikaciją ir nesaugumo dėl darbo. Pedagogų nesaugumas nesisiejo nei su jų kvalifikacijos kėlimu, nei su darbdavio palaikymu. Taip pat buvo nustatytos saviveiksmingumo, geranoriškumo, narsos, lyderystės bei entuziazmo sąsajos su nesaugumu dėl darbo miškininkų grupėje ir saviveiksmingumo, atkaklumo, meilės bei dvasingumo sąsajos su nesaugumu dėl darbo pedagogų grupėje. / This study aimed to determine employees training, character strengths and job insecurity links. 61 Forest Inventory and Management Institute employees, 87 teachers of two Kaunas secondary schools and two Kaunas High schools took part in a survey. Employees in their workplaces filled in questionnaires which included Job insecurity scale, The General Self-Efficacy scale and The VIA Classification of Strengths and Virtues (Short form). Demographic questions as well as the questions about employees training during a year period were included. After performing data analysis, the study found that job insecurity differs in groups according to employees profession. Foresters feel less insecure than teachers does. The data demonstrates that job related training and support of employer is directly related to job insecurity of foresters. The same relationship wasn’t detected in teachers group. The analysis of correlations among job insecurity and character strengths demonstrates that job insecurity is negatively associated with employees self – efficacy, bravery, kindness, love, leadership, zest, perseverance and spirituality.