Many humanistic physiologist are writing about the importance of forgiveness in one or another way. Forgiveness is associated not only with physical health but also with psychical health. Nuisance, soreness/hurt, reluctance to forgive might stir up stress, depression, hypertension, headache, back and neck pains, worryness, sleeplessness, spontaneous lurk and sorrow. By looking into other studies it showed that forgiveness therapy is usable in oncological clinic, like one of methods contributory to treat cancer. The aim of this study was to research the peculiarity of an individual, the forgiveness conception and its influence to the physical and psychical health; to analyze the self value, an attitude to their health and valuables also the forgiveness and empathy, receiving of God forgiveness, hurt and anger levels of people who has oncological diseases and to compare with healthy people. In our research participitated 280 people, both mean and women in the average age of 40,11±12,65, and from those 99 (35,4%) had oncological disese and 181 (64,6%) were healthy. Methods: Self – esteem scale (Beresnevičienė, 1995), valuables scale, an attitude to health scale, Walker & Gorsuch (2004) forgiveness scale There were thee hypothesis raised. Research results confirmed 1 hypothesis, that people who has oncological diseases (OD) feels more hurt, proved out. People who has OD has more general hurt that healthy people (t(255)=-12,50; p<0,01) and this is statistically significant... [to full text]

In the final paper for master’s degree the peculiarities of correlations between educators’ sense of coherence and well-being are discussed. The pedagogical characterization of educator’s profession and conception of coherence is tendered after thorough analysis of papers and researches of Lithuanian and foreign authors. The course, methods and data of research on educators’ coherence and well-being are discussed in the paper. The sense of coherence of educators is analyzed according to their social–demographic data, way of live and psychological well-being. The statistical analysis was accomplished to estimate the peculiarities of well-being. The typology of educators’ who took part in a survey and results of cluster analysis are presented in the paper. The peculiarities of correlations between educators’ sense of coherence and well-being are discussed in various aspects. After summarizing all the data conclusions and propositions are presented.

In this master thesis the features of teenager’s creativity are traversed. The work consist of the following structure: introduction, two main sections (which are divided into more detailed subsections), conclusion, reference, bibliography and appendixes. In the first section the problem of teenagers creativity is outlined theoretically. The definition of creativity, teenagers creativity, creative thinking, creative imagination and the main factors of teenagers creativity are described. In the second section the research on teenagers note: who at present learn at 9-12 forms of a Secondary School) creativity is analysed. K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP methods of creative thinking (A. Matchak’s, Javorovska’s, and Stanchak’s polish version, 1998) and V.Petrulis tasks from questionnaire on person’s creativity were applied in the research. In the result girls indexes (6,297) were higher than boys indexes (5,297) according the TCT-DP method of creative thinking. This leads to the conclusion that in general 9-12 form girls are more creative in comparing with boys. And after the comparison made on differences in average components of creativity the assumption of girls superiority can be also made. According the results of the research there are no any essential difference in 9-10 forms and 11-12 forms creative thinking. It was completely proved by the applied K.K. Urban’s and H.G. Jellen’s TCT-DP method of creative thinking and V. Petrulis questionnaire tasks. According the... [to full text]

The purpose of this work is indentify adults diabetic people sense of coherence ,psichological feel,and self esteem.Received reseach results confirmed first hipothesis, that sense of coherence to diabetic importantly lower than to healthy individuals.Received research results confirmed second hipothesis ,that psychological well being to diabetics adult individuals is importantly worse than to healthy individuals.Received research results confirmed third hipothesis ,that self esteem to diabetics adult individuals importantly smaller than to healthy individuals.

Im Mittelpunkt dieser Arbeit “Geschlechtsspezifisches Erleben von Emotionen zwischen Litauern und Deutschen” steht die Emotionspsychologie, die sich mit der Beschreibung und Erklärung menschlichen Verhaltens und Erlebens befasst. Viele Fragen, die in der Emotionspsychologie bearbeitet werden, leiten sich aus dem Streit zwischen den unterschiedlichen Traditionen ab. In dieser Arbeit wird ein kurzer Überblick über die Theorien der Emotionsforschung gemacht. Eine der wichtigsten Fragen in der Emotionsforschung ist die Definition einer Emotion und auch Klassifikation der Emotionen. Die Definitionen des Begriffs “Emotion” sind vielfälltig. In dieser Arbeit werden Emotionen als zeitlich begrenzte Zustände verstanden, die qualitativ näher bestimmt werden können (als Freude, Angst, Ärger etc.). Sie lassen sich auf drei Ebenen beschreiben: der Ebene des Erlebens (Gefühle), des Ausdrucks und der körperlichen Veränderungen. Diese drei Ebenen werden in der Arbeit näher besprochen. Der Schwerpunkt wird jedoch auf das Erleben der Emotionen (vor allem - der Emotion der Angst) gelegt unter besonderer Berücksichtigung der Geschlechts-und Kulturunterschiede im Emotionserleben und Emotionsausdruck. Die Arbeit setzt sich zum Ziel zu klären, welche Unterschiede im Emotionserleben und Angst sowohl litauische und deutsche Männer als auch litauische und deutsche Frauen aufweisen. Es ist zu erwähnen, dass solche Forschung in Litauen ganz neu ist. Aus dem Statistik-Teil dieser Arbeit wurden... [to full text]

Valdymo motyvacija iškyla kaip viena iš svarbiausių švietimo įstaigos vadovo asmenybės charakteristikų. Ji iš esmės įtakoja jo profesinės veiklos charakterį ir specifiką, apibrėžia gyvenimiškos ir valdymo elgsenos strategiją. Amžiaus ir lyties skirtybės, gimimo tvarka ir vaikų šeimoje skaičius yra valdymo motyvacijos formavimo proceso psichologiniai faktoriai, užtikrinantys valdymo siekimo ir vengimo lygį, pasireiškiantį švietimo srities valdymo veiklos būdo specifikoje. Egzistuoja tarpusavio ryšys tarp švietimo įstaigos vadovo valdymo motyvacijos išreiškimo lygio ir tokių psichologinių faktorių, kaip pedagoginės veiklos stažas ir vadovaujamo darbo patirtis. / Motivation of authority acts as the important characteristic of the person of the head of establishment of education; it essentially influences character and specificity of his/her professional work, defining strategy of vital and administrative behavior. Age and gender distinctions, the order of birth and number of children in the family represent itself as psychological factors of process of formation of motivation of authority, providing a level of aspiration and avoiding of the authority, shown in specificity of style of administrative activity in sphere of formation.

Svarbus ir atsakingas gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo žmogaus yra vadinama paauglyste. Tai - didelių biologinių, kognityvinių, psichologinių permainų metas. 16-aisiais gyvenimo metais paaugliai pradeda intensyviau ieškoti savo tapatumo, t.y. intensyvaus savęs suvokimo. Tapatumas priklauso nuo savo kūno savybių įsisąmoninimo, jausmų raiškos, nuo minčių, vertybinių nuostatų. Tapatumo formavimasis paauglystėje labai svarbus kuriant suaugusiojo psichosocialinės raidos pamatą. Taip pat labai svarbų vaidmenį užima socialinė aplinka. Tokioje socialinėje aplinkoje, kurioje galimybės gerokai apribojamos, apribojamas ir asmenybės atsiskleidimas. Didelę įtaką tapatumo raidai turi savęs vertinimas. Teigiamas savęs vertinimas – tai kelias į asmenybės tapsmą. 14-17 m. gyvenimo metais savęs vertinimo poreikis sustiprėja. Šiame amžiaus tarpsnyje daug įtakos turi tėvų, mokytojų, bendraamžių vertinimai, nuomonės. Tyrime buvo panaudota EOMEIS-2 (Objective Measure of Ego Identity Status, the extended version)ir M.Rosenberg Savęs vertinimo skalė (RSV, 1965). Darbe palygintos tapatumo būsenų brandumas pagal klasę, mokymo įstaigą, šeimos sudėtį, tarp merginų ir vaikinų ištirta gimnazijoje ir vidurinėje mokykloje besimokančių paauglių savęs vertinimas pagal mokymo įstaigą, šeimos sudėtį,lytį. / It is commonly accepted in both scientific research and general knowledge that stability and quality of family relationships profoundly influence child development. The studies on adolescent development have obtained an increasing attention within this approach, especially in psychology. Among various social and age groups, adolescents represent the most interesting object for analysis. Beginning from physical maturation, adolescence is a life period between childhood and adulthood when a person is to achieves psychological development and self-confidence. Being highly dependant on personal identity development, self-esteem is crucial for personal emotional development and life fulfilment. The concerns of modern life styles and country development pose a challenge especially on teenagers being the one on the brink of personal development. New challenges and identity development affect their self-esteem. When self-esteem is positive, it gives a person an emotional comfort and represents a crucial factor for life success. The main purpose of the study is to investigate a correlation between personal identity of adolescents and their self-esteem and to estimate the impact of these two factors on personal development. The analysis concenrated on the teenagers at the age of 16-17 studing in gymnasiums and public schools. The aim aim of the work with these teenagers were to investigate their self-identity and indentity and the correlation between these two factors. Other... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti suaugusiųjų prieraišumo ir nerimastingumo bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 273 Kauno miesto gyventojai, iš jų 181 (66,3%) moteris ir 92 (33,7%) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 35,19±11,28. Tyrime buvo naudotos metodikos: • Suaugusiųjų prieraišumo skalė (Multi – Item Measure of Ault Attachment, vėliau pavadinta - The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998). • Zung depresijos skalė (Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965) • Būsenos- bruožo nerimo nustatymo metodikos nerimo kaip bruožo skalė (Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • Rosenberg savivertės skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale, Rosenberg, M., 1965). Tyrimo rezultatai parodė, kad saugiai prieraišiems asmenims būdingas mažiausiai išreikštas depresiškumas ir nerimastingumas, o baimingam - vengiančiam prieraišumo tipui – labiausiai išreikštas nerimastingumas ir depresiškumas. Tiriamųjų savivertė pilnai įtakoja depresiškumo ir prieraišumo sąsajas (pilnos mediacijos modelis), o nerimastingumo ir prieraišumo sąsajas įtakoja iš dalies (dalinės mediacijos modelis). / The aim of the study was to assess the connection between adult attachment, anxiety and depressiveness. The subjects of the study were 273 men and women (181 (66, 3 per cent) women and 92 (33,7 per cent) men. The mean of the age of subjects was 35, 19±11,28. These methods were used for investigation: • Multi – Item Measure of Adult Attachment or The Experiences in Close Relationships scale (ECR) K. Brennan et.al., 1998; • Zung depression inventory, W.W. K. Zung et.al., 1965; • Trait Anxiety Inventory - Trait Form (Spielberger); • The Rosenberg Self-Esteem Scale, M. Rosenberg, 1965. The results of the study showed that save attached subjects are least depressed and have least anxiety as trait. Disoriented subjects have are more depressed than other and have more anxiety as trait than the other subjects. Self – esteem of subjects is mediator of attachment and depressiveness connection (full mediation model) and mediator of attachment and anxiety as trait connection (part mediation model).

Šio tyrimo metu buvo atskleisti VPU psichologijos studentų intelekto struktūros profilio ypatumai. Intelektas yra svarbus veiksnys, pasirenkant tolimesnę mokymosi kryptį. Jis kaip kompasas nurodo, kurioje aplinkoje asmenybė galės prisitaikyti ir atsiskleisti. Su intelektu yra susiję specialieji gabumai, nuo jo priklauso sprendimo priėmimo lankstumas, tikslus rinkimosi situacijos įvertinimas ir ateities numatymas. / The aim of this study was to reveal the intellectual capabilities of VPU psychology I, II, III, IV course students. The Amthauer’s IST-70 method was used to research the intellect of students.

Šio darbo tikslas ištirti 14 – 17 metų paauglių baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus, baimės įtvirtinimo formas ir vidinę darną. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždavinai: 1. Palyginti 14 -17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus ir baimės įvertinimo formos pagal amžių. 2. Palyginti 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus ir baimės įvertinimo formos pagal lytį. 3. Išanalizuoti 14 - 17 metų paauglių vidinės darnos ypatumus. 4. Nustatyti 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančių veiksnių, mokyklos baimės apraiškų, įveikos būdų, baimės įvertinimo formų ir vidinės darnos sąsajas. Šiame magistriniame darbe buvo siekiama patikrinti hipotezes 1. 14 metų paaugliai, būdami ankstyvosios paauglystės pirmojoje pusėje, labiau patiria mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, labiau jaučia mokyklos baimės apraiškas nei 17 metų paaugliai. 2. 14 - 17 metų merginos labiau patiria mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, labiau jaučia mokyklos baimės apraiškas nei 14 - 17 metų vaikinai. 3. 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimės įveikos būdai susiję su vidine darna. Darbe buvo taikomos dvi metodikos: Mokyklos baimei tirti buvo naudojama D. H. Rost ir F.J Schermer klausimyno 14 – 17 metų vaikų, emocinėms problemoms tirti ilgoji versija. Vidinei darnai tirti buvo naudojamas Antanovsky , gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis object: the interface between fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Aim of the thesis: to explore provocative factors of fear of school, appearance of the fear, ways to overcome the fear, fixation on the fear and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Goals of the thesis: 1. To compare the provocative factors of fear of school of adolescents aged from 14 to 17, according to their age. 2. To compare the provocative factors of fear of school of adolescents aged from 14 to 17, according to their sex. 3. To analyse the peculiarities of inner harmony of adolescents aged from 14 to 17. 4. To find out the interface between provocative factors of fear of school, ways to overcome the fear, ways to estimate the fear and inner harmony. Hypotheses of the thesis: the following hypotheses were checked in the thesis: 1. 14 years old adolescents more often suffer the provocative factors and appearance of fear of school than 17 year old adolescents. 2. Girls aged from 14 to 17 more often suffer the provocative factors and appearance of fear of school than boys of the same age. 3. There is the interface between the ways of overcoming the fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Thesis methods: there were used two methods in the thesis: the questionnaire of D.H.Rost and F.J.Shermer , the longest version was used to examine the fear of school; the shortest version of Antonovsky questionnaire of life orientation was... [to full text]