Esminiai žodžiai: pasitenkinimas darbu, savirefleksija, pedagogai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų pasitenkinimo darbu sąsajas su poreikiu savirefleksijai ir įsitraukimu į savirefleksijas. Tyrime dalyvavo 122 Utenos ir Švenčionių pedagogai. Respondentams buvo pateikta anketa, sudaryta darbo autorės ir naudota demografiniams kintamiesiems rinkti. P. E. Spector (1994) pasitenkinimo darbu klausimynas (Job Satisfaction Survey ) ir A. M. Granto (2001) sukurta SRIS skalė (Self-reflection and Insight Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad amžius susijęs su pasitenkinimo darbu aspektais: bendradarbiai ir komunikacija; pedagoginis stažas susijęs su pasitenkinimo darbu aspektais: vadovavimas, bendradarbiai ir komunikacija; pedagogų turimas darbo krūvis susijęs su bendru pasitenkinimu darbu ir pasitenkinimu darbo aspektais: bendradarbiai ir komunikacija. Tiek bendras pasitenkinimas darbu, tiek ir pasitenkinimas jo aspektais skiriasi priklausomai nuo auklėjamosios klasės turėjimo bei kvalifikacinės kategorijos. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad poreikis savirefleksijai yra susijęs su pedagogų turimu darbo krūviu ir kvalifikacine kategorija. Įsitraukimas į savirefleksijas yra susijęs su amžiumi. Tyrimo rezultatai atskleidė ir pedagogų poreikio savirefleksijai sąsajas su bendru pasitenkinimu darbu bei jo aspektais: vadovavimas, darbo pobūdis bei komunikacija. Įsitraukimas į savirefleksijas yra susijęs su pasitenkinimo darbu aspektais: darbo pobūdžiu ir pripažinimu. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate teacher satisfaction with work associations with need for self-reflection and involvement into self-reflections. The subjects of the study were 122 teachers from Utena and Švenčionys towns. The study subjects were given a questionnaire that included demographical questions, Job Satisfaction Survey by P. E. Spector (1994) and Self-reflection and Insight Scale (SRIS) by A. M. Granto (2001). Results of the study showed that participant age is related to satisfaction with work in aspects of associates and communication; pedagogical experience correlates with satisfaction with work in aspects of leadership, associates and communication; teacher‘s workload is associated with general satisfaction with work and satisfaction with work in aspects of associates and communication. General satisfaction with work and satisfaction with work in separate aspects differs depending on having educating class and pedagogical qualification category. The research found that the need for self-reflection is related to teacher‘s workload and pedagogical qualification category. Involvement into self-reflection is associated with participant‘s age. It was discovered that the need for self-reflection is correlated to work satisfaction in aspects of leadership, work specification and communication. Involvement into self-reflections is related to satisfaction with work in aspects of work specification and acceptance. The predictive models revealed that... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti fizinę negalią turinčių suaugusių asmenų reakcijų į savo negalią ir socialinio aktyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo tik fizinę negalią įgiję asmenys. Respondentai turėjo užpildyti klausimyną internetu: www.manoapklausa.lt/apklausa/339854072/. Nuoroda buvo nusiųsta į www.draugija.lt, studijuojantiems VDU studentams, su įgyta fizine negalia, o taip pat individualiai buvo prašoma kiekvieno neįgalaus žmogaus, kuriuos pažįsta šio darbo magistrantas. Apklausa truko apie 10 savaičių. Tyrime buvo naudoti du klausimynai: Neįgaliųjų reakcijoms į savo negalią analizuoti buvo naudojamas „Reactions to Impairment and Disability Inventory” klausimynas (“Reakcijos į sveikatos pablogėjimą ir negalią”). Fizinę negalią turinčių suaugusių asmenų socialiniam aktyvumui analizuoti, buvo naudojamas „Work and Social Adjustment Scale“ (WSAS) – „Darbo ir socialinio aktyvumo“ skalė. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų grupėje žemėjantys socialinio aktyvumo rodikliai yra susiję su labiau pasireiškiančiomis šoko reakcijomis, nerimo, liūdesio, vidinio pykčio, ir išorinio priešiškumo reakcijomis. Moterų grupėje žemėjantys socialinio aktyvumo rodikliai yra susiję su labiau pasireiškiančiomis šoko reakcijomis, nerimo, liūdesio, vidinio pykčio, išorinio priešiškumo reakcijomis. Tačiau didėjantys socialinio aktyvumo rodikliai yra susiję su labiau pasireiškiančia pripažinimo reakcija. Rezultatai rodo, jog Liūdesio ir Išorinio priešiškumo reakcijos nuspėja mažesnį socialinį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between physically disabled adults' reactions to disability and social activities. The study included only those people who have physical disabilities. Respondents were asked to fill in the questionnaire online: www.manoapklausa.lt/apklausa/339854072/. The link was sent to www.draugija.lt and VDU students with physical disabilities; each disabled person was also given the questions individually . The survey was on for about 10 weeks. We used two questionnaires: "Reactions to Impairment and Disability Inventory". “ Work and Social Adjustment Scale (WSAS)” The research results have shown that indicators of descending social activity in the group of men are associated with such reactions as shock, anxiety, depression, internalized anger, and externalized hostility reactions. Indicators of descending social activity in the womens' group are more associated with shock, anxiety, depression, internalized anger, externalized hostility reactions. However, increasing rates of social activity are associated with acknowledgement response more expressed. The results show that depression and externalized hostility reactions predict reduced social activity. It also predicts the work of social activity: if people with physical disabilities have a job, then they will be more representative of social activity. Other social demographic characteristics (gender, age, education, marital status, willingness / unwillingness to talk with a psychologist... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti teigiamų emocijų ir kūrybiškumo ryšį su vyresnio amžiaus žmonių psichologiniu atsparumu. Tyrime dalyvavo 200 vyresnio amžiaus žmonių (118 moterų ir 82 vyrai). Tiriamųjų amžius nuo 40 metų iki 61 ir daugiau. Siekiant atskleisti vyresnio amžiaus žmonių patiriamas emocijas buvo taikytas Fredrikson, Losada (2005) klausimynas apie patiriamas teigiamas ir neigiamas emocijas - (angl. Positive Affect and the Complex Dynamics of Human Flourishing). Kūrybiškumui matuoti buvo naudojamas Hocevar (1980) Kūrybinės veiklos klausimynas (angl. Creative Behavior Inventory), tyrime naudojamos keturios skalės: literatūros, muzikos, rankdarbių bei bendras šių trijų skalių kūrybiškumas. Psichologiniam atsparumui matuoti buvo pasirinkta Wagnild ir Young Atsparumo skalė, kurią į lietuvių klabą išvertė A. Pranckevičienė, R. Pakrosnis, V. Čepukienė (2006 ), tyrime naudojamos trys skalės: pasitikėjimas savimi, prasmės suvokimas/drąsa priimti iššūkius bei bendras šių dviejų skalių psichologinis atsparumas. Tyrimo rezultatų analizė rodo, kad vyrai ir moterys pasižymi panašiu bendru psichologiniu atsparumu, pasitikėjimu savimi bei prasmės suvokimas/drąsa priimti iššūkius. Taip pat atskleista, kad vyrai ir moterys patiria panašiai teigiamų emocijų. Kalbant apie kūrybiškumą, nustatyta, kad moterys pasižymi didesniu literatūriniu, rankdarbių darymo bei bendru kūrybiškumu, palyginus su vyrais. Rezultatai rodo, kad kuo vyresnio amžiaus žmonės intensyviau patiria teigiamas emocijas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to identify the relationship of positive emotions and creative with the psychological resilience of elderly. The study included 200 (118 females and 82 males) older people. The age of from study participants are 40 years to 61 or more. In order to reveal the elderly experienced emotions were applied Fredrikson, Losada (2005) questionnaire on experienced positive and negative emotions (Positive Affect and the Complex Dynamics of Human Flourishing). To measure the creativity, was used Hocevar (1980) Creative Behavior Inventory, four scales used in the study: literature, music, handicrafts, overall creativity. To measure the psychological resilience was chosen Wagnild and Young psychological resilience scale, which is translated into the Lithuanian language by A. Pranckevičienė, R. Pakrosnis, V. Čepukienė (2006), the study used three scales: the overall resilience, self-confidence, the meaning perception / courage to accept the challenge. Analysis of the results shows that men and women have similar total psychological resilience, self-confidence and the meaning perception/courage to accept the challenge. It is also revealed that men and women experiencing positive emotions in a similar. As for creativity, found that women have a higher creativity in literature, handicrafts and overall creativity, compared with men, and musical creativity does not have differ between men and women. The results show that when elderly experience more positive emotions, that their overall... [to full text]

The aim of this paper is to reveal peculiarities and to determine the relationship between psychological well being of pupils in upper classes at school and their self-esteem, by comparing those studying in Catholic school with the ones studying in non-Catholic school. In the first and the second (theoretical) chapters the peculiarities of teenagers’ psychological well-being and self-esteem, as well as their importance in the process of personality development have been studied. In the third chapter the aim, the object and the tasks of the survey are indicated. In the fourth chapter the methodology and the sample of the survey are described. In the fifth (practical) chapter the results of the survey are analysed. The conclusions of the research are drawn in the sixth chapter.

Tiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu. / Gender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study.

Gender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study. / Tiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu.

Darbo tikslas – nustatyti paauglių ir jų tėvų savęs vertinimo ir jų požiūrio į auklėjimą šeimoje sąsajas. Tyrime dalyvavo 494 tiriamųjų šeimos – 77 tėvai (15,6%) ir 415 motinų (84,0%), auginančių 9-11 klasės moksleivius – 155 vaikinus (31,4%) ir 339 merginų (68,6%). Tiriamųjų tėvų amžius kinta nuo 32 iki 62 metų. Dauguma paauglių (57,5%) yra 10 klasės gimnazistai. Tyrime savęs vertinimui įvertinti buvo naudota T. Nugent „Savęs vertinimo skalė“ (angl. Self-Esteem Rating Scale – SERS). Tėvų ir paauglių požiūris į auklėjimą buvo vertinamas S.J. Bavolek „Tėvų-paauglių auklėjimo klausimynu“ (angl. Adult-Adolescent Parenting Innventory – AAPI-2A). Taip pat buvo pateikiami papildomi klausimai apie socialinius-demografinius veiksnius: tiriamų tėvų buvo prašoma pažymėti lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, užimtumą, vaikų skaičių ir parašyti savo nuomonę, ar pakankamai laiko praleidžia su savo 9-11 klasę lankančiu paaugliu. Paauglių buvo prašoma pažymėti lytį, gimimo eiliškumą, mokyklos tipą, klasę bei pažangumą. Tyrimas atliktas Kauno miesto gimnazijose. Iš 1200 išdalintų šeimoms anketų sugrįžo 511 (42,58%), iš jų 494 (96,67%) tinkamos tyrimui. Savęs vertinimas šiame darbe – tai situacinis visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio pagrindas susiformuoja vaikystėje, tačiau svarbus ir senatvėje, kuris priklauso nuo sėkmės ar nesėkmės išgyvenimo, įsisąmoninamas per jausmus ir emocijas, ką išgyvena ir jaučia savo atžvilgiu. Tai savosios vertės, savo svarbumo pažinimas, kuris kelia... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study was to measure self-esteem correlations with parenting attitudes of prospective parents and their adolescent in the family. 494 families participates in the study, 415 (84,0%) of them being mothers and 77 (15,6%) fathers, having 9-11 class schoolchildren: 155 (31,4%) boys and 339 (68,6%) girls. Most of adolescents are 10 class schoolchildren. Age of study parents varies from 32 to 62. For evaluation of self-esteem, the study employed T. Nugent Self-Esteem Rating Scale – SERS. Parenting altitudes employed by parents and their adolescents were assessed using S.J. Bavolek Adult-Adolescent Parenting Inventory – AAPI-2A. Additional questions on social-demographic factors were also asked: gender and age of study parents, family composition, education and employment of study parents, how many children are in family; also gender and class of study adolescents, birth order, and school type. On the basis of the results obtained, the following conclusions were made: 1. Higher self-esteem of parents can be related with higher self-esteem of adolescents. 2. Self-esteem of adolescents can be related with their formative parenting attitudes: higher self-esteem can be related with formative higher level of empathy and formative higher values alternatives to corporal punishment. 3. Self-esteem of parents can be related with their parenting attitudes: higher self-esteem can be related with more appropriate family roles and higher values alternatives to corporal... [to full text]

Palyginus mūsų tiriamųjų paauglių nuo 10 iki 19 metų amžiaus sveikatos kontrolės lokuso skalių duomenis su K. Wallstono (1978), E. Žutautienės (2003), A. Petrulytės ir K. Vetrovaitės (2004) atliktais panašiais tyrimais, stebime tendenciją, kad kuo besimokantieji yra vyresnio amžiaus, tuo labiau išreikštas vidinės kontrolės lokusas. Kituose tyrimuose nenustatyta koreliacija tarp paauglių kūrybiškumo ir akademinio pažangumo. O mūsų tyrimai atskleidė, kad 10 - 19 metų paauglių vidutinis akademinis pažangumas yra susijęs su kūrybinio mąstymo originalumo parametru; taip pat ir vidutinis akademinis pažangumas turi teigiamų sąsajų kūrybiniu mąstymu. Pagal A. Petrulytės, D. Beresnevičienės ir K. Samašonok (2004) ankstesnius tyrimo rezultatus tarp mokinių kūrybiškumo ir mokymosi sėkmės reikšminga koreliacija nebuvo rasta. A. Petrulytė (2008) nubrėžė tyrimų perspektyvą ateityje, kad būtų tikslinga patyrinėti besimokančiųjų sveikatos kontrolės lokuso ir kūrybiškumo subskalių koreliacijas su vidine darna, sveikata, bei palyginti rezultatus su vyresnio amžiaus tiriamųjų (suaugusiųjų) rezultatais. Mūsų tyrimas praplėtė šį teiginį tuo, kad darbe buvo nustatyta kad tarp 10-19 metų paauglių (N=322) lietuvių kalbos bei menų mokymasis turi teigiamų sąsajų su vidinės sveikatos kontrolės (HLC) faktoriumi. Gauti tyrimo duomenys susišaukia su A. Petrulytės (2008) tyrimais tuo jog patvirtina faktą kad tarp kūrybiškumo ir sveikatos kontrolės lokuso bei mokymosi sėkmės yra tam tikras ryšys. Mūsų 1... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: self-view, creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Aim of the research: to analyze self-view (evaluation of self-creativity, apprehension of health), creative thinking and learning success of younger and older adolescents (aged 10-19). Hypotheses of the research: 1. Indicators of creative thinking likely differ according to adolescents’ age and sex quantitative and detailed assessment is higher in the groups of girls and older adolescents. 2. Indicators of older adolescents’ health, mood and activity are probably higher and their inner control is more expressed than younger adolescents’. 3. There probably exists positive relationship between adolescents’ a academic progress, indicator of creative thinking and perceptible creativity self-evaluation at emotional and cognitive levels. Conclusions. Creative thinking indicators of adolescents (aged 10-19) are higher in a group of girls and students of higher forms (11-12th school years, aged 17-19). Medium academic progress of adolescents is related to the parameter of creative thinking originality; medium academic progress has positive relations with creative thinking as well. Evaluation of self-creativity at emotional level is higher in girls’ group; and evaluation of self-creativity at cognitive level is the highest among 17-19 years old adolescents (11-12th school years). Indicators of older adolescents’ health, mood, and activity are higher than younger... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas. Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą] / Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services. The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text]

Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services. The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas. Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą]