Nagrinėti tyrimai rodo, jog depresija, stresas, jo įveika bei emociniai veiksniai yra susiję su didesne mirštamumo nuo širdies ligų rizika, didesne infarkto tikimybe ir neigiamomis operacijos pasekmėmis, tačiau į tai menkai atsižvelgiama. Norint pasiekti sėkmingus rezultatus tiek paciento fiziologinės, tiek psichologinės sveikatos atžvilgiu, reikia ilgalaikio ir nuoseklaus komandos darbo. Psichosocialiniai veiksniai tiek gydytojų, tiek pačių pacientų vertinami gana skeptiškai, todėl dažnai pakankamai neatsižvelgiama į paciento psichinės būklės įtaką sveikatai, ligos vystymuisi ir gijimui, todėl svarbu atskleisti širdies kraujagyslių sistemos ligomis sergančių asmenų emocinės būklės bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų ypatumus ir jų sąsajas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 169 dalyviai: 52 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare, kuriems buvo atlikta širdies kraujagyslių operacija ir 67 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare be kardiochirurginių intervencijų bei 50 asmenų, profilaktiškai besitikrinantys Kauno medicinos universiteto šeimos klinikoje, kurie sudarė kontrolinę grupę. Tyrime dalyvavę pacientai užpildė HAD (depresijos ir nerimo įvertinimo klausimyną), įveikos strategijų klausimyną – COPE bei potrauminio streso sindromo simptomų skalę (PSS-SR). Kontrolinės grupės respondentai nepildė potrauminio streso... [toliau žr. visą tekstą] / Despite, it is known from previous research that depression, stress, coping and other emotional factors contribute to cardiac patients’ mortality, higher risk of myocardial infarct and operation complications, attention is insufficiently paid on psychological factors. It is necessary long-term and consecutive team work, so as to achieve great physiological and psychological patients’ health. Doctors and patients usually devalue the impact of psychosocial factors on cardiac patients health, therefore it is important to reveal cardiac patients’ the emotional conditions, coping strategies and their connections. 169 participant were chosen for this research: 52 cardiac patients with surgery intervention, 67 cardiac patients without surgery intervention and 50 participants in control group. Research participant were asked to fill in Hospital Anxiety and Depression scale (HAD), coping questionnaire – COPE and PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). The control group were not asked to fill in PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). It was found that cardiac patients have high level of anxiety and depression. Cardiac patients with a surgery intervention more often use emotion oriented coping strategies than healthy persons. Post-traumatic stress disorder prevalence among cardiac patients is running 25%. Poor emotional state is not linked with problem oriented coping among cardiac patients; it is associated with focus on and venting of emotions and... [to full text]

Darbo tikslai – išanalizuoti paauglių savęs vertinimo ir nerimastingumo ypatumus; įvertinti paauglių savęs vertinimo, nerimastingumo bei savijautos kitimus po psichologinio poveikio. Tyrimas atliktas vienoje Mažeikių miesto vidurininėje mokykloje, penkiais etapais: Savęs vertinimo, nerimastingumo reiškinių tyrimai; Eksperimentinės ir Kontrolinės grupių atranka; Pakartotiniai savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos reiškinių tyrimai prieš poveikį; Savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos matavimai po poveikio; bei Psichologinio poveikio efektyvumo įvertinimas. Tyrime panaudotos trys metodikos: savęs vertinimui tirti buvo naudota M. Rosenberg savęs vertinimo skalė (angl.Rosenberg Self –esteem-Scale-RSE); nerimastingumui įvertinti buvo naudota A.M.Prichožan ,,Asmeninio nerimastingumo skalė’’; savijautai tirti buvo naudota Savijautos skalė sudaryta šio darbo autorės. Viso ištirta 186 paaugliai, iš jų atrinkta Eksperimentinė bei Kontrolinė grupės (po 26 paauglius). Eksperimentinei grupei buvo taikomas psichologinis poveikis- darbas Bendravimo grupėse pagal darbo autorės pritaikytas užduotis ir pratimus. Atlikta tyrimo analizė parodė, kad tarp savęs vertinimo ir nerimastingumo yra vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys: didėjant savęs vertinimui, mažėja nerimastingumas. Taikant psichologinį poveikį (dirbant paauglių Bendravimo grupėse), Eksperimentinėje grupėje dalyvavusiems paaugliams padidėjo savęs vertinimas, sumažėjo nerimastingumas... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives- to analyse pecularities of self-worth and anxiety in teenagers; evaluate effect of psychological treatment on teenagers self-worth, anxiety and well-beying. The research took place in one of the higher schools in Mazeikiai following five stages: Exploration of self-esteem, anxiety appearance, sampling in experimental and control groups ; repeated measurements of self-esteem, anxiety appearance before treatment; self-esteem, anxiety appearance and wellbeing of participants after treatment, therefore effectiveness of psychological treatment has been measured. Three different types of methodology was applied in this research: levels of self-worth was assessed by Rosenbergs self-esteem scale RSE; levels of anxiety has been measured using A.M. Prichozan “Personal anxiety scale”, in order to assess well-being of participants Well-being Scale designed by author of this research has been applied. 186 teenagers participated in this research, 26 participants in each of control and treatment groups. In Treatment group psychological impact was applied-work in small groups following authoress of this research designed questioners and tasks. Results of this research revealed that there is a positive correlation between self-esteem and anxiety levels. Higher levels of self-esteem show lower levels of anxiety in participants. Therefore, application of psychological impact in treatment groups reveals positive effect on adolescence self-esteem and reduction of... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti pareigūnų, dirbančių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, asmenybės savybių, įsipareigojimo organizacijai ir profesinio pervargimo sąsajas. Tyrimo metodai. Tyrimo metu naudotas apklausos (raštu) metodas. Naudota anketa, kurią sudarė bendra informacija (socialiniai – demografiniai kintamieji) apie tiriamąjį, Didžiojo penketo (NEO FFI) asmenybės, empatijos, įsipareigojimo organizacijai ir pervargimo darbe klausimynai. Statistinės analizės metodai: aprašomoji statistika, T kriterijus (Independent Samples T test), Pearson‘o ir Spearman‘o koreliacijos koeficientai, regresinė analizė. Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas 2009 m. kovo-balandžio mėn. Tyrime dalyvavo 240 pareigūnų iš Šiaulių ir Telšių apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdyboms priklausančių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų. Visi (100%) tyrime dalyvavę pareigūnai yra vyrai. Tyrimo rezultatai parodė, jog pareigūnai, pasižymintys labiau išreikštu neurotizmu, yra labiau pervargę darbe nei pareigūnai, pasižymintys mažiau išreikštu neurotizmu. Pareigūnai, pasižymintys mažiau išreikštu sutarimu su kitais, sąžiningumu, ekstraversija bei empatija, pasižymi didesniu profesiniu pervargimu nei pareigūnai, turintys labiau išreikštą sutarimą su kitais, sąžiningumą, ekstraversiją bei empatiją. Labiau įsipareigoję organizacijai pareigūnai yra mažiau pervargę darbe. Pareigūnai, kuriems būdingas mažiau išreikštas neurotizmas, yra labiau įsipareigoję organizacijai nei pasižymintys labiau išreikštu neurotizmu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study – to ascertain the relations between fire fighters’ personal traits, organizational commitment and burnout at work. The methodology of the research. The study was based on four methods: Big Five (NEO FFI), Empathy Questionnaire (Omdahl, O'Donnell), the Organizational Commitment Questionnaire and Burnout Inventory. It was used the descriptive statistic, the average comparison (Independent Samples T test), Pearson, Spearman correlation rates, regression analysis. The sample of research. The research was carried out March-April 2009. 240 fire fighters were surveyed (100% men) from Šiauliai and Telšiai counties fire and rescue boards fire and rescue services. The results of research showed that fire fighters with lower emotional stability links to burnout at work much more than those who have higher emotional stability. The lower empathy, agreeableness, conscientiousness and extraversion impact fire fighters’ higher burnout at work. Fire fighters’ higher organizational commitment links to lower burnout. Fire fighters’ higher emotional stability links to higher organizational commitment. And the higher fire fighters’ empathy, agreeableness, conscientiousness and extraversion links to higher organizational commitment.

Tyrimo tikslas – nustatyti pasitenkinimo darbu sąsajas su kūrybiškumu ir saviveiksmingumu, apžvelgti pasitenkinimo darbu skirtumus sociodemografinių veiksnių grupėse bei atskleisti veiksnius geriausiai prognozuojančius darbuotojų pasitenkinimą darbu. Tyrime dalyvavo 180 Kauno mieste dirbančių ir įvairias pareigas užimančių, bei turinčių skirtingas profesijas asmenų. Iš jų 38 (21,3%) buvo vyrai ir 140 (78,7%) moterų. 31 (17,2%) darbuotojas užėmė vadovaujančias pareigas ir 145 (80,5%) darbuotojai užėmė nevadovaujančias pareigas. Aukštąjį išsilavinimą turėjo 96 (53,3%) darbuotojai, o žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turėjo 80 (44,4%) darbuotojų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 48,62 metų. Pasitenkinimui darbu įvertinti buvo naudojama P. E. Spector pasitenkinimu darbu skalė (Job satisfaction survey), sudaryta iš 36 teiginių. Kūrybiškumas buvo vertinamas remiantis J. Zhou ir J. M. George kūrybiškumo skale (Creativity scale), kurią sudaro 13 teiginių. Saviveiksmingumo įvertinimui buvo naudojama M. Jerusalem ir R. Schwarzer saviveiksmingumo skalė (The General Self-Efficacy Scale), kuri sudaryta iš 10 teiginių. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad vyrai yra labiau patenkinti savo darbu lyginant su moterimis. Taip pat nustatyta, kad užimantys vadovaujančias pareigas darbuotojai ir darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą yra labiau patenkinti savo darbu nei užimantys ne vadovaujančias pareigas ar žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turintys darbuotojai. Amžius, šeimyninė padėtis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess workers job satisfaction relations with creativity and self – efficacy; to overlook job satisfaction differences in sociodemographical groups and to identify factors that best forecast job satisfaction. The subjects of the study were 180 persons working in Kaunas. They had different professions and occupations. 38 (21,3%) of them were men and 142 (78,7%) women. 31 (17,2%) participant took the leading positions and 145 (80,5%) had non-leading position. 96 (53,3%) worker had higher education and 80 (44,4%) had lower than higher education. Mean age of the participants were 48,62 years. Job satisfaction was measured with P. E. Spector Job satisfaction survey which is composed of 36 statements. Creativity was measured with J. Zhou and J. M. George Creativity scale, composed of 13 statements. Self – efficacy was measured with M. Jerusalem and R. Schwarzer self – efficacy questionnaire - The General Self-Efficacy Scale, which is composed of 10 statements. The study results revealed that men are more satisfied with their jobs than women. Moreover, workers who took leading positions and those who had higher education were more satisfied with their jobs than non-leading position workers and workers who had lower education. Age, family status and work experience were not significant variables for job satisfaction. It was found that higher worker creativity is related to higher job satisfaction. However, this relation was not observed when... [to full text]

The aim of the research is to evaluate the intellectual maturity and strengths and difficulties of primary school children with hearing disorders in comparison with healthy children. The following procedures have been employed in the research: Naglieri Jack A. DAP: Draw a Person A Quantitative Scoring System. Goodman R. SDQ: Strengths and Difficulties Questionnaire. 64 deaf and hard of hearing children from first-forth grade and 40 hearing children of the same age participated in the survey. Results show that intellectual maturity of deaf and hard of hearing children is the same as the hearing children (t = 1,837, p = 0,069), so it doesn’t confirm data that children with hearing disorders have lower intellectual maturity than healthy children. Results of this research confirm data that deaf and hard of hearing children have more conduct problems and peer problems in comparison with hearing children (t = -2,635, p= 0,01; t = -2,711, p = 0,008). Results doesn’t confirm data that children with hearing disorders have lower value of social behavior than healthy children (t = 0,621, p = 0,536).

This master research analyzes the personality peculiarities of men and women who are oncological ill. The object of the research: parameters of forgiveness of healthy and oncological ill persons. The purpose of the research: the comparison of parameters of forgiveness of healthy and oncological ill. The aims of the research: 1. To compare the parameters of forgiveness processes: the forgiveness to mother, father, partner, himself or herself, the mortification level to mother, father, partner, himself or herself, empathy to mother, father, partner, to himself or herself, God forgiveness acceptance to mother, father, partner, himself or herself, to compare in groups the healthy and oncological ill men, healthy and oncological ill women, healthy men and healthy women, oncological ill men and oncological ill women. 2. To compare self value, valuable orientation, the attitude to health, to compare in groups healthy and oncological ill men, healthy and oncological ill women, oncological ill women and oncological ill men, healthy women and healthy men. 3. To estimate the connection between the forgiveness level of men and their age, the level of the disease, the mortification awareness level, empathy, God forgiveness acceptance and the attitude to health and education. 4. To estimate the connection between the forgiveness level of women and their age, the level of the disease, the mortification awareness level, empathy, God forgiveness acceptance and the attitude to health and... [to full text]

Darbe buvo išsikeltas tikslas, įvertinti veiksnius, sąlygojančius savikliovos lygį. Tyrime dalyvavo 190 tiriamųjų iš skirtingų įmonių. Tiriamųjų amžius buvo nuo 23 iki 45 metų. Amžiaus vidurkis 29, 5 metai. Atliekant tyrimą buvo naudojamos trys užduotys. Dvi užduotys po 10 klausimų ir viena užduotis su 6 klausimais. Visose užduotyse tiriamieji turėjo pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų ir šalia nurodyti savo įsitikinimą, kad pasirinktas atsakymas teisingas nuo 50 % iki 100 %. Buvo išsikeltos 5 hipotezės : (1) vyrų savikliova aukštesnė priimant sprendimus nei moterų; (2) vyrai priimdami sprendimus padaro daugiau klaidų, nei moterys; (3) užimančių vadovaujamas pareigas savikliova yra aukštesnė nei nevadovaujamas pareigas užimančių žmonių; (4) žmoni��, atsakinėjančių į savo specialybei artimus klausimus, savikliova yra aukštesnė, nei žmonių, kuriems klausimai nėra artimi jų specialybei; (5) Dažniau savarankiškus sprendimus darbe priimančių žmonių savikliova aukštesnė. Rezultatai rodo, kad perdėtos savikliovos šiame tyrime nebuvo aptikta. Tačiau rezultatai parodė, kad vyrų savikliova yra didesnė nei moterų, kad vyrai, priimdami sprendimus daro daugiau klaidų nei moterys, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta tarp vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas užimančių tiriamųjų, taip pat statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo aptikta ir tarp tiriamųjų atsakinėjančių į savo specialybei artimus klausimus ir tiriamųjų, kurių specialybė nėra artima atsakinėjamiems... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study was to investigate the factors, which do impact for confidence level. The participants were 190 from different companies, aged 23 – 45. Each participant received three tasks. Two task consists of 10 question each, and one task of 6 questions. All three tasks required to choose one of two alternatives and then report confidence on a scale of 50 to 100 %. It was hipothesized that: (1) Confidence of males is higher level than females; (2) males make more mistakes, than females; (3) confidence of managers is higher level, than not managers; (4) people, which speciality is close to task, have higher level of confidence, than people, which speciality isnt close to task; (5) people, which are making desicions more often by themself, has higher level of confidence, than people, which dont make desicions often. Rezults shows, that overconfidence wasnt find in this recearch. Rezults shows,that males have higher confidence, than females,that males make more mistakes, than females, but statistically significant depends wasnt find between managers and no-managers, as well statistically significant depends wasnt find between people, which specialyti was close to task and people, which speciality wasnt close to task. But rezults shows, that people, which making desicions more often, have higher confidence, than people, which dont make desicion often.

The aim of the study was to analyze mentor‘s role in new employee socialization. 373 newcomers and 56 mentors took part in the study. Newcomers filled the questionnaires evaluating their socialization (amount of different information, job related state anxiety, feeling of insider, perceived professional competency, evaluation of job and organization), characteristics of new employee (age, highest educational level attained, work experience, current position) and nearest surroundings (leadership style, leader-member exchange (LMX) quality, work group climate, group size and presence of mentorship programs). Mentors had to fill the questionnaires measuring organizational commitment, job satisfaction, work motivation, mentoring experience and professional, social and andragogical competencies. The results show that LMX, work group climate, group size and mentorship programs are the factors allowing to differentiate newcomers by the level of their socialization (high or low). The organizational socialization of employees who had and who had no mentors is very similar. Yet if employees had no mentors, the responsibility and workload sharing the information felt on their direct executives. High quality LMX, directive leadership style and friendly work group climate accelerate new employee socialization and these factors are significally more important when new employees have no mentors. Professional and social competencies of mentors and their organizational commitment are the... [to full text] / Disertacijos tikslas – išanalizuoti mentoriaus vaidmenį naujų darbuotojų socializacijos procese. Tyrime dalyvavo 373 nauji darbuotojai ir 56 mentoriai. Apklausiant naujus darbuotojus buvo vertinami jų socializacijos rodikliai (turima informacija, patiriamas nerimas darbe, jautimasis tikruoju organizacijos nariu, suvokta profesinė kompetencija, darbo ir organizacijos vertinimas), jų asmeninės (amžius, išsilavinimas, darbo patirtis, darbo pobūdis) bei artimiausios darbo aplinkos (vadovavimo stilius, vadovo ir pavaldinio santykių kokybė, grupės klimatas ir grupės dydis, ar buvo paskirtas mentorius) charakteristikos. Apklausiant mentorius buvo vertinamas jų įsipareigojimas organizacijai, pasitenkinimas darbu ir darbo motyvacija, mentorystės patirtis bei profesinė, socialinė ir andragoginė kompetencijos. Rezultatai rodo, kad geresnę ir blogesnę naujų darbuotojų socializaciją organizacijoje geriausiai diferencijuoja vadovo ir pavaldinio santykių kokybė, darbo grupės klimatas ir dydis bei mentoriaus skyrimas naujam darbuotojui. Mentorius turėjusių ir neturėjusių naujų darbuotojų socializacija yra panaši, tačiau jų neturėjusių darbuotojų imtyje didesnis darbo krūvis ir atsakomybė, teikiant informaciją tenka vadovui. Be to, mentorių neturėjusių naujų darbuotojų imtyje socializacijos rodiklių ir vadovo ir pavaldinio santykių kokybės, direktyvaus vadovavimo stiliaus, darbo grupės klimato koreliacijos statistiškai didesnės nei mentorius turėjusių imtyje. Su naujų darbuotojų socializacija... [toliau žr. visą tekstą]

Sėkmingas muzikinio rašto įsisavinimas tai ne tik sėkmingo mokymosi groti fortepijonu veiksnys, pateiktas įdomiai ir žaismingai dar vaikystėje, tai gali būti ir būdas sudominti bei pritraukti vaikus mokytis muzikos. Ketverių metų vaikų amžius pasižymi aukštu imlumu bei įsiminimu. Praleistas šis periodas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nėra realizuojami įgimti gabumai ir polinkiai. Tai galima traktuoti, kaip aktualią pedagoginę problemą. Siekiant ją išspręsti reikėtų išnaudoti šį, patį imliausią vaikų amžių. Remiantis žaidimo principu, tokio amžiaus vaikams galima suteikti nemažai muzikinio rašto pažinimo žinių. Tyrimo objektas – muzikinio raštingumo įtaka pradiniam mokymo groti fortepijonu etapui. Tyrimo tikslas – atskleisti muzikinio raštingumo svarbą optimizuojant paruošiamąjį grojimo fortepijonu etapą. Pirmajame darbo skyriuje analizuojama žmogaus muzikinio ugdymo samprata, bei jo ypatumai, antrajame skyriuje aptariami keturių – penkerių metų vaikų amžiaus tarpsnių ypatumai, taip pat analizuojami sėkmingo muzikinio rašto įsisavinimo ir fortepijono pažinimo veiksniai, o trečiajame – aprašomas ugdomasis eksperimentas ir pateikiama „Muzikos rašto ir fortepijono pažinimo“ programa. Ši programa – optimalus būdas žaismingai supažindinti vaikus su muzikinio rašto pagrindais ir įtraukti juos į muzikos pasaulį. Žinios vaikų nepervargina, yra įdomios ir nenuobodžios. Jas pateikiant vaikai nesupranta, kad vyksta mokymo procesas. Programa patikrinta vaikų darželyje „Žiogelis... [toliau žr. visą tekstą] / Mastering of musical literacy is not just a factor of successful learning to play the grand piano, when presented in an engaging and playful manner already in childhood it may be a method for engaging and attracting the children to learn to play the grand piano. Children at age of four demonstrate high susceptibility and memorizing. If the latter period is missed it may become the main reason for non-realization of abilities and aptitudes. This might be treated as a relevant pedagogical problem. In pursuance of solving the latter one should make use of the most susceptible age of children. On the basis of the principle of game, children of such age may be awarded a wealth of knowledge on musical literacy cognition. The object of the research – impact of musical literacy upon primary stage of teaching to play the grand piano. The aim of the research – to reveal significance of musical literacy for optimizing preparatory stage of playing the grand piano. The first part of the thesis analyses man’s conception of musical education as well as peculiarities thereof, in the second part the peculiarities of a period of age of four-five as well as the factors of successful mastering of musical writing and cognition of the grand piano are discussed, and finally, in the third part educational research is described and program on “Cognition of Musical Writing and the Grand Piano” is presented. The above program is an optimal way to introduce the children the basics of musical... [to full text]

Muzikos mokytojo darbo profesionalumą atspindi tinkamas mokymo metodų parinkimas, mokėjimas juos derinti su menine, muzikine veikla ir tuo būdu pasiekti norimų ugdymo rezultatų. Paskelbti Lietuvoje tyrimai, metodiniai leidiniai, straipsniai iš esmės nėra tiesiogiai siejami su esminėmis solinio dainavimo mokymo problemomis. Muzikos, vokalo pedagogai susiduria su šiame darbe nagrinėjama problema – metodinės medžiagos, apie įvairius balso ugdymo metodus bei jų pritaikymą, nepakankamumu. Kadangi mūsų šalyje šios literatūros stinga, darbe atskleidžiama JAV bei Danijos dainavimo pedagogų patirtis, kuria siekiama užpildyti atsiradusias spragas. Tyrimo objektas: šiuolaikinių solinio dainavimo metodų ypatumai ir jų pritaikymo galimybės. Tyrimo hipotezė: tikėtina, kad daugumos lietuvių dainavimo mokytojų darbas yra paremtas ne moksline vokalo formavimo analize, ne naujausia metodine literatūra ar idėjomis, skelbiamomis užsienio kalba spausdinamuose leidiniuose, ne naujausiais vokalinio darbo metodais, o asmeniniu patyrimu. Tyrimo tikslas: atskleisti ir apibendrinti šiuolaikinių solinio dainavimo metodų ypatumus ir jų pritaikymo galimybes. Tyrimo uždaviniai: išnagrinėti bendruosius ir muzikinius ugdymo metodus; apibūdinti esminius vokalinio ugdymo principus; išanalizuoti balso skambėjimo kokybę lemiančius faktorius; pateikti JAV ir Danijos pedagogų rekomenduojamus specifinius solinio dainavimo metodus; ištirti Lietuvos mokytojų požiūrį į dainavimo metodiką, akcentuojant pakankamumą bei... [toliau žr. visą tekstą] / The professionalism of music teacher‘s job is reflected by picking correct teaching methods, knowing how to combine them with artistic, musical activity and in that way achieving desirable educational results. Researches, announced in Lithuania, methodical publications, articles are not necessarily connected with essential problems of teaching solo singing. Music, vocal pedagogues confront with the problem discussed in this work – insufficient amount of methodical material about different methods of voice training and their adjustment. Due to the fact that there is a lack of such material in our country, in this work we will try to reveal the experience of singing pedagogues from USA and Denmark, with which we will try to complete this vacancy. The object of the research: peculiarities of modern methods of solo singing and possibilities for their adjustment. The hypothesis of the research: it is likely that the work of most Lithuanian singing teachers is not based on scientific analysis of vocal formation or new literature or ideas, which are announced in publications published in foreign language, or the newest methods of vocal work, but on personal experience. The aim of the research: to reveal and to summarize the peculiarities of modern methods of solo singing and possibilities for adjusting them. The problems of the research: to explore common and vocal educational methods; describe the basic principles of vocal training; to analyze the most relevant factors that... [to full text]