Magistro darbe nagrinėjami pagrindiniai strateginio valdymo aspektai, išanalizuoti ir susisteminti teoriniai bei teisiniai mokslo, studijų ir verslo integracijos ypatumai. Siekiant atskleisti mokslo, studijų ir verslo integracijos tendencijas, atlikta išorinių ir vidinių veiksnių, SSGG analizė. Dokumentų analizės ir ekspertų apklausos metodais atlikti empiriniai tyrimai apie verslo inkubatoriaus veiklos, skatinant mokslo, studijų ir verslo integraciją, vertinimą Lietuvos bei Šiaulių regiono mastu. Tyrimas parodė, jog mokslo, studijos ir verslo integracijos procese, sukurta viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra, kuriai priskirtinos įvairios ne pelno įstaigos: savivaldybių įsteigti informacijos centrai, Verslo inkubatorius, Regiono plėtros agentūra ir kt. Tačiau mokslo, studijų ir verslo integracijos strateginiams prioritetams įgyvendinti trukdo tai, jog daugiausia dėmesio skiriama fizinei įstaigų infrastruktūrai plėtoti, techninei jų bazei stiprinti. O paslaugos verslo įmonėms yra nepakankamos, neišplėtotos specializuotos paslaugos. Be to, inkubuojamų įmonių ir mokslo institucijų tarpusavio bendradarbiavimą stabdo skirtingi įmonių ir mokslo institucijų tikslai ir abiejų įstaigų iniciatyvos stoka. Apibendrinus tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog pagrindinės problemos yra tai, jog įmonės ir mokslo institucijos veikia daugiau individualiai nei integruotai, o taip pat aiškios mokslo, studijų verslo integracijos valdymo politikos trūkumas. / Master’s work deals with main aspects of strategic management, analyses and systematizes theoretical and legal peculiarities of education, research and business integration performance. In order to disclose integration trends of science, education, and business, external and internal factor, SSGG analysis has been performed. There has been made an empirical researches of the document analysis and expert survey methods in order to carry out the methods of business incubator activities, that promotes education, study and business integration, and the assessment on the extent of Lithuania and the region of Siauliai. The analysis showed that in the education, study and the process of business integration, a public business service infrastructure has been created, which is attributable to various non-profit institutions: information centers set up by local governments , business incubators, regional development agencies and others. However, science, study, and the strategic priorities of business integration has been hampered by the development of physical infrastructure agencies, the focus is based on the strengthening of their technical base. while the services for business are inadequate, specialized services are not expanded enough. also, the objectives of different companies and study institutions and lack of initiative of incubated companies and academic institutions hinders cooperation between them. When the results were summarized, it showed that the main problem is... [to full text]

Šio darbo tikslas – pasiūlyta metodika įvertinti globalizacijos proceso įtaką pajamų nelygybės kitimui 1995-2011 metais Europos Sąjungos šalyse. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai globalizacijos veiksnių ir pajamų nelygybės sąryšiai, bei šių reiškinių kiekybinio įvertinimo metodai. Antroje dalyje pateikiama pajamų nelygybės ir globalizacijos situacijos analizė Europos Sąjungos šalims 1995-2011 metais, iškeliamos hipotezės nusakančios globalizacijos poveikį pajamų nelygybei ir pateikiama empirinio tyrimo metodika. Trečiame skyriuje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, jų analizė ir statistinis bei ekonominis vertinimas. Pateikiamos metodinės rekomendacijas tolesniems analogiškos tematikos tyrimams ir ekonominės rekomendacijos pajamų nelygybės mažinimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad globalizacija didina pajamų nelygybę per mokslo ir technologijų plėtrą bei tarptautinę prekybą, bei mažina per demokratijos lygio augimą. / The goal of this paper – to suggest a methodology and evaluate the impact of globalization on income inequality in Europe Union countries during period 1995-2011. The first part of the paper deals with theoretical aspects of relationship between globalization and unequal income distribution, as well as analyzes quantitative methods of measuring globalization and income inequality. In the second part, the analysis of factors and indexes of globalization and income inequality is made within Europe Union countries during period 1995-2011. The methodology of empirical research is presented, as well as hypotheses with respect to the goal of the paper. In the third part results are represented and analyzed. The recommendations are made: firstly, methodological ones for the future researches in the analogic topic, secondly, economic ones with a purpose of reducing income inequality. The empirical results showed that research and development increases income inequality as well as international trade, while democracy reduces the level of unequal income distribution.

Tyrimo objektas -mokytojų, mokinių,tėvų nuostatos dėl specialiųjų poreikių vaikųintegracijos į bendrojo lavinimo mokyklą. Tyrimo tikslas –išsiaiškinti irpalyginti mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuostatas į specialių poreikių vaikųintegraciją bendrojo lavinimo mokyklose ir jas sąlygojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kur ir kuri respondentų grupė dažniausiai kontaktuoja su specialiųjų poreikių turinčiaisvaikais. 2. Palyginti berniukų ir mergaičių nuostatas į specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimomokykloje. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų nuomonę į specialiųjų poreikių turinčiųvaikų integraciją į bendrojolavinimo mokyklą. Tyrime keliamos hipotezės: 1. Šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų vis dar egzistuojastereotipas, kad specialiųjų poreikių vaikai negali kartu lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. 2. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais,trūksta profesionalių žinių ir darbo priemonių. 3. Mergaitės palankiau žiūri į specialiųjų poreikių mokinius mokykloje, negu berniukai. Išvados 1. Nustatyta, kad mokiniai ir tėvai dažniau kontaktuoja su specialiųjų poreikių vaikais giminėje, o pedagogams dažniau tenka su jais dirbti klasėje (p<0,05). 2. Nustatyta, jog berniukai dažniau teigė, kad specialiųjų poreikių vaikai turėtų mokintis bendrojolavinimo mokykloje bendroje klasėje, o mergaitės - jog tokie vaikai turėtų mokintis bendrojo lavinimo mokykloje, bet atskiroje klasėje (p<0,05). 3... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools. The aim of research – to compare attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools and factors that cause those attitudes. The tasks of research: 1. To determine which group and where mostly contacts with disabled children. 2. To compare boys’ and girls’ attitude about disabled children in general educationschools 3. To determine pedagogues and parentsattitude about integrating disabled children in general education schools. Hypotheses: 1. Teachers, students and parents in today’s Lithuanian schools still thinks that disabled children can’t attend general education schools. 2. The pedagogues in general education schools who work with children with special needs lack of professional knowledge and necessary measures. 3. Girls’ attitude to disabled children at school is more favorable than boys’. Results and conclusions: 1. It was found, that students and parents mostly contact with disabled children in families, pedagogues – in class (p<0,05). Results showed that with disabled children mostly contact students. 2. It was found, that boys think that disabled children should attend general education schools’ in ordinary classes, girls think that disabled children should attend general education schools’ but in separate classes (p<0,05). 3. Pedagogues stated these things as... [to full text]

Magistro darbe analizuojama medijos koncentracijos įtaka profesionaliai žurnalistikai. Darbo tikslas – išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos priežastis ir kismą, kokią įtaką gali turėti koncentracijos didėjimas pliuralizmui ir žurnalisto darbui. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: aptarti, kokiais teisiniais aktais reguliuojama koncentracija šalyje ir Europoje, išnagrinėti užsienio kapitalo skvarbą ir įtaką Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, anketavimo būdu atlikti tyrimą, kurio metu išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos įtaką žurnalisto darbui. Darbe keliamos hipotezės: Didėjant medijos koncentracijai, mažėja žiniasklaidos pliuralizmas; Profesionali žurnalistika nebeatlieka savo misijos – pirmiausia tenkinti visuomeninį interesą; Didžiosios žiniasklaidos įmonės ima reguliuoti visuomenės mintis; atskaitomybė ir skaidrumas gali sustiprinti žiniasklaidos priemonių patikimumą ir solidumą auditorijos akyse. Medijos koncentracijos ir jos įtakos pliuralizmui bei profesionaliai žurnalistikai problemos nagrinėjamos remiantis įvairiais autoriais (David Croteau, Anthony Smith, Denis McQuail, Jurgen Habermas, Ben H. Bagdikian), Europos Sąjungos, Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais, straipsniais periodinėje spaudoje ir t.t. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis aiškina koncentracijos sąvokos esmę, kilmę, vystymosi procesus, jos reikšmę žiniasklaidos rinkoje, nagrinėja teisės aktus, reguliuojančius koncentracijos procesus, aptaria žiniasklaidos koncentracijos įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / For five decades Lithuania had very limited media: television, newspapers and radio stations were controlled by the state. In 1990 when Lithuania regained its independence, the situation changed: commercial television appeared, private radio stations were created, newspapers experienced an “explosion”. In sixteen years of independence an opinion came about that due to various reasons (newspapers buying other newspapers, there are less owners of media channels, owners are more concerned with profits and less with informing the public) the choice of media is getting poorer, the quality of journalists’ work is getting worse. Several years of changes created increasing media concentration in Lithuania. Lithuanian journalism market is being divided among large business corporations and media magnates. Despite of that, owners and growing media concentration are not talked about – information is hidden, media corporations do not answer to the public. Professional journalism has an important function in the society: it helps to keep democracy, increases public society activity, satisfies public needs and ensures the feedback, but at the same time remains a passive and objective information transmitter. These functions are best delivered by pluralistic journalism, but the question is whether pluralism remains in media concentration. Today there are several opinions regarding media concentration. There are proposals to stop media concentration with rules and regulations or encourage... [to full text]

Europoje gyvena apie 9 milijonus romų. Europos sąjungos tvirtinimu, šiandien romai pažeidžiamiausia ir beteisiškiausia tauta Europoje. To priežastimi laikoma silpna integracija į visuomenę, skurdas, tinkamo išsilavinimo trūkumas, socialinė izoliacija ir rasistiniai stereotipai, neigiamos nuostatos visuomenėje trukdančios romams susirasti darbą, silpna teisinė apsauga ir pan. Lietuvoje romų problematika jau ne pirmus metus yra visuomenės akiratyje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria romai Lietuvoje darbo, būsto, švietimo, sveikatos srityse ar gaunant viešąsias paslaugas, ir kurios buvo identifikuotos valstybės Romų integracijos 2000-2004 m. programoje, išlieka. Mūsų visuomenėje romai labiau tapatinami su socialiai problematiška grupe, negu laikomi atskiros tautybės atstovais. Įtakingi romų bendruomenės žmonės dažnai lieka nematomi, aiškaus lyderio nėra. Šiandien socialinės integracijos politikos diskursas reikalauja platesnio romų problematikos apibrėžimo. Todėl labai svarbu apibrėžti ir išskirti prioritetinius veiksnius, lemiančius romų politikos vykdymą ir aktualumą. Šio darbo tikslą nulėmė romų švietimo aktualumas, kuris gali prisidėti prie jų integracijos. Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti romų, kaip etninės grupės socialinę integraciją ir padėties švietimo sistemoje problemas. Tyrimo tikslas įvertinti Vilniaus m. romų integracijos ypatumus ir padėtį švietimo sistemoje. Tyrimo metodika – kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su romų... [toliau žr. visą tekstą] / Approximately nine million of Romanies live in Europe. European Union states that Romanies are the most vulnerable and deprived of the civil rights nation in Europe. The rationale for vulnerability and deprivation is poor integration to society, poverty, lack of suitable education, social isolation and racist stereotypes, negative attitude in society which obstruct Romanies to seek employment besides there is poor juridical security. Problematic situation of Romanies stays in social Lithuania’s outlook not for the first year. The main problems that Romanies encounter in Lithuania are in employment, residence, education, health fields or accessibility of public services and those which were identified in “The Integration Program of Romany into Lithuanian Society for 2000-2004” still remain. In our society Romanies are identified as problematic group rather than regarded as distinct nation’s members. Influential persons of Romanies community often remain invisible and there is no identifiable leader. At the present time the discourse of social integration politics demands more comprehensive definition of Romanies topic. Therefore, it is very important to define and accentuate underlying factors that cause implementation and relevance of Romanies policy. The goal of this study was determined by relevance of Romanies education, which may have influence to the groups’ integration. The predominant intention of this study is to analyze social integration and difficulties in... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama jaunuolių su negalia profesijos pasirinkimo motyvacija bei jų galimybės įsitvirtinti šiandieninėje darbo rinkoje. Buvo pasirinktos dvi respondentų grupės: jaunuoliai su negalia, besimokantys integruotose bendrojo lavinimo bei specialiosiose mokyklose, ir įmonių vadovai ar kiti asmenys, susiję su darbuotojų priėmimu į darbą. Pirmosios respondentų grupės apklausos tikslas – nustatyti, kokie jaunuolių su negalia profesijos pasirinkimo motyvai, kas nulemia apsisprendimą. Antrosios – išsiaiškinti darbdavių nuomonę apie neįgaliųjų įsidarbinimo jų įmonėse galimybes, kokie yra pagrindiniai sunkumai, kliūtys, priimant darbuotoj�� su negalia. Pirmąja apklausa nustatyta, kad didžioji dalis respondentų (jaunuolių su negalia) mano, kad mokykloje teikiamų profesinio informavimo paslaugų moksleiviams nepakanka. Moksleiviams trūksta įvairios informacijos apie profesinį orientavimą: kokie profesijos pasirinkimo keliai, tinkamumas pasirinktai profesijai, tolesnio mokymosi ir studijų galimybės, stojimo į profesinio mokymo institucijas tvarka ir reikalavimai, profesijos keliami reikalavimai, situacija darbo rinkoje ir jos poreikiai. Tiriamojo darbo rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę, kad moksleiviams nepakanka informacijos apie profesijas, ir tai jiems apsunkina numatyti savo ateities perspektyvas. Tad mano siūlymas - skatinti mokytis socialinius pedagogus ir psichologus profesijos patarėjo specializacijos, nes tik jie geriausiai žino savo moksleivių privalumus... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This thesis deals with young disabled people‘s motivation while they are choosing their future profession and establishing themselves in the labour market. There were chosen two groups of respondents. The first group consisted of young disabled people who study at secondary and special schools, and the other group consisted of employers or the personnel in charge of staff employment.. The questionnaire of the first group of respondents was aimed at finding out the motives determining the choice of their future profession, while the other one was focused on the employers’ opinion in regard to the employment possibilities of disabled people at their enterprises as well as the major obstacles when employing a disabled person. The answers given by the first group of respondents clearly indicated that there is lack of professional orientation services at schools, i.e. there is provided insufficient amount of information about professional orientation, the choice of profession, young people’s suitability for professions they would like to choose and their further possibilities for studies and education (such as rules and requirements for entry to educational establishments, special requirements posed by a profession, needs of the labour market, etc.). The results of the analysis of the answers confirmed the hypothesis that there is lack of information about possible professions, and due to this the disabled encounter difficulties when planning their future. Therefore... [to full text]

Socialinės atskirties mažinimo politika Europos sąjungoje. Asmenų neturinčių gyvenamosios vietos poreikių įvertinimas ir jų integracija į visuomenę. Lietuvos socialinio dugno modelis. Socialiai atskirtų asmenų integravimo į visuomenę strategija. / Policy of reducing social separation in European Union. Evaluation of the needs of homeless and their integration into society. Model of the social bottom in the Lithuania. Strategy of the integration in sociaty of persons in social separation.

Savo darbe nagrinėjau mokytojų dirbančių su neįgaliais ir specialiųjų poreikių mokiniais darbo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo tikslas: ištirti mokytojų dirbančių su neįgaliais ir specialiųjų poreikių mokiniais darbo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje. Uždaviniai: 1. Pateikti pagrindinius Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymus, teisinius aktus ir bendrąsias nuostatas, reglamentuojančius neįgaliųjų teises ir pareigas. 2. Apibrėžti teorinius integracijos proceso ypatumus, pagrindinius principus ir ugdymo gaires. 3. Numatyti mokytojo dirbančio su neįgaliais ir specialiųjų poreikių mokiniais pedagoginio darbo aspektus. 4. Nustatyti ir įvertinti mokytojų požiūrį į neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių mokinių integraciją Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje pradinėje mokykloje. Darbo objektas: Mokinių su negalia integracija pradinėje mokykloje. Išvados: 1. Visas specialusis ugdymas, taip pat ir jo socialiai labiausiai pageidautina forma – integruotas ugdymas – tikrai turi gerą teisinį pagrindą. Tačiau tenka suabejoti ar visi šie įstatymai, deklaracijos, programos ir projektai tikrai veikia neįgaliųjų mokinių ugdymo procese ir gyvenime. 2. Integracijos procesas nėra vienalaikis, bet sudėtingas ilgai trunkantis metodologinis ir principų kaitos vyksmas, sutelktas asmens galioms ugdyti, reikalaujantis daugelio institucijų koordinuotos veiklos, o kartu ir pačios visuomenės sąmoningumo. 3. Kompleksinė specialiųjų poreikių vaikų ugdymo realybė iškelia mokytojui... [toliau žr. visą tekstą] / In my work I analysed work peculiarities of teachers working with disabled and special-needs students at comprehensive school. The main aim is to analyse work peculiarities of teachers working with disabled and special-needs students at comprehensive school. The tasks: 1. To introduce the main laws, legal acts and general provisions of special education of Lithuanian Republic. 2. To define theoretical integration process’ peculiarities, the main principles and education guidelines. 3. To project educational work aspects of a teacher working with disabled and special-needs students. 4. To determine and evaluate the attitude of the teachers of Kaunas “Azuolas” catholic secondary school, primary classes, towards the integration of disabled and special-needs students. The object of research: Disabled students’ integration at primary school. Conclusions of the research: 1. Special education and especially integrated education has good legal basis. Still there is a doubt if all these laws, declarations, programs and projects are functioning in the lives and education of disabled children. 2. The process of integration is not a onetime, but a complicated long lasting methodological process. It is concentrated on the person’s education and requires coordinated actions from many institutions, as well as, consciousness of the society itself. 3. The reality of the integrated education of special-needs children requires from the teacher the necessity of the new competences – ability to... [to full text]

Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad dešimtadalis absolventų pasirengę profesinei veiklai labai gerai. Agronomijos absolventai savo pasirengimą profesinei veiklai įvertino geriausiai, o studentų tarpe gerai pasirengę žemės ūkio technologijų ir jų vadybos studijų programos studentai. Nustatyta, kad dauguma studentų ir absolventų savo specialybę vertina kaip paklausią darbo rinkoje, tačiau įsidarbinimo galimybes - mažos. Sodininkystės ir apželdinimo bei žemės ūkio technologijų ir jų vadybos absolventams rasti darbą nėra sunku, o biosocialinio ūkio ir mitybos ir agronomijos absolventams sudėtinga. Pagrindinėmis neįsidarbinimo priežastimis, tiek studentai, tiek absolventai įvardina darbo patirties neturėjimą, nepakankamą praktinį pasirengimą, darbo neradimą pagal įgytą kvalifikaciją.Daugumos darbdavių nuomone, absolventai profesinei veiklai yra pasiruošę patenkinamai. Teorines žinias vertina kaip daugiau pakankamas nei nepakankamas. Studijų metu įgytus praktinius įgūdžius daugelis vertina kaip nepakankamus. Absolventų neįsidarbinimo priežastimis darbdaviai įvardina darbo patirties neturėjimą, nepakankamą teorinį pasirengimą, praktinių įgūdžių neturėjimą, taip pat nenorą dirbti pagal įgytą profesiją.Tyrimo hipotezė, kad AF absolventai sunkiai integruojasi į darbo rinką, pasitvirtino iš dalies. / The data of empirical research showed that one tenth of the graduates are ready for the professional activity very well. The graduates of agronomy evaluated their readiness for professional activity the best; the graduates of agricultural technologies and their management were prepared well as well. It was determined, that most of the students and graduates see their profession as requested in labor market, but the possibilities of employment were evaluated as low. It is not difficult to find a job to the graduates of gardening and planting or agricultural technologies and their management specialties, but it is very complicated for the graduates of biosocial farm and nutrition or agronomy specialties. Students and graduates named the lack of experience, not sufficient practical training, and incapacity to find the work by their qualification as the main reasons of unemployment. Most of the employers think that the graduates are suitably ready for the professional activity. The theoretical knowledge was evaluated more sufficient than insufficient, but the practical skills from the studying were evaluated as insufficient. The employers see the following reasons why graduates are unemployed: lack of experience, insufficient theoretical preparation, lack of practical skills and indisposition to the profession.

Nepriklausomoje Lietuvoje keičiasi požiūris į neįgalius asmenis, taip pat ir į kurčiuosius. ‎Naujai priimti įstatymai (Invalidų socialinės integracijos, Švietimo) suteikė tėvams didesnes ‎pasirinkimo galimybes, pvz., neįgalius vaikus galima ugdyti integruotai bendrojo lavinimo įstaigose ‎arba steigiant jose klasę ar grupę. Todėl Lietuvoje šiuo metu yra per 50 vietų, kuriose ugdomi ‎vaikai., turintys klausos negalę. Vykstant šiam procesui iškyla daug problemų, viena jų – tėvų ‎pasirengimas vaiko ugdymui, pirmiausia pasirenkant vieną ar kitą būdą. Galimybės kurtiesiems ‎mokytis dabar daug platesnės, nei kada nors anksčiau. Bendrojo lavinimo mokyklos – viena iš ‎alternatyvų. Nors tėvai, mokytojai ir politikai entuziastingai remia šį požiūrį, tai nėra geriausias ‎mokymo būdas. Kiek mums žinoma, vienintelio geriausio būdo nėra. Tinkamiausia kiekvienam ‎konkrečiam kurčiam vaikui mokymo programa yra ta, kuri geriausiai atitinka specifinius vaiko ‎poreikius. Kai kuriais atvejais tas kelias yra bendrojo lavinimo mokykla. Kitas sprendimas yra ‎specialioji klasė. Po kelerių metų vaiko poreikiai gali pasikeisti, ir teks iš esmės keisti jo mokymo ‎aplinką.‎ Klausos negalė nėra išoriškai išreikšta. Sakoma, kad kurtumas yra paslėptas neįgalumas. ‎Tačiau jis paveikia visas asmenybės gyvenimo sferas: kenkia psichinei sveikatai, skurdina intelektą, ‎lemia išsilavinimo stoką, socialinę padėtį, riboja profesines galimybes, labai apsunkina informacijos ‎prieinamumą. Kurtumo pasekmės priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Attitude to disabled persons, including deaf persons, is changing in Lithuania in ‎independence period. New law (Act on Social Integration of Disabled Persons, Act on Education) ‎provided more choice alternatives to parents, e.g., now, disabled children can be educated as ‎integrated persons at common education institutions or in a special class/group therein. At present, ‎there are more than 50 institutions in Lithuania educating hearing-impaired children. This process ‎displays many problems; one of them is parents’ readiness for child’s learning, and first, choice of ‎one of the methods. Education possibilities for deaf persons are now higher than ever before. ‎Common high schools are one of the alternatives. Although parents, teachers and politicians show ‎enthusiasm for such attitude enthusiastically, that is not the best teaching method. As far as we ‎know, none of the methods is the only best. The most suitable teaching program is a specific ‎program for each deaf child, because it meets child’s specific needs. In some cases, a common ‎higher school is the right way. Another solution is a special class. Child’s needs might change in ‎several years, and then his learning situation should be changed.‎ Impaired hearing is not expressed externally. Deafness is a hidden disability. However, it ‎has influence upon every area of person’s life: It is injurious to mental health, worsens intellect, ‎causes lack of education, determines social status, restricts professional... [to full text]