Pateikiami duomenys apie dantų gydymo baimės, nerimo paplitimą tarp 12-15 metų moksleivių bei su šiuo reiškiniu susiję veiksniai. / The results about dental anxiety and fear amnog 12-15 years old schoolchildren and related factors.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti vyresniųjų paauglių (10 klasės) nerimastingumo ir ateities planų sąsajas. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji (104 merginos bei 99 vaikinai; 152 paaugliai - 16 metų amžiaus ir 51 paauglys - 17 metų amžiaus) iš Vilniaus gimnazijos. Nerimastingumas tirtas A. Dževečkos (2008) „Nerimo socialinėse situacijose tyrimo skale“, o ateities planai - R. Pivorienės (sud.), (2005) „Pasiekimų motyvacijos skale“. Tyrimo hipotezės: 1- vyresniųjų paauglių merginų nerimastingumas didesnis negu vaikinų; 2- vyresniųjų paauglių merginų ateities planai didesnė negu vaikinų; 3- yra ryšys tarp vyresniųjų paauglių nerimastingumo ir ateities planų. Nustatyta, kad vyresniesiems paaugliams daugiausia nerimastingumo kelia savivokos – savivartės, kiek mažiau – tarpasmeninių santykių bei darbo – mokymosi socialinės situacijos. Hipotezė, jog vyresniųjų paauglių merginų nerimastingumas didesnis negu vaikinų, pasitvirtino. Tačiau 16 metų ir 17 metų paauglių grupėse nerimastingumas nesiskiria. Hipotezė, jog vyresniųjų paauglių merginų ateities planai didesni negu vaikinų, nepasitvirtino. Tačiau 16 metų paauglių ateities planai didesni negu 17 metų paauglių grupėje. Hipotezė, jog yra ryšys tarp vyresniųjų paauglių nerimastingumo ir ateities planų, nepasitvirtino. Tačiau, nors merginų grupėje ryšio tarp nerimastingumo ir ateities planų nerasta, vaikinų grupėje rastas neigimas nerimastingumo ir ateities planų ryšys. Ryšio tarp 16 metų ir 17 metų paauglių nerimastingumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master's Theses aim - to explore the connections of anxiety and future plans of the senior adolescents (10th grade). The study included 203 respondents (104 girls and 99 boys, 152 senior adolescents - 16 years of age and 51 senior adolescents - 17 years of age) from Vilnius gymnasium. Anxiety has been studied using A. Dževečka (2008) ,,Anxiety in social situations scale” and future plans – using R. Pivorienė (editor), (2005) ,,Achievement Motivation Scale”. The study hypotheses: 1 – senior adolescent girls feel more anxiety than boys; 2 – senior adolescent girls have bigger future plans than boys; 3 - there is a connection between senior adolescents’ anxiety and future plans. It was found that senior adolescents mainly feel anxiety in self-evaluation - self-consciousness, to a lesser extent – in interpersonal relationship and in work - the education social situations. The hypothesis that senior adolescent girls feel more anxiety than boys, has been confirmed. However, anxiety is not different in 16 years and 17 years senior adolescents’ groups. The hypothesis, that senior adolescent girls have bigger future plans than the boys, hasn‘t been confirmed. However, future plans are different in 16 years and 17 years senior adolescents’ groups. The hypothesis, that there is a connection between senior adolescents’ anxiety and future plans, hasn‘t been confirmed. Although, the connection between anxiety and future plans in girls group was not found, there was found a negative... [to full text]

Baigiamasis bakalauro darbas Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Paskutiniais dešimtmečiais įvyko labai žymūs pokyčiai visose socialinio gyvenimo sferose. Švietimo sistema vis labiau reikalauja ankstyvo moksleivių apsisprendimo dėl studijų krypties ir profesijos pasirinkimo. Norėdamas pasirinkti realius ateities tikslus, bręstantis žmogus turi suderinti savo individualius motyvus su socialiniais reikalavimais, normomis ir galimybėmis. Paaugliai siekia išsiaiškinti esamas vertybes ir susidaryti savąją vertybių sistemą, nes vertybės turi daug reikšmės priimant sprendimus. Tyrimo objektas - dešimtos klasės mokinių vertybinės orientacijos ir ateities lūkesčiai. Bakalauro darbo tikslas - ištirti dešimtos klasės mokinių vertybines orientacijas ir ateities lūkesčių ypatumus. Tyrime dalyvavo 19 (10 merginų bei 9 vaikinai) X klasės mokinių iš Radviliškio rajono vidurinės mokyklos. Ateities lūkesčių tyrimas atliktas taikant R. Pivorienės (Sud.) (2005) „Pasiekimų motyvacijos skalę“; vertybinėms orientacijoms tirti taikyta Allport – Lindzey – Vernon (ALV) metodika; asmenybės bruožams tirti pasirinkta „Didžiojo penketo asmenybės dimensijos“ (DPAD) skalė. Tyrimo hipotezė – tikėtina, kad egzistuoja ryšys tarp vertybinių orientacijų pobūdžio ir ateities lūkesčių. Nustatyta, kad vyresniųjų paauglių religinė vertybinė orientacija buvo įvertinta aukščiausiai, o žemiausiai estetinė vertybinė... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s Thesis Modern life offers many opportunities for choice, the same confusion person, especially in developing the personality of a young. In recent decades there have been very significant changes in all spheres of social life. Education system is increasingly demanding an early decision on the students' course of study and career choices. In order to choose realistic goals for the future of the maturing of man have to harmonize their individual motives with social requirements, standards and opportunities. Teenagers to find out the current values and create their own system of values, because values have great importance in decision making. The subject matter is 10th form students’ value orientation and future expectations. Bachelor's Thesis aim – to examine the 10th form students’ value orientations and future expectations features. The study included 19 (10 girls and 9 boys) 10th form students’ from a secondary school of Radviliškis district. Future expectations survey has been conducted by the R Pivorienė (editor) (2005) Achievement Motivation Scale; to investigate value orientations Allport – Lindzey – Vernon (ALV) methodology has been used; to investigate The Big Five personality dimensions scale. Research hypothesis is unlikely that there is a correlation between the nature of value orientations and future expectations. It was found that older adolescent religious orientation was the highest and the lowest appeared values of aesthetic orientation. The... [to full text]

Socialinė erdvė yra svarbus kūno vaizdo formavimosi komponentas, susijęs su savo kūno suvokimu (Jackson, 2004). Kuo labiau asmens fiziniai bruožai nutolę nuo socialinių lūkesčių, tuo labiau asmuo nepatenkintas savo kūnu, tuo prasčiau save vertina, dažniau linksta į depresiją, dažniau manipuliuoja maistu (Cash, Pruzinsky, 2004; Tiggemann, 2011). Rūpestis dėl nepasitenkinimo savo kūnu turi neigiamą poveikį paauglių fiziniam bei psichosocialiniam vystymuisi ir sveikatai (Johnson, Wardle, 2005; Shrof, Thompson, 2006). Paauglių tyrimai atskleidžia, kad nepasitenkinimas savo kūnu paauglystėje yra susijęs su prastesniu savęs vertinimu, sutrikusiu valgymo elgesiu, neigiamų svorio kontrolės būdų taikymu ir didėjančiu vaikų bei paauglių antsvorio plitimu (Neumark-Sztainer et al., 2006; Jackson, Chen, 2010). Prastas savęs vertinimas siejamas su dažnesne tikimybe tapti patyčių auka (Jankauskiene et al., 2008), didesne savižudybės rizika, savęs žalojimu (Rodriguez-Cano, Beato-Fernandez, Llario, 2006; Laskytė, 2009). Iki šiol atliktuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama su valgymu susijusiam elgesiui analizuoti, o darbų, kurie atskleistų su fiziniu aktyvumu susijusio elgesio raišką reguliuojant kūno masę, stokojama. Nėra iki galo aišku, kiek bendras siekimas atitikti socialinius ir kultūrinius išvaizdos idealus yra susijęs su svorio mažinimo elgesiu, nežinoma, kaip paaugliai elgiasi, jei nusprendžia kūno masę mažinti fiziniu aktyvumu. Trūksta tyrimų, nagrinėjančių paauglių savęs... [toliau žr. visą tekstą] / Our children grow and mature in the times, where image and media attention to a beautiful body is overestimated, and the social pressure for meeting image expectations influences and affects the development of immature persons. The less physical characteristics of a person meet social expectations, the more dissatisfied the person is with his/her body, the lower is self-esteem, and the bigger is propensity for depression and manipulation with food (Cash, Pruzinsky, 2004; Tiggemann, 2011). Adolescent dissatisfaction with appearance is related to low self-esteem that leads to eating disorders or disordered eating. Such behaviour is harmful to health and causes obesity (Haines, Neumark-Sztainer, 2006). Poor self-esteem is associated with a higher likelihood of becoming a victim of bullying (Jankauskiene et al., 2008), increased risk of suicide and deliberate self-harm (Rodrigues-Cano, Beato-Fernandes, Llario, 2006; Laskytė, 2009). A large part of modern consumerist society is constantly concerned about weight loss/gain methods that promise rapid results (O’Dea, 2007; Bauman, 2011; Tereškinas, 2011). Seeking peer recognition and wanting to meet the society’s expectations young people often exhaust themselves with diets and/or excessive exercise (O’Dea, 2007; Ojala et al., 2007; Sabbah et al, 2009; Jankauskienė et al, 2010; Tereškinas, 2011). Obesity and eating disorders prevention programs are not standardized and are based on parental understanding of healthy nutrition... [to full text]

Darbe aptariama neformaliojo meninio ugdymo samprata, jo reikšmė asmens raidai bei taikymo vaikų globos namuose sunkumai; analizuojama meninės veiklos svarba globos namuose augančių paauglių integracijai į visuomenę. Baigiamojo darbo tikslas – ištirti, kaip neformalusis meninis ugdymas padeda globos namuose augantiems paaugliams integruotis į visuomenę. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti neformaliojo meninio ugdymo sampratą formaliojo švietimo kontekste; apibūdinti neformaliojo meninio ugdymo reikšmę asmens raidai; išsiaiškinti neformaliojo meninio ugdymo taikymo vaikų globos namuose sunkumus; apibūdinti paauglių sėkmingo integravimo/si į visuomenę prielaidas; ištirti, kaip neformalusis meninis ugdymas padeda globos namuose augantiems paaugliams įgyti integravimo/si į visuomenę svarbių įgūdžių. Tyrimo objektas – neformaliojo meninio ugdymo svarba globos institucijoje augančių paauglių integracijai į visuomenę. Tyrimas atliktas trijuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų vaikų globos namuose, naudojant anketinės apklausos metodą buvo apklausti 61 juose augantys paaugliai. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir švietimo dokumentus gautos šios išvados: neformalusis meninis ugdymas - viena iš švietimo sistemos sričių, tenkinanti individualius auklėtinių meninio lavinimosi ir savirealizacijos poreikius, skatinanti asmens raidą bei kultūros brendimą. Vykdant neformalųjį meninį ugdymą vaikų globos namuose susiduriama su sunkumais: pasigendama socialinio teisingumo... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis considers the conception of non-formal art education, its significance to the development of personality and the difficulties of its application in child care homes. The paper also includes the investigation into the importance of artistic activities to the social integration of teenagers raised in child care homes. The aim of the bachelor thesis is to determine how non-formal art education facilitates social integration of teenagers raised in child care homes. The following tasks were set to achieve this goal: to study the conception of non-formal art education in the context of formal education, to characterize the significance of non-formal art education to personality development, to ascertain the difficulties in the application of non-formal art education in child care homes, to describe the preconditions for the successful social integration/self-integration of the teenagers, to investigate how non-formal art education helps teenagers in child care homes to acquire skills necessary for social integration/self-integration. The object of the research is the significance of non-formal art education to the social integration of teenagers in child care homes. The research was conducted in the form of survey (a questionnaire) in three child care homes in Šiauliai and Radviliškis regions. The survey included 61 teenager respondents from these child care homes. The analysis of scientific literature and education documents led to the following conclusions: non-formal... [to full text]

Aim. To observe and evaluate the health behaviour in school aged children and to get key insights into the health related behaviours of young people. Objectives. To analize and evaluate health behaviours among boys and girls in Pakistan. To analize and evaluate health-risk behaviors among boys and girls in Pakistan.To compare health behaviours of adolescents in Pakistan and Lithuania. Methods. Health Behavior in School aged Children (HBSC) questionnaire was used in this study. Questionnaire survey was carried out in 2 schools of Pakistan. One school was private and one school was public. The were 300 participants and majority of them were 14 and 15 years old. Health behavior was measured with questions concerning adolescent’s nutritional habits (breakfast, fresh fruit and vegetable, sweets, fast food and soft drinks with sugar consumption), health-risk behavior (cigarette use, injuries) and physical activity. Statistical data was analyzed using the statistic package SPSS 15.0 for Windows. Results. Two thirds (78.5%) of respondents thought they are in good health and just 4% claimed having excellent health. Study results showed, that 41% of school students exercise 2-3 times a week and 7.3% less than once a month. It was estimated that more than half of Pakistan adolescents eat breakfast every day on weekdays, but on weekends less than one third have breakfast at home. One third of respondents stated, that eat fresh vegetable and 20.1% of then eat fresh fruit every day... [to full text] / Santrauka.

Pre-competition anxiety in sports is very common not only among professional athletes, but also among adolescents who are active in sports, compete a lot and experience physical, emotional and social changes in their lives. The aim of the study was to evaluate track-and-field adolescent athletes’ (12-18 years old) personal anxiety level and pre-competition anxiety. The hypothesis of the thesis was based on the assumption that adolescent track-and-field athletes’ personal anxiety level and pre-competition anxiety components (somatic, emotional and cognitive) differ depending on gender. Personal anxiety level was determined using J. Taylor’s test. V. A. Alekseev’s pre-competition anxiety test showed dominant competition state anxiety component among adolescent athletes. Examination of the results and setting the personal anxiety level for the track-and-field adolescent athletes studied showed no gender differences (p>0,05). The findings of the results among track-and-field athletes’ pre-competition anxiety components (somatic, emotional and cognitive) suggest dependable differences between adolescent girls and boys (p<0,05). The test results also showed that cognitive anxiety was most common in both groups, i.e. boys and girls. The comparison of the results (those of both methods studied individually for every athlete) of the personal anxiety level and pre-competition anxiety tests from the perspective of gender suggested that the differences between gender do exist (p<0,0... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti sąmoningai save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų paauglių sveikatai nepalankaus elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 690 tiriamųjų. Iš jų 379 (54,9 %) vaikinai ir 311 (45,1 %) merginų. 38 (5,5 %) respondentai nurodė sąmoningai save žalojantys, iš jų tik 13 (1,9 %) tiriamųjų išsakė neturintys savižudiškų ketinimų. 86 (12,5 %) paaugliai nurodė turintys savižudiškų ketinimų, iš kurių 61 (8,9 %) respondentas turintis savižudiškų ketinimų, tačiau savęs nežaloja. Tai reiškia, kad 25 (3,6 %) tiriamieji ir sąmoningai save žaloja, ir turi savižudiškų ketinimų. Tiriamųjų amžius nuo 12 iki 19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, jog paaugliai yra labiau linkę save žalojant turėti savižudiškų ketinimų, nei tie, kurie savęs nežaloja, tačiau turi savižudiškų ketinimų. Tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų vartoja alkoholinius gėrimus, elgiasi agresyviai ir turėjo ankstyvų lytinių santykių rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. Taip pat galima pastebėti tendencijas, kad tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų rūko ir vartoja narkotines medžiagas rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. / The survey has been targeted to find out the peculiarity of adolescents health untoward behavior between non-suicidal self-injury and suicidal tendencies. There were 690 participants in the survey, 379 (54,9 %) boys and 311 (45,1 %) girls. 38 (5,5 %) participants were self-injurers, 13 (1,9 %) of them were non-suicidal self-injurers. 86 (12,5 %) adolescents noted to have suicidal tendencies, 61 (8,9 %) of them noted to have only suicidal tendencies without self-injuring behavior. It means that 25 (3,6 %) respondents self-injure themselves and report suicidal tendencies. The participants age was from 12 to 19 years old. The results showed that adolescents are tend to report suicidal tendencies the same time when they are self-injuring compared to those who does not self-injure and report only suicidal tendencies. Adolescents who experience non-suicidal self-injure, use alcohol, drugs, behave aggressive and have early sexual intercourse more rarely than those who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those, who report only suicidal tendencies. Also there can be noted the tendency, that non-suicidal sel-injurers smoke cigarettes and use drugs more rarely than those adolescents who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those adolescents, who report only suicidal tendencies.

Šiame darbe atlikto tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 173 paaugliai, gyvenantys aštuoniuose vaikų globos namuose visoje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo paaugliai nuo 11 iki 18 metų, 90 (52 %) berniukų ir 83 (48 %) mergaitės. Šiam tyrimui atlikti buvo sudarytas 99 klausimų klausimynas. Klausimynas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis buvo sudaryta remiantis The California Healthy Kids Survey klausimyno 2010 – 2011 metų moduliu B ir skirta ištirti paauglių psichologinio atsparumo ypatumus. Antroji dalis sudaryta remiantis Health Behavior Questionaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Ja buvo siekiama išsiaiškinti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui, daugėja sveikatai palankaus elgesio. Labiausiai vaikų globos namuose gyvenančių paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su namų, draugų, asmenybės apsauginiais veiksniais, o mažiausiai – su mokyklos bei visuomenės apsauginiais veiksniais. Taip pat didėjantis vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinis atsparumas susijęs su mažėjančiu paauglių rūkymu, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu, su geresniu paauglio mitybos dienos režimu bei tuo, ar paaugliui rūpi, kad jo maistas būtų sveikas. Be to, didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links between psychological resilience and positive health behaviour of adolescence in foster care. The subjects of the study were 173 adolescences, living in eight foster care homes in all Lithuania. Adolescences were from 11 till 18 years old, 90 (52 %) boys and 83 (48 %) girls. Questionnaire of 99 questions was made special for this study. Questionnaire consisted of two parts. First part of questionnaire was made by example of The California Healthy Kids Survey 2010 – 2011, module B. It was intended to explore psychological resilience’s features of adolescences in foster care. Second part of questionnaire was made by example of Health Behaviour Questionnaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) and it was intended to explore positive health behaviour’s features of adolescences in foster care. The results of the study showed that increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with increasing of positive health behaviour. Positive health behaviour of adolescences in foster care, was related with protective factors of home, friends, personality most of all. Positive health behaviour of adolescences in foster care was related with protective factors of school and society least of all. Increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with decreasing consumption of drugs, cigarettes, alcohol. Also increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with... [to full text]

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksniai atsiranda jau vaikystėje. Arterinė hipertenzija – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, neretai pasireiškia jau paauglystėje. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ilgainiui pažeidžia organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Todėl nepavėluotam gydymui užtikrinti vis aktualesnė tampa ankstyva AH diagnostika, kuri leistų sumažinti ligos progresavimą, pailginti laiką iki komplikacijų pasireiškimo ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, nes sveikatos būklė vaikystėje turi įtakos sveikatos būklei suaugus. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai įvertinta sveikų ir sergančių pirmine arterine hipertenzija paauglių fizinė ir psichinė sveikata. Nustatėme, jog sergant pirmine arterine hipertenzija paauglystėje prasideda vidinės miego arterijos sienelės ankstyvi struktūriniai ir funkciniai pakitimai, kuriuos sukelia arterinė hipertenzija, rūkymas, alkoholio vartojimas bei uždegiminio proceso aktyvumas. Pirmą kartą vertinta paauglių arterinės hipertenzijos įtaka trombocitų agregacinei funkcijai, degranuliacijos reakcijai bei trombocitų ir monocitų adhezijai. Tyrime nustatyta, jog arterinė hipertenzija bei padidėjusi kūno masė veikia elgesio ir emocijų sutrikimus, gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. / Hypertension is one of the main causes of cardiovascular disease and the reason of early death in the world. Growing epidemiology data support a correlation between blood pressure at childhood and adolescence with the incidence of hypertension at adulthood. This is the first study in Lithuania presenting complex assessment of physical and mental health of healthy adolescents as well as of those with primary arterial hypertension. We found out that in case of primary arterial hypertension in adolescence development of early structural and functional changes of internal carotid artery takes place; these changes are determined by arterial hypertension, smoking, alcohol consumption and activity of inflammation process. The influence of arterial hypertension of the platelets aggregation function, reaction of degranulation and formation of platelets-monocytes complexes in adolescents was assessed for the first time. It was demonstrated in the study that arterial hypertension and increased body mass has an effect on behavioural and emotion disorders and may increase cardiovascular risk.