Baigiamajame magistro darbe „Viešojo sektoriaus poveikis naujausiems migracijos procesams: Šiaulių krašto atvejo analizė“ yra nagrinėjamas viešojo sektoriaus institucijų poveikis naujausiems migracijos procesamas. Teorinėje dalyje analizuojama, kokias migracijos sąvokas, formas, rūšis bei šiuos procesus nagrinėjančias teorijas išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina migracijos procesų poveikį tautinei kultūrai, ekonomikai, politikai ir pačios tautos išlikimo raidai. Daugiausia dėmesio skiriama emigracijos reiškinio analizei, išsamiau nenagrinėjant vidinės migracijos bei imigracijos procesų. Apžvelgiami Lietuvos politikos veiksmai, įtakojant migraciją ir skatinant emigrantų sugrįžimą. Aptariama šiandieninė emigracijos situacija Lietuvoje. Baigiamojo darbo empirinėje dalyje vertinama Šiaulių miesto ir aplinkinių rajonų socioekonominė būklė, remiantis Statistikos departamento duomenimis, nagrinėjamos naujausių emigracijos procesų priežastys. Pateikiami anketinės apklausos, interviu ir vietinės žiniasklaidos turinio analizės duomenys, apžvelgiama viešojo sektoriaus institucijų veikla ir jų galimybės įtakoti migracijos procesus. Išanalizavus teorinius migracijos aspektus ir empirinių tyrimų duomenis, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Master‘s thesis “Impact of the public sector institutions' on the recent migration proceses: Šiauliai region cases analysis” studies public sector’s influence on the recent migration processes. In the theoretical problem analysis it is research which migration terms, forms, types, theories, emigration defining factors are distinguished by the Lithuanian and foreign authors, how are migration (emigration) processes are influencing culture, nation, economics, politics and whole nation existence development. The paper reviews Lithuanian politics actions on regulating migration and encouraging emigrants’ return. Recent migration tendencies are also discussed. In research empirical part it is assessed Šiauliai city‘s and district‘s social-economical state, data used from the Statistics‘ department. In depth recent emigration processes reasoning analysis has been performed, which consists from questionnaire, interview and media analysis data, also it investigated public sector institutions’ activity and their opportunities to compensate emigration problems. Once analysis of theoretical and practical migration (emigration) aspects is finnish, conclusions and suggestions are presented.

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Magistro darbo tikslas – įvertinti UAB „Busturas“ miesto viešojo transporto paslaugų kokybę. Darbe išanalizuota ir susisteminta įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teorinė ir praktinė medžiaga, atskleidžiamas mokslinis požiūris į paslaugas, jų savybes, paslaugų kokybės esmę, jos matavimo būdus. Taip pat pateikiamas paslaugų kokybės vertinimas bei viešojo transporto paslaugų kokybės vertinimo kriterijai. / The aim of the master work – to evaluate the quality of JSC „Busturas“ urban public transport service. The theoretical and practical material of various Lithuania’s and foreign authors are analyzed and systematized in the work, also the scientific view to the services, their properties, the essence of the service quality, the ways to measure the quality. What is more, the evaluation of the services quality and the criteria of the public transport service is submitted in the master’s work.

Šio darbo objektas yra veiklos valdymas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos valdymas – tai institucijos valdymo būdas, kai visa veikla yra orientuojama į rezultatus. Šis orientavimas vyksta per planavimo, stebėsenos ir vertinimo ciklą. Kaip sėkmingai įgyvendinti veiklos valdymą Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose padeda atsakyti vyraujančių viešojo administravimo praktikų bei vertybių – arba kultūros – analizė. Darbe keliama hipotezė, kad veiklos valdymas Lietuvoje nėra efektyvus, nes jo elementams būdingi skirtingų kultūrų požymiai. Taigi siekima nustatyti, kokiais aspektais veiklos valdymas Lietuvoje yra nenuoseklus ir kaip būtų galima jį tobulinti. / The object of this paper is performance management in Lithuanian public administration institutions. Performance management is a way of managing the institution when all the activities are result-oriented. Results are assessed through the cycle of planning, observation and evaluation. The successfulness of implementation of performance management in Lithuanian public administration institutions depends on finding the dominating practices and values of performance management, or in other words – its culture. This paper is based on the hypothesis that performance management in Lithuania is not effective because various elements of it have features of different cultures. It is attempted to determine the inconsistent aspects of performance management in Lithuania, as well as ways to improve the current situation.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė – teisė į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau deja tenka pažymėti, jog nusikalstamumas yra socialinis reiškinys, kuris neišnyks tol, kol gyvuos visuomenė. Šiame darbe analizuojama gana aktuali šių dienų tema – pasaulis garbina saviraišką, suteikia jos vystymuisi ir reiškimuisi itin plačias ribas, kaip tokiame kasdien technologijų ir elgesio laisvės prasme tobulėjančiame pasaulyje yra saugomas asmens privatus gyvenimas. Darbe iškelta problema ar baudžiamasis įstatymas pakankamai išsamiai reglamentuoja ir efektyviai apsaugo asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą ir kaip proporcingai reikėtų riboti šią asmens teisę. Taigi siekiant užsibrėžto darbo tikslo – išanalizuoti LR baudžiamuosius įstatymus asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu, palyginant su kitų šalių šios teisės apsauga, nurodant problemas bei numatyti efektyvesnes apsaugos priemones, taip pat praktiškai iširti ir įvertinti didžiausius probleminius aspektus žmonių privataus gyvenimo neliečiamumo klausimus, darbe aiškinama privataus gyvenimo neliečiamumo sąvoka; analizuojama teisinė bazė asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos klausimu; nurodomos probleminės baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių asmens privatų gyvenimą, vietos; detaliai ir išsamiai analizuojami privataus gyvenimo ribojimo atvejai. Taip pat darbe pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai kaip galima tobulinti tam tikras teisės aktų vietas, kad liktų kuo mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / There is human right to private life inviolability consolidated in the Constitution of the Republic of Lithuania. Human‘s private life is sacred. Unfortunately criminality is concurent of society. The The nadion has to protect human rights, to punish criminals justly and reduce criminality as much as possible. There is analysed very relevant topic of nowadays in this work. The world adores self-expression, gives to it‘s growth and expression especially comprehensive limits and how is protected human‘s private life in such technological and freedom behaviour improving world. It is broached a problem in this work – does the criminal statute adequately properly regulates and effectively protects human‘s private life and how proportionally restrict this human‘s right. The work‘s purpose is to analyse criminal statutes about human private life inviolability of the Republic of Lithuania, to compare them with foreign countries this right defence, to indicate the problems and provide for more effective devices of defence, practically explore and assess the most often problems of human‘s privat life. So that to reach the purpose, there is explained human‘s privat life inviolability‘s conseption, analysed juridical base of private life defence, indicated problematical mases of criminal statutes, particularly and properly analysed the rectrictions of human‘s privat life. Also there are produced conclusions and recommendations how could we improve some statutes. There was done the test... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti, kiek skaidri yra viešojo sektoriaus komunikacija. Darbo objektas – skaidrumas viešojo sektoriaus organizacijų komunikacijoje. Darbo uždaviniai: Apibrėžti viešojo sektoriaus sampratą bei veiklos specifiką; Išsiaiškinti viešajam sektoriui būdingus komunikacinės veiklos aspektus, naudojamas komunikacijos priemones; Apibrėžti, kas tai yra skaidrumas, nustatyti koks jo santykis su viešojo sektoriaus įstaigų komunikacija. Analizuojant mokslinę literatūrą susipažinta su viešajam sektoriui keliamais reikalavimais. Išsiaiškinta, kad čia vyrauja pakankamai griežtos taisyklės, kurios labai aiškiai apibrėžia veiklos procesus, veikiančios sistemos nustato tam tikras ribas. Sektorius veikia visuomenės pasitikėjimo pagrindu, todėl yra įpareigotas efektyviai bei skaidriai tenkinti jų poreikius. Prieš keletą dešimtmečių susirūpinta viešojo sektoriaus veiklos efektyvumu, todėl imtasi įvairių reformų nepaslankiai biurokratijai keisti. Šios reformos įtakojo ir naują komunikacijos, kaip strategiškai svarbios sektoriaus veiklos traktavimą. Ypatingas dėmesys imtas skirti komunikacijos skaidrumui, įstaigos atvirumui. Visuomenė ypač nori, kad įstaigos būtų atviros, matomos, sprendimai aiškūs, o komunikacija orientuota į tikslines auditorijas. Taip pat aptartas komunikacijos specialistų vaidmens išaugimas, jiems priskiriamų naujų funkcijų svarba. Teorinėms prielaidoms patvirtinti buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino literatūros analizės metu gautą medžiagą. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Transparency and openness of work processes and communication are very important in nowadays, especially in the public sector. Public sector is responsible for legislations, public services and wellbeing of the citizen’s. It operates on the foundation of public trust. It means that publics, communities have special rights and demands that influence public sector work and its communication. One and the most important is transparency. Transparency is very wide term, which contains such elements like openness, responsibility, accountability, clearness. Transparency of Communication is one of the main conditions of public sector in nowadays. The aim of this Master thesis is to survey the situation of transparency in the public sector communication. The main tasks are: to survey about public sector conception and work specific; to analyze public sector communication and its singularity; to identify what role transparency plays in public sector communication. Analysis of articles, researches, internet resources and databases where the main sources, which helped to unclose the main aims of this work. The ideas of these authors were used: Raipos, Backūnaitės, Ginevičiaus, Sūdžiaus, Ulevičiaus, Puškoriaus, Fairbanks, Lane, Pandey, Garnett and others. This Master thesis consists of four main parts. Firstly the conception of the public sector, its work specific and demands are presented. Also there are public administrating, the most important publics and the main reforms discussed in... [to full text]

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Lietuvos Respublikos teisėje viešojo intereso sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos. Kas yra viešasis interesas konkrečiuose santykiuose ir kaip apibrėžti jo gynimo ribas yra gana sudėtinga. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir viešojo intereso sampratą visuomenėje, teisės moksle, teismų praktikoje. Magistro darbe yra nagrinėjama kokios yra viešojo intereso gynimo civiliniame procese problemos. Bandoma surasti teisinio reglamentavimo trūkumus ir ieškoma būdų šiam reglamentavimui tobulinti. Pirmoje šio darbo dalyje yra analizuojama, kaip yra suprantama viešojo intereso kategorija įvairiose kontekstuose. Yra nagrinėjamas šios sampratos formavimasis. Šiuo atveju yra nagrinėjamos įvairios politinės teorijos. Yra pateikiami skirtingi filosofijos požiūriai į individualaus ir visuomenės interesų sąveiką. Darbe taip pat pateikiamos įvairios mokslinės koncepcijos ir jų analizė. Be to darbe yra analizuojama, koks yra viešojo ir privataus intereso santykis. Remiamasi yra tiek nacionaline, tiek Europos Sąjungos teismų praktika. Antrojoje šio darbo dalyje yra pateikiama viešojo intereso gynimo civiliniame procese analizė. Aptariamos teisės normos, reglamentuojančios subjektų, dalyvaujančių viešojo intereso gynimo civiliniame procese vaidmenį. Yra lyginamas prokuratūros vaidmuo įvairiose valstybėse. Nagrinėjami viešojo intereso gynimo ypatumai. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrų institucijų, dalyvaujančių... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of public interest has not been revealed in Lithuania yet. Different concepts are used in law acts. It is quite difficult to describe what public interest in definite relations is and how to define its protection limits. In such case, it is necessary to evaluate definite circumstances as well as the conception of public interest in the society, law science, and practice of courts. The master work presents the analysis of the problems of public interest defense in a civil process. Legal regulation drawbacks are found and the ways to improve this regulation are sought. The first part of this work gives the analysis of how public interest category is perceived in various contexts. The formation of this conception is analyzed. Various political theories are analyzed in this case. Different philosophical approaches to the interaction of individual and public interests are presented. What is more, the relation between public and private interest is also analyzed. The work was based upon national as well as European Union law practice. The second part of this work presents the analysis of public interest defense in a civil process. Legal norms, regulating the role of subjects, which participate in the civil process of public interest defense, are discussed. The role of prosecution service in various countries is compared. Public interest defense peculiarities are analyzed. Law acts, regulating the competence and authority of certain institutions, which participate in the... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti urbanistinių struktūrų, kaip veiksnio, darančio įtaką kriminogeninei aplinkai, sąsajas ir pasiūlyti miestų struktūrų formavimo būdus, leidžiančius mažinti neigiamą riziką miestiškoje aplinkoje. Darbe aptarti pagrindiniai kriminogeninės aplinkos teoriniai modeliai ir užsienio šalių patirtis saugios miestiškos aplinkos formavimo srityje. Pateikta užsienio šalių patirtis formuojant skirtingas miestų teritorijas. Skirtinguose erdvinio detalumo lygmenyse geostatistinės erdvinės analizės priemonės atlikti 5 tyrimai. Tyrimams atlikti naudota ArcGIS programinė įranga. Remiantis išanalizuota medžiaga ir gautais rezultatais, nustatytas ryšys tarp urbanistinių sistemų nei posistemių ir kriminogeninio aktyvumo lygio charakteristikų skirtingais vertinimo aspektais. Darbo pabaigoje pateiktos išvados bei rekomendacijos, kuriose, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, apibrėžtos prevencinės miestų ir teritorijų planavimo priemonės bei jų taikymo galimybės. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai su išvadomis nei rekomendacijomis, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 48 paveikslai, 8 lentelės, 50 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The aim of Master thesis is to analyze the influence of urban structures to criminogenic influence and suggest ways how to create a safety environemt and reduce negative risk in the context of Vilnius city as a example for a common case. The thesis explains main criminogenic theoretical models and foreign experience creating of safety environment in a city. The thesis reveals good and bad foreign practices in creation of different functionality areas. There are accomplished 5 researches by tools of geostatistic spatial analyze in different Vilnius city scale levels. The researches accomplished by using ArcGIS software. Based on analyzed materials and achieved results, there are defined a relationship between urban system, subsystems and characteristics of criminogenic activity in respect of different aspects of assessment. At the end of the thesis there are presented conclusions and recomendations, where taking into account the results of researches, defined preventive urban planning measures and its range of application. The thesis consists of introduction, 3 sections with conclusions and recomendations and the list of literature. The scope of the work is 78 pages without appendixes, 48 pictures, 8 tables and 50 references. The appendixes (drawings) are added separately.