Darbe atlikta teorinė pedagogo profesinių kompetencijų, pedagogo profesinio kryptingumo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti specialiųjų pedagogų kompetencijų ir profesinės motyvacijos ypatumus. Interviu metodu buvo siekiama papildyti gautus tyrimo rezultatus, atskleidžiant mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų pedagogų motyvavimą, jo formas bei svarbiausias profesines kompetencijas, jų tobulinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 77 specialieji pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat 14 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų (pavaduotojų ugdymui). Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų nuomonė apie jų profesinės veiklos ypatumus ir kompetencijas, profesinės veiklos motyvavimą. Taip pat bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonė apie specialiųjų pedagogų profesinės motyvacijos ypatumus ir kompetencijas. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenimis dauguma specialiųjų pedagogų svarbiausiomis profesinėmis kompetencijomis laiko gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti specialistų ir tėvų komandoje, taip pat dalintis žiniomis ir patirtimi. Daugiau nei septintadalis specialiųjų pedagogų teigia, kad svarbiausia yra gebėti parengti individualaus ugdymosi programą, padėti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams mokytis. Tiek pat pedagogų teigė, kad svarbiausia yra suprantamai teikti mokomąją medžiagą bet kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. 2. Daugiau nei pusė specialiųjų pedagogų, dirbančių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the paper, we have done theoretical analysis of professional expertise and professional single-mindedness of a pedagogue. By the method of questionnaire, there has been done the research, which aim was to reveal peculiarities of expertise and professional motivation of special pedagogues. By the method of interview, we tried to supplement the obtained results of the research by revealing attitude of headmasters towards motivation of special pedagogues, its forms and main professional competencies and possibilities of their development. 77 special pedagogues working in comprehensive schools and also 14 headmasters (assistant managers for education affairs) of comprehensive schools participated in the research. In the empirical part, we analysed the opinion of pedagogues about peculiarities of their professional activity and expertise, and motivation of the professional activity. There is also the analysis of the opinion of headmasters of comprehensive schools about the peculiarities of special pedagogues’ professional motivation and expertise. Main Conclusions of the Empirical Research: 1. Under the research data, the majority of special pedagogues ability to communicate and collaborate in a team of specialists and parents and also to share knowledge and experience consider to be the main professional expertise. More than one seventh part of the special pedagogues state that the most important thing is to be able to prepare a scheme of individual learning, and... [to full text]

Tyrimo objektas -mokytojų, mokinių,tėvų nuostatos dėl specialiųjų poreikių vaikųintegracijos į bendrojo lavinimo mokyklą. Tyrimo tikslas –išsiaiškinti irpalyginti mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuostatas į specialių poreikių vaikųintegraciją bendrojo lavinimo mokyklose ir jas sąlygojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kur ir kuri respondentų grupė dažniausiai kontaktuoja su specialiųjų poreikių turinčiaisvaikais. 2. Palyginti berniukų ir mergaičių nuostatas į specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimomokykloje. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų nuomonę į specialiųjų poreikių turinčiųvaikų integraciją į bendrojolavinimo mokyklą. Tyrime keliamos hipotezės: 1. Šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų vis dar egzistuojastereotipas, kad specialiųjų poreikių vaikai negali kartu lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. 2. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais,trūksta profesionalių žinių ir darbo priemonių. 3. Mergaitės palankiau žiūri į specialiųjų poreikių mokinius mokykloje, negu berniukai. Išvados 1. Nustatyta, kad mokiniai ir tėvai dažniau kontaktuoja su specialiųjų poreikių vaikais giminėje, o pedagogams dažniau tenka su jais dirbti klasėje (p<0,05). 2. Nustatyta, jog berniukai dažniau teigė, kad specialiųjų poreikių vaikai turėtų mokintis bendrojolavinimo mokykloje bendroje klasėje, o mergaitės - jog tokie vaikai turėtų mokintis bendrojo lavinimo mokykloje, bet atskiroje klasėje (p<0,05). 3... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools. The aim of research – to compare attitude of teachers, students and parents about integrating children with special needs to general education schools and factors that cause those attitudes. The tasks of research: 1. To determine which group and where mostly contacts with disabled children. 2. To compare boys’ and girls’ attitude about disabled children in general educationschools 3. To determine pedagogues and parentsattitude about integrating disabled children in general education schools. Hypotheses: 1. Teachers, students and parents in today’s Lithuanian schools still thinks that disabled children can’t attend general education schools. 2. The pedagogues in general education schools who work with children with special needs lack of professional knowledge and necessary measures. 3. Girls’ attitude to disabled children at school is more favorable than boys’. Results and conclusions: 1. It was found, that students and parents mostly contact with disabled children in families, pedagogues – in class (p<0,05). Results showed that with disabled children mostly contact students. 2. It was found, that boys think that disabled children should attend general education schools’ in ordinary classes, girls think that disabled children should attend general education schools’ but in separate classes (p<0,05). 3. Pedagogues stated these things as... [to full text]

Globalization, information explosion, rapid changes, society decomposition are the challenges of the 21st century: they raise new requirements for a person, society and the education system. Today a teacher should be flexible, permanently interested in teaching innovations, constantly learning, researching his/her activity. The purpose of the final Master’s work is investigating motivation, learning motives and problems of the Utena region educators during their life – long learning. The research has been done in January, 2005. 245 educators of various education institutions of Utena Region (i.e. of primary, basic, secondary, vocational and higher education) have participated in the research. In the empiric research it has been stated that 94 % of the educators consider life- long learning as necessary; last year 87 % of the respondents were studying. The research shows that educators’ abilities in their specialty have been greatly improved (97%) after the graduation from the formal education institutions; and the social competencies have also improved (86%). Motives of the educators concerning learning are mostly internal: the wish not to lag behind, to be socially active. External motives are as follows: to be employed the hope to get a higher salary, the wish to be retrained. The most popular ways of the educators learning are non- formal learning and informal learning. Four fifths of the educators were learning at the seminars and courses, every tenth educator was... [to full text]

Gyvename tokiu laikotarpiu, kai vis sunkiau darosi suspėti žengti koja kojon su besiplėtojančiu mokslu, technika, ekonomika. Pertvarkant švietimo įstatymą vis daugiau dėmesio skiriama suaugusiųjų kvalifikacijos įgijimui bei jos tobulinimui. Dabar visi švietimo įstaigų darbuotojai tik ir kalba apie mokyklų tobulinimą ir jų kaitą. O kaip to pasiekti, jei ten dirbs nekompetentingi, nekvalifikuoti, nesitobulinantys pedagogai. Poreikį nuolat mokytis jau reikia pradėti ugdyti pradinėje bendrojo lavinimo mokykloje, o pagrindinis „...švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksnys yra mokytojai“ (Hargeaves, 1999, p. 9). Kadangi mokytojų darbo mastas ir kokybė yra tiesiogiai susiję su profesiniu ir asmeniniu tobulėjimu, šiuo metu vis labiau švietimo reformos tobulinimo plane pirmenybė teikiama darbui su mokytojais. Juk nuolat besitobulinantis mokytojas turi didžiausią poveikį mokiniams. Tyrimo objektas – pedagogų tobulinimosi motyvacija nuolatinio mokymosi kontekste. Tyrimo tikslas – išnagrinėti Mažeikių rajono pedagogų tobulinimosi poreikius ir motyvaciją nuolatinio mokymosi kontekste. Tyrimo u����daviniai – atlikti suaugusiųjų švietimą reglamentuojančių dokumentų analizę; atskleisti suaugusiųjų mokymosi teorinius motyvus; anketinės apklausos būdu išsiaiškinti pedagogų tobulinimosi motyvus, poreikius, galimybes. Tyrimo metodai – mokslinės ir metodinės literatūros analizė; anketinė apklausa; statistinė anketos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 260 Mažeikių rajono pedagogų. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the period when it is getting more and more difficult to be in step with developing science, technique and economy. Reforming the law of education more attention is paid to the attainment and development of adults’ qualification. Now all employees of educational institutions speak about development of schools and their changes. How to achieve the aim if incompetent, unqualified pedagogues, who do not want to improve their knowledge, work there. The demand of continuous learning should be developed in primary school and the “…teachers are the main factor of education changes and schools development” (Hargeaves, 1999, p. 9). Whereas the proportion and quality of teachers’ work are closely related to professional and personal development, the priority in development plan in education reform is preferred to the teachers’ work now. The subject of the research is pedagogues’ developmental motivation in continuous learning context. The aim of the research is to analyze teachers’ developmental demands and motivation in continuous learning context in Mazeikiai district. The objectives of the work are the following: to make the analysis of adult education regulating documents; to reveal the theoretical motives of adults learning; to find out pedagogues’ developmental motives, demands and opportunities using the method of questionnaire survey. The methods of the research are: analysis of theoretical literature sources; questionnaire; statistical analysis of... [to full text]

Magistro darbą tema „ Ikimokyklinių ugdymo institucijų vadovo ,pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumai “ sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Darbas susideda iš įvado, dviejų dalių, išvadų ir rekomendacijų. Įvade išryškintas pasirinktos temos aktualumas, apibūdintas tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, formuluojama hipoteze, aptariami tyrimo metodai, pateikiamas temos teorinis naujumas ir praktinis reikšmingumas. Pirmoje darbo dalyje pateikiama teorinė mokslinės literatūros šaltinių analizė vadybinių, pedagoginių ir psichologinių aspektu. Išryškinti tipiški vadovavimo stiliai, apibūdinami ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų ir pedagogų bendradarbiavimo ypatumai su šeima, atskleidžiamos esminės problemos, kurių sprendimas ir esmės gali optimizuoti ugdymo procesą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijoje, tiek šeimoje. Antroji darbo dalis skiriama empiriniam tyrimui išgautų duomenų kiekybinei analizei. Šioje darbo dalyje išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumus ir išryškinti kylančias problemas, kurių sprendimas turėtų pagerinti ugdomąją darbą. Darbas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis. / The master research “Relationships peculiarities between preschool educational institutions directors, educators and parents” includes preface, two parts, conclusions, recommendations and the list of used literature. The theme topicality and novality, research subject, goal and tasks, hypothesis, the methods of the research, practicality are included in the preface. In the first part of the research academic analysis of scientific literature is given. Also the first part is composed of leadership styles, preschool educational institutions directors and educators cooperation with parents, fundamental problems and recommendations for education process and relationship in family, as well, to make more effective, highlighting. The second part of the research is empirical. Quantitative data analysis enable to detect the problems in relationship and cooperation between preschool educational institutions directors, educators and parents. The final part of the research includes conclussions and recommendations.

Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti pedagogų streso įveikos, sveikatai palankaus elgesio ir pasitenkinimo darbu ypatumus bei jų sąsajas.Tyrime dalyvavo 128 pedagogai. Apklausa vykdyta Prienų rajono mokyklose gavus šių mokyklų vadovų leidimus ir tiriamųjų sutikimus. Tyrime apklausti 29 vyrai, kurie sudarė 28 proc. tiriamųjų bei 76 moterys, kurios sudarė 72 proc. visų tyrimo dalyvių.Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogų streso įveikos strategijos, sveikatai palankus elgesys bei pasitenkinimas darbu skiriasi demografinių kintamųjų grupėse. Pedagogų streso įveikos strategijos yra statistiškai reikšmingai susijusios su sveikatai palankiu elgesiu. Nustatyta, jog problemų sprendimo ir emocinės iškrovos streso įveikos strategijos buvo susijusios su sveikatai palankiu elgesiu Tyrimo rezultatai paneigė hipotezę, kad pedagogų streso įveikos strategijos yra statistiškai reikšmingai susijusios su pasitenkinimu darbu. Nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pedagogų streso įveikos strategijų ir pasitenkinimo darbu. Taip pat tyrimu buvo patvirtinta hipotezė, kad pedagogų sveikatai palankus elgesys yra statistiškai reikšmingai susijęs su pasitenkinimu darbu. / The purpose of this work is to disclose the relations and features among teacher’s stress coping, health-related behaviour and job satisfaction.Respondents were 128 teachers: 29 man ( 28 %) and 76 women ( 72% ) from schools of Prienai district.Respondents had to fill up 3 questionairies: Stress Coping Inventory ( authors Grakauskas Ž. and Valickas G., 2006 ), Self Care and Lifestyle Balance Inventory ( author Lisa McKay, 2004 ) and Job Satisfaction Survey ( author P.E. Spector, 1997 ). Results have shown that teacher‘s stress coping strategies, health-related behaviour and job satisfaction have different results on demographic groups. Stress coping strategies have statistical relation with health-related behaviour. Problem solving and emotional release stress coping strategies are in relation with health-related behaviour. Results denided the hypothesis that teacher‘s stress coping strategies are in statistical relation with job satisfaction. This research has confirmed the hypothesis that teacher‘s health-related behaviour is in statistical relation with job satisfaction.

Bakalauro darbe analizuojamos socioedukacinės mokyklos nelankymo priežastys ir atskleidžiamas pedagogų ir mokinių požiūris į socioedukacines priežastis, sąlygojančias mokyklos nelankymą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mokiniai socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis skirsto į tris kategorijas: socialines, pedagogines ir psichologines. Jų vertinimu psichologinėmis priežastimis yra, silpna mokymosi motyvacija, baimė lankyti mokyklą, menkavertiškumas, žemas savęs vertinimas, elgesio ir emocijų sutrikimai. Socialinės priežastys – šeimos narių tarpusavio santykių šaltumas, tėvų atsakomybės stoka, vaikų nepriežiūra, netinkamas tėvų gyvenimo būdas, šeimos vertybių nebuvimas, tėvų girtavimas. Pedagoginės priežastys – nesutarimai su bendraklasiais, konfliktai su mokytojais, sunkios mokymosi programos, nesaugumas mokykloje, nepakankamas mokyklos administracijos ir vaiko šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi gabumų stoka. Tyrimo metu mokiniai atskleidė, kad pagalbą šalinant socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis dažniausiai teikia socialinis pedagogas. Pedagogų vertinimų socioedukacinės mokyklos nelankymo priežastys glūdi mokinio šeimoje, klasėje, bendraamžių grupėje. Pedagogai nurodė šias socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis: mokymosi motyvacijos stoka, blogi santykiai šeimoje, paramos ir dėmesio stoka, vaiko asmenybės sutrikimai. Pedagogai atskleidė, kad socioedukacines mokyklos nelankymo priežastis šalina socialiniai pedagogai ir su šiais mokiniais... [toliau žr. visą tekstą] / Undergraduate thesis analyzes the social educational dropouts and reveals teachers and students socio-educational approach to the causes which lead to dropping out of school. The study revealed that students socioeducational dropouts fall into three categories: social, educational and psychological. Psychological reasons, poor motivation, fear of school, inferiority, low self-esteem, emotional and behavioral disorders. Social reasons - family relationships coldness, lack of parental responsibility, child neglect, parental lifestyle, lack of family values, parents' drinking. Pedagogical reasons - disagreements with classmates, conflicts with teachers, severe educational programs, school insecurity, lack of school administration and the child's family communication and collaboration, learning skills shortages. The study revealed the students to help the removal of socio-educational school attendance reasons most often provided by a social educator. Teachers argued that the social educational dropouts lie student in the family, in the classroom, peer group. Teachers indicated the following socioeducational school attendance reasons: lack of motivation, poor family relationships, support, and lack of attention, the child's personality disorders. Teachers revealed that the socio-educational school attendance underlying causes of social educators and students working with these individual work. It turned out that the social educators removing socio-educational school attendance... [to full text]

Darbo problema: Kokie pagrindiniai socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ypatumai, veikiant skirtingose socialinėse terpėse? Darbo objektas: Socialinių pedagogų raiška Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Darbo tikslas – atkleisti socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje Ir Jungtinėje Karalystėje ypatumus. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Ištirti veiksnius ir motyvus, įtakojusius socialinio pedagogo profesijos pasirinkimą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje socialinių pedagogų tarpe. 2. Nustatyti socialiniams pedagogams Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje svarbius ir būdingus gebėjimus bei savybes. 3. Atskleisti kokias esmines kompetencijas ir/ar kvalifikacijos dalis labiausiai įgalina iš(si)ugdyti socialinių pedagogų studijų programos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Išvados: 1. Lietuvos socialiniai pedagogai dažniausiai savo specialybę pasirinko po 12 klasės egzaminų, o Jungtinės Karalystės socialiniai pedagogai dažniausiai apsisprendė 11-12 klasėje (p<0,05). Lietuvos ir Jungtinės Karalystės respondentų profesijos pasirinkimą dažniausiai įtakojo pašaukimas, pasiekimai artimoje pasirinktai profesijai veikloje, polinkiai ir interesai, mokėjimai ir įgūdžiai, noras padėti socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos, noras padėti asmenims, turintiems socialinių problemų, noras padėti asmenims, negalintiems pasirūpinti savimi, bet nuomonių pasiskirstymas skiriasi (p<0,05). Lietuvoje dažniau nei Jungtinėje Karalystėje trūksta socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work Problem: What are the main expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom, in different social media? Object: Expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Aim : to discovery the characteristics of expressions of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Tasks: 1. Explore the factors and considerations influencing the choice of the social educator professions in Lithuania and the United Kingdom. 2. Set up the social educators in Lithuania and the United Kingdom, the relevant and specific skills and qualities. 3. The disclosure of the essential competencies and/or qualifying part of most of the social educators study programme enables you to bring up in Lithuania and the United Kingdom. Conclusions. 1. Lithuanian social educators often chose their profession after the 12th grade exams, and the United Kingdom social educators often decide in class 11- 12 (p < 0.05). Lithuania and the United Kingdom respondents choice of profession is mostly influenced by calling, progress in the activity close to his profession, in clinations and interests, abilities and skills, and desire to help the children at risk which grow without parental care, the desire to help people which have social problems, a desire to help people who are unable to take care of themselves, but the distribution of opinions differ (p < 0,05). Lithuania lack social educators more often(p < 0.05) than the United Kingdom, the lack of social educators. The... [to full text]

Objektas – socialinių pedagogų kūrybingumo raiška profesinėje veikloje. Tikslas – nustatyti socialinių pedagogų kūrybingumo raišką profesinėje veikloje. Uždaviniai: 1. Įvertinti socialinių pedagogų kūrybingumo sampratos atitiktį teorinei kūrybingumo konceptualizacijai. 2. Nustatyti kokiose profesinės veiklos situacijose socialiniams pedagogams labiausiai reikalingas kūrybingumas 3. Įvertinti ar skiriasi socialinių pedagogų kūrybingumo kompetencijos raiška tarp trumpą ir ilgą darbo stažą turinčių soc .pedagogų. Hipotezės: 1. Praktinį darbą dirbančių socialinių pedagogų kūrybingumo samprata atitinka teorinę kūrybingumo konceptualizaciją. 2. Socialiniams pedagogams labiausiai kūrybingumas bus reikalingas individualiame darbe su vaikais. 3. Kūrybingumu pasižymės ilgesnį darbo stažą turintys socialiniai pedagogai. Problema: Šio darbo problematiką nusako poreikis įvertinti ar Lietuvoje socialinių darbuotojų kūrybingumas reiškiasi taip pat, kaip Vakarų Europos šalyse ir kokie asmeniniai veiksniai susiję su socialinių pedagogų kūrybingumu. Lietuvoje socialinių pedagogų kūrybingumas beveik nėra tyrinėtas Lietuvos autorių, tad šiame darbe kūrybingumas yra nagrinėjamas kaip svarbi profesinė kompetencija, kuri reiškiasi įvairiose socialinio pedagogo darbo veiklose. Išvados 1. Socialinių pedagogų turima kūrybingumo samprata atitinka teorinę konceptualizaciją, pateikiamą mokslinėje literatūroje: kūrybingumas – tai nuo veiklos srities priklausantis subjektyvus konkretaus asmens... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose – explore the manifestation of creativity in the domain of social education. Objectives: 1. To compare social educators’ subjective creativity with theoretical conceptualization. 2. To set the main professional roles in which social educators‘ creativity is needed 3. To evaluate the role of service length for social educators’ subjective creativity. Hypotheses: 1. Subjective creativity in the domain of social education corresponds with the theoretical conceptualisation of creativity. 2. Social educators’ creativity is mostly needed in the domain of direct service. 3. The longer service length it is associated with the higher level of subjective creativity. Probem of this paper is to describe the need to clarify the concept of subjective creativity in the domain of social education. Social educators’ subjective creativity is underreasearched area in Lithuanian creativity investigations. Creativity is important professional competence, so the reasearch is valuable for the development of social educators’ professional roles. Conclusions 1. Social educators’ subjective creativity coresponds to theoretical conceptualization of the phenomenon. Creativity in the domain of social education can also be defined using the definition of C.Ford and D.Gioia (2000), e.g. it is individual domain, specific results, which are new and valuable. Social educators’ are in agreement that every duty can be done creatively and creativity is manifested in everyday activities. Only a... [to full text]