Objektas – socialinių pedagogų kūrybingumo raiška profesinėje veikloje. Tikslas – nustatyti socialinių pedagogų kūrybingumo raišką profesinėje veikloje. Uždaviniai: 1. Įvertinti socialinių pedagogų kūrybingumo sampratos atitiktį teorinei kūrybingumo konceptualizacijai. 2. Nustatyti kokiose profesinės veiklos situacijose socialiniams pedagogams labiausiai reikalingas kūrybingumas 3. Įvertinti ar skiriasi socialinių pedagogų kūrybingumo kompetencijos raiška tarp trumpą ir ilgą darbo stažą turinčių soc .pedagogų. Hipotezės: 1. Praktinį darbą dirbančių socialinių pedagogų kūrybingumo samprata atitinka teorinę kūrybingumo konceptualizaciją. 2. Socialiniams pedagogams labiausiai kūrybingumas bus reikalingas individualiame darbe su vaikais. 3. Kūrybingumu pasižymės ilgesnį darbo stažą turintys socialiniai pedagogai. Problema: Šio darbo problematiką nusako poreikis įvertinti ar Lietuvoje socialinių darbuotojų kūrybingumas reiškiasi taip pat, kaip Vakarų Europos šalyse ir kokie asmeniniai veiksniai susiję su socialinių pedagogų kūrybingumu. Lietuvoje socialinių pedagogų kūrybingumas beveik nėra tyrinėtas Lietuvos autorių, tad šiame darbe kūrybingumas yra nagrinėjamas kaip svarbi profesinė kompetencija, kuri reiškiasi įvairiose socialinio pedagogo darbo veiklose. Išvados 1. Socialinių pedagogų turima kūrybingumo samprata atitinka teorinę konceptualizaciją, pateikiamą mokslinėje literatūroje: kūrybingumas – tai nuo veiklos srities priklausantis subjektyvus konkretaus asmens... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose – explore the manifestation of creativity in the domain of social education. Objectives: 1. To compare social educators’ subjective creativity with theoretical conceptualization. 2. To set the main professional roles in which social educators‘ creativity is needed 3. To evaluate the role of service length for social educators’ subjective creativity. Hypotheses: 1. Subjective creativity in the domain of social education corresponds with the theoretical conceptualisation of creativity. 2. Social educators’ creativity is mostly needed in the domain of direct service. 3. The longer service length it is associated with the higher level of subjective creativity. Probem of this paper is to describe the need to clarify the concept of subjective creativity in the domain of social education. Social educators’ subjective creativity is underreasearched area in Lithuanian creativity investigations. Creativity is important professional competence, so the reasearch is valuable for the development of social educators’ professional roles. Conclusions 1. Social educators’ subjective creativity coresponds to theoretical conceptualization of the phenomenon. Creativity in the domain of social education can also be defined using the definition of C.Ford and D.Gioia (2000), e.g. it is individual domain, specific results, which are new and valuable. Social educators’ are in agreement that every duty can be done creatively and creativity is manifested in everyday activities. Only a... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos savivaldybių komunikacija Lietuvoje ir pasaulyje populiariausiame socialiniame tinkle „Facebook“. Savivaldybė šio tyrimo rėmuose traktuojama kaip teritoriškai determinuota bendruomenė ir kaip vietos valdžios organas. Ataskaitoje pristatomo tyrimo problema išreiškiama klausimais „Kokia yra viešojo administravimo institucijų komunikacijos socialiniuose tinkluose specifika? Kokia yra Lietuvos Respublikos savivaldybių komunikacijos socialiniame tinkle „Facebook“ bendroji situacija, turinys, struktūra?“. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama socialinių medijų ir socialinių tinklų specifika, viešojo administravimo institucijų komunikacijos socialiniuose tinkluose tikslai. Daromi apibendrinimai, kad: viešojo administravimo institucijų komunikacija socialiniuose tinkluose turėtų būti paprasta ir aiški; pranešimai turėtų būti orientuoti į lakoniškumą, patrauklumą (vaizdais ir žodžiais), optimalų dažnumą; jeigu savivaldybė per soc. tinklus sugebėtų pati apimti didelę auditoriją, ji turėtų tinkamą įrankį įvaizdžio vadybai. Empiriniame tyrime taikytas kiekybinės-kokybinės turinio analizės metodas. Tam sukurtas tyrimo instrumentas, skirtas fiksuoti komunikacijos dažnumą, naudojamas priemones, nagrinėjamas temas. Duomenims apdoroti naudota deskriptyvinė statistika. Tyrimą sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje analizuojami Lietuvos savivaldybių „Facebook“ paskyrų (N=18) bendrieji bruožai, atsirenkamos tyrimui aktualios paskyros (N=12)... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor‘s thesis examines the communication of Lithuania‘s municipalities on Facebook – most popular social networking site in Lithuania and the world. Municipality in this research is handled as a territorially determined unit as well as a local government‘s body. The scientific problem of the thesis is expressed with these questions: „What is the particularity of communication on social networking sites in public administration institutions? What are general situation, content, structure of Lithuania‘s municipalities communication on Facebook?“. Theoretical part of the thesis reveals particularity of social media and social networking sites; reveals public administration institutions goals of communication on social networking sites. Summing-up that: public administration institutions communication on social networking sites should be plain and simple; posts should be oriented to laconism, attraction (visual and verbal), optimal frequency; if municipality itself were able to cover large audience on social networking sites, it would have suitable image management tool. Empirical research was implemented by using quantitative-qualitative content analysis. This was done by creating the research instrument, which measures frequency, tools and topics of communication. Data was processed by using descriptive statistics. Research consists of three parts. First part – general attributes of Lithuania‘s municipalities Facebook pages (n=18) were analysed; particular pages (n=12)... [to full text]

Darbe analizuojamas paauglių socialinių poreikių įgyvendinimas neformaliame muzikiniame ugdyme. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti paauglių socialinių poreikių įgyvendinimą neformaliame muzikiniame ugdyme. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumus; pateikti neformaliojo ugdymo apibrėžtį; išryškinti neformaliojo ugdymo specifiką paauglių socialinių poreikių kontekste; ištirti paauglių socialinių poreikių įgyvendinimo sąlygas neformaliame muzikiniame ugdyme. Tyrimo objektas – paauglių socialinių poreikių įgyvendinimas neformaliame muzikiniame ugdyme. Tyrimas atliktas Raseinių rajono kultūros centruose, naudojant anketinės apklausos metodą. Išanalizavus mokslinę literatūrą, švietimo dokumentus ir atlikto tyrimo rezultatus gautos tokios išvados: paauglystė – tai tarpsnis, kuris itin reikšmingas kiekvienai augančiai, bręstančiai asmenybei. Vaikas, tampa suaugusiu žmogumi, fiziškai stipriu, subręsta psichologiškai, formuojasi jo charakteris, socialiniai ryšiai, išryškėja asmenybės polinkiai ir interesai, keičiasi įprastiniai žmogaus vaidmenys, visuomenės lūkesčiai, atsiranda naujų galimybių išreikšti save poreikis. Šio virsmo metu labai svarbu paaugliui padėti sėkmingai visą tai išgyventi. Jaunimo neformalus ugdymas yra kryptinga veikla, kuria plėtojamos jauno žmogaus asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos, siekiama ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti... [toliau žr. visą tekstą] / Paper analyses the implementation of the adolescent social needs in the non-formal musical education. The aim of research - to reveal the implementation of the juvenile social needs in the non-formal musical education. Objectives to achieve the aim: to analyze the pecularities of the stages of adolescence; to present the definition of non-formal education; to highlight the specificity of non-formal education in the context of adolescent social needs; to analyze the conditions of implementation of adolescent social needs in non-formal musical education. The object of reasearch – the implementation of juvenile social needs in the non-formal musical education. The research was conducted in the Culture Houses of Raseiniai area using the questionnaire method. Analysis of the scientific literature, educational documents and the results of conducted research, has recieved such conclusions: adolescence – it is a phase which is particularly meaningful for every growing, maturing personality. The child becomes an adult man, physically strong, mentally mature, form his character, social relations, reveal the personality turns and interests, change the conventional man roles, society‘s expectations, comes the need of new opportunities to express themselves. During this transformation is very important to help teenagers succesfully survive it. Non-formal education is purposeful work which developing young man personal, social and educational competencies, trying to raise conscious... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų su klausos negalia brandumą mokyklai, su tuo susijusius socialinius-demografinius veiksnius ir sąsajas su mokymosi sėkme pirmoje klasėje. Tyrime dalyvavo 16 iš maždaug 24 parengiamosios ir pirmos klasės mokinių iš trijų kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų Lietuvoje: 10 parengiamosios ir 6 pirmos klasės mokiniai. Jų amžiaus vidurkis - 7,5 metų. 11 vaikų buvo kurti, 5 - neprigirdintys; 11 vaikų tėvai taip pat turi klausos sutrikimus, 5 - tėvai girdintys; 11 vaikų gerai kalba gestų kalba, 5 - prastai; visi vaikai lankė ikimokyklines įstaigas. Tiriamieji dalyvavo dviejų sesijų individualiuose brandumo mokyklai vertinimuose, kurių metu buvo vertinamas intelektinis brandumas (intelektinis lygis pagal Raven spalvotųjų progresuojančių matricų testą, dėmesingumas, žodinė ir vaizdinė trumpalaikė atmintis, matematinis suvokimas), fizinis pasirengimas ir socialinis-emocinis brandumas pagal Galių ir sunkumų klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų su klausos negalia intelektiniam brandumui didėjant, jų rezultatai kitose vertinamose pasirengimo mokyklai srityse taip pat gerėja, ypač vaikų žodinė atmintis, dėmesingumas, fizinis ir socialinis-emocinis brandumas. Klausos negalią turinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų, yra nežymiai geriau pasirengę mokyklai nei girdinčių tėvų vaikai, turintys klausos sutrikimų. Gerai gestų kalba kalbantys vaikai pasižymi aukštesniu intelektiniu, matematiniu ir fiziniu brandumu, dėmesingumu ir geresniais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess school readiness of hearing impaired children, its relationship with socio-demographic factors and coherence with successful learning in the first grade. In this research participated 16 children from about 24 who are studying in 5 deaf and hard of hearing educational centres: 10 was preschoolers and 6 first grade students. Age average: 7.5 years. In this group was: 11 deaf and 5 hard of hearing pupils, 11 children whose parents were hearing impaired and 5 whose parents hearing, 11 children who are good sign language users and 5 who poorly can speak it. All of pupils attended kindergartens. Children participated in two individual assessments of readiness for school in intellectual maturity (intellectual level according to Raven's Coloured Progressive Matrices test, attentiveness, verbal and visual short-term memory, mathematical comprehension), physical readiness and social-emotional maturity according to teachers' Strengths and Difficulties Questionnaire. The results of the study showed that hearing impaired children' increased intellectual maturity is coherent with better results in all other readiness for school areas, especially verbal memory, attentiveness, physical and social-emotional maturity. Children whose parents are hearing impaired are a bit better at readiness for school than children whose parents are hearing. Children who are good at sign language achieved better results in intellectual maturity, mathematical comprehension... [to full text]

Šio baigiamojo darbo tikslas išanalizuoti socialinių tinklų panaudojimo galimybes asmeniniuose pardavimuose ir pateikti planą, kaip integruoti socialinių tinklų suteikiamas funkcijas pardavimo cikle. Darbo teorinėje dalyje analizuojami naujųjų technologijų sąlygoti pakitimai firmų marketingo strategijose ir socialinių tinklų panaudojimo būdai kompanijų dirbančių su pardavimais veikloje. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai tyrimo, atlikto kokybinio giluminio interviu metodu apklausiant VIASAT darbuotojus. Taip pat šioje dalyje pateikiami kiekybinės apklausos naudojant anketavimą atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo apklausti Southwestern Advantage kompanijoje dirbę pardavimo agentai. Projektinėje dalyje yra pateikiamas veiksmų plano modelis, kuriuo remiantis galima išskaidyti pardavimą į atskiras dalis ir patarimai, kaip pardavimo agentams patobulinti savo veiklą integruojant į plano atskiras dalis socialinius tinklus. / The purpose of this final paper is to analyze the opportunities of using social networks in direct selling and adduce the plan how to integrate the functions of social networks to the cycle of selling. The changes of company marketing strategies, which have been determined by new technologies, and the ways of using social networks in companies which work in selling area, were analyzed in theorical part. The results of research, which have been made by using qualitative interview for the employees of "Viasat" company, were presented and analyzed in the analytical part of the paper. The results of research, which have been made by using direct questionnaire for the selling agents of "The Southwestern Advantage" company, were presented in this part as well. The model of the plan of actions, which divides the sale to individual parts, and the strategy on how to improve the cycle of selling using social networks, were presented in the project part.

The topic of presented survey work is social relations of children living in orphanage and disharmonious families with their family members. The purpose of this work is to disclose the the characteristics of social realations of children, living in orphanage and disharmonious families, and how they value the members of their families. The data collecting method for this survey was making the drawings made by the children. There were 70 children of age 7 to 11 were participated in the suvey. Both groups were collected in Rietavas and Plunge towns.

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais. Uždaviniai: Įvertinti Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų pokyčius nuo 1996 m. Nustatyti daržovių ir vaisių vartojimo ryšius su socialiniais veiksniais. Nustatyti daržovių ir vaisių vartojimo sąsajas su gyvensenos veiksniais Tyrimo metodika. Analizuoti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenys. Tyrimas vykdomas nuo 1994 m. kas antri metai. Tiriama atsitiktinė 3000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Vykdoma apklausa paštu. Per šešiolikos metų laikotarpį klausimyną užpildė 17161 žmogus (7361vyras ir 9800 moterų). Atsako dažnis - 53,8-74,4 proc. Klausimyną sudarė klausimai apie daržovių ir vaisių vartojimo dažnį, gyvensenos ir socialinius veiksnius. Rezultatai. Per keturiolika metų suaugusių Lietuvos gyventojų šviežių daržovių vartojimas padidėjo. Beveik kasdien valgančių šviežias daržoves vyrų dalis išaugo nuo 3,5 proc. 1996 m. iki 17 proc. 2010 m., o moterų – atitinkamai nuo 5,1 proc. iki 23,8 proc. Šviežių vaisių vartojimo dažnis padidėjo tik tarp moterų. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys mieste, labiausiai padidino daržovių vartojimą. Didėjant amžiui didėjo daržovių ir vaisių vartojimo dažnis tarp moterų bei šviežių vaisių vartojimas tarp vyrų. Aukštojo išsilavinimo vyrai dažniau vartojo šviežias daržoves nei nebaigto vidurinio ar vidurinio... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: to evaluate vegetables and fruits consumption in Lithuanian adult population and trends since 1996; to assess the relationships between vegetables and fruits consumption and social factors; to evaluate associations of vegetables and fruits consumption with behavioural factors. Methods: The data from Health Behaviour Survey among Lithuanian adult population are presented. Since 1994 nine surveys have been carried out every second year. For every survey random sample of 3000 Lithuanians aged 20-64 was taken from the National Population Register. The study material was collected by mailed questionnaires. Altogether 17161 persons (7361men and 9800 women) participated in the surveys. Response rate varied from 53,8% to 74,4%. The survey instrument included the questions about fruits and vegetables consumption, social and behavioural factors. Results: Over 14-year period, the consumption of fresh vegetables and fruits has increased among Lithuanian adult population. In 1996, daily consumption of fresh vegetables was reported by 3.5% of men and 5.1% of women, while in the year 2010 this proportion was 17% in men and 23.8% in women. The positive changes in fresh fruits consumption were observed only in women. The largest increase in frequency of daily consumption of fresh vegetables was found among persons with university education and those living in cities. The proportion of women consuming fresh vegetables and fruits daily and the proportion of men consuming fresh... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį; nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos; įvertinti ryšius tarp moksleivių mitybos įpročių ir šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Dalyvaujant Lietuvos moksleivių mitybos tyrime, 2011 metais buvo atsitiktinai atrinktos 8 Kauno miesto ir 5 Kauno rajono mokyklos, kuriose apklausti 7, 9, 11 klasių moksleiviai (n=602; 290 berniukų ir 312 mergaičių). Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius mokykloje ir namuose bei socialinius veiksnius. Šeimų turtingumui vertinti sukurti trys kriterijai: subjektyvus, objektyvus turtingumas ir turtingumas pagal klausimyną. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudotas χ2 kriterijus ir Z kriterijus. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta, siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą. Rezultatai: Neturtingos šeimos sudarė 14,7 – 29,0 proc. priklausomai nuo šeimos turtingumo vertinimo kriterijaus. Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų pasiskirstymas pagal turtingumą buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Kasdien pusryčiavo 51,5 proc. moksleivių. Mokykloje kasdien valgė šiltus pietus 24,1 proc. moksleivių. Tik... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To evaluate Kaunas city and district school children eating habits and their relation to social factors. The objectives of the study: To evaluate social situation of investigated children; identify eating habits dependence on gender, study environment and place of residence; to assess relations between children eating habits and family‘s wealth. Research methods: participating in Lithuania‘s pupils’ nutrition survey in 2011, 8 schools from Kaunas city and 5 from Kaunas district were randomly selected, where 7th, 9th, 11th grade children were inteviewed ( n=602; 290 boys and 312 girls). For the anonymous survey about pupils' nutrition habits at school and at home also social factors, the original questionnaire was used. For family‘s wealth evaluation 3 criterions were created: subjective, objective, and wealth according to questionnaire. For quality evaluations x2 and Z criteria were used. Logistic regression analysis was used evaluating pupils' eating habits relation with family wealth, considering on gender, grade, and place of residence. Results: Poor families accounted to 14.7 - 29.0% in reference with family wealth criterion. Boys and girls, also distribution of family wealth in different grades was similar. Kaunas district had more poor families than Kaunas city. Breakfast everyday had 51.5 % pupils. Dinner at school had 24.1% pupils. Only one third of pupils’ everyday had black bread, 22.7% ate cereal for breakfast at least two times per week. 22... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus. Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7 proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of secondary comprehensive school students in Lithuania The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their socio-economic status. Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products, one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5% with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks. Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social status influenced the most on how much students ate... [to full text]

The research problem raised to this dissertation thesis is the evaluation of the probable impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income, taking into consideration the possible influence of changing direct support to agriculture payments on the social assistance payments that are granted to households following the principle of population income and economic condition testing. The research aim – to evaluate the impact of agricultural policy and social transfers on agricultural household income with respect to the relation between the both transfers. This dissertation research contributes to scientific discussion about the impact of agricultural policy transactions on agricultural household income with respect to the influence of agricultural policy current transfers on cash social assistance. This aspect has not been analyzed much, although, it is important for the existing reverse connection between agricultural policy current transfers and cash social assistance. In many cases agricultural policy transfers influence agricultural household income and one of the income sources – means-tested social benefit. / Disertaciniam tyrimui keliama mokslinė problema – kaip įvertinti galimą agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusios tiesioginės paramos žemės ūkiui išmokos gali daryti įtaką toms socialinės paramos išmokoms, kurios namų ūkiams skiriamos taikant gyventojų pajamų ir materialinės padėties testavimo principą. Tyrimo tikslas – įvertinti agrarinės politikos ir socialinių pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgus į ryšį tarp abejų pervedimų. Šiuo disertaciniu tyrimu prisidedama prie mokslinės diskusijos apie agrarinės politikos pervedimų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms, atsižvelgiant į agrarinės politikos einamųjų pervedimų daromą poveikį piniginei socialinei paramai. Šis aspektas menkai išnagrinėtas, tačiau yra aktualus dėl egzistuojančio atvirkštinio ryšio tarp agrarinės politikos einamųjų pervedimų ir piniginės socialinės paramos. Daugeliu atvejų agrarinės politikos pervedimai įtakoja žemdirbių namų ūkių pajamas bei vieną iš pajamų šaltinių socialinę paramą, skiriamą finansinės padėties ir turto tikrinimo būdu.