Kūdikio maitinimas krūtimi yra natūralus fiziologinis procesas, bet turintis svarbų biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai, tačiau daugelis besilaukiančių moterų renkasi kūdikių maitinimą pieno pakaitalais. Maitinimas krūtimi - sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas. Šį pasirinkimą daugiausia lemia būsimosios mamos požiūris į kūdikio maitinimo būdus. Remiantis nėščiųjų asmeninio požiūrio modeliu, analizuojamas maitinimo krūtimi ar buteliuku privalumų ir trūkumų suvokimas bei socialinis palaikymas, kuris galimai įtakoja moters asmeninį požiūrį. Tikslas - nustatyti nėščių moterų požiūrio į maitinimo krūtimi sąsajas su sociodemografiniais rodikliais ir socialiniu palaikymu. Tiriamieji – 103 nėščiosios, besilankančios Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre „Sveikata šeimai“. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 24 metai, vidutinė nėštumo trukmė – 20 savaičių. Matavimo priemonės – naudota penkių klausimynų anketa. Pirmoji sudaryta iš klausimų apie moters sociodemografinius rodiklius. Požiūrio įvertinimui skirtas Dungry požiūrio į kūdikio maitinimą krūtimi klausimynas (Dungry, 1994, pagal Shaker ir kiti, 2004), o įvairiems požiūrio aspektams nustatyti naudotas Chabrol (Chabrol ir kiti, 2004) požiūrio į maitinimo būdus klausimynas. Ketvirtas – Glazier (2002) sukonstruotas suvokiamo galimo socialinio palaikymo klausimynas, kuris kaip ir McLeod (2006) sukurtas medicinos specialistų suvokiamo palaikymo klausimynas yra pritaikyti specialiai... [toliau žr. visą tekstą] / Breastfeeding is natural physiological process, which have significant biological and emotional impact on mother’s and infant’s health but a lot of pregnant women choose to bottle-feed. Breastfeeding -conscious process, requireing mothers’s decision. This decision is influenced most by expectant woman’s attitude. According to pregnant women’s personal attitudes model was analized perception of breastfeeding or bottlefeeding advantages and disadvantaged and social support as it may possibly influence mother’s personal attitude. Purpose – to identify interface of pregnant women attitudes toward breastfeeding with sociodemographic factors and social support. Contingent – 103 pregnant women, attending prime health care center “Sveikata šeimai“ in Mažeikiai. Respondent’s mean age – 24 years, mean pregnancy term – 20 weeks. Measures – Used five questionnaire form. First – questions about women’s sociodemographic indexes. Dungry’s infant feeding attitude scale was used to assess women’s attitude toward breastfeeding, Chabrol infant feeding quoestionary helped to identify various attitude aspects. Forth – questionary of perceived social support, made-up by Glazier (2002), adapted specialy for pregnant women as questionary of perceived social support of health care providers (McLeod, 2006). Results – it was observed that 30% respondents sure or surely will bottlefeed their infant. After analysis, results showed that decision to breastfeed is linked with more positive attitude... [to full text]

Tyrime dalyvavo 74 Lietuvoje gyvenantys mikčiojantys asmenys nuo 17 iki 58 metų amžiaus (iš jų 38 vyrai ir 36 moterys) ir 74 nemikčiojantys asmenys nuo 18 iki 51 metų (37 vyrai ir 37 moterys). Tiriamiesiems pateikta interneto svetainėje patalpinta apklausa, susidedanti iš diferencinio vienišumo klausimyno, socialinio aprūpinimo klausimyno ir nerimo socialinėse interakcijose klausimyno. Taip pat pateikta socialinių-demografinių klausimų. Gauti rezultatai rodo, jog vieniši mikčiojantys asmenys jaučia daugiau socialinio nerimo ir gauna mažiau socialinio palaikymo, lyginant su nevienišais mikčiojančiais asmenimis. Be to, vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, jaučia mažiau socialinio nerimo negu vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Taip pat apskaičiuota, jog apskritai mikčiojančiojo amžius neturi sąsajos su jo gaunamu socialiniu palaikymu, tačiau kuo vyresnis yra mikčiojantis asmuo, tuo mažiau jis jausis socialiai integruotas, ir atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, jog mikčiojančiųjų vienišumą paaiškina mažas socialinis palaikymas ir didelis socialinis nerimas, o socialinį nerimą paaiškina stipresnis mikčiojimas. / 74 stuterrers currently residing in Lithuania, aged 17-58, (38 men and 36 women) and 74 non-stutterers, also currently residing in Lithuania, aged 18-51 (37 men and 37 women), took part in the research. The respondents filled out an online survey consisting of the Differential Loneliness Scale, the Social Provisions Scale and the Social Interaction Anxiety Scale. Some sociodemographic questions were also included in the survey. The results show that lonely stuttering adults had higher levels of social anxiety and received less social support than their less lonely counterparts. Also, lonely stuttering adults who received more social support had lower levels of social anxiety than lonely stuttering adults who received less social support. It was also calculated that the stutterer‘s age does not have any direct linkage to their level of received social support, however, the older a stutterer gets, the less socially integrated he or she will feel. The results also show that the stutterers‘ loneliness was buffered by higher levels of social support and negatively affected by higher levels of social anxiety. Moreover, social anxiety was shown to be negatively affected by more severe stuttering.

Visuomenėje didėjantis pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių skaičius verčia atkreipti dėmesį į šios amžiaus grupės ypatumus. Senstant žmogaus gyvenimas įgauna tam tikrų bruožų: socialinių ryšių siaurėjimas, mirties baimė, užimtumo trūkumas, silpnėjanti sveikata. Dauguma jų netenka gyvenimo partnerių ir tampa vieniši, ką rodo socialinio darbo praktika stacionariose globos įstaigose. Dėka bendruomeniškumo, kurį kuria patys žmonės, skatinami individualūs skirtumai, gyvenimo patirties ar požiūrių, jausmų, sugebėjimų ir talentų grupinėje situacijoje išreiškimas ir aptarimas. Bendruomeninė veikla įtraukia žmones į bendradarbiavimą, naujų tikslų ir uždavinių formavimą ir įgyvendinimą, skatina socialinius mainus, kultūros raidą, savitarpio pagalbą, dvasinių poreikių patenkinimą. Bendravime svarbiausiais tampa palaikomieji santykiai tarp žmonių, pirmiausiai susiję su socialiniu socialinio palaikymo dėmesiu. Tyrimo objektas: socialinis palaikymas Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo tikslas: apibūdinti formalų ir neformalų socialinį palaikymą Parapijiniuose globos namuose, išryškinant gyventojų ir socialinių darbuotojų vaidmenis. Uždaviniai: aptarti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių palaikantį dalyvavimą Parapijinių globos namų bendruomenėje; atskleisti, kokie socialiniai ryšiai plėtojami tarp senyvo amžiaus žmonių, esant socialiniam palaikymui globos namuose; išsiaiškinti, kaip vertybės ir aplinka sąlygoja socialinio palaikymo būdą Šakių Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Society is aging and elderly population number translates to draw attention to the features of this age group. Aging of human life takes on certain characteristics: shrinking of social relations, death, fear, lack of jobs, weakening health and so on. Mid-life most of them lose life partners and are living alone, as shown in social work practice in-patient care facilities. By which the people themselves, encouraging individual differences in life experiences or attitudes, feelings, abilities and talents of a situation, the expression of short-term group and talk. For community service include people in co-operation, new goals and targets for the design and implementation, promote the exchange of social and cultural development, mutual support, spiritual needs. Communication becomes a major supporting the relationship between people, primarily concerned with the social emphasis on social support. The object of research: social support parish nursing homes. The study aims: to reveal the formal and informal social support parish nursing homes, highlighting key social worker for assistance opportunities for the community. The tasks were: describe of the elderly and elderly people in the enabled parish nursing homes community; to find out how social relationships develop among the elderly, with social support; to explore how Christian values and the environment shapes the way of social support. Research methods: literature and documents analysis; a survey; interview... [to full text]

Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų psichologinio atsparumo ir susitaikymo su ikimokyklinio amžiaus vaiko negalia ryšį. Tyrime dalyvavo 134 tėvai, kurių vaikai lanko ar lankė Kauno lopšelį darželį „Spindulėlis“. Tyrimo imtį sudarė 62,7 % (84 tėvai) tėvų, turinčių neįgalų vaiką ir 37,3 % (50 tėvų) tėvų, turinčių sveiką vaiką. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys – jos sudarė 76,1 % tiriamųjų, o vyrai – 23,9 %. Psichologinis atsparumas buvo vertinimas apskaičiavus bendrą balą iš socialinio palaikymo ir ištvermingumų skalių. Socialinis palaikymas buvo vertinamas pagal Socialinio palaikymo skalę (Dahlem ir kiti, 1988), ištvermingumas - pagal Amsel ir kitų (2003) ištvermingumo skalę. Remiantis Ulrich ir Bauer susitaikymo su netektimi modeliu, buvo sudaryta susitaikymo su vaiko negalia skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnis atsparumas susijęs su sunkesniu susitaikymu su vaiko negalia. Susitaikymą su vaiko negalia geriausiai prognozuoti galima remiantis patiriamu socialiniu palaikymu, gaunamu iš šeimos, ir iššūkio pojūčio stiprumu. Kuo didesni šie kintamieji, tuo susitaikymas su vaiko negalia lengvesnis. Tėčių (vyrų) grupėje rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginant tėvus, auginančius sveikus vaikus ir tėvus, auginančius neįgalius vaikus, paaiškėjo, kad moterų grupėje suvokiamas socialinis palaikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar motinos turėjo neįgalius, ar sveikus vaikus. Motinos, auginančios neįgalius vaikus, patiria mažiau suvokiamo socialinio palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to explore links between parents resilience and coping with disability of their pre-school aged child. Subjects of study was 134 parents who’s child is (or was) attending Kaunas kindergarten “Spindulėlis”. There were 84 (62,7%) parents who have disabled child and 50 (37,3%) parents with healthy children. Most participants were females (76,1 %), others (23,9 %) - men. Resilience was measured by combining two questionnaires: social support scale and hardiness scale. Social support was measured by Social support scale (Dahlem and others 1988) and hardiness was measured by Amsel and others (2003) hardiness scale. Scale of coping with child’s disability was made on the basis of Ulrich and Bauer death acceptance model. Results shows, that lower resilience is linked to worse acceptance of child’s disability. To prognosticate mothers acceptance to child’s disability is best to use view of coping and social support form family members. Links of acceptance and resilience are viewed only in mothers (women) results, there is no significant links in fathers (men) results. Also by comparing parents with disabled children and parents with healthy children, research showed, that has mothers with disabled children has observed social support, then mothers with healthy children. However in fathers results there were no significant difference in social support, despite child was disabled or not. Hardiness did not differ between parents who have disabled children and... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vaikaičių vertybių sistemos ir iš senelių gaunamo socialinio palaikymo bei tarpusavio bendravimo patirties sąsajas. Tyrime dalyvavo 222 dviejų Kauno rajono mokyklų 11-12 klasių mokiniai (38% vaikinų, 62% merginų), kurių amžius svyravo nuo 16 iki 19 metų. Vertybės buvo tiriamos M. Rokeach (1973) vertybinių orientacijų tyrimo metodika (VOT), suvokiamas socialinis palaikymas iš senelių tirtas socialinio palaikymo klausimynu (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991). Tyrimo rezultatai atskleidė egzistuojančius vertybių skirtumus tarp lyčių: merginoms „lygybės“, „laisvės“, „grožio pasaulio“ ir „materialiai aprūpinto gyvenimo“ vertybės yra svarbesnės nei vaikinams. Kiti rezultatai atskleidė, kad dažnas vaikaičių ir senelių bendravimas susijęs su „malonumų“, „pasaulinės taikos“, „grožio pasaulio“, „save kontroliuojančio“, „mandagumo“, „tvarkingumo“, „ambicingumo“, „protingumo“, „socialinio pripažinimo“, „išminties“, „linksmumo“, „laisvės“ ir „išganymo, išsigelbėjimo“ vertybėmis, retas su „tikros, artimos draugystės“, „nacionalinio saugumo“ ir „kūrybiškumo“ vertybėmis. Vaikinų vertybės yra susijusios su suvokiamu instrumentiniu, informaciniu ir emociniu palaikymu tiek iš močiučių, tiek iš senelių vyrų, tuo tarpu merginų vertybės siejasi su suvokiamu emociniu palaikymu iš močiučių, o vertybių ir suvokiamo socialinio palaikymo iš senelių ryšys merginų grupėje nenustatytas. Merginų vertybes prognozuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The present research study examined relations between adolescents’ values, social support from grandparents and dimensions of communication between generations (frequency of communication, grandparents’ gender) in a sample of 222 adolescents (62% female; 38% male) 11-12-grade students of secondary schools in Lithuania. Social support was measured by the Social support questionnaire (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991), values were measured by Rokeach Value Survey (1973). The results revealed differences between the values of the existing gender: female’s “equality”, “freedom”, “the world of beauty” and “comfortable life” values are more important than male. Other findings showed that frequent communication of grandchildren and grandparents related to the “pleasure”, “world at peace”, “world of beauty”, “self-controlled”, "polite”, “tidy”, “ambition”, “intellectual”, “social recognition”, “wisdom”, “joyful”, “freedom” and “salvation” values, infrequent communication was related with “true friendship”, “national security” and “creativity” values. Male values are associated with the perceived instrumental, informational and emotional support from both grandmothers and the grandfathers; female’s values associated with perceived emotional support from grandmothers, relation between female values and perceived social support from grandparents not found. Female’s values predict non-residence along with his grandparent (s)... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo nauja sveikatai palankaus gyvenimo būdo (sveikatingumo) paradigma, kaip alternatyva ankstesniam tradiciniam ligos-sveikatos modeliui. Naujasis modelis labiau orientuotas į asmens sveikatos išsaugojimą ir leidžia asmeniui pačiam pasirinkti kryptį savo sveikatos išsaugojimui ir asmenybės augimui. Užsienyje siekiant pagerinti studentų studijų ir gyvenimo kokybę vykdomos įvairios sveikatingumo programos ir atliekami tyrimai, siekiant nustatyti įvairius psichologinius ir socialinius veiksnius, susijusius su studentų sveikatingumu. Lietuvoje tai gana nauja tyrinėjimų sritis. Šio darbo tikslas – įvertinti studentų sveikatingumą, asmenybės savybes ir socialinį palaikymą bei nustatyti sveikatingumo, asmenybės savybių ir socialinio palaikymo sąsajas. Tyrime dalyvavo 259 studentai ( 136 moterys ir 123 vyrai) iš 4 Kauno mieste esančių universitetinių mokyklų (VDU, KTU, KMU, LŽŪU). Tyrimas atliktas naudojant Penkių faktorių sveikatingumo (Myers, Sweeney), Didžiojo penketo asmenybės dimensijų (Goldberg, 1999), Kasdieninės dvasinės patirties (Underwood, Teresi, 2000), Pasitenkinimo gyvenimu (Diener, 1985) ir Socialinio palaikymo klausimynus (Sherbourne, Steward, 1991). Studentai apklausti universitete paskaitų arba pertraukų metu bei universitetų bendrabučiuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų sveikatingumas skiriasi lyties ir studijų profilio atžvilgiu. Studentų asmenybės savybės iš dalies susijusios su sveikatingumu: aukštesni sveikatingumo... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades have emerged a new health oriented (wellness) paradigm as alternative to earlier traditional illness – health model. A new model is more oriented to health retention of person and allows him oneself to choose a way to preserve one’s health and personality development. In foreign countries many various wellness programs are managed in order to improve students’ study and life quality, and studies are made in order to measure various psychological and social factors, which are related to students’ wellness. In Lithuania it is a quite new area of studies. The aim of this study is to measure students wellness, personality traits and social support, and to investigate the relationship between students’ wellness, personality trait and social support. The subjects of the study was 259 students( 136 women ir 123 men) form 4 universities in Kaunas city (Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology, Kaunas University of Medicine, Lithuanian University of Agriculture). Students were asked to fill in the form with consists of Five Factor Wellness Model (Myers, Sweeney), Big Five (Goldberg, 1999), The Daily Spiritual Experience Scale (Underwood, Teresi, 2000), Satisfaction with Life Scale (Diener, 1985) ir The Medical Outcomes Study Social Support Survey (Sherbourne, Steward, 1991). The study results indicate a difference between students‘ wellness by gender and study profile. Students‘ personality traits are partially associated with wellness: higher... [to full text]

Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių sakičius, daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu skirtumus sociodemografinėse grupėse bei įvertinti optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Tyrime dalyvavo 148 tiriamieji 55-81 metų amžiaus (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Oriettion test-Revised). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener, Satisfac-tion With Life Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas priklauso nuo jų šeimyninės padėties, socialinis palaikymas priklauso nuo šeimyninės padėties, išsilavinimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / The increase of the elderly involves all the levels of social reality, it changes not only the life route of any individual, but relationship among people as well. Different reseaches show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential. in society. The purpose of this work is to evaluate the differences of the elderly‘s optimism and satisfaction with life in sociodemographic groups and to assess interface between optimism and satisfaction with life and social support and psychsociological adaptation. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge and its reagion took part in the research. In order to establish the psychosociological adaptation a questionnaire was made and five factors of psychosociological adaptation were distinguished: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, , attitude towards the elderly and health. Social support was established with the help of the questionnaire for social support (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimism was estimated by the questionnaire of LOT-R (Life Oriettion test-Revised). Life satisfaction was assessed using the scale of satisfaction with life (Diener, Satisfaction With Life Scale). The results of the research showed that the optimism of the elderly depend on... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti aleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajas priklausomų nuo alkoholio bei depresiškų tiriamųjų grupėse. Tyrimo metodai. Aleksitiminiai asmenybės bruožai buvo tiriami naudojant 20-ties teiginių Toronto aleksitimijos skalę (TAS-20). Socialiniam palaikymui įvertinti buvo naudoti socialinio palaikymo klausimynas (SSQ)(Social Support Questionnaire and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A. S. Zigmondo ir R. P. Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Tyrime dalyvavo 177 asmenys (77 vyrai (43,5%) ir 100 moterų (56,5%), iš jų priklausomi nuo alkoholio - 91 asmuo, (51 vyras (56 %) ir 40 (44%) moterų) ir sergančių depresija asmenų grupė, kurioje buvo 86 asmenys, iš jų 26 vyrai (30,2%) ir 60 moterų (69,8 %). Aleksitimija yra išankstinis rizikos veiksnys, turintis reikšmės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžiai, kadangi daugelis priklausomybę turinčių asmenų vartoja alkoholį ir vaistus, jog kompensuotų nesugebėjimą išreikšti ir valdyti emocijas. Aleksitimija susijusi su nerimu ir depresiškumu, neigiamai veikia gydymo rezultatus ir apsunkina sveikimo procesą. Rezultatai. Aleksitiminių bruožų pasireiškimas nesiskiria priklausomų nuo alkoholio ir depresiškų tiriamųjų grupėse. Labiau išreikšti aleksitiminiai bruožai tiesiogiai siejasi su ryškesniais pablogėjusios nuotaikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess depressive features, social support and the deterioration of the interface depending on the mood and spirit with depression groups. Methods of study. alexithymia personality traits were tested using Toronto's Alexithymia Scale 20 propositions (TAS-20). Social Support Questionnaire (SSQ) and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support. In order to assess worsening mood and anxiety, A. S. Zigmond and R. P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD) was employed. The study included 177 subjects (77 men (43.5%) and 100 women (56.5%) of their dependence on alcohol - 91 person (51 males (56%) and 40 (44%) women) and group of people, suffering from depression, which has 86 members, of which 26 were males (30.2%) and 60 women (69.8%). Alexithymia traits is an early risk factor values of psychoactive substance use beginning, whereas many people which are addicted to alcohol and drugs are using them to compensate the inability to describing and control their emotions. Alexithymia is associated with anxiety and depression, adversely affects treatment outcomes and complicates the recovery process. Results. Alexithymia traits features are the same in both groups, people addicted to alcohol and depressed people. The features, which are more significant, directly relates to the deterioration of the brighter mood indicators. Alcohol-dependent patients group experience less social support because of more expressed... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).

Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokios yra skirtingo stresogeniškumo lygio darbe dirbančių asmenų kontrolės lokuso bei pasitenkinimo darbu sąsajos. Tiriamųjų kontingentas: Tyrime dalyvavo 95 medicinos darbuotojai (specializuoti gydytojai, šeimos gydytojai, medicinos seserys) iš 4 Kauno miesto poliklinikų ir ligoninių bei 106 buhalterijos darbuotojai (buhalteriai, vyriausieji buhalteriai, apskaitininkai) iš įvairių Kauno miesto gamybinių, prekybinių, paslaugas teikiančių įmonių. Tyrimo metodikos: Darbo kontrolės, darbo reikalavimų ir socialinio palaikymo lygiams išmatuoti buvo naudojamas praplėstas Karasek‘o darbo reikalavimų – kontrolės – socialinio palaikymo klausimynas, kontrolės lokusui nustatyti buvo naudojama Rotters kontrolės lokuso skalė, pasitenkinimo darbu lygis buvo matuojamas Spector pasitenkinimo darbu klausimynu. Tyrimo rezultatai: Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą pasitenkinimas darbu yra žemesnis nei mažiau įtemptą darbą dirbančių darbuotojų. Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą, pasyvų darbą, neįtemptą ir aktyvų darbą bei turinčių aukštą socialinio palaikymo lygį grupėse pasitenkinimas darbu (išskyrus kelias poskales) yra didesnis nei darbuotojų dirbančių skirtingo stresogeniškumo darbą bet turinčių žemą socialinio palaikymo lygį. Darbuotojų, dirbančių labai įtemptą darbą ir turinčių vidinį kontrolės lokusą pasitenkinimas darbu yra aukštesnis nei darbuotojų dirbančių tokį darbą, tačiau turinčių išorinį kontrolės lokusą. Nėra statistiškai reikšmingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis: to find out what are the different levels of work with different levels of stress locus of control and job satisfaction interfaces. Obtaining contingent: The study included 95 medical staff (specialist doctors, family doctors, nurses) from 4 Kaunas city medical clinics and hospitals and 106 accounting staff (accountants, chief accountants, accountants) from a variety of Kaunas industrial, commercial, service companies. Research Methodology: Job control, working conditions and social support levels were measured using extended Karaseks working conditions - control - social support questionnaire, locus of control was measured using Rotters locus of control scale, job satisfaction levels were measured in Spector job satisfaction questionnaire. The results: Employees working in highly stressful work job satisfaction is lower than the less stressful job workers. Employees working in a very stressful job, the work of a passive, relaxed and active work, and has a high level of social support groups, job satisfaction (with a few sub-scale setting) is higher than the employees working in high stress work but having low social support level. Employees working in a very stressful job and having an internal locus of control, job satisfaction is higher than that of workers employed in a job but with external locus of control. There is no statistically significant difference in level of job satisfaction among employees working in passive work and with... [to full text]