Darbo tikslas - atskleisti moralinių vertybių ir laisvės santykį J. Girniaus filosofijoje. Darbe taikyti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, empirinis tyrimas-kiekybinis, tyrimui atlikti sudaryta anketa. Darbo intelektualinį pagrindą ir jo probleminį turinį sudaro lietuvių filosofo Juozo Girniaus (1915-1994) pažiūros į moralinių vertybių ir laisvės santykį, plačiai ir visapusiškai atskleistos šio filosofo svarbiausiuose veikaluose. Tyrimu nustatyta, jog šiuolaikinio jaunuolio gyvenime moralė yra svarbus dalykas. Tačiau patriotizmas, dora, politika ir religija, priešingai nei J. Girniui nėra svarbūs. Daugumai jų svarbiausia yra šeima. Didžiausiu dorinių vertybių pagrindu jaunimas laiko šeimą, meilę, atsakomybę ir laisvę. Tyrimo hipotezė- šiuolaikinis jaunimas atsakingai vertina laisvę ir moralines vertybes pasitvirtino, tačiau tik iš dalie sutapo su J. Girniaus nuostatomis moralinių vertybių ir laisvės santykio prasme. Lietuvoje iki šiol nėra atliktų didesnės apimties darbų, skirtų moralinių vertybių ir laisvės santykiui nustatyti ir apibrėžti, todėl šis darbas gali pasitarnauti atliekant tokio pobūdžio tyrimus. / The aim of work is to reveal the relation between the moral values and freedom in J. Girnius philosophy. The following methods have been applied in work: analysis of scientific literature, empirical research-quantitative, questionnaire made for research performance. The intellectual basis of work and its problematic content consists of the views of Lithuanian philosopher Juozas Girnius (1915-1994) on the relation of moral values and freedom, which are widely revealed in his main works. The research determines that morality in the life of modern youth is an important thing. However, patriotism, honour, politics and religion, contrary to J. Girnius, are not important. For most of them the most important thing is the family. The biggest basis for moral values for the young people are family, responsibility, love and freedom. The reserch hypothesis-the modern youth responsibly value freedom and moral values has been confirmed, however, it coincided only partly with J. Girnius attitudes concerning the relation of moral values and freedom. There are no such works of bigger amount performed in Lithuania yet which determined or defined the relation between moral values and freedom, therefore this work may serve to make this kind of research.

Organizacijoje egzistuojančios vertybės ir valdymas vertybėmis šiandien yra aktuali tema: ne viena organizacija garsiai deklaruoja savo išpažįstamas vertybes, tačiau iškyla klausimas, kiek tas vertybes remia joje dirbantys darbuotojai. Tyrimais yra įrodyta, kad individualių bei organizacinių vertybių suderinamumas yra susijęs su darbuotojų sutelktumu, pasitenkinimu darbu, įsipareigojimu organizacijai ir pan. Lietuvoje individualių bei organizacinių vertybių suderinamumas ir jo sąsajos su įsipareigojimu organizacijai yra mažai tyrinėta sritis. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti ryšį tarp organizacinių ir individualių vertybių suderinamumo ir darbuotojų įsipareigojimo organizacijai. Taip pat norima pažiūrėti, ar naudojamų socializacijos taktikų kiekis yra susijęs su individualių bei organizacinių vertybių suderinamumu. Trys pagrindiniai šiame tyrime išskirti kintamieji yra individualių bei organizacinių vertybių suderinamumas, įsipareigojimas organizacijai ir organizacijos naudojamų socializacijos taktikų kiekis. Kintamiesiems išmatuoti buvo naudojamos trys metodikos: įsipareigojimui nustatyti buvo naudojama Meyer ir Allen Įsipareigojimo organizacijai skalė [Organizational Commitment Scale]; vertybėms, tiek individualioms, tiek organizacijos, nustatyti buvo naudojamas McDonald ir Gandz vertybių taksonomijos klausimynas; standartizuoto interviu metu buvo išsiaiškinta organizacijos naudojamos socializacijos taktikos. Apklausus keturias organizacijas ir jose dirbančius darbuotojus (iš... [toliau žr. visą tekstą] / Organizational values and managing by values is a live topic today: a lot of organizations declare publicly their official values, but there is an import question, how strong the employees of organizations sustain these values. It was suggested by other researchers that value fit between the person and the organization is related to employees’ cohesion, job satisfaction, organizational commitment and so on. The correlation of congruence between individual and organizational values with employees’ commitments to organization wasn’t much of researchers’ interest in Lithuania so far. This paper makes an attempt to determine the correlation of congruence between organizational and individual values with employees’ commitment to the organization. And it makes an attempt to determine whether relationship exists between number of used socialization tactics and congruence between organizational and individual values. Three basic variables were defined in this research: the congruence of individual and organizational values, organizational commitment and used socialization tactics. Three techniques were used to gather data: organizational commitment was measured using Meyer and Allen’s Organizational Commitment Scale; organizational and individual values were measured using McDonald and Gandz’s taxonomy of values questionnaire; and socialization tactics were measured using standardized interview. The results of four organizations have shown that congruence between organizational and... [to full text]

Edukacinė programa – tai renginys, įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius. 1997 m. muziejų edukacinė veikla tampa oficialiai pripažinta muziejų veiklos dalimi. Tačiau kol kas ji mažai tyrinėjama, nėra apibendrinančių darbų. Edukacinėms programoms įgyjant vis didesnę svarbą ir populiarumą, būtina jas moksliškai susisteminti. Kol kas nėra jokių edukacinių programų Lietuvoje tematiką, jų ugdomas vertybes ir t. t. apibendrinančių veikalų. Todėl šio darbo tikslas - pateikti sisteminį edukacinių programų Lietuvoje vaizdą. Atlikta Lietuvos muziejuose 2003-2006 m. surengtų edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičiaus statistinė analizė rodo užsiėmimų dalyvių skaičiaus didėjimą, tai patvirtina, kad edukacinė veikla vis populiarėja. Parengtų naujų edukacinių užsiėmimų (temų) statistinė analizė rodo, kad naujų temų sumažėjo, todėl galime teigti, kad dėmesys kreipiamas į kokybę, o ne į kiekybę. Be to, nemažai ekspozicijas atitinkančių edukacinių programų jau paruošta. Atlikta tematinė statistinė analizė rodo, kad Lietuvos muziejų edukacinėse programose vyrauja etnografinė tematika. Akivaizdu, kad muziejų prioritetas tokio pobūdžio edukacinėms programoms grindžiamas tautos dvasinio paveldo išsaugojimo svarba bei pasididžiavimu tautinio atgimimo laikotarpiu (XIX a.). Daugumos muziejų turimi etnografiniai eksponatai leidžia vaizdžiai suprasti gyvenimo būdą, įvairių amatų specifiką. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / Education program is a show for all groups of age, caliber people. It is designed for their professional, educational, pedagogical, practical needs. In 1997 educational activity of museums became an official part of museums work. Till now it is not much studied no by people working in museums, no by academic. There is no any resumptive works. Education programs are becoming more and more popular, so it is very important to schematize them. The purpose of this work is to schematize them. The largest number of them is committed for schoolchildren and very little for tourists and adult visitors. It is a form of not formal learning. First of all because of the environment (it is not a school), schoolchildren can see and work with the exhibits. Active rule is the base of education programs. Analysis of education programs and the participators amount in 2003 - 2006 shows, that this number is increasing. The number of new themes is decline, so we can say, that the quality is more important then amount. Statistical - thematic analysis show that in museums of Lithuania dominate entographical topic. Obviously it is because of national spiritual heritage preserve and pride of national revival (XIX age). The exhibits of etnographical museums shows the particularity of living and crafts. Art programs are prepared in art museums. Usually they need a special rooms, educational classes for their practical activity. But just a few museums has it. There are no musical, theatrical programs... [to full text]

Tema svarbi tuo, kad į kiekvieną augančią naują kartą žvelgiama su viltimi, kad šiai kartai bus būdingos tvirtesnės prodemokratinės vertybės, didesnis aktyvumas pilietinėse ir politinėse veiklose negu vyresnėms gyventojų kartoms. Remiantis ankstesniais tyrimų duomenimis, jaunoji Lietuvos gyventojų karta skiriasi nuo vyresnių kartų ypač mažu rinkiminiu aktyvumu ir menka parama politinei bendrijai, jaunoji karta taip pat neišsiskiria didesniu aktyvumu visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje negu vyresnės kartos, jauniems žmonėms būdingas dar netvirtesnis bendruomeninis solidarumas ir filantropinės nuostatos negu vyresniems gyventojams. Taigi keliamas klausimas - kokios politinės vertybės sąlygoja sėkmingą politikų karjerą politiniame gyvenime? „Gyvenimo ciklo“ teorijos šalininkai tvirtina, jog pilietinio aktyvumo laipsnis priklauso nuo gyvenimo ciklo etapų – politinis ir pilietinis aktyvumas didėja žmonėms tampant vyresniais. Lietuvos jaunosios kartos sumažėjusį politinį ir pilietinį aktyvumą aiškinti reiktų ne „gyvenimo ciklo“ poveikiu, bet giluminiais vertybiniais poslinkiais kultūroje. Darbo tikslas – atskleisti jaunimo požiūrį į politines vertybes ir nustatyti, kuris iš dviejų veiksnių - gyvenimo būdo/ciklo ar vertybinių pokyčių – yra svarbesnis aiškinant žemą jaunų žmonių politinio aktyvumo lygį ir nepasitikėjimą valdžia. Tyrimo dalykas – akademinio jaunimo nuostatos politinių vertybių atžvilgiu. Tyrimo objektas – akademinis, Vilniaus Pedagoginio Universiteto... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Daiva Cereskiene, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is: Academic youth provision in respect of political values (VPU case). The director of the work is Doc. V. Senkus. The work size is 67 pages. The chosen topic is an important source in rising every time a new looks in the hope that this generation will be characterized by a stronger pro - democracy values, more and more active in civic and political activities than older generations. However, studies indicate that the young generation of Lithuanian population are different from those of older generations in particular, low electoral turnout and poor support for the political community, the younger generation also does not stand a higher activity of public organizations, movements and activities than the older generation, young people still characterized communal solidarity and philanthropic provisions than the older population also raises the question - what determines the success of the political values of political life, political career? The negative aspects of the problem lies in the public opinion to public officials and top representatives of the political will of behavior, which affects many other negative consequences, distrust of power, corruption, low level of participation in elections, noncitizenship, emigration, etc. The paper aims - to reveal the attitudes of young people in... [to full text]

The aim of work is to distinguish realization of moral values orientations of practicing social pedagogues in comparison to non – practicing social pedagogues (who have qualification of social pedagogues, but do not work accordingly) in relation to children, their parents and pedagogues. Moral values now functioning and actual in the activities of school social pedagogue are being discussed in the work. The aim of the work is to reveal and to understand deeper the content of basic moral values defined in instructions for social pedagogues working schools. Though nowadays orientations of moral values effectively enriching people’s consciousness have become inseparable part of daily consciousness, the essential difference between them inevitably remains. The theory all the time outdistances daily consciousness. Concept of moral values widely spread in practical life from theoretical point of view is deeper studied and developed and serves the purpose of scientific cognition. A great impact in formation of moral values orientations of young people is made by mass media. We, the pedagogues, in colloquial language describe moral values inaccurately, sometimes even perceiving them incorrectly. The social pedagogues’ activities at school, their moral values orientations and specific features of their activities are based on scientific work of Lithuanian scientists. While analyzing the historical development of moral values orientations and performing their analysis from the... [to full text]

Spirituality – is a personality formation foundation. That why spiritual values formation is a very important pedagogic problem. Spiritual values basis are formed in the childhood. That is why, it is very important purposefully influence person’s spiritual formation in his early school age. The opportunities to influence pupils’ spiritual values system organizing educational process, choosing repertoire, applying different song performances at the music lessons are examined in the current Master thesis. Object: third form song repertoire as a pupil’s spiritual values system’s element. Purpose: to examine the opportunities of the song repertoire’s to influence third form pupil’s spiritual values system. The researches that had been made confirmed the hypothesis, that the songs, sang during the lesson, can influence pupil’s spiritual values system, if they suit educated individuals interests and are creatively valuable. Spiritual values system is examined in the current paper; musical composition-song like a value and like an element, which could influence pupils’ esthetic, ethnic, national, emotional, moral feelings that stipulate pupils’ spiritual formation; 8-10 years old pupils’ psychophysical features, their typical and actual activity is examined as well. Current research reveals pupils’ musical activity peculiarities: their interest towards the songs themes, singing process, song genres, song performance forms, opportunities to express themselves. Summarizing pupils’... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Vis labiau ryškėja XXI amžiaus pasaulinė tendencija – globalizacija. Vykstant esminėms permainoms socialinėje, politinėje, ekonominėje ir teisinėje srityse, visose visuomenės grupėse vyksta persiorientavimo ir prisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų procesas, apimantis vertybių transformaciją ir su tuo susijusius pažiūrų, gyvensenos, elgesio normų bei pačios elgsenos pokyčius. Įtakojama šių veiksnių, transformuojasi ir tautinio identiteto sistema. Jaunimo požiūris į tautinį tapatumą Lietuvoje nėra visapusiškai ištirtas. Mokslinių šios srities tyrimų nedaug. Todėl, tai skatina gilintis į tautinio tapatumo problemas, mėginant atskleisti būdingus šiuolaikinio tautinio tapatumo bruožus, veiksnius ir aplinkybes, kurie yra svarbūs asmens tapatybės formavimuisi. Darbo tikslas - ištirti jaunimo tautinę asmens tapatumo sampratą globalizacijos sąlygomis ir jos raišką per vertybių sferą, dvasinę gyvenimo dimensiją. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti etnoso, tautos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi; 2. Išryškinti šiuolaikinės socialinės-kult�����rinės aplinkos įtaką besimokančio jaunimo vertybių kaitai; 3. Ištirti vyresniųjų klasių moksleivių vertybines nuostatas, žvelgiant tautinio savęs identifikavimo aspektu. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Vyresniųjų klasių moksleivių anketinė apklausa; 3. Kiekybinė empirinių duomenų analizė. Atliktas Lietuvos jaunimo tautinio tapatumo sampratos tyrimas rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Globalization as a world-wide phenomenon has proceeded rapidly in the XXI century. As substantial changes are taking place in social, political, economical and legal spheres, as a consequence, the process of interorientation and adaptation towards new life conditions is in progress in all groups of society, i.e. including the transformation of values and other shifts concerning attitudes, lifestyle, the norms of behavior and its changes. Virtually, a system of national identity is transforming under the influence of the mentioned factors. The youth view towards national identity has not been under detailed investigation, though. Indeed, many scientific questions remain open to be debated over. Therefore, it stimulates to go deeper into the issues of national identity trying to reveal typical nowadays features of national identity as well as factors and circumstances which are crucial for the formation of each individual identity. The aim of the research is to investigate the comprehension of national identity of young people in the process of globalization and evaluate its expression through the field of values and psychical life dimension. The objectives of this study are as follows: 1. To dispute the importance of ethnos and nation as a system of moral values forming individual’s moral code; 2. To obviously demonstrate the influence of contemporary social-cultural conditions for value change of youth still being in the process of studying; 3. To analyse... [to full text]

Šeima – mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo ir išsaugojimo, vertybių internalizavimo veiksnys.Tai jau nustatė šie mokslininkai: V. Aramavičiūtė, (2005); Z. Bajoriūnas, (1997); B. Bitinas, (1994); L. Jovaiša, (1995); J. V. Uzdila, (1993); K. Miškinis, (2003); L. Rupšienė, (2001). Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Šiuolaikinio gyvenimo modernizaciją iš esmės pakeičia susiformavusią vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinę tradiciją, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Pasak V. Aramavičiūtės, šis laikotarpis – dvasinės negalios, dvasinio nuosmukio, šeimos pokyčių ir auklėjimo krizė (Aramavičiūtė, 2005:9). Vykstant permainoms įvairiose gyvenimo srityse, visuomenėje vyksta vertybių transformacija ir su tuo susijusių pažiūrų, gyvenimo stiliaus, elgesio pokyčiai.Nėra abejonės, kad asmens patirtis, vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija sudėtingas procesas, apimantis vertybių įprasminimą, jų išgyvenimą ir asmens konkrečius veiksmus. Vykstant minėtiems procesams, vertybės virsta asmens vidiniu turiniu, determinuojančiu jo elgesį ir veiklą. Todėl atkreipiame dėmesį į šeimą, kur vertybių internalizacija vyksta individui perimant vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos. Nuo to ir... [toliau žr. visą tekstą] / Forming open, democratic, civil society, the main issues are problems of humanity, statehood, progress of society. Cultural advance depends on the citizens' moral maturity, creative work and development of values. In everyday life, rapid change in values takes place. Traditional values are rejected, and spiritual void appears which is filled by unusual or even quasi values. Values concerning life take the first place while honest values take the second place. The research was carried out in order to describe the attitude toward values in the family, and to rate the levels of value orientation based on the internalization of values in the family. Hypothesis: Family’s value orientation is influenced by real tendencies. Properly organized family can help with balancing values concerning life and honest values put into the second place. Methods. Methods of theoretical research are based on c1assical approach to values – M. Scheler, and on the modem approach to values and their internalization – A. Aramavičiūtė, B. Bitinas, L. Jovaiša, J.V. Uzdila, etc. When formulating the questionnaire, the attention was paid to the internalization of the values in family. The objective was to distinguish interdisciplinary links. Theoretical importance of data. The data of the research stated that in order the values become a part of personal self, they need to be internalized with the help of family, humanization of educational programs, spiritual basis. Practical importance. Values and... [to full text]