In the General Rules of Lithuanian Secondary School there is named a person who is responsible for coordination of training of general students’ abilities. That person is a class master. A role of the class master is becoming stronger in today’s secondary school as he has to ensure social safety of the child; it means that he has to regulate different relations, co-operations, to schedule conditions for alternation of child’s education because it is an everyday necessity and actual problem in the class master work. / In the General Rules of Lithuanian Secondary School there is named a person who is responsible for coordination of training of general students’ abilities. That person is a class master. A role of the class master is becoming stronger in today’s secondary school as he has to ensure social safety of the child; it means that he has to regulate different relations, co-operations, to schedule conditions for alternation of child’s education because it is an everyday necessity and actual problem in the class master work.

Bakalauro darbe analizuojami nežymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinių įgūdžių raiškos, tokios kaip bendravimas, savęs pažinimas ir socialinės situacijos sprendimo galimybės. Tyrime dalyvavo 30 nežymiai sutrikusio intelekto vaikų nuo 14 iki 15 metų, 30 pedagogų dirbančių specialiose mokyklose ir 10 nežymiai sutrikusio intelekto vaikų tėvų. Anketinės apklausos metu tirta, kaip nežymiai sutrikusio intelekto vaikai vertina savo bendravimą su kitais žmonėmis (draugais, suaugusiaisiais, bendraklasiais ir pan.), kaip sugeba spręsti konfliktines situacijas ar sugeba reikšti savo emocijas ir jausmus. Vaikų anketinės apklausos atsakymai buvo papildyti tėvų interviu atsakymais. Tyrimu nustatyta, kad nežymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinių įgūdžių struktūroje dominuoja verbalinis bendravimas. Didžiajai vaikų daliai gana gerai sekasi bendrauti su bendraamžiais ir palaikyti gerus santykius su jais, nors kai kuriems būdingas atrenkamasis bendravimas, drovumas. Taip pat nustatyta, kad daugelis vaikų pažįsta save ir geba parodyti ne tik savo jausmus ir emocijas, bet ir sugebėjimus. Kur kas menkiau susiformavę socialinės situacijos sprendimo įgūdžiai. Nežymiai sutrikusio intelekto vaikai nėra linkę išsipasakoti, pasakyti savo nuomonę, mintis ar paprasčiausiai paprašyti pagalbos. Pedagogų tyrimo rezultatais nustatyta, kad nežymiai sutrikusio intelekto vaikai geba pakankamai gerai tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti. Gerokai menkiau susiformavę socialinės situacijos sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / Slightly mentally retarded children's social skills (communication, self-knowledge and solution of the social situation) are analysed in this work. 30 slightly mentally retarded children from 14 – 15 years old, 10 parents of these children and 30 teachers working in special schools participated in this investigation. Using the questionnaire survey there were researched how slightly mentally retarded children evaluate their interaction with other people (friends, adults, classmates, etc.), how they manage to solve conflicts or are able to express their emotions and feelings. The questionnaire surveys of the children were appended with the answers of their parents. The research assessed that verbal communication dominates among slightly mentally retarded children. Most children quite well communicate with their peers and are able to maintain good relationship with them. It is also investigated that many children know themselves and manage to show not only their feelings and emotions but also abilities. Social skills are less formed. Slightly mentally retarded children are not open, don't tell their opinion, thoughts, or even ask for help. Teachers' survey shows that slightly mentally retarded children are able to communicate and collaborate with each other. Social situation solving skills which require well-developed language and other necessary skills are less formed. The poorness of these skills shows that slightly mentally retarded children are uneble to provide all... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimas su bendraamžiais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Tyrimo tikslas – atskleisti, kokie yra įprastos raidos vaikų ir vaikų, turinčių SUP, tarpusavio santykiai. Magistro darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę pedagoginę ir psichologinę literatūrą nagrinėjamu klausimu. 2. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo ypatumus ir nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų požiūrį į vaikus, turinčius SUP. 3. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų tolerantiškumo lygį. 4. Atskleisti ryšį tarp vaikų ir tėvų tolerantiškumo. Tyrime naudoti stebėjimo ir interviu metodai. Atlikta statistinė (dažnių) duomenų analizė ir atvejų analizė. Tyrime dalyvavo 15 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, 15 tėvų, auginančių vaikus, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, 42 įprastinės raidos vaikai, 42 tėvai, auginantys įprastinės raidos vaikus ir 6 auklėtojos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Daugiau negu pusės tyrime dalyvavusių vaikų, turinčių SUP, bendravimas neproduktyvus, nekokybiškas. Įprastinės raidos vaikai, susidūrę su bendraamžiu, turinčiu SUP, domisi jo kitoniškumu, tyrinėja ir stebi kitokį vaiką. Tinkamai organizuojant vaikų bendravimą šiame etape (teikiant įprastinės raidos vaikams pozityvią informaciją apie kitokį vaiką bei mokant SUP turinčius vaikus užmegzti ryšį su bendraamžiais) ugdomi tolerantiški vaikų santykiai. 2. Auklėtojos linkusios aiškinti vaikų, turinčių SUP, bendravimo... [toliau žr. visą tekstą] / Communication of preschool children with peers having special educational needs is analyzed in this Master’s work. The aim of the research - to reveal what is intercommunion of children of normal development and children with special educational needs (SEN). Such goals are set in Master’s work: 1. Analyze scientific educational and psychological literature dealing with a problem. 2. Disclose communication peculiarities of preschool children and find out an attitude of preschool children towards children with SEN. 3. Assess tolerance level of preschool children. 4. Reveal relationship between children and parents' tolerance. Observation and interview methods were used in this research. The statistical (frequency) data and case analyses were performed. 15 children with special educational needs, 15 parents growing a child who has SEN, 42 children of normal development, 42 parents growing a child of normal development and six preschool teachers participated in a research. The most important findings of empirical research: 1. The research showed that communication of more than half of the children with SEN is inefficient and of poor quality. Children of normal development facing with a peer with SEN are interested in his/her otherness, explore and keep a close watch on a different child. Organizing a proper children's communication at this stage (giving positive information to children of normal development about the differences of the... [to full text]

Šiandieninėje ugdymo teorijoje ir praktikoje pabrėžiama asmens kompetencijų ugdymo svarba. Viena iš mokykloje ugdytinų kompetencijų yra komunikavimo kompetencija. Darbe analizuojama specialiosios mokyklos 7 klasės mokinių kalbėjimo gebėjimų ugdymas skaitomo negrožinio teksto pagrindu, taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus. Remiantis edukologijos mokslo atstovų įžvalgomis kalbėjimo gebėjimai šiame darbe apibrėžiami kaip atsakingas verbalinės kalbos vartojimas, teksto supratimui, informacijos radimui ir tinkamam jos pateikimui kitiems. Aptariamas bendraamžių mokymas(is) atsižvelgiant į tikslą, situaciją, naujos veiklos apmąstymą, socioemocinę aplinką. Siekiant kokybinio tyrimo tikslo – įvertinti mokymosi bendradarbiaujant poveikį ugdant sutrikusio intelekto mokinių kalbėjimo gebėjimus, skaitomo negrožinio teksto pagrindu, buvo keliami uždaviniai: 1. Teoriniu aspektu išanalizuoti intelekto sutrikimą turinčių vaikų kalbinių gebėjimų ypatumus; atskleisti mokymosi bendradarbiaujant sampratą. 2. Ugdomuoju eksperimentu įvertinti mokymosi bendradarbiaujant poveikį nežymiai sutrikusio intelekto mokinių kalbėjimo gebėjimų ugdymuisi skaitomo negrožinio teksto pagrindu. 3. Pusiau struktūruoto interviu metodu atskleisti nežymiai sutrikusio intelekto mokinių požiūrį į savo kalbinius gebėjimus ir mokymosi bendradarbiaujant poveikį. 4. Apklausos metodu išsiaiškinti nežymiai sutrikusio intelekto mokinių požiūrį į mokymąsi bendradarbiaujant. 5. Parengti rekomendacijas ugdymo proceso... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyses the problem of development of speaking skills of school-aged children with slight mental decline. The subject of the research: Development of speaking skills of pupils with slight mental decline on the basis of the non-fiction reading text. Hypothesis: Pupils with slight mental decline will develop their speaking skills more actively if the methods of learning while communicating are combined with the playing methods. The goal of the research: to show the impact of learning while communicating on the development of speaking skills of pupils with slight mental decline. The methods of the research: The impact of learning while communicating on the development of speaking skills of pupils with slight mental decline is assessed using the development experiment method. By using the interview method, the viewpoints of pupils with slight mental decline to their speaking skills and the impact of learning while communicating are shown. Based on the method of questionnaire survey, the viewpoints of pupils with slight mental decline on learning while communicating are found out. Respondents and scope of the research: 8 (4 girls and 4 boys) pupils of 13 to14 years old of special school Form 7 were selected for the qualitative research. The research was carried out in the period of February – May, 2010. Important conclusions of the research: 1. Learning while communicating has a positive impact on the development of speaking skills of pupils with slight mental decline... [to full text]

The research by Lithuanian and foreign scientists justify the fact that instructional communication becomes a topical objective in the teacher-students’ professional self-development. Instructional communication is defined as a complex integral phenomenon, the most significant part of teacher’s activity, joining together all other activities into the whole and having an impact on pupil’s and teacher’s interaction, success of the self-developmental process. Teacher’s informative-communicative, perceptive, interactive skills of instructional communication perform a multifunctional role in pupils’ self-developmental process, while designing their world of values, motivating them to learn all life long, embed the attitudes of humanism, democracy, etc. Scientific literature data and legal documents‘ analysis substantiate theoretically the development of student-teachers’ instructional communication topical and points out the problem of its insufficient research. The aim of the research is to reveal peculiarities and dynamics of student‘s and teachers‘ instructional communication in the study process. The data of the empirical research revealed and substantiated prerequisites for student-teachers’ self-development of instructional communication skills: one’s self-determination to become a teacher, interpersonal relationship in a study group, carrying out practical tasks under the guidance of competent supervisors in particular. The integration of theoretical knowledge on... [to full text] / Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai pagrindžia, kad pedagoginis bendravimas – aktualus siekinys būsimųjų mokytojų profesiniame ugdyme(si). Pedagoginis bendravimas apibrėžiamas kaip sudėtingas integruotas reiškinys, svarbiausia mokytojo veiklos dalis, jungianti į visumą visas kitas veiklas bei lemianti mokinio ir mokytojo sąveiką, ugdymo(si) proceso sėkmingumą. Mokytojo pedagoginio bendravimo informaciniai-komunikaciniai, percepciniai, interakciniai gebėjimai atlieka polifunkcinį vaidmenį mokinių ugdymo(si) procese, kuriant vertybinį pasaulį, motyvuojant mokymąsi visą gyvenimą, įtvirtina humaniškumo, demokratiškumo nuostatas ir kt. Darbe mokslinės literatūros analize aktualizuota būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ugdymo(si) aukštojoje mokykloje nepakankamo mokslinio ištyrimo problema, todėl išsikeltas tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ypatumus ir dinamiką studijų procese. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais atskleistos ir pagrįstos būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) prielaidos: pasiryžimas dirbti mokytoju, tarpasmeniniai santykiai studijų grupėje, savarankiškos praktinės užduotys konsultuojant kompetentingiems vadovams. Taip pat pagrįstas integruoto pedagoginio bendravimo ugdymo pozityvus poveikis studentams: jų profesiniam (stiprėjantis apsisprendimas būti mokytoju), dalykiniam (sąmoningas siekis gilesnio dalykinio išprusimo) apsisprendimui, tarpasmeninių santykių grupėje dinamikai ir kt.

Tyrimo objektas – mokinių fizinis aktyvumas, mokymosi pasiekimai ir mokinių bei mokytojų bendravimo bei bendradarbiavimo ypatumai per kūno kultūros pamokas. Tyrimo tikslas – nustatyti mokinių fizinį aktyvumą, mokymosi pasiekimus, mokinių ir mokytojų bendravimo bei bendradarbiavimo ypatumus bei jų tarpusavio sąsajas. Uždaviniai: 1. Ištirti mokinių fizinį aktyvumą lyties, amžiaus ir mokymosi pasiekimų aspektais. 2. Nustatyti mokinių mokymosi pasiekimus lyties ir amžiaus aspektais. 3. Nustatyti mokytojų ir mokinių bendravimo bei bendradarbiavimo ypatumus. 4. Nustatyti mokinių fizinio aktyvumo, mokymosi pasiekimų bei bendravimo ir bendradarbiavimo su mokytojais ypatumų sąsajas. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, kad 30,9 proc. mokinių yra fiziškai aktyvūs, o 69,1 proc. – fiziškai pasyvūs, nustatyta, kad vaikinai buvo 1,8 karto aktyvesni už merginas (p<0,05). Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingo amžiaus mokinių nenustatyti (p>0,05). Mokinių patiriamas fizinis aktyvumas tarp skirtingų mokinių mokymosi pasiekimų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). 2. Nustatyta, jog geriau mokėsi merginos ir jaunesnio amžiaus mokiniai (p<0,05). 3. Mokiniai dažniausiai savo kūno kultūros mokytoją apibūdina kaip supratingą, paslaugų, neabejingą ir vadovaujantį. Teigia, jos juos mokytojas išklauso, yra kantrus, draugiškas, turi humoro jausmą ir supranta pokštus, dirba pasitikinčiai, kalba entuziastingai, yra geras lyderis. Visos šios savybės atspindi mokytojų ir mokinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – students physical activity, learning outcomes and student and teacher communication and cooperation within the peculiarities of PE lessons. The aim of research – determine students physical activity, learning outcomes, student and teacher communication and collaboration features, and interactions between them. Propositions: 1. Investigate the students physical activity by gender, age and learning aspects of achievement. 2. To identify students learning achievement by gender and age aspects. 3. To identify teachers and students communication and collaboration features. 4. To identify students in physical activity, learning outcomes and communication and collaboration with teachers features interfaces. Conclusion: 1. The analyses of physical activity of students, showed, that 30.9 percent of students are physically active, while 69.1 percent – physically passive. The analyses deduced, that boys were 1.8 times more active than girls (p<0,05). Statistically significant interrelations between students of different ages undetected (p>0.05). Students experienced physical activity among different groups of students learning outcomes did not differ significantly (p> 0.05). 2. The analyses deduced, that the better studied the girls and younger students (p<0.05). 3. Students usually your physical education teacher describes how an understanding, helping, leadership and not uncertain. Students claim, that your physical education teacher listens, is patient... [to full text]

Darbo tema – Tėvų ir specialistų bendradarbiavimas ruošiant sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui. Sutrikusio intelekto žmonės iki šiol mūsų visuomenėje yra laikomi silpnais ir nesavarankiškais, nesugebančiais spręsti gyvenimiškų problemų. Dažnai jie yra tapatinami su niekad nesuaugančiais vaikais. Pagrindinis sutrikusio intelekto vaikų ugdymo tikslas – parengti auklėtinius gyventi kaip galima savarankiškiau , todėl juos lavinant turi būti daug gyvenimiškų situacijų pratybų, mokymosi kartoti veiklą pagal jos nuoseklumą. Didelę įtaką ruošiant šiuos vaikus savarankiškam gyvenimui turi ugdymo kryptingumas. Sutrikusio intelekto vaikų rengimas savarankiškam gyvenimui yra sudėtingas ir įvairiapusis procesas, kuriam realizuoti reikia naujų pedagoginių būdų, metodų. Ypač aktualu kalbėti apie vaikų, turinčių negalią, savarankiškumo ugdymo ir realizavimo problemas ir galimybes tapo vykstant integracijai ir pradėjus rūpintis šių žmonių gyvenimo sąlygų bei kokybės gerinimu. Tyrimo objektas – tėvų ir specialistų bendradarbiavimas, ruošiant sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui. Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų ir specialistų bendradarbiavimo problemas, ruošiant sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui. Tyrimo uždaviniai : Apibūdinti sutrikusio intelekto vaikų savarankiškumo bruožus. Atskleisti sutrikusį intelektą turinčių vaikų savarankiškumo formavimo ypatumus. Nustatyti tėvų ir specialistų bendradarbiavimo būdus ir problemas... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the thesis – the partnership of parents and specialists while training children with mental disorders to live independently. Nowadays in our society people with mental disorders are considered to be weak and non self-sufficient, being not able to solve life difficulties. They are often compared with children who never grow up. The major purpose of children with intellectual disabilities training is to prepare them to live as more independently as possible; therefore, there should be much practice of real-life situations and learning to repeat an activity under its sequence while training pupils. The purposefulness of education has a great impact on these children’s preparation for an autonomous life. The training of children with mental disorders to live on their own is a complicated and diverse process which needs new educational techniques and methods to get it realized. It became particularly relevant to talk about problems and possibilities of self-sufficiency training and implementation of children with intellectual disabilities during the process of integration and starting paying attention on the improvement of life conditions and quality. The subject-matter is the collaboration of parents and specialists while preparing children with mental disorders to live independently. The research goal is to reveal the problems of the partnership of parents and specialists while preparing intellectually disorded pupils to live on their own. The tasks of the... [to full text]

Tiek pasauliniame, tiek Europos, tiek ir Lietuvos kontekste pastaruoju metu pastebimas ženklus moterų aktyvumo padidėjimas. Moterys nesitenkina vien tik žmonos ar mamos vaidmeniu. Šiandieną jos sėkmingai daro karjerą, tobulina profesines žinias, aktyviai dalyvauja visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenimis, pastaraisiais metais didėja ir auga moterų verslininkių vaidmuo ekonomikoje. Spėjama, kad moterų kūrybiškumas ir verslo potencialas yra užslėptas ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo šaltinis. Būdamos užimtos verslu, karjera, šeima ir namais - moterys dar sugeba rasti laiko ir savo profesinių žinių tobulinimui, bendravimui, patirties pasidalijimu su kitomis moterimis klubinėje veikloje. Verslo bei sėkmingai karjerą darančios moterys yra dar labiau užimtos nei verslininkai vyrai, tad įdomu, kaip joms pavyksta atrasti laiko dar ir klubinei veiklai, ir ko jos siekia šioje veikloje. Šiame darbe siekta išsiaiškinti LIONS moterų klubo narių nuomonę apie moterų savirealizacijos galimybes klubinėje veikloje. / In today's World, Europe and even Lithuania context we see a very noticeable women activity. Nowadays it is not enough for them to take care of the house and children, to study at universities, to run their own business. Women take part in different political or social organizations, associations and clubs. What are their expectations? Having so little free time, they waste it on improving our imperfect world. And they have been doing it for more than two hundred years, since one of the earliest and most influential of women's clubs Sorosis was founded in New York City in 1868. As there were no studies in women's club movement in Lithuania, this paper aims to find out what are the expectations of women self-realization and self-actualization, and how they could be fulfilled participating in club activity.

Object of the research – problems of collaboration and personal contacts at secondary school. Hypothesis: There is some concern about culture of students` personal contacts. Negative features of national character can exert influence on students` unwillingness to learn in cooperation. Strained relations between teachers and law level of collaboration have a negative effect upon upbringing process. Not good enough relations between teachers and students impede to achieve the better progress in learning. Purpose of research – to investigate influence of communication culture and it`s components on upbringing process in sociological – pedagogical aspect. Goals: to analyze scientific publications about communication especially at school; about source of problems connected, with communication culture in Lithuanian schools; about personal contacts and collaboration culture; about active teaching methods. To investigate teachers` regulations of communication and collaboration with students and teachers. To analyze influence of communication culture on students` learning results. To give practical recommendations to the teachers of Kazlu Ruda administration schools about contacts and importance of collaboration culture for learning and upbringing process. The opinions of respondents are found out by using questionnaire in this research. There were 2 questionnaires formed for teachers and for students. It was done the pilotage before the basic research. Then there were... [to full text]

Pažangių technologijų taikymas nuotoliniame švietime sudaro galimybes pagerinti interaktyvų bendravimą tarp moksleivių bei mokytojų. Visame kame vyksta kaita, ir mes privalome keistis. Keičiantis pasaulio taisyklėms, net be kieno nors valingų pastangų ima trupėti senoji ir kilti nauja, atnaujinta principais, aktualiomis vertybėmis ir siekiamybėmis, švietimo sistema. Švietimo sistema – tai sistema, kuri teikia būtinus įgūdžius, kad mūsų tauta savo vertybes ir dinamiką įvertintų multinacionalinėje arenoje, į kurią žengiame. Šiuolaikinė visuomenė yra priversta vis didesnį dėmesį skirti kiekvieno nario savarankiškam mokymuisi. Mokymasis naudojant naujas informacijos ir komunikacijos technologijas įgyvendina informacinės visuomenės poreik��� mokytis visiems, visada ir visur. Moksleivių tarpe populiarūs tapo mobilūs telefonai. Tinkamai išnaudojus mobiliųjų telefonų galimybes, derinant jas su pažangiomis informacinėmis technologijomis, galima pagerinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp moksleivių bei pedagogų, siekiant gauti geresnių mokymosi rezultatų. Darbe atlikta pažangių technologijų taikymo nuotoliniame švietime analizė, sukurtas internetinis puslapis, į kurį, panaudojant Google galimybes, integruotas įrankis SMS žinučių pasiuntimui prieš įvykį (trumpas priminimas moksleiviams, kad nepamirštų atlikti nurodytų namų darbų, pasiruoštų pamokai ir kt.) į nurodytus mobiliųjų telefonų numerius, siekiant pagerinti moksleivių ir mokytojų interaktyviam bendravimui, bei parengtas... [toliau žr. visą tekstą] / Modern and fast developing information and communication technologies directly influence the development of the information society. They create the assumption to the space electronic to integrate to all the fields of society life: economics, business, culture and education. The society is changing and we must to change too. The education system is renewed by new principles, relevant values and objectives. The education system is the system which provides necessary skills that our nation could appreciate its values and dynamics in the multinational arena. The concept of lifelong learning is one of the assumptions of the development of modern Society. This concept appeal to the attitude that the biggest value of contemporary person is knowledge and constant perfection, and without fear of changes in life. The new method of learning is distance education based on the innovation of information and communication technologies. The virtual environment and mobile technologies are used in the process of learning. These technologies became available for all people independently from living place, the sphere of activity or age. In consideration of the requirement the foundation of virtual university is planned in Lithuania. The use of progressive technologies in distance education creates the possibilities to improve interactive communication between teachers and students. These technologies are used more and more often in secondary schools and the learners improve their... [to full text]