Darbe analizuojami ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendravimo su bendraamžiais pokyčiai. Tėvai, auginantys vaikus, turinčius SUP, vaikų bendravimo sunkumus vertina kaip nereikšmingus ir laikinus, kylančius dėl individualių vaiko būdo bruožų arba dėl kalbos sutrikimo, kurį įveikus bendravimo sunkumai turėtų savaime išnykti. Auklėtojos vaikų, turinčių SUP, bendravimo sunkumus vertina kaip pačių vaikų individualias problemas, kurias sukelia vaiko būdo bruožai, kalbos sutrikimas, bendravimo su bendraamžiais patirties stoka.Skatinant vaikus, turinčius SUP, žaisti kartu su bendraamžiais, mokant atlikti pasirinktusvaidmenis, sudaroma galimybė paspartinti žaidimo raidą ir aktyvinti SUP turinčių vaikų bendravimą. Skatinant vaiko, turinčio SUP, bendravimą svarbu ne tik žaisti kartu inicijuotuose žaidimuose, bet ir sudaryti žaidybines situacijas, kuriose SUP turintis vaikas mokytųsi suprasti savo vaidmenį, numatomus atlikti veiksmus ir žaidimo partnerius. Aktyvinant SUP turinčių vaikų bendravimą, svarbu skatinti ne tik vaikus, turinčius SUP, bet ir jų bendraamžius. / The paper analyzes the changes of communication between the pre-school age children with special educational needs (SEN) and their peers.The study was conducted through observation, structured interviews with the free responses and the action research methods. The subjects of the study were 20 students with SEN (aged 4- 5), 121 of their peers, 19 parents raising children with SEN, 17 teachers who teach pupils with SEN. It was revealed that communication of children with SEN and their peers is inadequatebecause they do not keep terms with their peers and fail in communication. Children with SEN in theirdaily independent routine prefer games that do not require interaction with their peers.Parents of children with SEN understand these communication difficulties asmeaningless and temporary and think that these difficulties should automatically disappear afterovercoming speech disorder or child’s character disorder. Educators of children with SEN consider thesecommunication difficulties as the children’s own individual problems, caused by the child’s traits, problems with speech or the lack of communication experience with peers.

Besikeičiančiame postmodernistiniame pasaulyje vykstantys intensyvūs socialiniai – ekonominiai, technologiniai, demografiniai, kultūriniai pokyčiai transformuoja visas žmonių gyvenimo sritis, jų tarpe ir žmogaus ugdymą. Ši pokyčių dinamika įsitvirtina ne tik kasdieninėje žmogaus veikloje, bet turi įtakos ir jų karjerai. Žmonėms svarbios tampa ne tik žinios, patirtis, įgūdžiai, bet ir gebėjimas rasti sau tinkamą veiklą, pasirinkti profesiją, kuri atitiktų jo individualius interesus, poreikius bei gebėjimus, atlieptų jų lūkesčiams. Profesinis apsisprendimas tampa viena iš svarbiausių žmogaus priimamų sprendimų. Toks apsisprendimas skatina atkreipti dėmesį ne vien į jauno žmogaus profesinį rengimą, bet ir jo tinkamą nuostatą ir kitų žmonių pagalbą sėkmingam karjeros projektavimui. / The subject is relevant, as there are no studies in Lithuania that would be detailed enough to reveal the role of communication in a family as a designing factor for students’ professional career.

Bakalauro darbe analizuojami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo su bendraamžiais, ypatumai. Tyrime dalyvavo: 20 4-6 metų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; 241 jų bendraamžis; 17 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų ir 3 globėjai; 48 tėvai, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir lanko grupę kartu su SUP turinčiais vaikais; 14 auklėtojų, kurių grupėse ugdomi vaikai, turintys SUP. Analizuojant SUP turinčių vaikų ir jų bendraamžių interviu bei stebint jų bendravimą, buvo siekiama įvertinti ikimokyklinukų bendravimo ypatumus ir atskleisti priežastis, turinčias įtakos jų bendravimui. Interviu su tėvais ir auklėtojais buvo siekiama įvertinti informaciją bei požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus. Nustatyta, kad pusė SUP turinčių vaikų sėkmingai bendrauja arba siekia bendravimo. Kita dalis yra pasyvūs, savarankiškai negeba inicijuoti bendravimo arba tai daro netinkamu būdu, negeba veikti kartu, laikytis taisyklių. Netinkamas jų elgesys siekiant užmegzti tarpusavio ryšius ar bendravimo metu, formuoja priešišką bendraamžių nuostatą į SUP turintįjį. Sėkmingą bendravimą lemia gebėjimas tinkamai užmegzti ryšį, veikti kartu, laikytis taisyklių. Tėvai neįvertina SUP turinčių savo vaikų bendravimo sunkumų. Sunkumus įžvelgia tik dėl kalbos sutrikimo ir charakterio bruožų. Auklėtojų požiūriu visi SUP turintys vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Negebėdami užmegzti ir/ar palaikyti tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work analyses the peculiarities of communication between pre-school children and their peers with special education needs. The participants of the research: 20 from 4 to 6 year old children with special education needs and 241 of their peers; 17 parents and three foster-parents of children with special education needs; 48 parents who children are not with special education needs but attend the same group with them; 14 educators who work with children with special education needs. For the attainment of evaluating the peculiarities of communicating of pre-school children and establishing the facts influencing communication, the interview of the children with special education needs and their peers has been analysed and their communication observed. The interview has been provided in purpose to assess the information and the attitude towards peculiarities of children relationship. Furthermore, it has been set that half of the children with special education needs communicate or seek to communicate successfully, whereas the others are passive, are not able to initiate communication on their own or do it in a wrong way and cannot act together or keep rules. Inadequate their behaviour during communication or taking a try at getting in with forms unfriendly attitude towards the children with special education needs. The ability to strike up a friendship, to act together and keep rules determines successful communication. The communication difficulties of the children... [to full text]

Magistro darbe Mokyklos bendruomenės ryšių modeliavimas per socioedukacines veiklas aptariama mokyklos bendruomenės ryšių stiprinimo klausimai. Darbe tiriama, kaip socioedukacinės veiklos gali padėti stiprinti mokyklos bendruomenės tarpusavio santykius. Norint, kad mokyklos bendruomenės gyvenimas būtų pilnavertis ir įvairiapusis, būtinas visų mokyklos bendruomenės grupių bendravimas, tarpusavio pasitikėjimas, pagalba. Todėl svarbu iš anksto formuoti socialinius mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų bei mokinių tėvų ryšius. Magistro darbo tikslas – socioedukacinių veiklų pagalba nustatyti mokyklos bendruomenės socialinių ryšių stiprinimo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti tarpusavio ryšių plėtotės institucinėje aplinkoje teorines prielaidas. 2. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, išanalizuoti mokyklos bendruomenės narių (mokyklos vadovų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, mokinių ir mokinių tėvų) veiklos bruožus ir socioedukacines veiklas, plėtojančias mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšius. 3. Naudojant tyrimo duomenų apibendrinimo metodą, nustatyti mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšių stiprinimo galimybes per socioedukacines veiklas tiriamųjų lyties, amžiaus, išsilavinimo aspektais. 4. Remiantis tyrimo rezultatais, mokyklos bendruomenės nariams pateikti rekomendacijas tarpusavio ryšių stiprinimo klausimais. Tiriamojoje magistro darbo dalyje aprašomas empirinis tyrimas. Tyrimas atliktas 2010 m. balandžio mėn. Šilalės rajono bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Modeling of school’s society relationship while doing social-educational activities and questions how to strengthen school’s society relationship are analyzed in this master’s paper. It is necessary to have communication, trust and help of all groups of school society in order their life would be diverse and significant. Therefore, it is important to form social relationship between students, teachers, head teachers and parents. Master’s paper objective: Using social-educational activities to ascertain consolidation facilities of school society social relationship. Master’s paper goals: 1. To analyze theoretical assumption of relationship development in institute setting. 2. Using information of research to analyze school’s society members (head teachers, teachers, students and parents) points of social-educational activities which develop their relationship. 3. Using generalization method of information to ascertain consolidation facilities of relationship while doing social-educational activities using aspects of their gender, age and education. 4. To give recommendation about consolidation of relationship to members of school society. It is written about empirical research in this paper. The research was accomplished in April 2010 in basic, secondary schools and gymnasium of Šilale. 50 head teachers, 54 teachers, 52 students and 54 parents took part in this survey, who answered the questions of anonymous questionnaire. The answers were computerized by excel program... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima ypatumai. Suformuluota hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą su šeima labiausiai sąlygoja nepakankama informacijos sklaida ir neišplėtota bendradarbiavimo kompetencija. Tyrime dalyvavo 138 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai ir 4 šių įstaigų vadovai. Anketinės apklausos būdu tirta, kokios yra pagrindinės ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo su šeima sritys, kokie veiksniai skatina ar riboja šį bendradarbiavimą ir kokios yra ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiksmingesnio bendradarbiavimo su šeima prielaidos. Kiekybinį tyrimą papildė ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovų apklausa, vykdyta taikant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimu nustatytos pagrindinės ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimo su šeima sritys: vaiko socializacija, įgūdžių lavinimas, sveikata ir pasiekimų vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą su šeima skatinančiais veiksniais galima laikyti didesnę specialistų bendradarbiavimo kompetenciją, geresnę informacijos sklaidą, pozityvius santykius tarp bendradarbiaujančių subjektų, asmeninę iniciatyvą ir organizacinės kultūros veiksnius. Bendradarbiavimo procesas tarp ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir šeimų yra trikdomas nepakankamos informacijos sklaidos, skirtingo bendradarbiaujančių subjektų požiūrio į sprendžiamas problemas bei... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis the pre-school teachers’ communication and collaboration with family characteristics. Have stated the hypothesis that pre-school teacher collaboration with the family leads to the most inadequate dissemination of information and cooperation in underdeveloped powers. The study included 138 preschool teachers of Siauliai prežschool education institutions and 4 directors of these institutes. Carrying out a survey investigated what are the main pre-school teachers' cooperation with family areas, what factors promote or limit this cooperation and what are assumptions for more effective cooperation of the pre-school teachers with the family. The Heads of pre-school education institutions complemented the quantitative study by completing the surveys of semi-structured interviews. The study identifies the basic pre-school teachers' cooperation with family areas: children's socialization, skills development, health and assessment oh children achievement. The results showed that stimulating factors of the pre-school teacher collaboration with the family may be considered: more closely expertise, better information sharing, positive relationships between cooperating entities, personal initiative and organizational cultural factors. Process of cooperation among pre-school teachers and families is insufficient to interfere with the dissemination of information, different co-actors approaches addressed to the problems and lack of competence of the... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vaikaičių vertybių sistemos ir iš senelių gaunamo socialinio palaikymo bei tarpusavio bendravimo patirties sąsajas. Tyrime dalyvavo 222 dviejų Kauno rajono mokyklų 11-12 klasių mokiniai (38% vaikinų, 62% merginų), kurių amžius svyravo nuo 16 iki 19 metų. Vertybės buvo tiriamos M. Rokeach (1973) vertybinių orientacijų tyrimo metodika (VOT), suvokiamas socialinis palaikymas iš senelių tirtas socialinio palaikymo klausimynu (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991). Tyrimo rezultatai atskleidė egzistuojančius vertybių skirtumus tarp lyčių: merginoms „lygybės“, „laisvės“, „grožio pasaulio“ ir „materialiai aprūpinto gyvenimo“ vertybės yra svarbesnės nei vaikinams. Kiti rezultatai atskleidė, kad dažnas vaikaičių ir senelių bendravimas susijęs su „malonumų“, „pasaulinės taikos“, „grožio pasaulio“, „save kontroliuojančio“, „mandagumo“, „tvarkingumo“, „ambicingumo“, „protingumo“, „socialinio pripažinimo“, „išminties“, „linksmumo“, „laisvės“ ir „išganymo, išsigelbėjimo“ vertybėmis, retas su „tikros, artimos draugystės“, „nacionalinio saugumo“ ir „kūrybiškumo“ vertybėmis. Vaikinų vertybės yra susijusios su suvokiamu instrumentiniu, informaciniu ir emociniu palaikymu tiek iš močiučių, tiek iš senelių vyrų, tuo tarpu merginų vertybės siejasi su suvokiamu emociniu palaikymu iš močiučių, o vertybių ir suvokiamo socialinio palaikymo iš senelių ryšys merginų grupėje nenustatytas. Merginų vertybes prognozuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The present research study examined relations between adolescents’ values, social support from grandparents and dimensions of communication between generations (frequency of communication, grandparents’ gender) in a sample of 222 adolescents (62% female; 38% male) 11-12-grade students of secondary schools in Lithuania. Social support was measured by the Social support questionnaire (The Medical Outcomes Study Social Support Survey; Sherbourne C. D. and Stewart A. L. 1991), values were measured by Rokeach Value Survey (1973). The results revealed differences between the values of the existing gender: female’s “equality”, “freedom”, “the world of beauty” and “comfortable life” values are more important than male. Other findings showed that frequent communication of grandchildren and grandparents related to the “pleasure”, “world at peace”, “world of beauty”, “self-controlled”, "polite”, “tidy”, “ambition”, “intellectual”, “social recognition”, “wisdom”, “joyful”, “freedom” and “salvation” values, infrequent communication was related with “true friendship”, “national security” and “creativity” values. Male values are associated with the perceived instrumental, informational and emotional support from both grandmothers and the grandfathers; female’s values associated with perceived emotional support from grandmothers, relation between female values and perceived social support from grandparents not found. Female’s values predict non-residence along with his grandparent (s)... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su savo gydytoju psichiatru, jo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. Tyrime dalyvavo: 140 įvairiomis psichikos ligomis sergančių pacientų (66 vyrai ir 74 moterys), besigydantys VŠĮ. Pakaunės PSPC. Šio darbo naujumas bus surasti ir parodyti sociodemografinius, klinikinius veiksnius, kurie daro įtaką pozityvesniam požiūriui į vaistus ir atsakingesniam jų vartojimui. Taip pat surasti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su gydytoju psichiatru ir gydytojo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. / The aim of the research is to evaluate the connection among the subjectively perceived relationship with one’s doctor psychiatrist, adherence to his/ her instructions and the satisfaction with the services provided by the healthcare institution from the point of view of individuals suffering from psychiatric illnesses. 140 patients (66 males and 74 females) with various psychiatric illnesses treated at Public Enterprise Pakaunė PSPC (Primary Healthcare Center) took part in the research. The novelty of this paper lies in the identification and highlighting of socio demographical and clinical factors contributing to a more positive attitude towards medication and its more responsible consumption. Besides, the discovery of the connection among the subjectively evaluated relationship with the treating doctor psychiatrist from the point of view of patients with psychiatric illnesses, adherence to his/ her instructions and satisfaction with the services provided by a healthcare institution is also innovative.

SUMMARY Management of Public Health PATIENTS‘ SATISFACTION WITH IN-PATIENT HEALTH CARE SERVICES IN TAURAGĖ COUNTY HOSPITAL Saulius Jančys Supervisor Jurgita Vladičkienė, Department of Social Medicine. Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. - Kaunas, 2005.- P.53 Aim of the study. To evaluate patients’ satisfaction with in-patient health care services. Methods. 20 questions anonymous questionnaire have been used in the study. 179 patients aged 18 and older have been surveyed. Statistic data analysis has been made, using SPSS 10.0 version. Results. Response rate of the surveyed patients was 85%. 70.4% of the participants were woman aged 18 and older. Most of the respondents had basic (40.8%) and secondary (29.6%) education. 82% of the patients were informed about their treatment, results of investigations and diagnose by medical personnel and 93.3% were interested in such information. More than one third of the patients (35.6%) assumed that responsibility for the treatment lies on doctor, and 5.6% maintained that patient is responsible for the treatment. 83.8% of the respondents trust in their doctors’ completely. 68% of the patients suggests that only doctor make decision on his treatment. Communication of staff members was acceptable for 97.2% of the patients. 88.3% of the patients were satisfied with in-patient health care services. 33.5% of the respondents evaluated health care services as very good, 59.2% - as good. 90.5% of the respondents would... [to full text]

DIFFERENT PHYSICAL ACTIVITY MEN AND WOMEN COMMUNICATION PECULIARITIES Margarita Skvarčienė Lithuanian Academy of Physical Education, Kaunas, Lithuania SUMMARY Scholarly opinions about the differences between men and women are more than academic; opinions about gender differences have personal, professional and political implications. Many scholars lamented that too few theories existed to explain sex differences in communication. Although theory still lags behind descriptive research, researchers have made advances in theoretical explanations of sex and gender differences. This study present different physical activity male and female similarities as well as differences in communication. As we researched, we hypothesized that: physically active men and women have better listening skills, than physically sedentary men and women; physically active men and women have tendency to have greater demand of communication, than non active men and women; physically active men and women have better communication skills, than physically passive men and women. The object of the current study is gender communication peculiarities. The aim of the work is to evaluate different physical activity men and women communication peculiarities. To obtain this aim, we determine these propositions: 1. to evaluate different physical activity men and women listening skills and to compare them by gender aspect; 2. to evaluate different physical activity men and women demand of communication, and... [to full text]

Moksleivių elgesys turintis įtakos sveikatai, gyvensena, santykiai šeimoje ar bendraamžių grupėje tolydžiai kinta. Dabartinių moksleivių sveikata nėra itin gera: netaisyklinga laikysena, regos sutrikimai, dažnesnės traumos, daug savižudybių. Todėl svarbu kuo daugiau sužinoti apie paauglių gyvensena, jos kaitą. Tyrimas atliktas 2006 metų sausio ir vasario mėnesiais Kauno miesto „Vaižganto“ vidurinėje mokykloje, Sargėnų vidurinėje mokykloje, bei VDU Kauno „Rasos“ gimnazijoje. Buvo išdalinta 412 anketų, tačiau tolesniam tyrimo rezultatų apdorojimui buvo tinkamos 400 anketų. Tyrimo tikslas — ištirti Kauno bendrojo lavinimo mokyklų 7-ų ir 9-ų klasių mokinių elgesio, šeimos ir mokyklos aplinkos ypatumus, įvertinti jų ryšį su nusiskundimais sveikata. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių specifinius sveikatos rizikos veiksnius. 2. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių mokyklos aplinkos vertinimo ypatumus. 3. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-�� klasių mokinių bendravimo šeimoje ypatumus. 4. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių sveikatos bei savijautos rodiklius. Buvo iškelta hipotezė, kad šių dienų 7-ų klasių mokinių gyvensenos ir elgesio, turinčio įtakos sveikatai, dėsningumai yra panašūs kaip ir 9-ų klasių mokinių. Darbe buvo taikomi šie tyrimo metodai: teorinės analizės ir apibendrinimo, anketinės apklausos, matematinės statistikos. Anketinės apklausos metodu siekėme nustatyti mokyklos, namų aplinkos, bendravimo su bendraamžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Schoolchild behavior having influence for their health, the lifestyle, in family and in contemporary group gradually varies. The health of contemporary schoolchild is not especially good: irregular posture, disorder of eyesight, frequent injuries, many self-murders. Therefore, it is important to find out as much on adolescent’s lifestyle and its alternation. The inquiry was prosecuted in “Vaižgantas” and “Sargėnai” secondary schools and VDU Kaunas “Rasa” high school in Kaunas city in January and February of 2006. There were distributed 412 of questionnaires. To work for the succeeded results of the research were applied 400 questionnaires. The purpose of research – to investigate Kaunas 7 and 9 classes schoolchild behavior, the singularities of family and school environment and estimate the relation between complaints about health. The goal: 1. To determine and compare the factors of specific health risk of 7 and 9 classes schoolchild. 2. To determine and compare the singularities of school environment of 7 and 9 classes schoolchild. 3. To determine and compare the singularities of intercourse in family of 7 and 9 classes schoolchild. 4. To determine and compare the rate of schoolchild health of 7 and 9 classes. The hypothesis was that consistent pattern of latter-day schoolchild of 7 class lifestyle and behavior, which influence health are also similar as of 9 class schoolchild. Methods practiced in this research: the theoretical analysis and generalization, questionnaire... [to full text]