Vis dažniau kalbama apie vieną aktualiausių mokyklos problemų - moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimą, pasireiškiantį nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka, užduočių neatlikimu ar visišku pasitraukimu iš mokyklos. Kiekviena šalis susiduria su nebaigusiųjų mokyklos ir iškritusių ar nubyrėjusių iš mokyklos problema. Todėl jos sprendimas negali būti atsietas nuo šalies ekonominės bei socialinės struktūros. Ši problema egzistuoja daugelyje pasaulio šalių ir yra siejama su skurdu, bedarbyste, piktnaudžiavimu narkotikais bei alkoholiu, žema socialine padėtimi, pakitusiomis socialinėmis vertybėmis. Problema – nepanaudojami veiksniai, kurie galėtų paskatinti mokymąsi Jaunimo mokykloje. Objektas – mokymąsi Jaunimo mokykloje skatinančių veiksnių visuma. Tyrimo tikslas: atskleisti veiksmingiausius mokymą(si) skatinančius veiksnius Jaunimo mokykloje. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atskleisti mokymo (si) sampratą. 2. Apibrėžti mokymąsi skatinančių veiksnių visumą; 3. Išryškinti jaunimo mokyklos ypatumus ir besimokančiųjų charakteristikas; 4. Atskleisti nelankymo priežastis jaunimo mokykloje; 5. Išryškinti pagrindinius veiksnius, skatinančius mokymąsi jaunimo mokykloje. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Interviu ir apklausa raštu. Išvadose paaiškėjo, jog pagrindiniai mokymąsi skatinantys veiksniai Jaunimo mokykloje yra: • bendravimas paremtas bendradarbiavimu • geras mokyklos mikroklimatas • netradicinių metodų taikymas Tyrimo rezultatų analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Increasingly, one of the most pressing problems in schools - students' learning motivation decline, indicated by a learning experience, poor attendance, lack of interest, task, or not being a full withdrawal from school. Each country is faced with drop-outs and left school problem. Therefore, its decision can not be decoupled from the country's economic and social structure. This problem exists in many countries around the world and is associated with poverty, unemployment, drug and alcohol abuse, low social status, social values changed. The problem - goes unused, factors which could encourage the learning of young people in school. Subject - Youth in school learning all the factors. The aim of the study: to reveal effective training factors in school youth. The work of the following tasks: 1. Disclosure of Instruction concept. 2. Defining the learning factor in promoting a whole; 3. Highlight the features of school and student characteristics; 4. Failure to disclose the reasons for the youth in school; 5. Highlight the key factors that promote learning in young people in school. Research methods: 1. Scientific literature review. 2. Interviews and survey writing. The conclusions showed that key factors in promoting the learning of young people in school: • communication-based cooperation • good schools microclimate • non-traditional methods Analysis of the results of the study indicate that a different treatment of students and teachers in training. Students and... [to full text]

Disertacijoje analizuojama, kaip vadovų savaiminio mokymosi pagalba daryti įtaką įmonės veiklos rezultatams. Vadovų savaiminis mokymasis nagrinėtas tarpdiscipliniškai – atskleisti vadybiniai, psichologiniai bei edukologiniai aspektai. Susisteminta savaiminio mokymosi samprata bei atskleisti jos ryšiai su formaliuoju ir neformaliuoju mokymusi. Įvardinti vadovų savaiminio mokymosi veiksniai: savaiminio mokymosi individo, savaiminio mokymosi aplinkos veiksniai bei savaiminio mokymosi metodai. Taip pat aprašyti mažų ir vidutinių įmonių veiklos rezultatai. Vadovų savaiminio mokymosi veiksnių įtaka įmonių veiklos rezultatams ištirta empiriškai Lietuvos mažose bei vidutinėse įmonėse. Tyrimas atskleidė, kad didžiausią įtaką Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių rezultatams (įmonės inovatyvumui, klientų pasitenkinimui ir jų nusiskundimų fiksavimui, darbuotojų pravaikštų mažėjimui ir darbuotojų pasitenkinimui) turi tam tikri vadovų savaiminio mokymosi veiksniai: aukštas vadovų pasiekimo poreikis, aukštos teigiamos vadovų nuostatos į mokymąsi, lengvai darbuotojams prieinama informacija įmonėje, skiriamas laikas, o taip pat ištekliai bei priemonės, reikalingos mokytis. / The dissertation analyses how to impact enterprise performance results with the help of managers’ informal learning. The concept of managers’ informal learning has been analyzed interdisciplinary – the aspects of management, psychology and educology sciences have been revealed. The concept of informal learning has been clarified and its interrelationship with formal and non-formal learning has been defined. Also factors of managers’ informal learning have been identified: individual informal learning factors, factors of informal learning environment and informal learning methods. The performance management results of small and medium-sized enterprises have been described. The impact of managers’ informal learning on enterprise performance results has been verified empirically in Lithuanian small and medium sized enterprises. The research revealed the particular factors having the biggest impact on Lithuanian small and medium-sized enterprise performance results: enterprise innovativeness, customer satisfaction and their complain tracking, absenteeism decline and employee satisfaction. The mentioned most significant managers’ informal learning factors are as follows: manager’s high need for achievement, high positive manager’s attitudes towards learning, easily accessible information in organization, resources and time allocated for learning.

Darbo sudėtinės dalys. Darbas susideda iš dviejų dalių - teorinės ir tiriamosios. Teorinėje dalyje, remiantis lietuvių ir užsienio autorių moksline literatūra išanalizuotas besimokančios organizacijos tipas, išskirtos vidinės organizacijos mokymosi aplinkos sąlygos, stiprinančios darbuotojo motyvaciją mokymosi proceso atžvilgiu, bei nustatyti pagrindiniai veiksniai, lemiantys tradicinio darbuotojo virsmą žinių darbuotoju. Tyrimo įgyvendinimui buvo pasirinktas naudoti kokybinio tipo duomenų rinkimo metodas: duomenų rinkimas klausinėjant (interviu). Apklausti Kauno miesto kelionių agentūrų, orientuotų į išvykstamąjį turizmą, darbuotojai (n = 5). Atsakymų į interviu klausimus turinys analizuotas taikant kokybinės turinio (content) analizės metodą. Remiantis gautais tyrimo rezultatais pateiktos išvados. Raktiniai žodžiai: organizacinis mokymasis, mokymosi aplinka, besimokanti organizacija, žinių darbuotojas, kompetencija. Tyrimo objektas – vidinė organizacijos mokymosi aplinka. Problema: kokie organizacijos vidinės aplinkos veiksniai turėtų lemti tradicinio darbuotojo virsmą žinių darbuotoju. Tyrimo tikslas – nustatyti bei įvertinti vidinius organizacijos aplinkos veiksnius, įgalinančius tradicinio organizacijos darbuotojo virsmą žinių darbuotoju. Hipotezė: vidinė organizacijos mokymosi aplinka įtakoja tradicinių turizmo organizacijos darbuotojų virsmą žinių darbuotojais. Tyrimo tikslui realizuoti iškelti uždaviniai: 1. Apibrėžti „žinių“ konceptą organizacijų lygmenyje... [toliau žr. visą tekstą] / The work consists of a theoretical and practical part. The theoretical part, which is based on reliable scientific literature by Lithuanian and foreign authors, covers an analysis of the concept of a learning organization and an identification of environment conditions of an internal organization, enhancing employee motivation towards learning. Key factors, affecting transformation of a traditional worker into a knowledge worker, are also identified. A qualitative data collection method (interview) was chosen for the research. Employees of Kaunas travel agencies (n = 5), focusing on outbound tourism, participated in the interview. The content of responses was analyzed using qualitative content analysis method. Conclusions were made on the basis of data analysis. Keywords: organizational learning, learning environment, learning organization, knowledge worker, competence. The object of the research was the learning environment inside an organization. The problem: What factors of an internal environmental should determine transformation of a traditional worker into a knowledge worker. The aim of the research was to identify and evaluate internal factors of an organizational environment enabling transformation of a traditional worker into a knowledge worker. Hypothesis: internal organizational learning environment affects transformation of traditional workers into knowledge workers. To achieve the aim of the research, the following objectives were set: 1. To define the... [to full text]

Darbe aptariami paauglių muzikos mokymosi motyvaciją lemiantys veiksniai, jų įtaka miesto ir rajono muzikos mokyklose. Baigiamojo darbo tikslas - atskleisti veiksnius, lemiančius muzikos mokymosi motyvaciją miesto ir rajono muzikos mokyklose. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) pristatyti ir apžvelgti muzikos mokymosi motyvacijos sampratą; 2) apibūdinti paauglių muzikinio ugdymo problemas; 3) išskirti muzikos mokymosi veiksnius, turinčius įtakos miesto ir rajono mokinių motyvacijai mokytis muzikos; 4) palyginti miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvaciją groti pasirinktu instrumentu. Tyrimo objektas - veiksniai, lemiantys mokinių muzikos mokymosi motyvaciją miesto ir rajono muzikos mokyklose. Tyrimas atliktas Mažeikių mieste ir rajone, tai Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje bei Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos skyriuose – Laižuvos, Sedos bei Židikų skyriuose. Tyrime dalyvavo 120 respondentų iš miesto ir rajono muzikos mokyklų. Tyrimas vyko anketavimo metodu, kuriuo buvo siekta sužinoti kaip darbe nagrinėti veiksniai įtakoja miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvaciją mokytis muzikos. Išanalizavus muzikinio ugdymo ir motyvacijos literatūros šaltinius, išnagrinėjus veiksnių įtaką paauglių muzikos mokymosi motyvacijai bei atlikus miesto ir rajono muzikos mokyklų paauglių motyvacijos groti pasirinktu instrumentu lyginamąją analizę galima daryti šias bakalaurinio darbo išvadas: 1) Motyvacija išskiriama į dvi pagrindines grupes:... [toliau žr. visą tekstą] / The BA paper focusses at discussing the factors which determine teenagers’ motivation to learn music in city and district music schools. The aim of the present paper is to identify the factors contributing to motivation to learn music in city and district music schools. To this purpose, the following tasks were set out: 1) to present the conception of motivation to learn music; 2) to name the problems of music education of teenagers; 3) to single out the factors which have an impact on the motivation of city and district pupils to learn music; 4) to compare the motivation of teenage pupils to play a musical instrument in a city music school with motivation in a district music school. The subject matter of the study is factors determining the motivation of pupils to learn music in city and district music schools. A survey was conducted in the Mažeikiai city and district – the Mažeikiai Vytautas Klova Music School and the branches of the school in Laižuva, Seda and Židikai. Questionnaires were administered to 120 pupils at the city and district music schools to determine how the factors analysed in the paper influence the motivation of teenage pupils to learn music. The review of the literature on music education and motivation, assessment of the influence of factors on teenagers’ motivation to learn music and comparative analysis of motivation of pupils at the city and district music schools to play the musical instrument suggest the following conclusions: 1) motivation is... [to full text]

In the summary of the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior. / Disertacijos „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ santraukoje pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo objektas – žinių vadyba ir jos priemonės. Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti žinių vadybos įtaką kompetencijų plėtrai. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kompetencijų tobulinimo poreikį ir sampratą; išanalizuoti kompetencijų rūšis ir jų charakteristikas; atskleisti žinių vadybos svarbą tobulinant organizacijos kompetencijas; išnagrinėti žinių vadybos priemones, kurios daro didžiausią įtaką kompetencijų plėtrai; atlikti žinių vadybos įtakos kompetencijų plėtrai analizę Išsiaiškinta, kad stiprėjanti konkurencija tarp organizacijų, turbulencinė, sunkiai prognozuojama aplinka, mokslo ir technologijų pažanga, socialinis ir kultūrinis kontekstas, augantys žinių visuomenės poreikiai, sąlygojantys netradicinių novatoriškų sprendimų paiešką, lemia naujo lygmens organizacijos žinių, mokėjimų, gebėjimų ir įgūdžių poreikį. Organizacijos, siekdamos prisitaikyti, vystytis, tobulėti, įgyti konkurencinį pranašumą, užsitikrinti lyderio poziciją turi nuolat valdyti, plėsti, didinti ir tobulinti turimas žinias ir gebėjimus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, naudojantis sintezės, apibendrinimo metodais prieita prie išvados, kad žinių vadyba lemia ir teigiamai įtakoja kompetencijų plėtrą. Nustatyta, kad žinių vadyba yra nukreipta į intelektinio kapitalo kūrimą ir tobulinimą, remia individualų ir grupinį mokymąsi, nuolatinį tobulėjimą, atsinaujimą ir plėtrą, geriausios patirties sklaidą. Žinių vadyba kompetencijų plėtrai suteikia sistemingumo ir kryptingumo. Ištyrus žinių vadybos ir... [toliau žr. visą tekstą] / The evolution and change of the environment, public needs influence changes in organizations. Organizations seeks to survive, so must adapt, develop and grow. The basis for this are the knowledge of employees, knowing, skills, abilities, experience, which must be permanently moved to new level, continuously improved if organizations wants to adapt to environment. The object of Master-thesis - knowledge management and it’s measures. The purpose of Master-thesis is to examine and analyse the influence of knowledge management on competencies development. The main tasks are to examine the needs of competencies improvement and understanding; to analyse type and characteristics of the competencies; to clarify the importance of the knowledge management for competencies development; to examine the knowledge management measures, that have the greatest impact on the development of competencies; to make the knowledge management of competencies development analysis. Using the analyze, synthesis and summarizing methods it was concluded, that the knowledge management has positive influence for competencies development. Found, that the knowledge management is focused on intellectual capital creation and development, supports individual and group learning, continuous improvement, renewal and dissemination of the best practice. Knowledge management provides a systematic and directional of competencies development. Examine, that the knowledge management contributes to the development of... [to full text]

Mokymosi visą gyvenimą samprata šiuolaikiniame jos raidos etape numato sisteminę dermę tarp skirtingų besimokantį individą supančių aplinkų: visuomenės, rinkos, valstybės. Siekiant sukurti mokymosi visą gyvenimą perspektyvą nacionaliniame kontekste, būtina nustatyti nuolatinio švietimo prioritetus (visuomenės, rinkos, valstybės atžvilgiu) ir strategijoje užtikrinti jų sisteminę dermę. Darbe analizuojama teorinė pedagogų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo medžiaga: pateikiama kvalifikacinių kategorijų samprata, naujųjų mokytojų vaidmenų palyginimas su senaisiais, nagrinėjamos kompetencijos bei jų reikšmė mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei su juo susijusių procesų apžvalga, institucinė struktūra, atsakinga už kvalifikacijos kėlimą bei jų indėlis į kvalifikacijos kėlimo procesą. Atkreipiamas dėmesys į naująjį 2007 metais rugpjūčio 3 dieną priimtą Europos Bendrijų Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“. Praktiniu tyrimu nustatyta, kad pedagogai kvalifikacijos kėlimą traktuoja kaip labai svarbų ir rimtą savo profesijos sudėtinę dalį; mokytojai daugiausia informacijos apie kvalifikacijos kėlimą sulaukia iš mokyklos administracijos arba kolegų; ryški tendenciją į mokytojų gaunamą kvalifikaciją seminarų, metodinio darbo ir paskaitų formas; didesnė dalis mokytojų nurodė, kad savišvieta jie užsiima kartais, tas pats pasakytina ir apie darbą komandoje... [toliau žr. visą tekstą] / The lifelong learning concept in the modern stage of its development provides a systematic conformity between the individual learners and the surrounding: society, market, state. In order to establish a lifelong learning perspective of the national context, it is necessary to set priorities for continuing education (public market, public relation), and the strategy to ensure their systematic conformity. Paper analyzes theoretical aspects of teachers’ education: content of qualifying category is given, comparing of new and old teachers certification system is discusses, competency and its meaning for teacher’s education is also presented. Legislative of teachers’ education is presented as well as institutional structure and its implication on the educational process. New Communication from the commission to the council and the European parliament „Improving the quality of teacher education” brought on 2007-08-03 is pointed out. Practical research pointed out that education is being handled as being very important part of profession by teachers; main information about education is released from school administration or colleagues; bigger part of teachers pointed out that self-education is not being used very often; teachers feels lack of possibilities to raise their qualification in foreign countries; among all of the respondents negative approach onto refresher courses preponderated. In order to change public attitudes from learning for life to lifelong learning is necessary... [to full text]

Darbo tikslas: aprašyti teorines vadovo savybes, apibendrinti vadovavimo teorija. Išanalizuoti x įmonės vadovo efektyvumą, darbo elgesį ir palyginti su aprašyta teorine medžiaga, apibendrinti tyrimo rezultatus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti vadovo teorinius aspektus; atskleisti vadovo efektyvumą ir svarbą; išanalizuoti bei įvertinti vadovo vaidmenį organizacijoje. Pateikti rekomendacijas efektyvaus vadovavimo. Naudojantis analizės tyrimo metodu, darbe prieita prie išvados, kad įmonės vadovas naudoja efektyvias priemones valdant įmonę. Šiuolaikiniame pasaulyje vadovas turi valdyti efektyviai norint, kad įmonė dirbtų sėkmingai ir efektyviai. Vadovavimas yra sudėtingas darbas, į kurį įeina daugelis savybių, kaip organizavimas, mokymas, komunikavimas su darbuotojais, motyvavimas ir daugelis kitų. Norint efektyviai valdyti reikia daug mokytis, kad vėliau būtų galima efektyviai valdyti ir mokinti pačius darbuotojus. Teorijoje aprašyti sėkmingi vadovavimo principai nėra visada pritaikomi kiekvienam vadovui, nes kiekvienas vadovas yra individas, visi jie yra skirtingi ir dirba skirtingose organizacijose, kuriose reikia vis skirtingų sprendimų. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia. Vadovas nėra vienas karys lauke, jis turi būrį darbuotojų, kurių pagalba jis gali įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tik reikia mokėti nukreipti darbuotojus tinkama linkme. / Managing people and organization is both - science and art. Every single act in management is related to acts performed by other people. Those acts manifest themselves in certain rights and consequences. The goal of the manager who creates his or her own image is to succeed in fulfilling the aims and objectives of the organization. The image, in other words an authority or a standing, of a manager is a trait which helps the person to persuade, direct and influence others to do what he or she expects them to do. A manager must not allow personal interests and concerns to interfere with pursuing a common goal. A meant-to-be manager has to be sincerely interested in his or her employees’ lives and to create harmonious interpersonal relationships. When there is no contact with the people involved, i.e. colleagues, or the contact is lost, work done is fruitless and vain. What is more, the manager loses his or her standing in an organization. In a successful and growing organization the key concept ‘lead and show the way’ has to be the guiding star as often as possible. The concept ‘control’, on the contrary, has to be applied only as much as needed. It follows that too much control expands personnel and diminishes initiative, too little of it brings the organization to chaos. It is a matter of selecting the right people to do the job professionally and with skill, not a matter of finding anybody for a vacant post. Furthermore, each employee should be allocated with as many tasks... [to full text]

Suaugusiųjų švietimas laikomas pagrindine sritimi įgyvendinant ES mokymosi visą gyvenimą (MVG) politiką. Grundtvig programa, Mokymosi visą gyvenimą programos sektorinė dalis, yra Europos Komisijos instrumentas, orientuotas į suaugusiųjų švietimo sektoriaus gerinimą, tačiau Grundtvig programos veiklų efektyvumas nėra nuodugniai ištyrinėtas. Šiame darbe tiriama vienos iš Grundtvig programos suaugusiųjų švietėjų profesionalizacijai skirtų veiklų - profesinio tobulinimosi kursų (IST) – mokymosi nauda asmeniniame, organizacijos, suaugusiųjų švietimo sektorių bei politiniame lygmenyje besimokančiųjų, t.y. suaugusiųjų švietėjų, vertinimu. Siekiant identifikuoti Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų dalyvių mokymosi naudą ES MVG politikos kontekste, atlikta skerspjūvio tipo elektroninė apklausa 31 Europos Sąjungos šalyje. Apklausus 737 Grundtvig IST kursų dalyvius gauti rezultatai rodo, kad kursai andragogams yra naudingi kaupiant identiteto, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, taip pat prisideda prie jų organizacijų strategijų ir mokymo turinio tobulinimo, tarptautinio bendradarbiavimo. Mokymosi naudos mastas siekia net sektoriaus ir politinį lygmenį. Toks Grundtvig IST kursų poveikis liudija kursų naudingumą, įgyvendinant ES MVG politiką. Tai, kad mokymosi pasėkoje yra gerinama švietimo sistemų kokybė ir efektyvumas (tobulinant suaugusiųjų švietėjų kompetencijas, mokymo turinį, organizacijų strategijas), plėtojamas švietimo sistemų atvirumas, (stiprėjant tarptautiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Adult education is considered to be the core area of the EU lifelong learning policy. Grundtvig Programme, a sectoral part of the Lifelong Learning Programme is a European Commission instrument aimed at the development of adult education sector. However, the effects of its actions haven’t been thoroughly examined. The learning benefits of Grundtvig in-service training (IST) courses are analysed in this article measuring the learning benefits at individual, organisation, sector and political level by the course beneficiaries - adult educators. A cross-sectional online survey has been conducted in 31 countries of the EU. The results show that the courses make the identity, human and social capital of the adult educators grow by strengthening the identity, self confidence and social interactions, strongly developing the professional competence and consciousness, widening the social network and inspiring to take action in individual, national or international level, yet the reported socioeconomic advantages at individual level are low. At organizational level the courses stimulate the development of curriculum, management strategies and international cooperation. Besides, one fifth of Grundtvig IST course beneficiaries report changes in adult education sector level as a result of the participation in the course and more than half of beneficiaries get involved in political processes. These effects of Grundtvig in-service training courses are in line with European strategic... [to full text]

The dissertation substantiates the efficacy of evidence-based teacher’s activity, teaching students with emotional and behavioural disorders in the general education school. The efficacy of evidence-based teacher’s activity is analysed according to two criteria: teacher’s learning-in-action and positive behaviour supports of the student with emotional and behavioural disorders. The qualitative study describes the teachers’ activities and experiences, defines the types of teachers’ activities and of developed interactions with the students with emotional and behavioural disorders. In order to go further into the developed interactions of the student with emotional and behavioural disorders, into the reality of the educational process and change it by encouraging evidence-based teachers’ activities and positive behaviour supports of the student with emotional and behavioural disorders, participatory action research was carried out. The reflection of the researcher’s role discloses the researcher’s versatile involvement and influence on the research process, permanently observing and actualising the researcher’s personal interaction with the participants, personal reactions, relating theoretical concepts, practical activities and reflections. The dissertation provides detailed definitions of the concepts of students with emotional and behavioural disorders, and of the structure and principles of evidence-based teacher’s activity; action took place in the reality of the... [to full text] / Disertacijoje pagrindžiamas įrodymais grįstos mokytojo veiklos veiksmingumas, ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Įrodymais grįstos mokytojo veiklos veiksmingumas analizuojamas dviem kriterijais: mokytojo mokymasis veikiant bei emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio pozityvaus elgesio palaikymas. Atlikus kokybinį tyrimą, apibūdinamos mokytojų veiklos ir patirtys, apibrėžiami mokytojų vykdomų veiklų, konstruojamų sąveikų su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiu mokiniu tipai. Vykdyti veiklos tyrimai dalyvaujant, siekiant giliau pažinti emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio ugdymo proceso realybę bei ją keisti, skatinant įrodymais grįstas mokytojų veiklas bei emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio pozityvaus elgesio palaikymą. Atlikta tyrėjos vaidmens refleksija atskleidžia visapusišką tyrėjos įsitraukimą ir įtaką tyrimo procesui, nuolat stebint ir aktualizuojant asmeninę tyrėjos sąveiką su dalyviais, asmenines reakcijas, susiejant teorinius konceptus, praktines veiklas ir refleksijas. Disertacijoje detaliai apibrėžiami emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių mokinių ugdymo konceptai, įrodymais grįstos mokytojo veiklos struktūra ir principai, pristatomos ugdymo proceso realybėje vykdytos veiklos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateikiamos empiriškai pagrįstos praktinės rekomendacijos mokiniams, tėvams, mokytojams ir specialistams bei mokslininkams.