Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų nuomonė apie neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Šakių miesto ir rajono mokyklose. Uždaviniai: 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį pedagogų lyties ir pedagoginio darbo stažo aspektu. 2. Išsiaiškinti mokinių nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis pedagogų lyties ir pedagoginio darbo stažo aspektu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus pedagogų lyties ir pedagoginio darbo stažo aspektu. Svarbiausi rezultatai: Sportinės krypties neformaliojo švietimo būreliai dažniausiai organizuojami 5-8 ir 9-12 klasių mokiniams- krepšinis. Daugiausiai organizuojami sportinės krypties neformaliojo švietimo būreliai 5-8 kl.- 9-12 kl.- krepšinis. Tarp vaikinų populiariausias - krepšinis, tarp merginų- tinklinis. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus švietimo būrelius. Iš gautų duomenų paaiškėjo sportinės krypties neformalaus švietimo būrelių nelankymo priežastys: per daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, TV, silpna motyvacija, tingėjimas. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai - „Geriausi mokyklos sportininkai”, sporto šventės – „Turizmo sporto šventė“. Dažniausiai organizuojami turnyrai: krepšinio turnyras Vasario 16-osios dienai paminėti, Vasaris-mano sveikatos mėnuo. Mokyklose sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai ir mokiniai. Juos... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the job: Psychical education teachers' opinion about informal psychical education in Sakiai city and district schools. Goal: Identify features of psychical education at school. Tasks: 1. Identify the scale and type of students activity in informal education in the aspect of teachers gender and length of service. 2. Identify the reasons why students are not involved in informal psychical education in the aspect of teachers gender and length of service. 3. Identify specifications of organizing sport events in aspects of teachers gender and length of service. Most important results: Informal psychical education after school activities that are being organized for grade 5 – 8, 9-12 class students is basketball. The most popular informal psychic education between they males is basketball, between the females is volleyball. The most students are attending the basketball informal physical education activity.. The obtained data indicate that the direction of non-formal education sports clubs attendance reason: too much time in front of the computer, TV, weak motivation, laziness. Mostly organized race - basketball competitions-"The best school athletes, sports-festival" festival of sport tourism. Usually organized tournaments: Basketball tournament on February 16th 'Day, February is my health. Schools sporting events are usually organized by the students and teachers. Sporting events are usually funded by the school administration. Sports events for the period between 50... [to full text]

Darbo problema: ar sporto renginiai yra populiarūs ir reikalingi mokyklose? Tyrimo objektas: mokinių ir mokytojų nuomonė apie mokykloje organizuojamus sporto renginius. Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti mokinių ir mokytojų nuomonę apie mokykloje organizuojamus sportinius renginius. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti mokykloje organizuojamų sportinių renginių dažnį, rūšis ir požiūrį į juos mokytojų ir mokinių nuomone. 2. Nustatyti sportinių renginių lankomumą mokytojų ir mokinių nuomone. 3. Nustatyti veiksnius, skatinančius dalyvauti sportiniuose renginiuose mokytojų ir mokinių nuomone. 4. Nustatyti sportinių renginių poreikį ir jų poveikį kitiems dėstomiems dalykams mokytojų ir mokinių nuomone. Išvados: 1. Mokytojų ir mokinių nuomone sporto renginiai mokyklose yra organizuojami kas 3 – 6 mėnesius. Dažniausiai mokyklose yra organizuojami sporto renginiai susieti su krepšiniu. Mokiniams yra suteikiamos tinkamos sąlygos lankytis sportiniuose renginiuose, kurių laikas yra suderinamas su pamokų laiku ir renginiuose gali dalyvauti visi norintieji. Mokytojai dažniau nei mokiniai teigiamai vertina mokyklose organizuojamus sportinius renginius. 2. Mokiniai dažniau nei mokytojai mano, jog sportiniais renginiais labiau domisi berniukai. Mokiniai dažniau nei mokytojai mano, kad aktyviausi sporto renginiuose yra 8-10 klasių moksleiviai. Mokiniai dažniau nei mokytojai nurodė, kad moksleiviai dažniausiai lankosi tik tam tikro pobūdžio renginiuose. 3. Vyksiančiais sporto... [toliau žr. visą tekstą] / Problem: are sporting events popular and required at school? Object: teachers and students opinion about sporting events organized at school Purpose: to determine and to compare students' teachers' opinions about sports events organized at school. Tasks: 1. To set frequency, type, teachers and students approach to sporting events organized at school. 2. To set attendance of sporting events by students' and teachers' opinions. 3. To identify factors that encourage participation in sporting events by students' and teachers' opinions. 4. To identify need of sporting events and their effect to other taught school subject. Conclusions. 1. Teachers` and students` consider that school sporting events are held every 3-6 months (p = 0.209). More often at schools are organized sports activities related to basketball (p = 0.432). Students have right conditions to visit sporting events, which are consistent with their school time and open to all who want to participate in them (p = 0.251). Teachers more often than students assess sporting events at schools better (p = 0.000). 2. Students more often than teachers believe that boys are more interested in sporting events (p = 0.043). Students more often than teachers believe that the most active in sporting events are students of grade 8-10 (p = 0.041). Students more often than teachers indicate that students usually visit only certain types of events (p = 0.004). 3. Students are interested of ongoing sporting events presenting them... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti savarankišką mokinių mokymąsi skatinančius veiksnius mokykloje, akcentuojant mokytojų požiūrį. Darbe siekiama atsakyti į probleminį tyrimo klausimą: kokie veiksniai mokytojų požiūriu skatina savarankišką mokinių mokymąsi mokykloje? Tyrimo objektas – mokinių savarankiškas mokymasis. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti mokymosi teorijų sampratas bei išskirti šių teorijų pagrindinius parametrus. 2. Palyginti tradicinį ir šiuolaikinį mokymą(si). 3. Išskirti savarankišką mokinių mokymąsi skatinančius veiksnius. 4. Atskleisti mokytojo vaidmenį ir veiksnius, skatinančius mokinių savarankišką mokymąsi mokykloje. Duomenų rinkimo metodai: mokslo šaltinių apžvalga ir analizė, mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūrizuotas interviu. Duomenų analizės metodas: kokybinė turinio analizė. Magistro darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje apžvelgiama mokymosi teorijų samprata ir pagrindiniai parametrai, tradicinis ir šiuolaikinis mokymas ir mokymasis, savarankiško mokinių mokymąsi skatinančių veiksnių teoriniai aspektai. Antrojoje dalyje yra analizuojami rezultatai, gauti atlikus kokybinį tyrimą. Galiausiai pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimo rezultatai patvirtina atliktas teorines įžvalgas. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai yra atviri kaitai ir naujovėms bei jų pritaikymui savo darbe. Jie yra pasirengę seminarų, projektų metu, dalijantis gerąja patirtimi mokytis ugdyti mokinį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper - to investigate independent factors contributing to student learning in school, focusing on teacher's attitudes. The paper seeks to answer basic question of research: which factors encourages teachers to independent learning of students in school? Research object - independent student learning. Tasks of research: 1. Review the concept theories of learning and exclude basic parameters. 2. Compare traditional and modern teaching and learning. 3. Distinguish independent student learning promoting factors. 4. Reveal the teacher's role and factors that promote students' self learning in school. Methods of research – literary, documents, legislation's analysis, semi-structured interview method and the content analysis. Master's paper consists of two parts. The first part reviews learning theories and the concept of key parameters, traditional and modern teaching and learning, self-promoting factors on student learning theoretical aspects. The second part analyzes the results from a qualitative study. Finally, conclusions and recommendations. The results confirm the accomplished theoretical insights. Survey results have shown that teachers are open to changes and innovations as well as adjusting them at work. Teachers prepare during seminars and projects while sharing the best experience how to train a student as an independent personality. The roles of a teacher change in contemporary training process. A teacher of... [to full text]

The topic of this papework for master degree is „Teacher‘s social status in our society (In Kazlu Ruda municipality)“. The object of the research – problems of teachers‘ social status in province. The purpose of the research – to analyse social status and its changes (Kazlu Ruda municipality). Hypothesis of the research – since 1990 the teachers‘ status has lowered in province. It was caused by new social – economical conditions and the change of values in our sodiety, also by the teachers‘ behavior in these conditions. The goals: o to introduce the concept of social status and stratification. o to show the teachers‘ status during the process of changes in education system since Lithuania has become independent. o to introduce the teachers‘, who work in Kazlu Ruda municipality schools, attitude to their profession. o to discuss the attitude of different social groups in Kazlu Ruda municipality to teachers‘ prosession. We have been using two methods in the empirical part of of the research: a questionnaire and an interview. There hasn‘t been any probability in selecting the interviewees. We have questioned 117 teachers in Kazlu Ruda municipality (it makes 50%) and we have got all the questionnaires back. A number of different social groups took part in the quality interviewing: 4 doctors, 4 priests, 5 policemen, 8 businessmen, 7 municipality workes, 5 farmes, 8 unemployed, 5 homeless people. All these people were interviewed separately in their homes, offices or in the... [to full text]

This article discusses the psychological, methodological, practical and partially administrative communicative competence of teachers at one Vilkaviškis secondary school (SSCH) to educate children with special needs (SN) in integrated teaching conditions. It presents the results of teachers‘ questionnaire, recommendations for national pedagogical studies for BA, MA and qualification courses. The article draws five conclusions: 1.Teachers in Vilkaviškis SSCH do not possess the psychological competence for integrated education of children with SN. Due to the dominating psychological stereotypical bias some teachers are not interested in special education, partially take the individual qualities of children with SP into consideration, do not seek better quality of education, refuse to cooperate, leave education to the competence of a special educator or speech therapist. 2. The methodological competence of teachers in Vilkaviškis SSCH is insufficient since the majority of teachers have not heard a course of lectures on special education, 1/5 of teachers have not been certified, 65,1% of teachers regard their abilities to recognize a pupil with SN as unsatisfactory or insufficient, they do not know the main principles of work with children with SN. 3. The low quality practical competence of teachers in Vilkaviškis SSCH is mainly determined by the negative attitude of the school community to the integrated education of children with SN and by the lack of methodological... [to full text]

The existence of national minorities in the multicultural society matters of great concern, because blending into the multicultural surroundings, the nation may lose its national identity, which is educating in family, community of school and public organizations. This is the relevant problem for national minorities of today. Therefore herein is seeking to establish significance of Jewry national school as nurturance of ethnic mentality in the community. The subject-matter of this work encapsulates national education in community and at school, statutory order in the community of national minorities, scientific approach on education history of Jewry in Lithuania, the philosophy of activities at the secondary school of „Šolom Aleichem“ and the possibility of existence for Jewish national school in the multicultural society. With the intention to explore significance of national school in multicultural space, there were made empirical researches. The essays of pupil, predicted projects and the results of questionnaire quiz helps to find out, that the community of „Šolom Aleichem“ secondary school enshrines traditions and customs of Jewish nation, propagates its national identity and stimulates pupil and their parents to follow the national language, traditions and culture. Underway projects and the made researches show that there is a sporting chance to blend into the multicultural community by holding national identity and fostering singularity of national school.

Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros šaltiniai apie organizacijos įvaizdžio konstravimo problematiką: įvaizdžio esmę, jo formavimo bei kūrimo principus; organizacijos komunikacijos charakteristikos reikšmę institucijos įvaizdžiui bei organizacijos įvaizdžio formavimo strategijų aspektus. Darbe atskleidžiama Joniškio miesto ir rajonų 10 – 12 klasių mokinių bei jų mokytojų nuomonė apie visuomenėje vyraujantį Joniškio ŽŪM įvaizdį, atskleidžiamas jo turinys ir nustatomas profesinės mokyklos įvaizdžio konstravimo kryptingumas. Patvirtinamos darbo autorės suformuluotos mokslinio tyrimo hipotezės, jog profesinės mokyklos įvaizdis yra operacionalizuojamas ir identifikuojamas konstruktas; profesinės mokyklos įvaizdis yra sąlygiškai neigiamas ir tai, jog perspektyviausia Joniškio ŽŪM įvaizdžio formavimo kryptis – kurti jaukios, saugios, sudarančios galimybių kokybiškai pasirengti profesinei veiklai, laiduojančios galimybę gauti pradinį startą kvalifikuotai darbo vietai gauti, atviros aplinkai, gerai aprūpintos bei profesionalios mokyklos įvaizdį. / This paper analyses and systematises the literature of diverse Lithuanian and foreign authors who discussed the problems arising when constructing the image of an organisation: the essence of image, the principles of its formation and creation; the impact of the communicational characteristic of an organisation on the image of an institution as well as the aspects of the strategies of the organisation's image creation. The paper covers the analysis of the opinions of Joniškis town and its districts' teachers and pupils from 10 and 12 forms about Joniškis Agricultural School’s image. The content of the image is disclosed and the direction of the vocational school's image building is determined. The following hypotheses set forth by the author are substantiated: the image of the vocational school is an operationalised and identified construct; the image of the vocational school is conditionally negative; the most perspective direction for the image creation of Joniškis Agricultural School - to create the image of a cosy, safe, providing possibilities of qualitative preparation for career, ensuring a possibility to gain the start that opens the gates to a qualified job, open to the environment, fully equipped and professional school.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – remiantis mokslinės: edukologinės, psichologinės, sociologinės literatūros šaltiniais, empiriniu patyrimu analizuoti jaunimo mokyklos mokinių mokymosi ypatumus, o taip pat kiekybinio - kokybinio tyrimo pagalba nustatyti jaunimo mokyklos mokytojų nuostatų į savo auklėtinius raišką, jaunimo mokyklos mokinių asmenybės kryptingumą ir kokią įtaką pedagogų nuostatos gali turėti mokinių mokymuisi, elgesiui, ateities lūkesčiams. Jaunimo mokykla yra skirta mokytis paaugliams nuo 12 iki 18 metų, kurie nepritampa bendrojo lavinimo mokykloje, turi mokymosi, elgesio, psichologių problemų. Darbe plačiau aptariama jaunimo mokyklos specifika, jos ugdytinių kontingentas, besimokančiųjų mokymosi ypatumai. Taip pat apteikiami atlikto kiekybinio – kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas keturiose (Šiaurės Lietuvos, 2 – Vakarų Lietuvos, Pietų Lietuvos) jaunimo mokyklose. Jame dalyvavo 54 jaunimo mokyklų mokytojai ir 10 jaunimo mokyklų auklėtinių. Kombinuoto tyrimo instrumentais pasirinkti: 1.anketinė apklausa; 2. pusiau struktūruotas interviu; 3. testai; Tyrimo metu nustatyta, kad jaunimo mokyklų mokytojai turi labiau neigiamas nuostatas į jaunimo mokyklos mokinius; jaunimo mokyklų auklėtiniai yra pozityviai nusiteikę savo ateities lūkesčių atžvilgiu, kritiškai ir realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateiktos atitinkamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimą galima vertinti, kaip jaunimo mokyklos ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the master‘s thesis is to analyze the specific learning features of pupils at youth school according to scientific educological, psychological and sociological literature sources and empirical experience and also to ascertain the expression of youth school teachers’ attitude towards their pupils, personality purposefulness of youth and what kind of influence teachers’ attitude can make on pupils‘ learning, behaviour, future expectations using quantitative and qualitative analysis. Youth school is dedicated for teenagers from 12 to 18 years old who cannot adapt themselves at school of general education, who have learning, behavior and psychological problems. This paper discusses specific features of youth school, its pupils’ contingent and peculiarity of those who learn here. Also the results of quantitative and qualitative analysis are presented. The research was carried out at four youth schools in Lithuania (1 Northern, 2 Western, 1 Southern schools). 54 youth school teachers and 10 youth school pupils participated in the research. The methods of combined analysis are: 1. questionnaire; 2. half structural interview; 3. tests. The research showed that teachers of youth school have more negative attitude towards pupils at youth school; pupils are more positive about their future expectations, they critically evaluate their abilities and opportunities. Corresponding conclusions and recommendations are presented according to the results of the research. The... [to full text]

Pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir visoje Europoje labai aktualus tiek žmonių, priklausančių tautinėms mažumoms, tiek neįgalių asmenų klausimas. Tačiau integracijos problema dar aktualesnė ir sudėtingesnė, kai žmogus priklauso dviem diskriminuojamoms grupėms vienu metu. Viena vertus, valstybinės institucijos ne visuomet pajėgios tenkinti neįgalių asmenų poreikius, susijusius su negalia, antra vertus, nekreipiamas dėmesys į jų tautinę tapatybę. Paprastai dominuojanti grupė į šiuos žmones žiūri per negalios prizmę, o jų tautinė priklausomybė ir su ja susiję integracijos aspektai pamirštami. Siekiant išsiaiškinti, ar nežymiai sutrikusio intelekto tautinių mažumų atstovai suvokia savo tautinę priklausomybę ir kiek svarbus šiomis dienomis jų tautinio pagrindo išsaugojimas, buvo atliktas šis tyrimas. Tyrimo tikslas - išnagrinėti skirtingų tautybių nežymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinės integracijos tautinį aspektą. Tikslui pasiekti buvo užsibrėžti šie uždaviniai: išsiaiškinti skirtingų tautybių nežymiai sutrikusio intelekto vaik�� žinias apie savo tautinę tapatybę bei santykį su Lietuvos kultūra; nustatyti mokinių savijautą įvairiatautėje aplinkoje; išsiaiškinti mokytojų požiūrį į nežymiai sutrikusio intelekto vaikų ugdymo tautiniu aspektu galimybes bei tęstinį ugdymą. Tyrime dalyvavo 44 rusų, lenkų ir lietuvių tautybės mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, bei 7 mokytojai, kaip ekspertai. Tyrimo metodu buvo pasirinkta anketinė apklausa. Gauti tyrimo rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the situation of people who belong to national minorities and disable people is very important in Lithuania and all the countries of Europe. Bul integration becomes rnore complieated when a person belongs to both of these groups contemporaneously. From one side government institutions are not capable to meet all cases about disability, from another side they don't pay attention to ethnicity of these people. To understand the relation between mentally retarded children and their ethnic dependence this rescarch was earried out. Its aim is to find out an ethnic aspect of sočiai integration of mentally retarded children from national minorities. To reach this aim such tasks wcre raised: to find out what mentally retarded children know about their ethnic and national culture; what teachers think about the possibilities to integrate mentally retarded children within ethnical context. The method used in the paper is questionnaire survey. 44 pupils and 7 teachers were polled. The results obtain during the research show that major part of mentally retarded children know about their nationality. Teachers also agree ethnical aspects to be vcry important in the process of sočiai integration and attention shouid be payed to them.

Lietuvoje nuo 1996 m. birželio 7 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 8 patvirtinta bendrojo lavinimo mokyklos programa, kurioje drama (teatras) įtraukta į mokymo planą kaip atskiras mokomasis dalykas. Nuo 2000 m. bendrojo lavinimo mokyklose įvedus profilinį mokymą, teatras pradėtas dėstyti kaip pamoka, kurios tikslas – moksleivių užimtumas, ugdant mokinius per teatro raiška, padedant formuoti vidinį pasaulį. Teatrinis ugdymas – labai plati sąvoka. Jis jungia tris glaudžiai tarpusavyje susijusias ugdymo sritis: kūrybos, vertinimo ir dabarties bei praeities kontekstų pažinimą. Šiame darbe nagrinėjamas mokyklos bendruomenės požiūris į mokyklinio teatro kūrimo poreikį Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokyklos bendruomenės požiūrį į mokyklinio teatro kūrimo poreikį. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės formavimo specifiškumą, kaip prielaidą puoselėjant mokyklinio teatro tradicijas. 2. Apžvelgti neformalaus ugdymo sąlygas, kuriant mokyklinį teatrą bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenėje. 3. Ištirti Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių požiūrį apie mokyklinio teatro kūrimo galimybes. Teorinėje dalyje apžvelgiama mokyklos bendruomenės samprata, sociokultūrinis ugdymas bendruomenėje, mokyklinio teatro kūrimo prielaidos mokyklai, kūrybiškumo problemos, neformalaus ugdymo sąlygos – ugdymo teatru Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklose remiantis darbo vadovų ir moksleivių apklausos... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the order No 8 of the Minister of Science and Education dated 7th June, 1996 approved the curriculum of general education where drama (theatre) was already included as a separate subject. Since 2000 after the profile education had been introduced in the schools of general education drama was started to be taught as a subject that aimed at keeping children occupied by educating them through the expression of drama, by helping to form their inner world. Drama education is a very wide concept. It unites three closely interrelated areas of education: creation, evaluation and the learning of the present and the past contexts. This thesis addresses the attitude of the school community towards the need for the establishment of a school theatre in the schools of general education in Utena district. The aim of the research is to analyze the attitude of a school community towards the need for the establishment of a school theatre. The following are the objectives of the thesis: 1. To reveal the peculiarity of the general school community formation as the prerequisite for the development of theatre traditions at school. 2. To make an overview of the conditions of non-formal education while establishing a school theatre in a community of a general school. 3. To explore the attitude of the communities of general schools in Utena district towards the possibilities to establish a school theatre. The theoretical part of the thesis makes an overview of the concept of a... [to full text]