The permanent and intensive changes taking place nowadays in societal, social, economical, organizational and even private lives shift a great responsibility on a comprehensive school that has to create equal opportunities for every learner to acquire education and abilities to adapt in a constantly changing environment. The implemented educational reforms constituted a significant progress of the educational system of the Republic of Lithuania, however, the increasing number of learners that do not acquire qualitative comprehensive education are not able to compete in society and face social exclusion. The following are thought to be the most urgent educational problems in European Union and Lithuania: qualitative education, education for all, as drop-out of every child from a formal education system is a great loss for a state in terms of demography, morality, economy, culture and etc. With consideration to all the mentioned above, the following research problem has been formulated – what are the possibilities of a basic school in decreasing the drop-out of the school children. The object of the research - the possibilities of a basic school in decreasing the drop-out of the school children. The aim of the research is to analyse the possibilities of a basic school in decreasing the drop-out of the school children. The following objectives assist in revealing the aim of the research: 1) Carry out the theoretical analysis of school children drop-out from school by... [to full text]

Indrulėnaitė R. Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas Panevėžio apskrityje: situacijos analizė ir prognostika Magistro darbas. Vadovas Prof. Dr. Vincentas Lamanauskas. Šiaulių Universitetas, Edukologijos fakultetas, Edukologijos katedra. Šiauliai, 2007 m. Temos aktualumas. Nors Lietuvos švietimo įstatyme teigiama, jog valstybinis finansavimas užtikrina normalias bendrojo lavinimo mokyklų veiklos sąlygas, tačiau dažnai kyla nepasitenkinimas, kai kalbama apie šių veiklų finansavimą: vieni tvirtina, kad lėšos naudojamo neskaidriai, švaistomos, o kiti skundžiasi nepakankamu finansavimu. Ši pasirinkta tema aktuali, nes nuo finansavimo priklauso ir ugdymo kokybė. Todėl šiame darbe analizuojama finansavimo situacija bendrojo lavinimo mokyklose Panevėžio apskrityje, apžvelgti švietimo finansavimo teoriniai ir praktiniai aspektai, atskleista finansavimo būklė išryškinant jos tendencijas, atlikta lyginamoji analizė tarp atskirų apskrities savivaldybių, suformuluota prognostika. Problema – nepakankamas bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas Panevėžio apskrityje. Tyrimo objektas: bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo situacija ir tikėtina kaita Panevėžio apskrityje. Hipotezė – galima manyti, kad bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas Panevėžio apskrityje yra nepakankamas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo būklę Panevėžio apskrityje, atlikti lyginamąją analizę tarp atskirų apskrities savivaldybių ir atskleisti finansavimo būklę išryškinant jos... [toliau žr. visą tekstą] / Reda Indrulėnaitė. Financing of General Secondary school in Panevėžys Region: analyses of the situation and prognosis. The work for the Master’s degree. Supervisor professor Dr. Vincentas Lamanauskas. Department of Educology Faculty of Educology of Šiauliai University, Šiauliai, 2007 The importance of the subject. In the Law of Education of Lithuania it is stated that the state financing creates normal conditions for the activity of general secondary schools, but when the questions of financing are discussed dissatisfaction is expressed: some say that the money is not always used transparently or not for the due purposes and others claim that the state financing is not enough. The chosen topic is very important as the quality of education depends on its financing. The financial situation in the general schools of Panevėžys region is analyzed in this paper, theoretical and practical aspects of financing are discussed, the status of financing and its tendencies are revealed, comparative analyses of different parts of the region is made and prognoses formulated. Problem: insufficient financing of general secondary schools in Panevėžys region. The object of the investigation: financial situation of general secondary schools and expected changes in Panevėžys region. Hipothesis. It can be thought that financing of general schools in Panevėžys district is insufficient. The aim of the investigation. To analyze the status of financing of general secondary schools in Panevėžys... [to full text]

Šiandien Lietuvos mokykloms reikalingi aukščiausios kvalifikacijos kompetetingi vadybos specialistai, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulėjantys ir keliantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, galintys daryti įtaką kaitos procesams savo mokykloje. Lietuvos mokyklų direktoriams standartai dar nėra nustatyti, tačiau anglų autoriai yra sudarę vadybos standartus. Siekiant išanalizuoti Nacionalinius standartus mokyklų direktoriams Velse, kuriuos leidžia Nacionalinė Velso Asamblėja ir atskleisti šios praktikos galimybes Lietuvoje, atliktas aprašas, kurio paskirtis – atlikti Velso ir Lietuvos mokyklų vadovų kompetentingumo vertinimo lyginamąją charakteristiką. Tyrimo tikslas - išanalizuoti Velso mokyklų vadovų kompetencijų vertinimo praktiką ir palyginti su Lietuvos švietimo dokumentais. Atlikus kokybinį tyrimą, buvo nustatyta, kad mokyklos vadovo kompetencija yra vienas iš veiksnių, lemiančių ugdymo kokybę, todėl būtinas valstybinis požiūris į mokyklos vadovo kompetencijos aprašą, į kompetencijų įgijimo ir tobulinimo sistemą. Siekiant aiškiau numatyti mokyklos direktoriaus veiklos modelį, siūlyti galimybę Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai parengti standartus mokyklų direktoriams. / Today’s Lithuanian schools require highly qualified, competent management specialists who would have the necessary knowledge and skills, who would constantly improve and advance their qualification and managing skills, who could influence the changing processes at their schools. The standards for the Lithuanian school headmasters have not been set yet, however English authors give such standards. Seeking to analyze the Welsh national standards for the school headmasters, published by the National Assembly, and to disclose the possibilities of this practice in Lithuania there has been done a study, the aim of which is to make a comparative characteristic of the competence of Lithuanian and Welsh leaders. The aim of the study is to analyze the Welsh practice of evaluating the school leaders’ competence and to compare it with the Lithuanian educational documents. The qualitative study has shown that the school leader’s competence is one of the factors influencing the quality of upbringing, therefore the state point of view towards the study of the school leader’s competence, its acquisition and perfection system is necessary. Seeking to clearer determine the school headmaster’s module of activities, the possibility for the Lithuanian Republic ministry of education to prepare the standards for the school headmasters is suggested.

Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų. Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory. Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research. Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]

Šiuo metu Lietuvos švietimo turinys yra atnaujinamas, kad padėtų asmenims ir visuomenei atsakyti į dabarties iššūkius, padėtų pasinaudoti dabarties atveriamomis galimybėmis. Vienas svarbiausių Bendrosios pradinio ugdymo programos rengėjų uždavinių - pritaikyti Lietuvos poreikiams ir integruoti į pradinio ugdymo turinį aštuonias esmines kompetencijas, rekomenduotas Europos parlamento ir Tarybos visoms Europos Sąjungos šalių švietimo sistemoms kaip ypač svarbią mokymosi visą gyvenimą turinio dalį. Kadangi mokėjimo mokytis kompetencija yra pati svarbiausia ir pagrindinė, duodanti pradžią visų kitų kompetencijų plėtotei, todėl šiame darbe ir bus analizuojama mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo prielaidos naujoje Pradinio ugdymo bendrojoje programoje (projektas,2007).Mokėjimas mokytis Pradinio ugdymo bendrojoje programoje (projektas, 2007) išskirtas kaip viena iš veiklos sričių, vadinasi tai yra tikrai labai svarbus komponentas. Tyrimo problema: Pasikeitus Pradinio ugdymo bendrajai programai ir atsiradus į kompetencijų plėtojimą orientuotam ugdymui neaišku, kaip ugdyti pačią pagrindinę - mokėjimo mokytis kompetenciją pradinėse klasėse. Tyrimo objektas- mokėjimo mokytis kompetencijos raiška.Šio tiriamojo darbo tikslas- atlikus Pradinio ugdymo bendrosios programos analizę atskleisti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo prielaidas.Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:apibrėžti į kompetencijų plėtotę orientuoto ugdymo ypatumus; išskirti mokėjimo mokytis kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the content of education in Lithuania is being renewed in order to help people and the society to take up the modern challenge and use the opportunities of the present. One of the most important aims of the creators of the General syllabus of primary education is to adapt to the Lithuanian needs and to integrate into the content of primary education the eight basic competences recommended by the European Parliament and Council to all the educational systems of the European Union as the most essential part of life-long learning content. Since the competence of ability to learn is most important and essential for the initial development of all the rest of the competences, in this research study, premise of nurturing the competence of ability to learn in the General syllabus (draft of 2007) of primary education will be analyzed. The problem of the research: After the general syllabus of primary education was changed and the education was oriented towards nurturing the competences, it has been unclear how to nurture the most important competence of ability to learn in primary classes. The subject of the research is the expression of the competence of ability to learn.The aim of the research is to reveal the premise of nurturing the competence of ability to learn after having analyzed the General syllabus of primary education.In order to achieve the aim, the following tasks were set:to define the peculiarities of nurturing the competences oriented education;to distinguish... [to full text]

Pastebima, kad tėvai pasyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, nesilanko mokykloje kuomet yra kviečiami, tuo labiau nesilanko savo iniciatyva. Siekiant sėkmingų ugdymo(si) rezultatų būtinas tėvų įtraukimas į mokyklos veiklą. Tik nuolat bendraujant tėvams ir mokytojams, bendradarbiaujant sprendžiant įvairius klausimus bei skatinant tėvus teikti pagalbą mokyklai, kuriama saugi mokiniui aplinka. Šio tyrimo objektas – šeimos įtraukimas į mokyklos veiklą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti šeimos įtraukimo į mokyklos galimybes bei įvertinti klasės auklėtojo vaidmenį įsitraukimo proceso metu. Tyrimo uždaviniai: 1) apibrėžti šeimos ir mokyklos sąveikos svarbą ugdymo procese; 2) apibūdinti šeimos įtraukimo į mokyklos veiklą galimybes bei aprašyti bendradarbiavimo problemų priežastis; 3) atskleisti tėvų požiūrį į mokyklos ir šeimos bendravimą, bendradarbiavimą, savanorystę bei įvertinti klasės auklėtojo vaidmenį bendradarbiavimo procese; 4) nustatyti dažniausiai naudojamas įsitraukimo į mokyklos veiklą formas bei bendradarbiavimo sritis. Buvo naudoti šie tyrimo metodai: literatūros šaltinių apžvalga, anketinė apklausa (tyrimas atliktas VDU „Rasos“ gimnazijoje, apklausti 100 tėvų), statistinių duomenų analizė (tyrimo duomenys sisteminami ir analizuojami naudojant programa Microsoft Excel). Tyrimas rezultatai atskleidė, kad įsitraukimas į mokyklos veiklą vyksta: bendraujant, bendradarbiaujant bei teikiant pagalbą mokyklai. Tačiau galime pastebėti, kad ryšys pasyvus, kadangi tėvai nesijaučia... [toliau žr. visą tekstą] / It is visibly, that parents passively participate in school life, don’t visit school when they are invited, and more they don’t come on theirs own initiative. Trying to reach successful results of education is needful to involve parents into school’s life. Safety environment for schoolchild is created constantly teachers communicating with parents, in participation of solving various questions also motivating parents to contribute school. The object of this research is family’s involvement into school work. The goal of research is to analyze possibilities of family’s involvement into school work, also to evaluate the role of class educator during involvement process. Tasks of research: 1) to define the interaction’s importance of family and school during education process; 2) to characterize possibilities of family’s involvement into school work, also to describe reasons of participation’s problems; 3) to open parents’ viewpoint into school’s and family’s communication, cooperation, volunteering, also to evaluate the role of class educator during the cooperation process; 4) to define mostly used forms of family’s involvement into school work and the areas of cooperation.. These research‘s methods were used: the review of literature source, questionnaire overview (the research was done in VDU “Rasos” gymnasium, were questioned 100 parents), statistic data analysis (findings are systemized, analyzed using Microsoft Excel program). Research results revealed that involvement... [to full text]

Skirtingose šalyse naudojami saviti vadybinio kompetentingumo modeliai. Pavyzdžiui, modelis vadovų kompetencijai vertinti (Jucevičienė, 2001), modelis vadovų rezultatyvumui matuoti (MCI modelis), vadybinės kompetencijos modeliai smulkių ir vidutinių organizacijų vadovams (Boyatzis, 1982), pedagogų vadybinio kompetentingumo modelis (Rodzevičiūtė, 2006). Tačiau profesijos patarėjo vadybinis kompetentingumas apima specifinius profesijos ypatumus, atspindinčius profesinio informavimo veiklos sudėtingumą. Todėl svarbu sukurti naują profesijos patarėjo vadybinio kompetentingumo modelį, kuris atskleistų specifinius šios veiklos aspektus bei būtų pagrįstas pačių profesijos patarėjų požiūriu. Vadinasi, bendrojo lavinimo mokyklų profesijos patarėjų vadybinio kompetentingumo turinys ir struktūra yra aktuali mokslinė problema. Sprendžiant šią problemą, ieškoma atsakymo į svarbų tyrimo klausimą: Koks turi būti bendrojo lavinimo mokyklos profesijos patarėjo vadybinio kompetentingumo turinio ir struktūros modelis, kurį galima būtų rekomenduoti rengiant profesijos patarėjų kvalifikacijos tobulinimo programas ? Tyrimo objektas - bendrojo lavinimo mokyklos profesijos patarėjo vadybinis kompetentingumas. Tyrimo tikslas - teoriškai ir empiriškai pagrįsti bendrojo lavinimo mokyklos profesijos patarėjo vadybinio kompetentingumo turinį ir struktūrą. Atliktas kiekybinis tyrimas – apklausti Vilniaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklų profesinio informavimo taškų (PIT) 156 profesijos patarėjai... [toliau žr. visą tekstą] / A professional advisor is a person who gives high quality imformation to aimed groups about professions, qualifications and career possibilities. Seeking to acquire neccessary qualities in the sphere of advisability specific skills are especially needful. The Standard of Giving Professional Information (2006) does not underline the aspect of wanted abilities in the management of professional advisability. Furthermore, the question of management competence of the advisor in choosing a profession was not analysed in scientific resourses available in Lithuania. Summarising common atittudes about competent management, theoretically it is proved that the conseption of an advisor in choosing profession is obviously tied to the ability to use all competences to reach effectivness and quality in giving information. To solve the problem of today it is urgent to answer the main question: What kind of structure and content as a competent manager has to be acquired by a professional advisor to help to prepare programmes for his/her improvement ? The object of the research – competent management in a position of a professional advisor in a secondary school. The aim of the research – theoretical and empiric approach to base content and structure of management competence of a professional advisor. In the quantative research 156 ( PIT ) Professional advisors of secondary schools in Vilnius district surveyed. The concusion is made on the backgound of the empiric investigation: the... [to full text]

Kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas - esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Tuo tikslu Lietuvoje yra reformuojama švietimo sistema. Tačiau šiuo metu švietimas – viena problematiškiausių sričių Lietuvoje, jis kelia daug socialinių problemų, neaiškūs švietimo reformos tikslai, reforma vykdoma neturint moksliškai pagrįstos švietimo strategijos. Atlikto tyrimo duomenys padėjo išsiaiškinti, koks bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių tėvų požiūris į įvykdytas ir tebevykdomas švietimo reformas, leido suvokti, kokios švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose, išryškino silpnąsias ir stipriąsias reformų vykdymo puses. Tyrimo tikslas. Ištirti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų (Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Ukmergės A.Smetonos gimnazijos) narių (mokyklų vadovų, pedagogų, mokinių tėvų) požiūrį į švietimo reformas, įvertinti jų pasekmes bei parengti tyrimų rezultatais pagrįstas rekomendacijas. Tyrimas atliktas tikslinėmis imtimis: gimnazijų mokytojai, vadovai ir mokinių tėvai. Generalinė aibė: 73 mokytojai, 11 vadovų ir 66 mokinių tėvai. Iš viso - 150 respondentų. Jiems buvo pateikti 108 klausimai. Tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad skaudžiausios švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose - mokyklų profiliavimas, nepatvirtinta ilgalaikė bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reforma, abejotina mokyklų tinklo optimizavimo nauda, neišspręsta Gimnazijos koncepcija, mokinio krepšelio... [toliau žr. visą tekstą] / Results of the Educational Reform in Secondary Schools A quality and universally available education is an essential assumption of a general welfare of the society. For this reason educational system in Lithuani a is under reform. Unfortunately, education now is one of the most problematic spheres in Lithuania as it causes a lot of social problems. Moreover, the aims of the education reform are not clear and the reform is being pursued without having a scientifically based education strategy. Findings of an accomplished research have helped me to find out what secondary school leaders, teachers and parents‘ attitude towards the education reforms is. They have also allowed me to understand what outcomes of the education reform. The aim of the research is to analyse secondary schools (Vilnius Zverynas gymnasium and Ukmerge Antano Smetonos gymnasium) members‘ (leaders, teachers and parents‘) attitude towards education reforms, to evaluate their consequences and to prepare recommendations based on the research findings for the personnel of a strategic planning and analysis division of Ministry of Science and Education. The research was done with certain groups of respondents: gymnasium teachers, leaders and pupils‘ parents. A general set is 73 teachers, 11 leaders and 66 pupils‘ parents, in total 150 respondents. They were asked 108 questions. Results of the research. The research has showed that the most painful consequences of the education reform at general secondary... [to full text]

Magistrinio darbo tema: „Vidaus audito įtaka Telšių apskrities vidurinių mokyklų veiklos kokybei“. Darbo autorė: Lina Leinartienė. Darbo tikslas: išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito įtaką mokyklos veiklos kokybės gerinimui Telšių apskrities vidurinėse mokyklose. Uždaviniai: 5. Atskleisti švietimo kokybės sampratą. 6. Apibrėžti švietimo kokybės rodiklius. 7. Išanalizuoti bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką. 8. Nustatyti mokyklos vidaus audito įtaką mokyklos kokybei. 9. Pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti švietimo kokybę naudojant vidaus audito rezultatus. Tyrimo objektas - Telšių apskrities vidurinių mokyklų pedagogai ir vadovai. Tyrimo dalykas - Telšių apskrities vidurinių mokyklų vadovų ir pedagogų požiūris į vidaus audito vykdymą, jo įtaką švietimo kokybei. Tyrimo hipotezė - mokyklos vidaus auditas ne visada nustato mokyklos veiklos kokybės trūkumus ir parengia tinkamas rekomendacijas tiems trūkumams šalinti. Imtis: Tyrime dalyvavo Telšių apskrities vidurinių mokyklų 270 mokytojų bei 22 mokyklų vadovai. Atlikus tyrimą Telšių apskrities vidurinėse mokyklose, nustatyta, kad mokyklos vidaus auditas ne visada nustato mokyklos veiklos kokybės trūkumus ir parengia tinkamas rekomendacijas tiems trūkumams šalinti. Pagrindinės problemos, trukdančios tinkamai atlikti vidaus auditą bendrojo lavinimo mokykloje, yra laiko bei pedagogų įgūdžių trūkumas, sudėtinga metodika, neigiamos mokytojų nuostatos į vidaus auditą. Nors... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of master paper: „The inner audit influence in Telšiai District Comprehensive schools for quality of activity“. The author of paper: Lina Leinartienė. The aim of the paper: to analyze and justify empirically the influence of comprehensive schools’ inner audit on school activities quality‘s development in Telšiai district secondary schools. The goals: 10. To reveal conception of education quality. 11. To describe the indexes of education quality. 12. To analyze the methodology of comprehensive school‘s inner audit. 13. To establish the influence of inner audit on school‘s quality. 14. To list the recommendations how to improve education quality using the results of inner audit. The research object - Telšiai district secondary schools’ pedagogues and directors. The theme of research – the attitude of Telšiai district secondary schools’ directors and pedagogues on the implementation of inner audit and its influence on the education quality. Hypothesis of the research – the inner school‘s audit not always detects the defects of school activities’ quality and prepares the necessary recommendations to eliminate those defects. Undertake: There participated 270 teachers and 22 schools’ directors from Telšiai district secondary schools. After finishing of research in Telšiai district secondary schools there were found out that the inner school‘s audit not always detects the defects of school activities’ quality and prepares the necessary recommendations to eliminate... [to full text]

Dabar ne tik suaugę, bet ir vaikai tampa vis piktesni, agresyvesni, linkę savo problemas, konfliktus spręsti pasitelkdami psichologinę ar fizinę agresiją. Pastaruoju metu paskelbta daug straipsnių, psichologinių knygų apie agresiją, kalbama apie šias problemas įvairių televizijos, radijo laidų metu. Reikia atlikti dar daug tyrimų, kurie padėtų veiksmingai spręsti problemas, susijusias su agresijos raiškos būdais ir naudojimu, o ypač tarp vaikų. Keliama hipotezė: Jaunesniajame mokykliniame amžiuje agresyvus elgesys pakankamai paplitęs ir turi įvairias raiškos formas. Tyrimo objektas: Dviejų Vilniaus pradinių mokyklų 2-4 klasių mokiniai bei juos mokantys mokytojai. Tyrimo tikslas: Atskleisti mokinių agresyvaus elgesio raiškos pradinio lavinimo mokykloje ypatumus ir numatyti problemos sprendimo būdus. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti agresijos aiškinimo teorinius aspektus. 2) Ištirti agresijos raišką pradinėje mokykloje. 3) Išsiaiškinti agresijos raiškos formas mergaičių ir berniukų grupėse.. 4) Numatyti mokinių agresyvaus elgesio prevencijos galimybes. Šis darbas padės daugiau atkreipti dėmesį agresyvaus elgesio apraiškas pradinėse klasėse. Padės giliau susimąstyti apie agresyvius vaikus, kurių netinkamais elgesys ilgainiui gali keistis, vis sudėtingėti. Mokykloje svarbu laiku identifikuoti vaikus, turinčius polinkį į agresyvų elgesį ir suteikti jiems profesionalią pagalbą. Vaiko problema yra svarbi visai mokyklos bendruomenei, todėl visi jos nariai turi kryptingai dirbti ir... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays not only adults but also children are becoming angrier, more aggressive and inclinable in solving their problems using physical or psychological aggression. A lot of articles, psychological books about aggression has been announced, these problems are discussed during various TV and radio shows. Many researches have to be done which would help to efficiently solve the problems associated with aggression expression manner and usage, especially among children Hypothesis: aggressivebehavior is common use and it has variaus forms of vent in junior school age. The object of research: 2-4 grade children and their teachers of 2 Vilnius primary schools. The aim of research: To exhibit the peculiarities of children aggressive behavior expression in primary schools and to provide the solutions for this problem. Goals: 1. To analyze the theoretic aspects of aggression explanation. 2. To research the expression of aggression in primary schools. 3. To find aggression expression forms in boys and girls groups. 4. To foresee the prevention possibilities of aggressive pupils behavior. This paper will help to attract attention to aggressive behavior manifestations in primary schools. It will also help to give a further thought about aggressive children, whose inappropriate behavior may change in the future and become more complicated. It is essential in schools to early identify children who have tendency in aggressive behavior and give them proper professional help. The child’s... [to full text]