Magistrinio darbo objektas – manipuliacijos metodai. Darbo tikslas – identifikuoti ir aprašyti manipuliacijos metodų naudojimą televizijos debatuose, skirtuose 2009 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams. Darbo uždaviniai: • išanalizuoti, susisteminti ir aprašyti įvairių autorių išskirtus manipuliacijos metodus, suformuluoti jų apibrėžimus, išskirti indikacijas ir pateikti pavyzdžius; • identifikuoti manipuliacijos metodus, kuriuos panaudojo kandidatai į prezidentus, Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams 2009 skirtose televizijos debatų laidose, apibendrinti ir pateikti jų naudojimo tendencijas. Išanalizavus įvairių autorių apibrėžimus apie manipuliaciją, galima teigti, kad manipuliacija naudojama kaip psichologinio poveikio priemonė, siekiant atimti iš žmogaus galimybę savarankiškai priimti sprendimą. Išnagrinėjus įvairių autorių pateiktus aprašymus apie manipuliacijos metodus, naudojant lyginamąjį metodą, pagal panašius bruožus buvo atrinkti ir sugrupuoti skirtingų autorių aprašymai apie tą patį metodą. Taikant dedukcijos metodą, buvo išskirti kiekvienos manipuliacijos metodų grupės esminiai požymiai ir suformuluoti jų apibrėžimai bei išskirtos indikacijos. Apžvelgus įvairių autorių mintis apie politinę komunikaciją, pateikiamos išvados, kad politinėje komunikacijoje labai svarbią vietą užima rinkimai. Kiekvieni rinkimai tampa nauju politikų ir rinkėjų tarpusavio aiškinimosi aktu, o manipuliacija yra pagrindinė priemonė, naudojama rinkiminėje kovoje. Mūsų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the MA paper is manipulation methods. The aim is to identify and describe the use of manipulation methods in the TV debates on the Lithuanian presidential election held in 2009. The goals are: • To analyze, systemize and describe manipulation methods distinguished by various authors, give the definitions, distinguish indications and give examples; • To identify and summarize the use of the manipulation methods in the TV debates on the Lithuanian presidential election in 2009 and adduce the tendencies of the methods used. Having analyzed the definitions of manipulation given by various authors, it can be claimed that manipulation is used as a measure of psychological impact in order to preclude a person from an independent decision making. Having studied the descriptions of manipulation methods by various authors using the comparative method, the descriptions of the same methods by various authors have been selected and grouped under similar features. Using the deductive method the key features of every manipulation method group have been pointed out, their descriptions have been formulated and indications have been distinguished. Having reviewed various authors’ ideas about political communication, the conclusions that election plays an important role in the political communication have been made. Every election becomes a feud between politicians and electors and manipulation is the main measure used in the election fight. Our opinions, attitudes and beliefs are... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

The aim of the thesis: to define a concept of direct people participation and find out a variety of it's forms, to measure local government's impact of direct citizenry participation level n municipalities of Lithuania, to identify the main problems of direct participation and suggest the solutions of the problems. The principal concepts and forms of direct participation are defined by analyzing gathered scientific literature, experience of foreign countries and the survey's data.

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]

SUMMARY Extradition is the official process by which one nation or state requests and obtains from another nation or state the surrender of a suspected or convicted criminal. As between nations, extradition is regulated by treaties. As between states or other political subdivisions on a domestic level, extradition is more accurately known as rendition. The master thesis is a research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research is made by comparing the institute of extradition and institute of fugitives in the context of international law, other legal acts. Fundamental legal acts of extradition are thoroughly discussed in the master thesis. The author presents the analysis of conventions, bilateral, agreements, national laws of extradition, principle of reciprocity and moral human rights. The author presents opinions of various contemporary Lithuanian scientists such as V. Vadapalas, A. Nevera, A. Čepas, J. Žilinskas, G. Goda, M. Kazlauskas, P. Kuconis, G. Švedas, L. Visockienė. Also were used fundamental works about extradition by M. Akehurst, S. Bedi, G. Gilbert, H. Lauterpacht, I. A. Shearer, A. Boicov, R. Valejev, J. Vasiljev, B. Velčev, L. Galenskaja etc. International agreements, national criminal laws and laws of criminal procedure are also analyzed in the study... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos XXI a. I deš. posovietines „spalvotąsias revoliucijas“ nulėmusios priežastys, siekiant apibrėžti posovietinių politinių sistemų atsivėrimo pokyčiams galimybes. Nagrinėjami trys valstybių atvejai – Gruzija, Ukraina ir Baltarusija, iš kurių du pirmieji – sėkmingų „spalvotųjų revoliucijų“ pavyzdžiai įvykusio dalinio valdžios elito pokyčio prasme, tuo tarpu Baltarusijoje bandymai inicijuoti „spalvotuosius“ pokyčius nepavyko. Tiriama pokytinius procesus NVS erdvėje paremianti užsienio įtaka bei vidaus veiksniai, vertinant posovietinės visuomenės ir valdžios elito būklę „spalvotųjų revoliucijų“ kontekste. Siekiama nustatyti, kurie iš tiriamų veiksnių - posovietinių šalių ryšiai su Vakarais, nepasitenkinimas ir įtampos socialiniame lygmenyje ar posovietinio režimo nulemtos sąlygos - turėjo didžiausios įtakos revoliucinės situacijos susidarymui. Atitinkamai bandoma nustatyti, kodėl kai kuriais posovietinių šalių atvejais mėginimai pakeisti valdžios elitą buvo nesėkmingi. / This analysis is aimed to provide a more comprehensive approach towards this century’s “coloured revolutions”, which have taken place in Georgia (2003), Ukraine (2004) and than moved to other post soviet countries. Obviously, this conspicuous and epidemic phenomenon proved an existing political viability in the slow-moving transitional countries. But still, it is not clear if this post soviet styled political instability reflects anything more than a tremor without long lasting democratic effects to future political and social developments of CIS countries. The author observes an existing academic confusion while trying to define “colour” events and evaluate the prospects of such kind of “democratic breakthrough” in CIS. Therefore, avoiding any miscalculations in this analysis, “coloured revolutions” are defined as revolution situations without revolution outcomes. That means, the success of “colour” events is limited to the cases where partial change of ruling elite has taken place. “Post colour” political developments are not taken into the account. The author selects three different cases – Georgia and Ukraine (two examples of successful “colour” change) and Belarus (the case of failed “revolution”). The main aim of these cases’ analysis is to define and examine factors which cause high-degree of political instability and partial political changes in elite level and try to explain why the same kind of revolution situation does not evolve in other countries of the region... [to full text]