Globalizacijos proceso, mokyklos decentralizacijos, šalies švietimo integracijos į Europos Sąjungos švietimo erdvę, mokslo standartizacijos kontekste šiandien Lietuvos švietimo įstaigų vadovai - aukščiausios kvalifikacijos vadybos specialistai: kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, galintys daryti įtaką. Mokyklų vadovai šiandien turi spręsti įvairias problemas. Jie turi užtikrinti mokyklos veiklos efektyvumą. Norint pasiekti šį tikslą, mokyklų vadovai turi derinti savo profesinę kompetenciją su lyderių ir vadovų kompetencijomis. Daugelis mokyklos direktorių neturi pakankamai sėkmingam švietimo įstaigos valdymui būtinų įgūdžių, todėl jie privalo tobulinti turimus ir įgyti naujų. Darbo tikslas: ištirti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo procesą ir jo valdymą. Darbo objektas: bendrojo lavinimo mokyklos vadovų kompetencijų ugdymas. Darbo hipotezė: bendrojo lavinimo mokyklų vadovams sudarytos palankios sąlygos kompetencijų ugdymui. Darbo uždaviniai: 1) Remiantis moksline literatūra, apibrėžti kompetencijos sampratą ir ištirti mokyklos vadovo kompetencijos struktūrą; 2) Išryškinti būtinas sėkmingam vadovavimui kompetencijas ir išnagrinėti mokyklos vadovo kompetencijų vaidmenį mokyklos valdyme; 3) Išnagrinėti mokyklos vadovo kompetencijų ugdymo galimybes, išteklius ir formas bei aptarti problemas, su kuriomis susiduriama; 4) Išsiaiškinti mokyklos vadovų požiūrį į švietimo įstaigos... [toliau žr. visą tekstą] / Work for Master’s Diploma. Competencies development of secondary school headmaster. The headmasters of the school have to deal with various problems. They have to reinsure the effectiveness of the school’s activity. In order to achieve this aim, the managers of the schools have to combine their professional competencies with leaders’ and managers’ competencies. Many headmasters of the school have no management skills, therefore they are obliged to develop them. The purpose of this work is to investigate the secondary school principals' competency development process and its management. The object if this work is general school management competencies. The hypothesis of this work is: there are good conditions for schools headmasters to learn competencies. The main objectives of this work are: 1) to define the concept and structure of school managers‘ competence; 2) to define the core competencies of successful leadership and to analyze the role of competencies for school management; 3) to analyze the opportunities and forms of competencies and to discuss the main problems; 4) to analyze the schools’ headmasters’ opinion about competencies learning system; 5) to evaluate the approach of governors; 6) to make conclusions and recommendations. The research methods and contents. The work consists of three main parts. In the first part the management competencies are discussed, in the second part the competency developing system is analyzed and in the third part the schools’... [to full text]

Verslumo įgūdžiai reikalingi kasdien ir visose gyvenimo srityse: ieškantis darbo, dirbant, kuriant verslą bei priimant svarbius spendimus kasdieniniame gyvenime. Svarbu, kad mokyklose būtų kuriama verslumą ugdanti aplinka, skatinanti mokinių iniciatyvumą, keičianti mokytojo vaidmenį iš dominuojančio į patariantį, diegiamas projektinis mokymas, stiprinamas ryšys tarp teorijos ir praktikos, lanksčiau organizuojamas mokymas ir mokymasis. Tyrimo objektas – X-XI klasių mokinių verslumo ugdymas Šiaulių miesto gimnazijose ir vidurinėse mokyklose. Tyrimo tikslas – atskleisti moksleivių verslumo kompetencijos ugdymo galimybes ekonomikos ir verslumo pamokose. Tyrimas atliktas Šiaulių miesto gimnazijose ir vidurinėse mokyklose. Tyrimui paruoštos 2 anketos, atskirai moksleiviams ir pedagogams. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 100 mokinių ir 15 pedagogų. Išanalizavus tyrimo duomenis galima teigti, kad siekiant ugdyti verslumo kompetenciją, pedagogai naudoja įvairius aktyviuosius metodus, moksleiviai yra motyvuoti ir nori išbandyti vis naujus metodus. Visi moksleiviai suvokia, kokių jiems trūksta žinių ir gebėjimų bei su kokiomis problemomis jie galėtų susidurti. Trečdalis moksleivių pripažįsta, kad norėtų kurti savo verslą. / Entrepreneurial skills are needed on a daily basis in all areas of life: seeking employment, working, building a business and making important decisions in everyday life. It is important that schools have developed entrepreneurial environment, encouraging student initiative, replacing the role of the teacher from the dominant to the advisor, implemented design training, strengthening the link between theory and practice, a more flexible organization of teaching and learning. The object of research - X-XI grade students entrepreneurship education in Siauliai city gymnasium schools and secondary schools. The aim - to reveal the students' entrepreneurial excellence in economic education and entrepreneurship classes. The study was conducted in Siauliai city in gymnasiums and secondary schools. In the study were prepared two questionnaires separately for students and educators. The study were interviewed a total of 100 students and 15 teachers. Upon analysis of the data suggests that in order to develop entrepreneurial competence, teachers use a variety of active methods, students are motivated and willing to try out new techniques. All the students understand what they lack knowledge and skills as well as what problems they could encounter. One third of the students recognized that they would like to create their own business.

Socialinio pedagogo profesija Lietuvoje yra viena iš jauniausių, bet keliami dideli reikalavimai. Toks specialistas pirmiausia turi pasitikėti savo kompetencija, žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimais spręsti problemas, pats turi gerai pažinti save ir vertinti teigiamai. Nuo savęs vertinimo priklauso santykiai su aplinkiniais, turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir asmenybės raidai, nes susijęs su aspiracijomis (sau keliamų uždavinių sudėtingumu). Aukštojoje mokykloje ruošiami socialiniai pedagogai supažindinami su galimais sunkumais, formuojamos reikalingos asmens savybės, būsimieji socialiniai pedagogai mokomi savęs pažinimo ir įsivertinimo. Problema – Koks yra būsimųjų socialinių pedagogų išugdytas pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas? Tyrimo tikslas – atskleisti būsimų socialinių pedagogų pasitikėjimo savimi ir teigiamo savęs vertinimo ugdymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti I ir IV kurso būsimų socialinių pedagogų išugdyto teigiamo savęs vertinimo ypatumus. 2. Atskleisti I ir IV kurso būsimų socialinių pedagogų išugdyto pasitikėjimo savimi ypatumus. Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos užsienio ir Lietuvos mokslininkų teorinės interpretacijos apie savęs vertinimą ir pasitikėjimo savimi svarbą socialinio pedagogo darbe. Antrojoje dalyje atliekama anketinė apklausa pagal L. Bump metodiką pasitikėjimui savimi atskleisti, taip pat remiamasi D. Bogdanovos ir J. J. Kiseliovo tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The profession of social educator is the yuongest in Lithuania, but the requirements are high. First of all the specialist has rely his competence, knowledge, skills, ability to solve problems, he must know himself and evaluate positive. From the self-evaluation of relations with others affect human activity and personality development. In high school prepared social workers are introduced to potential difficulties, formed the necessary personal qualities, future social workers trained to self-knowledge and self. The problem - What is the future of social educators acquired self-confidence and selfesteem? The objective – disclosure of future social teaching confidence and positive self-esteem building features. Tasks: 1) Identify and compare the first and fourth year of future teachers educated by a positive social self-assessment features. 2) Exposing I and IV of the course for future teachers educated social confidence features. Work consists of two parts: theoretical and practical. The first part deals with Lithuanian and foreign scientists' interpretations of self-esteem and confidence to the importance of social work educator. In the second part of a survey carried out by L. Bump methodology to reveal selfconfidence, as well as based on D. Bogdanov and J. J. Kiseliov study methodology to determine the level of self-assessment. The analysis of the future of social teachers educated by positive self-evaluation features, revealed, that fourth-year prospective social... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti mokytojų požiūrį neįgalumo situacijoje esančių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo objektas – mokytojų požiūris į integruotą ugdymą bendrojo lavinio mokykloje. Darbo uždaviniai: pristatyti Lietuvos švietimo sistemos kaitą sociologinės žiūros ir sociologinių teorijų kontekste; apžvelgti švietimo reformos etapus ir integruotą ugdymą reglamentuojančius dokumentus; atskleisti mokytojų požiūrį į neįgalumo situacijoje esančių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Hipotezės: tikėtina, kad pedagogo prestižą sąlygoja atlyginimo dydis ir specialybės paklausa darbo rinkoje; tikėtina, kad neefektyvus specialiųjų poreikių vaikų integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą priežastis – pedagogų specialiųjų žinių stoka, kaip dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Sociologinių teorijų kontekste - ugdymas ir saviugda tampa visuomenės (sociumo) pertvarkos iniciatoriumi, siekiant žmonių gerovės. Kiekvieno individo gyvenimo kokybė ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, kaip visuomenėje yra organizuojamas švietimas ir kaip tinkamai švietimo dalyviai atlieka jiems priskirtas funkcijas. Vykstant švietimo sistemos kaitai atsiveria naujos erdvės ir linkmės, kurių viena integruotas ugdymas. Parengta įstatyminė norminė bazė neįgalumo situacijoje esančių mokinių integracijai į bendrojo lavinimo mokyklą, tačiau iki šiol visi dalyviai susiduria su didesniais r mažesniais sunkumais. Tyrimo analizė atskleidė, kad išsiskiria požiūris, kur tūrėtų būti ugdomi... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this thesis is to reveal the teachers‘ approach to education of students with special needs in a secondary school. The object of study: Teachers‘ approach to intergrated education in a secondary school. The objectives are: To present the changes in Lithuanian education in the context of sociological theories; review the stages of educational reform and the regulations of intergrated education; introduce teachers‘ attitude towards education of students with special needs in a secondary school. Hypotheses: it is likely that the status of a teacher is determined by the salary and the demand of specialty in a labour market; it is likely that the main reason of ineffective intergration of students with special needs is insufficient knowledge of how to work with them. In the context of sociological theories, education and self-education becomes an initiator of the changes in the society pursuing human well-being. The quality of life and possibilities of every individual directly depend on how education is organized in a society and how education participants perform their functions. Changes in educational system have an impact on appearing new subjects, one of which is intergrated education. Even though legislative framework for intergrating students with special needs in a secondary school has been developed, participants face smaller or bigger problems. The study revealed that there is disagreement in where handicapped children should get their education... [to full text]

Šio darbo tikslas yra suprojektuoti ir sukurti neformalaus švietimo įstaigų administra-vimo sistemą. Ši sistema palengvintų tokių įstaigų darbuotojams ir moksleiviams reikiamos infor-macijos gavimą ir pateikimą. Išanalizavus esamas panašias sistemas bei atlikus konsultacijas su tokių įstaigų administracija buvo sukurti sistemos ir jos duomenų bazės projektai, kurie vėliau buvo realizuoti. Ši sistema suteikia galimybę įstaigos moksleiviams gauti informaciją apie jų pažangumą bei lankomus būrelius. Taip pat būrelių vadovams pateikti informaciją apie būrelio artimiausią užsiėmimą, o kitiems įstaigos darbuotojams peržiūrėti visą informaciją apie esamus darbuotojus, būrelius, moksleivius ir jų globėjus. / The main objective of this work is to design and realize administration system for non-formal education institutions. System like this would make easier to access neccessary information for institution personnel and its students. After similar systems analyzis and consultations with non-formal education institutions administrations, system and its database design were made, which later were realized. System described in this work allows institution students to access information about their classes and achievements in it. Also teacher can submit neccessary information about upcoming classes. In addition, other institution workers can access all information about institution classes, teacher, student and their parents.

Neformalusis dailės ir technologinis ugdymas – aktuali tema šiandien. Neformaliojo dailės ir technologinio ugdymo galimybės aspektai nėra plačiau analizuoti. Siekiant aptarti ugdymą, kuris patenkintų mokinių ir mokytojų keliamus reikalavimus, kyla probleminis klausimas, kokios yra neformaliojo dailės ir technologinio ugdymo galimybės pradinėse klasėse? Objektas. Neformalusis dailės ir technologinis ugdymas pradinėse klasėse. Tikslas. Išsiaiškinti neformaliojo dailės ir technologinio ugdymo galimybes III-IV klasėse. Tyrimo struktūra. Bakalauro darbą sudaro įvadas, du skyriai – teorinė ir praktinė dalis, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis 46 puslapiai, tyrimo duomenys pateikti 22 paveiksluose ir 6 lentelėse. Išvados. Mokslinės, metodinės literatūros analizė atskleidė, jog neformalusis ugdymas yra svarbus tuo, kad kompetencijų ugdymu formuoja asmenį, kuris gebėtų tapti aktyvus visuomenės narys, galintis sėkmingai joje veikti. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybę pažinti save, savo vidinius poreikius, jaučia dvasinį pasitenkinimą. Čia vyksta sėkminga jo, kaip jauno žmogaus socializacija. Todėl bet koks neformaliojo ugdymo proceso organizavimas pirmiausia turi prasidėti nuo mokinių poreikių suvokimo. Tinkamai organizuotas neformalusis dailės ir technologinis ugdymas kelia reikmę ugdyti vizualinę, bendrąją meninę kultūrą, formuoti estetinį skonį, harmonijos pojūtį, skatinti meninę išraišką bei kūrybiškumą. Organizuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Non-formal education in art and technology is up-to-date topic. The aspects of this type of education is not widely analyzed. In order to discuss the organization of education, therefore has arisen a problematical question: what are the opportunities of organizing non-formal art and technology education in primary grades, which would fulfill requirements of students and teachers? Subject. Non-formal education of art and technology in primary forms. Objective. Elucidation of possibilities of non-formal art and technological education in III-IV forms. Structure of survey. Pedagogical Studies thesis consists of an introduction, theoretical, analytical – reflex parts, conclusions, references and appendices. Scope of Thesis – 46 pages, investigation data are provided in 22 figures and 6 tables. Conclusion. Scientific and methodological analysis of the literature revealed that the non-formal education is important in the development of competencies that form a person who would be able to become an active member of society and successfully operate in it. What is more, children in well organized activities have the possibility to get to know oneself, perceive own needs and feel spiritual fulfillment. Due to that, youth succeed to become sociable. So, the process of organizing non-formal education must first begin with the understanding of student‘s needs. Properly organized non-formal education in art and technology promotes the necessity to develop visual and general artistic... [to full text]

Šiame darbe yra nagrinėjama viešųjų e. paslaugų Lietuvoje plėtra ir galimos perspektyvos. Aptariant teorinius viešųjų e.paslaugų aspektus, pateikiama tiriamojo objekto samprata, išskiriami ir plačiau apibūdinami galimi viešųjų e. paslaugų modeliai bei identifikuojami privalumai ir trūkumai. Atliekant viešųjų elektorinių paslaugų Lietuvoje analizę, pagrindinis dėmesys skiriamas viešųjų e. paslaugų ,,Vyriausybė – verslas“ bei ,,Vyriausybė – pilietis“ modelių vertinimui. Vertinant viešųjų e. paslaugų plėtros galimybes Lietuvoje yra išskiriami veiksniai, kurie gali turėti svarią įtaką viešųjų e. paslaugų plėtrai. / This masters thesis work researches the development and possible prospects of e-government services in Lithuania. The study discusses the theoretical aspects of e-government services and provides a definition of the object of study. As well, possible models of e-government are pointed out and discussed in more detail, identifying their qualities and shortcomings. While analysing e-government services in Lithuania, the main consideration is given to evaluation of models Government - Business and Government - Citizen. The development prospects of e-government services in Lithuania are evaluated, and the main factors influencing the development of e-government services are discussed.

Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes gyvename globalizacijos amžiuje, kada suaktyvėjo žmonių migracija, jų maišymasis ir iškyla būtinybė šviesti visuomenę, mokyti gyventi draugiškai daugiakultūrinėje visuomenėje. Šio darbo objektas – nevyriausybinių organizacijų vaidmuo plėtojant tarpkultūrinį ugdymą Lietuvoje, darant įtaką visuomenės tobulėjimui bei užtikrinant ugdymo turinio kaitą švietimo sistemoje. Tikslas - išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų įtaką tarpkultūriniam ugdymui vykdant neformalųjį tarpkultūrinį ugdymą. Numatytam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti tarpkultūrinio ugdymo sampratą; atlikti esamos situacijos analizę; atlikti nevyriausybinių organizacijų projektų turinio analizę; atlikti nevyriausybinių organizacijų atstovų apklausą apie juos dominančias ir plėtojamas temas, esančias sąsajoje su tarpkultūriniu ugdymu bei jų mastą. Buvo iškelta hipotezė, kad plečiant tarpkultūrinį ugdymą Lietuvos formaliojo ugdymo sistemose, didžiausią įtaką daro nevyriausybinės organizacijos. Darbe buvo taikoma tokia tyrimo metodika: mokslinės literatūros studijos ir sisteminė analizė; pirminių duomenų šaltinių analizė ir gausios informacijos nagrinėjamais klausimais sisteminimas; apklausos (interviu) metodas; apklausos metu surinktų duomenų analizavimas ir interpretavimas. Svarbiausios darbo išvados: dažnai tarpkultūrinis ugdymas suprantamas kaip pagarba ir tolerancija religijų įvairovei, kaip mainai tarp kultūrų ar kaip dialogas... [toliau žr. visą tekstą] / Eigminaitė M. Non-governmental Organizations in the Development of Intercultural Education in Lithuania / Master's final work. Head Assoc. No. Duoblienė. - Vilnius University, Faculty of Philosophy, 2009. - 96 p. The subject of this master thesis is relevant because we live in an age of globalization when human migration and interrelations are becoming more active and therefore raises the necessity to educate the society and to teach it to live friendly in multicultural communities. The object of this work is the role of non – governmental organizations in developing intercultural education in Lithuania whilst influencing the advancement of the society and ensuring the alterations in the content of education system. The main aim is to analyze the influence of non – governmental organizations on intercultural education in implementation of non formal intercultural education. In order to achieve the aim set several tasks have been raised: to analyze the conception of intercultural education; to perform the analysis of present situation in this field; to perform the analysis of non – governmental organizations' projects; to conduct a survey of non – governmental organizations' representatives on the field of their interests and topics developed in relation with intercultural education and their scale. A hypothesis has been raised that in the development of intercultural education in Lithuanian formal education systems non – governmental organizations make the most important... [to full text]

Magistrinio darbo tyrimo tikslas - nustatyti, kiek/kokius inovatyviuosius mokymo(si) metodus naudoja pedagogai heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse. Tyrimo objektas - inovatyviųjų mokymo(si) metodų taikymas heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kokybinis apklausos metodas – anketinė apklausa, kuri leido surinkti informaciją apie mokytojų ir mokinių požiūrį į mokymosi inovacijas, ir stebėjimo metodas, kuriuo tiesiogiai įvertintas didaktinis vyksmas klasėje. Tyrimui pasirinktos dvi respondentų grupės – bendrojo lavinimo mokyklų pagrindinio ugdymo mokytojai, turintys darbo su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais mokiniais patirties, ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, besimokantys heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse. Atlikus inovatyviųjų metodų taikymo, ugdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius vaikus, heterogeninėse klasėse tyrimą, išsiaiškinta, kad pagrindinio ugdymo mokytojai inovatyviuosius mokymo metodus vertina teigiamai ir taiko juos savo pamokose, tačiau praktiniame ugdymo procese, pasak mokytojų, susiduria su problemomis taikant alternatyvius mokymo(si) metodus, kai klasėje mokosi skirtingų specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai. Pamokų stebėjimas parodė, kad heterogeninėse pagrindinio ugdymo klasėse dominuoja tradiciniai mokymo metodai: aiškinimas, pasakojimas, demonstravimas. Įvertinus mokinių veiklą pamokoje, paaiškėjo, kad specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio mokinio... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study of the graduation master courses work - to determine how many and what innovative teaching methods use teachers of the basic education schools in the heterogenic classes. The object of the study is the use of innovative teaching / learning methods in the heterogenic classes of the basic school. A quantitative survey method - questionnaire survey, which allowed the collection of information on teachers and pupils approach to learning innovations, and the tracking method, which directly assessed in the classroom didactic process were chosen for the investigation. Investigation of the respondents selected the two groups - general education teachers of the basic education schools that have experience of working with special educational needs pupils, and special educational needs pupils, learners of the basic education in the heterogenic classes. After study of applied innovative methods, educating pupils with the special educational needs in the heterogenic classes, it can be said, that the monitoring protocol analysis confirmed the questionnaire data and analysis has demonstrated that innovation can help the teacher to help pupils to better know themselves, to the successful acquisition of communication skills, to develop their creativity. Innovative methods have encouraged pupils to the freedom of thought and action, provokes a variety of individual answers, teaches respect the friends ideas, promote self-sufficiency. Most of the teachers approach to... [to full text]